Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (iki pavadinimo pakeitimo 2025 m. vasario 7 d. – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45SK-3919-(14.45.110E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėja yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkė, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha žemės sklypas su ten esančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Atsakovas 2023 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai dokumentus, patvirtinančius, jog Sprendimu yra pakeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys.

2.2. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti šiurkščiai pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias viešojo administravimo organų veiksmus, keičiant jau suformuotų privačių žemės sklypų kadastro duomenis. Pareiškėja niekada nebuvo informuota apie Skyriaus ketinimus keisti Žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat jai nebuvo sudaryta galimybė teikti pastabas dėl numatomų pakeitimų ir pan., o apie Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus sužinojo atsitiktinai, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų išrašuose pamačiusi įrašą apie Sprendimą. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys.

2.3. Pareiškėja iš Skyriaus 2023 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog NŽT gautas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Kelių direkcija) 2022 m. sausio 18 d. raštas Nr. 2-743 (toliau – ir Raštas), kuriuo prašyta įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl gretutinių žemės sklypų, taip pat ir žemės sklypo, besiribojančių su valstybinės reikšmės keliais, kadastro duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Skyrius, vadovaudamasis Įstatymu, Nuostatais, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu (toliau – ir Kelių įstatymas), atsižvelgdamas į Kelių direkcijos prašymą bei tai, kad Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jam taikoma 20 m kelio apsaugos zona, atliko Žemės sklypo kadastro duomenų keitimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis). Skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. parengė pareiškėjai raštą Nr. 45SD-6375-(14.45.104.) ,,Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 14 d. raštas) bei priėmė Sprendimą. Minėtame rašte nurodytas adresas, kuriuo pareiškėja realiai negyvena, t. y. (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kad jai 2022 m. lapkričio 14 d. raštas buvo išsiųstas bei įteiktas.

2.4. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pažeidžia jos teises, todėl ji priversta kreiptis į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą, o Skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kuriam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatyti principai. Skyrius negalėjo priimti sprendimo dėl privataus žemės sklypo kadastrinių duomenų keitimo, kadangi jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nors Sprendimas pagrįstas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, tačiau priimdamas Sprendimą, t. y. pertvarkydamas asmeninės nuosavybės teise pareiškėjos valdomą Žemės sklypą, Skyrius pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą.

2.5. Pareiškėja neigė atsakovo 2022 m. kovo 22 d. rašte nurodytą aplinkybę, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini), kurį identifikuojantys duomenys yra išviešinti Lietuvos adresų kataloge, kuriame nurodytas minėto kelio tipas, ilgis, jo danga ir pažymėta vieta žemėlapyje. Taigi, Skyrius be teisinio pagrindo pakeitė namų valdos Žemės sklypo su ten esančiais statiniais kadastro duomenis, nustatydamas tuo pačiu specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyta Įstatymo 6 straipsnio pagrindu ir tvarka.

2.6. Nors pareiškėjai prie Skyriaus 2023 m. kovo 22 d. rašto pridėtas žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas, tačiau dokumentas, kuriame yra nustatytos teritorijos su taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, Sprendime nenurodytas ir pareiškėjai nepateiktas. Atsakovas 2022 m. kovo 22 d., teikdamas Sprendimą, pateikė ir žemės sklypo su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų zona planą, kuris akivaizdžiai rodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo priklausiniai atsiranda „šalikelėje“. Sprendimas šiurkščiai pažeidė pareiškėjos subjektines teises, taip pat ir teisę į nuosavybę, kadangi jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai yra atsidūrę 20 metrų apsaugos zonoje, kuri įstatymo leidėjo apibrėžta kaip kelio apsaugos zona ir kurioje draudžiami darbai, nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu, be to, eismo dalyvių ir pareiškėjos saugumas, sveikata ir gyvybė atsidūrė pavojuje.

