Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB, atstovaujamos advokato Dariaus Sauliūno, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-24156-896/2016 pagal ieškovės BnP Finance, AB, ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kildinamų iš vartojimo teisinių santykių, dydžio mažinimo.

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

14. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (ieškovė, pradinės kreditorės UAB „Kulbis“ teisių perėmėja) ir atsakovas 2011 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 3118, kuria atsakovui 30 dienų terminui buvo suteiktas 72,41 Eur kreditas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui sutarties sudarymo dieną buvo pervesta 250 Lt (72,41 Eur) suma (b.l. 7). Standartinės informacijos 2.3 punkte nurodoma, kad kreditui taikoma fiksuota metinė palūkanų norma: 118,70 %, palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, o bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 210,37 proc. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalauja iš atsakovo priteisti 436,01 Eur palūkanų, skaičiuojamų iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo.

15. Iš šios nutarties 14 punkte nurodytų sutartinių nuostatų akivaizdu, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo ne pavėluoto įmokų mokėjimo atveju vartojimo kredito gavėjui taikomas netesybas, kurios negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojamas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (Lietuvos Respublikos vardijimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), o mokėjimo (pelno) palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taip ir buvo susitarta, todėl apeliantė yra teisi nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kuomet sprendė, kad ieškovės reikalaimas priteisti 436,01 Eur palūkanų susijęs su kompensuojamosiomis palūkanomis, mokamomis už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

16. Kadangi skundžiamame teismo sprendime nurodomos aplinkybės dėl palūkanų dydžio mažinimo, nors ir jas nevertinant kaip šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma, tačiau teismas pasisakys ir dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kildinamų iš vartojimo teisinių santykių, dydžio mažinimo aspektų.

17. Pirmiausia pažymėtina, kad sutarties šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė yra vartotoja savaime nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, nors sprendė klausimą dėl sutartinių mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio. Todėl šis materialinės teisės normos pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių pasirašytoje vartojimo kredito sutartyje nurodyta fiksuota metinė palūkanų norma - 118,70 %, palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, o bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 210,37 proc. Esant nurodytoms šioms sąlygoms, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti ginčo sutartį ar vėliau jos atsisakyti ar jos sąlygas ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Sutarties 2.4 punkte vartotojui buvo išaiškinta teisė per 14 d. atsisakyti sutarties, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė.

20. Sprendžiant dėl bendros vartojimo kainos pažymėtina, kad sutarties sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 procentų. Taigi, sutarties sudarymo momentu šios įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo prašomas priteisti sutartines palūkanas pripažinti neprotingai didelėmis teismo iniciatyva, kai negalima preziumuoti, kad jos sukuria esminę šalių nelygybę ir suteikia pernelyg didelį pranašumą ieškovei. Pažymėtina, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Šiuo atveju reikalaujamą priteisti pelno (mokėjimo) palūkanų dydį įtakojo paties atsakovo veiksmai, kuomet jis net du kartus įspėtas grąžinti kreditą, jo negrąžino. Pažymėtina, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas, nepažeisdama penkerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

21. Konstitucinis Teismas 2007 spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Būtina pažymėti, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismas privalo vadovautis analogiškose bylose pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, bet ne šiose bylose teismų padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Be to, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismų suformuota ankstesne teismine praktika, nei šios nutarties 18 punkte nurodyta aktualia kasacinio teismo o teismo padarytos išvados neatitinka ir aktualios apeliacinio teismo praktikos (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-156-413/2017, 2017 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-393-658/2017 ir kt).

22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėja konstatuoja, kad savo iniciatyva nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl ko nepagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas tenkino iš dalies. Todėl skundžiamas teismo sprendimas už akių pakeičiamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo visas ieškovės prašomas priteisti 436,01 Eur dydžio palūkanas už pinigų skolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 136 Eur išlaidų, iš kurių 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, pakeičiant šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Iš atsakovo taip pat priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, kurį apeliantė sumokėjo už apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir padidinti priteistą ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ ( j. a. k. 302447985) iš atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 109 Eur mokėjimo palūkanų sumą iki 436,01 Eur (keturių šimtų trisdešimt šešių eurų 01 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuoti ne nuo 188,56 Eur, o nuo 515,57 Eur (penkių šimtų penkiolika eurų 57 ct) sumos, o priteistas 49,74 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų).

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantei akcinei bendrovei „BnP Finance“ ( j. a. k. 302447985) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.