Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas BUAB „Broner“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1808-(14.49.2.), 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) ir 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1810-(14.49.2.) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1808-(14.49.2.), 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) ir 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1810-(14.49.2.) galiojimą. Nurodė, kad ieškovui priklauso administracinių, sandėliavimo ir pramonės statinių kompleksas Vilniuje, Bukčių g. Pastatai buvo išsidėstę dviejuose valstybinės žemės sklypuose, kurie (atitinkamos jų dalys) buvo nuomojami ieškovui pagal 1999 m. vasario 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pakeistą 2000 m. birželio 16 d., 2001 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. gegužės 10 d. susitarimais, ir pagal 2003 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2005 m. liepos 4 d. susitarimais. Žemės sklypų nuomos teisė ir dalis juose buvusių pastatų yra įkeisti „Swedbank“, AB. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 22 d. leido ieškovui rengti nuomotų sklypų detalųjį planą. Keičiant nuomos sutartis, jose buvo numatyta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka keisti išnuomotų žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą. 2005–2006 m. ieškovo prašymų pagrindu tarp ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo sudarytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartys, išduotos planavimo sąlygos. 2005 m. lapkričio 9 d. ieškovas gavo sutikimą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje. 2006 m. balandžio 11 d. ieškovas iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavo sutikimą, kuriuo ieškovui buvo leista įrengti gatves. 2006 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija dar kartą patvirtino, kad neprieštarauja detaliojo plano rengimui. Ieškovo parengtas žemės sklypų detalusis planas 2006 m. lapkričio 28–29 d. buvo suderintas nuolatinėje statybos komisijoje, o 2007 m. sausio 23 d. patikrintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kuri Teritorijų planavimo patikrinimo aktu pateikė teigiamą išvadą ir pasiūlė tvirtinti detaliojo plano projektą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimu detalusis planas buvo patvirtintas. Pagal detaliojo plano sprendinius buvo numatyta vietoj dviejų valstybinės žemės sklypų suformuoti tris žemės sklypus, pakeičiant jų naudojimo būdą ir pobūdį. 2007 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą dėl trijų sklypų duomenų nustatymo. Nurodytų dokumentų pagrindu, vietoj dviejų valstybinės žemės sklypų buvo suformuoti trys žemės sklypai (14 664 kv. m ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamųjų daugiaaukščių namų statybos; 16 410 kv. m ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamųjų daugiaaukščių namų statybos; 3 257 kv. m ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas ir pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Patvirtinus detalųjį planą, 2008 m. sausio 9 d. buvo patikslintos nuomos sutartys ir sudaryta dar viena nuomos sutartis, sutartyse nurodant suformuotus tris žemės sklypus. Patvirtinus detalųjį planą, ieškovas ėmėsi tolesnių veiksmų, kad būtų realizuoti detaliojo plano sprendiniai ir žemės sklypuose būtų pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas (2007 m. liepos 16 d. sudaryta rangos darbų sutartis dėl pastatų griovimo darbų, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. rugpjūčio 3 d. išdavė leidimą; 2008 m. balandžio 11 d. sudaryta statinių projektavimo ir valdymo paslaugų teikimo sutartis dėl komplekso projektinės dokumentacijos parengimo; 2008 m. liepos 22 d., 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. išduoti projektavimo sąlygų sąvadai komplekso projektavimui; parengtas komplekso techninis projektas). Pretendentai į žemės sklypų grąžinimą natūra apskundė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė skundą dėl sprendimo tvirtinti detalųjį planą panaikinimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko sprendimą nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė byloje pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones laikyti panaikintomis nuo 2010 m. spalio 20 d. Bylos dėl detaliojo plano nagrinėjimo metu ieškovui 2010 m. balandžio 16 d. buvo iškelta bankroto byla. Teismuose taip pat buvo ginčijamos 1999 m. ir 2003 m. nuomos sutartys, Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl sutarčių negaliojančiomis, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko sprendimą nepakeistą. Atsakovas pateikė ieškovui 2017 m. kovo 30 d. įspėjimą dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Ieškovas, nesutikdama su atsakovo įspėjimu, 2017 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovui paaiškinimus, kuriuose išsamiai nurodė, kodėl nuomos sutartys negali būti nutrauktos. Pasibaigus įspėjime nurodytam 2 mėnesių terminui, atsakovas nuomos sutarčių nenutraukė ir daugiau jokių raštų ieškovui nepateikė. Ieškovas 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. spalio 23 d. prašė atsakovo sutikimo perleisti žemės sklypuose esantį ieškovo turtą, tačiau atsakovas į šiuos prašymus neatsakė. 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovas priėmė skundžiamus įsakymus, kuriais buvo nutrauktos nuomos sutartys. Įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi atsakovas neatsižvelgė, kad ieškovas įgijo teisę statyti žemės sklypuose naujus statinius ir pradėjo jos realizavimą. Atsakovo pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama. Nuomos sutarčių nutraukimas pažeidžia viešąjį ir kreditorių interesus, o įsakymai neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Ieškiniu siekiama išsaugoti nuomos teisę į žemės sklypus, kuri yra būtina tinkamam ieškovo nuosavybės teisių į pastatus įgyvendinimui ir realizavimui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, kyla būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti situacija, kai ieškovas bus priverstas bylinėtis su atsakovu dėl žemės sklypų atlaisvinimo, neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, atsakovas gali sudaryti naujas žemės sklypo nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis arba perleisti jiems žemės sklypus pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Tokiu atveju, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju tektų pradėti naujus teisminius procesus dėl tokių žemės sklypų nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ar pripažinimo niekinėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį ieškovui palankaus sprendimo atveju ieškovas valdytų ir naudotų nuomos teise, o atsakovas turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (CK 6.650 str., 6.557 str., CPK 144–145 str.).