2.7. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai nėra aiškūs bei motyvuoti, be to, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir jo pagrįstumą. Teisinius santykius Sprendimo priėmimo metu reglamentavo Nuostatai (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), o pagal Nuostatų 54⁴ punktą žemėtvarkos skyrius, gavęs vykdytojo parengtus šių Nuostatų 54².1, 54².2 ir 54².3 papunkčiuose nurodytus dokumentus, be kita ko, žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis; <...> pranešime nurodo, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo <...>; per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano gavimo jas išnagrinėja ir išsiunčia motyvuotą atsakymą jas pateikusiam asmeniui; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo išsiunčia žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui šio sprendimo kopiją. Tačiau atsakovas pareiškėjai neišsiuntė pranešimo apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, nesuteikė įstatyme numatytos galimybės teikti pastabų ir priimtą ginčo Sprendimą elektroniniu paštu išsiuntė tik tada, kai to pareikalavo pareiškėja, susipažinusi su NTR duomenų bazės išraše esančiais įrašais apie Žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimą. Pareiškėja rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog aplinkybė, kad Skyrius neprivalo atsižvelgti į teikiamas pastabas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taip pat pažymėta, kad gautas pastabas Skyrius turi išnagrinėti ir pateikti dėl jų motyvuotą atsakymą per 10 dienų ir tik tada turi teisę rengti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

3. Atsakovas NŽT Skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Skyrius atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. NŽT buvo gautas Kelių direkcijos Raštas, kuriuo informuota, kad vadovaujantis Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) reikalavimų nuostatomis, Kelių direkcija, būdama valstybinės reikšmės kelių valdytoja bei suinteresuotos ūkinės veiklos vykdytoja, pradeda valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymą NTR. Raštu buvo prašyta įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl gretutinių žemės sklypų, taip pat ir pareiškėjos Žemės sklypo, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis)), vadovaujantis Įstatymu bei Nuostatais. Skyrius, išnagrinėjęs Kelių direkcijos pateiktą informaciją, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, organizavo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą – žemės sklypams jų formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose nenurodytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir NTR neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis) – įrašymą į NTK. Skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. parengė raštą, kuriuo informavo pareiškėją apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą – Žemės sklypui jo formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodytos ir į NTK bei NTR neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis) – įrašymą į NTK ir NTR. Skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. raštas, siųstas registruotu laišku, pareiškėjai neįteiktas ir 2022 m. gruodžio 20 d. grąžintas Skyriui su akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Skyrius 2022 m. gruodžio 23 d. parengė skundžiamą Sprendimą, kurio pagrindu NTR Žemės sklypui nuo 2023 m. sausio 1 d. įrašyta kelių apsaugos zona. Pareiškėja 2023 m. vasario 22 d. Skyriui pateikė elektroninį paklausimą dėl Žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, taip pat prašė pranešti, dėl kokių priežasčių ji neinformuota apie Sprendimo priėmimą bei kodėl pakeitimai registre padaryti be jos sutikimo. Skyrius 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. 45SD-1280-(14.45.137E.) ,,Dėl paklausimo“ (toliau – ir 2023 m. kovo 22 d. raštas) pateikė atsakymą į pareiškėjos paklausimą, kuriuo ji buvo informuota, jog pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos valstybei ir savivaldybei priklausantiems keliams.

3.2. Registrų centro NTR duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis kitos paskirties 0,25 ha bendro ploto žemės sklypas įregistruotas 1999 m. gegužės 17 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 86408-48 pagrindu. Žemės sklypo formavimo metu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343) ir šiuo nutarimu patvirtintos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. kovo 29 d.). Nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų II skyriuje „Kelių sanitarinės apsaugos zonos“ (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. kovo 29 d.) 3 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog būtina plėsti bei rekonstruoti kelių tinklą ir kad autotransportas daro neigiamą poveikį aplinkai, abipus kelio (nuo kelkraščių) nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Sprendimo priėmimo metu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą reglamentavo Įstatymas, kurio 9 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į NTK ir NTR Nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas. Per 20 darbo dienų nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos NŽT teritorinio padalinio vadovas NTK ir NTR tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į NTK ir NTR. Šioje dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami NTK ir NTR tvarkytojui kartu su prašymu ir kitais NTK ir NTR nuostatuose nurodytais dokumentais. Nuostatų 54⁴ punkte, 54⁴.1 –54⁴.6 papunkčiuose buvo nurodyta, kokius veiksmus turėjo atlikti žemėtvarkos skyrius, gavęs vykdytojo parengtus šių Nuostatų 54².1–54².3 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Taigi, Žemės sklypui buvo organizuojamas kelių apsaugos zonos įrašymas. Be to, Skyrius, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, Kelių direkcijos prašymą, jos pateiktą dokumentaciją (erdvinius duomenis) pateikė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakymą parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą dėl jame nustatomos kelių apsaugos zonos, kurio matininkė elektroninėmis ryšio priemonėmis per NTR posistemę ,,Geomatininkas“ pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant Nuostatų 54² punkte nurodytais dokumentais).

