- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-96-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02809-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ ir akcinės bendrovės „Swedbank“ banko ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ (toliau – BUAB „Broner“) ir akcinės bendrovės „Swedbank“ banko (toliau – AB „Swedbank“ bankas) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl įsakymų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu gautas pareiškėjos L. S. prašymas dėl jos įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos L. S. prašymą atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-444-566/2020 atmetė pareiškėjos L. S. prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja L. S. prašyme teigia, jog ji yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini), dėl to būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos ir kitų, buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pretendentų teisėms ir pareigoms, todėl prašoma įtraukti ją į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
4. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog šios bylos išsprendimas gali turėti realios įtakos pareiškėjos L. S. teisėms ir pareigoms, todėl jos prašymas atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantė L. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-444-566/2020, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
6. Nurodo, kad skundžiamojoje teismo nutartyje nebuvo nurodyta nei vieno konkretaus motyvo, kodėl pareiškėjos prašymas laikomas nepagrįstu. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėja nenurodė teismui konkrečių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog bylos išsprendimas turės realios įtakos jos teisėms ir pareigoms, kadangi pareiškėja prašyme nurodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovų ieškinys būtų atmestas, pareiškėja turėtų teisę atkurti nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo, ir priešingai, jeigu ieškinys būtų tenkintas, ginčo žemės sklypas būtų priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir pareiškėja neturėtų teisės pretenduoti į jo dalies atkūrimą natūra. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuo bylos išsprendimo priklausys pareiškėjos teisė įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. susigrąžinti žemę natūra. Prašo remtis teismų praktika sprendžiant analogiškus prašymus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1927-432/2019).
Atsiliepimas
7. Ieškovas AB „Swedbank“ bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti, o apskųstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien informacijos gavimas ar paprasčiausias smalsumas nėra teisinis pagrindas įtraukti asmenį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes jo įtraukimas gali pažeisti bylos nagrinėjimo operatyvumo ir kitus civilinio proceso principus. Ieškovo vertinimu, vien aplinkybė, jog apeliantė teigia, turinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nesuteikia teisės jai dalyvauti šioje byloje, nes bet koks ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nagrinėjamas kitoje byloje, o šiuo atveju apeliantės pateikti dokumentai neįrodo, jog ji turi kokią nors teisę į žemę, dėl kurios nuomos vyksta ginčas šioje byloje. Atkreipia dėmesį, kad, banko duomenimis, Lietuvos teismuose buvo nagrinėti ginčai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, kuri minima apeliantės atskirajame skunde, atkūrimu, tačiau tokie ginčai yra pasibaigę ir jokiam asmeniui nuosavybės teisė į žemę, dėl kurios nuomos vyksta ginčas šioje byloje, nebuvo atkurta. Dėl to pareiškėja neįrodė, jog teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms.
8. Ieškovė BUAB „Broner“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti, o skųstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjos suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Pažymi, kad pareiškėja pateikė į bylą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.4–01-5837 (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Nuo minėto sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 12 metų, tačiau per šį laikotarpį faktinė situacija nepasikeitė, t. y. pareiškėjai nuosavybės teisės į likusią žemės valdos dalį vis dar neatkurtos ir pareiškėja nėra pakeitusi savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjai yra neužbaigtas ir pareiškėjos valia, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos grąžinant žemę natūra, nėra pasikeitusi, dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nėra objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog šios bylos išsprendimas gali turėti realios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
9. Atsakovė NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodo, kad, atsakovės vertinimu, bylos išsprendimas turės įtakos išimtinai susiklosčiusių nuomos teisinių santykių šalims – ieškovei BUAB „Broner“ ir atsakovei NŽT. Teigia, kad kol nėra paneigti tarp šalių susiklostę nuomos teisiniai santykiai dėl žemės sklypų, įskaitant, bet neapsiribojant ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą, tol nei pareiškėja, nei kiti pretendentai neturi suinteresuotumo reikšti prašymo dėl teisių į tokį žemės sklypą atkūrimo ir teismo sprendimas šioje byloje jokių teisių apeliantei nesukurs. Pažymi, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą sukuria atitinkami administraciniai sprendimai ir prašymas įstoti į bylą nereiškia asmens valios dėl nuosavybės teisių į atitinkamą sklypą atkūrimo išreiškimo, todėl šią dieną negalima konstatuoti ir apeliantės suinteresuotumo nagrinėjama byla, kol nėra inicijuota atskira administracinė procedūra. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, o kitų ginčų dėl šiame kaime esančių sklypų nagrinėjimas teisme negali būti pakankama prielaida daryti išvadą, kad pretendentai, laukiantys nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, turi teisinį suinteresuotumą dalyvauti prasidėjusiame teisminiame ginče. Pabrėžia, kad ieškinio atmetimo atveju, t. y. pripažinus, jog NŽT nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nutraukdama nuomos sutartis su ieškove, NŽT atliks veiksmus, priskirtinus jos kompetencijai pagal tvarkos nuostatas, tačiau, net ir atlikus šiuos veiksmus, apeliantės suinteresuotumas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tam tikrą sklypą gali atsirasti, o gali ir neatsirasti, priklausomai nuo savivaldybės sprendimų. Atsakovės manymu, nagrinėjamos bylos sprendimas nesukels apeliantei tiesioginių teisių ir pareigų bei nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, tačiau jeigu teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nuspręstų, jog vis dėlto teismo sprendimas turės įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, NŽT šios šalies įtraukimui neprieštaraus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-444-566/2020, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalies pusėje siekiama įstoti.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
16. Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją teismo dėl teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
17. Taigi kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą ar nebuvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą.
18. Nagrinėjamu atveju ginčo byla nagrinėjama pagal ieškovės BUAB „Broner“ ieškinį atsakovei NŽT dėl įsakymų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis panaikinimo. Ieškovė BUAB „Broner“ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1808-(14.49.2.), 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) ir 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1810-(14.49.2.), taip pat prie šio ieškinio buvo prijungta byla pagal ieškovo AB „Swedbank“ banko ieškinį atsakovei NŽT dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovas AB „Swedbank“ bankas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1808-(14.49.2.), 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) ir 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1810-(14.49.2.). Taigi byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir administracinių aktų teisėtumo.
19. Apeliantė teigia, jog ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, dėl kurios nuomos teisėtumo yra kilęs šios bylos ginčas. Pasak apeliantės, šios bylos išsprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms, nes tuo atveju, jeigu ieškovų ieškinys būtų atmestas, pareiškėja turėtų teisę atkurti nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo ir priešingai, jeigu ieškinys būtų tenkintas, ginčo žemės sklypas būtų priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir pareiškėja neturėtų teisės pretenduoti į jo dalies atkūrimą natūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios galimybės egzistavimas nesudaro teisinio pagrindo suteikti apeliantei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą. Pareiškėjos nurodytas materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, pernelyg teisiškai nutolęs nuo šios bylos dalyko, kadangi teismo sprendimu tiesiogiai nebus modifikuota apeliantės teisinė padėtis. Be to, apeliantės įtraukimu į procesą, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, būtų apsunkintas ir taip dėl savo faktinių aplinkybių ir medžiagos apimties sudėtingas bylos procesas. Tokios praktikos laikosi apygardų teismai ir kitose panašiose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1224-585/2015, kurioje pareiškėjas taip pat grindė įtraukimą trečiuoju asmeniu į bylą, kuriame sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, aplinkybėmis dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso). Pabrėžtina, kad apeliantės nurodyta civilinė byla Nr. e2S-1927-432/2019 iš esmės savo aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, dėl to nėra pagrindo tokia praktika remtis šioje byloje.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos prašymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės L. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.