3. Ieškovas BUAB „Broner“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1808-(14.49.2.), 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) ir 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1810-(14.49.2.) galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienas iš svarbiausių atsakovui Vyriausybės programoje numatytų uždavinių yra 2019 m. užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į kaimo vietovėse ir miestuose turėtą žemę. Šiuo tikslu buvo priimtas ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Žemės reformos įstatymo 22 str. 1 d. pakeitimas, nustatantis, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimas turi būti užbaigtas iki 2019 m. sausio 1 d. Šiuo metu šis terminas yra pasibaigęs, todėl žemės grąžinimas miestuose iš esmės turėtų būti baigtas per 2019 m. Nurodytos aplinkybės akcentuojamos paties atsakovo internetiniame puslapyje, kuriame taip pat nurodoma, kad nurodytus tikslus bus sudėtinga įvykdyti dėl laisvos žemės trūkumo Vilniaus mieste. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo žemės sklypai taps laisva valstybine žeme, todėl yra reali grėsmė, kad sklypai gali būti perleisti tretiesiems asmenims.

3.2. Realią grėsmę, kad žemės sklypai gali būti perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisių atkūrimo procese, arba kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypus gali kilti nauji teisminiai ginčai, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad teisminiai ginčai tarp ieškovo ir pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą ne kartą vyko ir anksčiau. Pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą pirmiausiai iškėlė administracinę bylą dėl žemės sklypų detaliojo plano panaikinimo ir, pralaimėję bylą, kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

3.3. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį ieškovui palankaus sprendimo atveju ieškovas valdytų ir naudotų nuomos teise, o atsakovas turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011; Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1898-436/2015). Atsakovas turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo valstybine žeme, todėl yra reali grėsmė, kad žemės sklypai, nesustabdžius įsakymų galiojimo, gali būti išnuomoti arba perleisti tretiesiems asmenims.

3.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės numato, kad žemės naudojimo patikrinimo metu nustačius pažeidimus, kurių pažeidėjas nepašalina, ši informacija yra perduodama teritorinio skyriaus darbuotojui (teisininkui ar kitam darbuotojui, turinčiam teisinių žinių ir patirties), kuris, įvertinęs gautą medžiagą, per 3 mėnesius parengia bei pateikia teismui ieškinį dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą (66–68 punktai). Tai reiškia, kad atsakovas turi pareigą per trumpą terminą spręsti klausimą dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo. Darytina išvada, kad atsakovas realiai gali pareikalauti, kad ieškovas atlaisvintų žemės sklypus ir nusikeltų ar kitaip pašalintų juose esančius ieškovui priklausančius statinius ir išregistruotų juos iš Nekilnojamojo turto registro.

3.5. Atsakovas kitose analogiškose situacijose įrodinėja, kad valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai neturi teisių į valstybinės žemės nuomą be aukciono, kai jų statiniai yra apgriuvę, sunykę, nefunkcionuojantys, ir reikalauja teismo įpareigoti statinių savininkus atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant joje esančius statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1571-413/2018; 2019 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-548-390/2019). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius skundžiamų įsakymų galiojimo, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui priklausantys statiniai gali būti nugriauti.

3.6. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius įsakymų galiojimo, būtų pažeista ieškovo konstitucinė teisė į nuosavybę ir banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo, teisė. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus užkirstas kelias įmonei parduoti jos turimą turtą ir įgytas teises, siekiant maksimaliai patenkinti jos kreditorių interesus.

3.7. Ginčijamų įsakymų galiojimo sustabdymas yra orientuotas tik į esamos padėties išlaikymą, t. y. neatsirastų neigiamų padarinių, kadangi ieškovas ir toliau mokėtų nuomos mokestį, o valstybė gautų pajamas į biudžetą. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra adekvatus ir nepažeidžia jokio viešojo intereso. Tai nurodoma ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1898-436/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-909-275/2016) (CK 6.551 str., CPK 144–145 str.).