3.3. Per (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvę nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal NŽT 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 45SK-795-(14.45.110.) ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir valstybės įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ patikėjimo teise valdomas Kelių direkcijos. (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai 2022 m. spalio 31 d. raštu ,,Atsakymas į pranešimą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ (rašto gavimo data 2022 m. lapkričio 4 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė Skyriui atsakymą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai nesutinka, jog (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvei būtų taikoma kelio apsaugos zona. Skyrius 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 45SD-6597-(14.45.137 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ persiuntė (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą nagrinėjimui pagal kompetenciją Kelių direkcijai bei šio rašto kopiją išsiuntė (duomenys neskelbtini) gatvės atstovei. Kelių direkcijos buvo prašyta pateikti atsakymą atstovei bei Skyriui. Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-18798 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ A. P., kaip (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų atstovei, kurios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su pareiškėjos Žemės sklypu, ir Skyriui pateikė atsakymą į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus, kuriame nurodyta, kad valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1983 m. yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir jame yra iki šiol, todėl Keliui Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatoma 20 metrų apsaugos zona nuo kelio briaunos į abi puses (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių). Be to, Kelių direkcijos 2022 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyta, kad valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 ,,Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 757). Rašte buvo akcentuota, kad išlygų netaikyti (arba taikyti mažesnę) apsaugos zoną Įstatyme nenumatyta. Taigi, atsakovo pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu Keliu Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatyta kelių apsaugos zona.

3.4. Skyrius, gavęs vykdytojo parengtus Nuostatų 54².1–54².3 papunkčiuose nurodytus dokumentus, atliko visus Nuostatų 54⁴ punkte, 54⁴.1 – 54⁴.6 papunkčiuose nurodytus veiksmus (patikrinęs ir nustatęs, kad kadastro duomenų byla parengta vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, suderino parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą ir šio Žemės sklypo savininkei, t. y. pareiškėjai, Skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. raštu registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos plano, kopijomis, parengė skundžiamą Sprendimą ir pateikė jį registravimui Registrų centrui, taip pat Sprendimo nuorašą pateikė pareiškėjai).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Kelių direkcija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Kelių direkcija Raštu kreipėsi į NŽT, nurodydama, jog vadovaujantis Įstatymo reikalavimų nuostatomis, ji, būdama valstybinės reikšmės kelių valdytoja bei suinteresuotos ūkinės veiklos vykdytoja, pradeda valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymą NTR. Kelių direkcija prašė įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl 2 251 vnt. gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (Įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis), vadovaujantis Įstatymu bei Nuostatais).

4.2. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija. Kelių direkcija akcentavo, kad nuo 1983 m. liepos 4 d. kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir jame yra iki šiol – įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Nutarimu Nr. 757. Reikalavimai kelių apsaugos zonoms taikytini nuo 1995 metų, kai Kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gegužės 26 d. iki 2002 m. spalio 22 d.) 11 straipsnis nustatė kelių sanitarines apsaugos zonas, kurių plotis priklausė nuo kelio kategorijos ir autotransporto eismo intensyvumo.

4.3. Per (duomenys neskelbtini) miestą nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, todėl jo vakarinėje dalyje, besiribojančioje su valstybinės reikšmės rajoniniu Keliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus nustatytina kelio apsaugos zona yra 20 metrų. Kelių direkcija akcentavo, kad rajoninio Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zona (20 metrų nuo kelio briaunos), patenkanti į pareiškėjai priklausančią Žemės sklypo dalį, detaliai pavaizduota Kelių direkcijos parengtoje Situacijos schemoje, iš kurios matyti, jog Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zona užima nežymią Žemės sklypo dalį. Atsakovas, remdamasis Kelių įstatymo 12 straipsniu, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 17–18 straipsniais, Nuostatų 54¹, 54².2 ir 54².3, 54⁴ punktais ir papunkčiais bei kitomis teisės aktų nuostatomis pagrįstai priėmė sprendimą organizuoti kelių apsaugos zonos pareiškėjos Žemės sklype nustatymą ir jame buvo organizuojamas kelių apsaugos zonos įrašymas, o tuo pagrindu taip pat buvo priimtas ir skundžiamas Sprendimas.

4.4. Skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nuostatų 54⁴.2 papunktyje nustatyta tvarka pareiškėją informavo apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, t. y. teritorijų, kurių formavimo metu nebuvo nustatytos teritorijos, kurioms taikomas specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zonos, įrašymą į NTK ir NTR bei pasiūlė teikti pastabas. Skyrius 2023 m. kovo 22 d. raštu atsakė į pareiškėjos elektroniniu paštu 2023 m. vasario 22 d. pateiktą paklausimą ir pateikė visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas.

4.5. Kelių direkcijos teigė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas objektyviais duomenimis ir privalomą kelių apsaugos zonų nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, o, atsižvelgdama į pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo paskirtį, nurodė, kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose kelio apsaugos zonoje leidžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, teisės aktų nustatyta tvarka gavus kelio savininko (nagrinėjamu atveju – Kelių direkcijos) sutikimą. Be to, galimos ūkinės veiklos vykdymo kelio apsaugos zonoje tvarką nustato Pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-353.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai: panaikino NŽT Skyriaus vedėjo Sprendimą ir įpareigojo jį priimti naują sprendimą, suteikiant galimybę pareiškėjai pateikti pastabas, taip pat priteisė iš atsakovo NŽT Skyriaus pareiškėjos naudai 922,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. raštu pateikė pareiškėjai susipažinti su vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir žemės sklypo kadastro duomenų lentelės (formos) kopijomis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju rašytinis pareiškėjos sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo jai priklausančiame sklype nėra privalomas, tačiau, vadovaujantis Nuostatų 54⁴.2 papunkčiu, jai suteikiama teisė per 30 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos teikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo bei plano.

7. Teismas akcentavo, kad Skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. raštas registruotu paštu išsiųstas pareiškėjai adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. gruodžio 20 d. grąžintas Skyriui su AB „Lietuvos paštas“ žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, be to, patikrinus Registrų centro Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad pareiškėja nuo 1998 m. spalio 12 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas siuntė pareiškėjai dokumentus būtent šiuo adresu, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas mėgino kitais būdais susisiekti su pareiškėja ir informuoti apie jos Žemės sklype ketinamus daryti pakeitimus. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju neįteikus pareiškėjai pranešimo apie galimas pateikti pastabas lieka visiškai neaiškus terminas, per kurį turi būti skaičiuojamas 30 dienų terminas nuo informacijos paskelbimo dienos, per kurį pareiškėja turėjo teisę pateikti pastabas dėl duomenų keitimo bei plano.

8. Teismas, įvertinęs, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog ginčijamas Sprendimas priimtas 2022 m. gruodžio 23 d., t. y. nesulaukus Žemės sklypo savininkės pastabų dėl parengto projekto bei nustatyta tvarka jų neišnagrinėjus, sprendė, kad Skyrius nepagrįstai priėmė Sprendimą, nesulaukęs pareiškėjos pozicijos dėl jos Žemės sklype ketinamų atlikti pakeitimų, o aplinkybė, jog Skyrius neprivalo atsižvelgti į teikiamas pastabas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

9. Teismas nurodė, kad gautas pastabas Skyrius turi išnagrinėti ir pateikti dėl jų motyvuotą atsakymą per 10 dienų ir tik tada turi teisę rengti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nesilaikė Nuostatuose nustatyto imperatyvaus reikalavimo dokumentaciją dėl numatomo žemės sklypo kadastro duomenų įteikti žemės sklypo savininkui, o tai iš esmės lėmė, jog atsakovas objektyviai negalėjo nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie planuojamus pakeitimus, ir atitinkamai nuo tos dienos skaičiuoti 30 dienų terminą pastaboms pateikti. Teismas vertino, kad nurodytas pažeidimas, atsižvelgiant į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo paskirtį, nelaikytinas vien formaliu, o skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nesulaukus pareiškėjos, t. y. Žemės sklypo savininkės, pastabų ir jų nustatyta tvarka neišnagrinėjus (t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, kuri privalo būti atlikta), o tai nėra suderinama su gero administravimo principu. Kadangi priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, teismas pareiškėjos skundą tenkino: panaikino Sprendimą ir įpareigojo Skyrių priimti naują sprendimą po pareiškėjai suteiktos galimybės pateikti pastabas ir jų išnagrinėjimo.

10. Kadangi teismas pareiškėjos skundą patenkino visiškai, teismas nurodė, kad ji įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą ir pareiškėjos naudai priteisė 922,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

11. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. NŽT apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.

13. NŽT nuomone, tenkinti pareiškėjos skundą vien dėl to, kad jai nebuvo įteiktas 2022 m. lapkričio 14 d. raštas ir ji dėl to negalėjo pateikti pastabų, neteisinga ir neprotinga, nes vėl gali susidaryti situacija, kad išnagrinėjus pareiškėjos pretenzijas, būtų priimtas jos atžvilgiu neigiamas sprendimas, kurį ji galbūt apskųstų.

14. NŽT teigimu, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas nevertino NŽT argumentų, jog (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai 2022 m. spalio 31 d. raštu ,,Atsakymas į pranešimą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ (rašto gavimo data 2022 m. lapkričio 4 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė NŽT Skyriui atsakymą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai nesutinka, jog (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvei būtų taikoma kelio pasaugos zona.

15. NŽT tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, jog Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-18798 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ A. P., kaip (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų atstovei, kurios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su pareiškėjos Žemės sklypu, bei NŽT Skyriui pateikė atsakymą į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus, kuriame nurodyta, kad valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1983 m. yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir jame yra iki šiol, todėl Keliui Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatoma 20 m apsaugos zona nuo kelio briaunos į abi puses (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių). Be to, Kelių direkcijos 2022 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyta, kad valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Nutarimu Nr. 757. Rašte taip pat akcentuota, kad išlygų netaikyti (arba taikyti mažesnę) apsaugos zoną Įstatyme nenumatyta.

16. NŽT pažymi, jog teismo posėdyje, apklausus pareiškėją, paaiškėjo, kad ji yra A. P. dukra, todėl galima daryti prielaidą, jog pareiškėjai buvo žinomos visos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų žemės sklypams kelių apsaugos zonos nustatymo, juo labiau, kad pareiškėjos Žemės sklypas ribojasi tarpusavyje su motinos A. P. žemės sklypu. NŽT vertinimu, galbūt pareiškėja sąmoningai neatsiėmė registruoto laiško. NŽT atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėją, tiek jos motiną analogiškoje byloje (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atstovauja ta pati advokatė. Be to, pareiškėja skunde teigė, kad ,,<...> apie žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus sužinojo atsitiktinai, - VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų išrašuose pamačiusi įrašą apie ginčo sprendimą“.

17. NŽT įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė, neanalizavo ir priėmė formalų sprendimą. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymų viseto neatitinkančias, nepagrįstas išvadas, todėl buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. NŽT laikosi pozicijos, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo yra nepagrįstos.

18. NŽT, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), tuo atveju, jeigu apeliacinis teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, prašo pareiškėjai priteisti tik pagrįstas jos turėtas išlaidas.

19. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėja pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės bei ištirti įrodymai patvirtina, jog egzistuoja visos sąlygos, esančios pagrindu NŽT Skyriaus Sprendimą pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o tokią pačią išvadą nagrinėjamoje byloje pagrįstai padarė ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

21. Pareiškėja akcentuoja, kad pats atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog pareiškėja nebuvo informuota apie Skyriaus ketinimus keisti jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat jai nebuvo sudaryta galimybė teikti pastabas dėl numatomų pakeitimų. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas nesilaikė Nuostatuose nustatyto imperatyvaus reikalavimo dokumentaciją įteikti žemės sklypo savininkui, yra nepaneigtas.

22. Pareiškėja tvirtina, kad atsakovo teiginiai, jog atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo suformavimo metu jam turėjo būti nustatyta kelių apsaugos zona, NŽT Skyriaus vedėjas pagrįstai ir nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, jam nustatant kelių apsaugos zoną, yra neteisingi, nes byloje pateikti dokumentai rodo, jog pareiškėjos Žemės sklypas NTR įregistruotas 1999 m. gegužės 17 d. Apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 86408-48 pagrindu, be to, (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos skyrius prie atsiliepimo į skundą yra pateikęs savo paties žymiai vėliau, t. y. 2017 m. spalio 21 d. priimtą sprendimą Nr. 45SK-795-(14.45.110), kuriame konstatuota, jog 13 293 kv. Žemės sklypas yra kelias. Taigi, argumentas, kad Žemės sklypo suformavimo metu jam turėjo būti nustatyta kelių apsaugos zona, yra aiškiai nepagrįstas. Be to, pasak pareiškėjos, minėtas 2017 m. spalio 21 d. priimtas sprendimas, nėra pakankamas išvadai apie kelio – inžinerinio statinio (kurio samprata pateikta Kelių įstatyme) egzistavimą.

23. Pareiškėja akcentuoja, jog byloje esantis Žemės sklypo planas (su įrašais apie žemės sklypo ribų įregistravimą kadastro žemėlapyje) patvirtina pareiškėjos skunde nurodytą faktą, kad jos Žemės sklypas ribojasi su kitais gyvenamiesiems namams eksploatuoti suformuotais žemės sklypais ir (duomenys neskelbtini) mieste esančia (duomenys neskelbtini) gatve.

24. Pareiškėja pažymi, kad nei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Nutarimu Nr. 343, nei Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai Nr. 751), nebuvo nuostatos, kad kelio sanitarinė apsaugos zona gali būti nustatoma, jeigu autotransporto eismo intensyvumas yra mažesnis negu 250 automobilių per parą. Žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo NTR metu (1995 m.), keliui, kuriuo autotransporto eismo intensyvumas buvo mažesnis nei 250 automobilių per parą, kelio sanitarinė apsaugos zona neturėjo būti nustatyta. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad Sprendimas priimtas ištaisant klaidą, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog priimdamas Sprendimą atsakovas būtų analizavęs autotransporto eismo intensyvumą Kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo suformavimo metu, t. y. 1995 m. Todėl, pareiškėjos vertinimu, atsakovas nesurinko faktinių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog Žemės sklypo suformavimo metu jam turėjo būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zona. Be to, neatsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės rajoninis kelias yra ypatingas statinys, kurio statybą galėjo lemti tik tinkamai parengtas detalaus planavimo sprendinys, atsakovas jokių dokumentų apie kelio suprojektavimą ir jo statybas pareiškėjos kaimynystėje nepateikė.

25. Pareiškėja nurodo, kad teiginiai, jog NŽT Skyrius, gavęs vykdytojo parengtus Nuostatų 54².1–54².3 papunkčiuose nurodytus dokumentus, atliko visus Nuostatų 54⁴ punkte, 54⁴.1–54⁴.6 papunkčiuose nurodytus veiksmus, yra deklaratyvaus pobūdžio.

26. Pareiškėja tvirtina, kad NŽT Skyriaus vedėjo Sprendime nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis specialioji žemės naudojimo sąlyga Žemės sklypui nustatoma be jo savininkų sutikimo, taip pat nenurodytos jokios sąlygos bei aplinkybės, lėmusios Sprendimo priėmimą. Nors atsakovas teismui teigė, kad Sprendimas priimtas ištaisant klaidą, tačiau toks motyvas Sprendime nenurodytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad motyvai privalėjo būti išdėstyti Sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perduota teisingumą vykdančiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 45SK-3919-(14.45.110E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, pareiškėjos skundą tenkino visiškai: Sprendimą panaikino, o Skyrių įpareigojo priimti naują sprendimą po pareiškėjai suteiktos galimybės pateikti pastabas ir jų išnagrinėjimo.

29. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netyrė aplinkybių ir jų neanalizavo, todėl priėmė formalų sprendimą, o vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, taip pat be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, taigi, neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymų viseto neatitinkančias, nepagrįstas išvadas. Atsakovo nuomone, yra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą, kadangi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tinkamai įvertinus ginčo situacijai aktualias faktines aplinkybes, o teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo yra nepagrįstos.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, jog dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-439-442/2022).

32. Bylos duomenimis, pareiškėjai priklauso Žemės sklypas, o asmeninės nuosavybės teise jai priklauso 0,2500 ha žemės sklypo su ten esančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Kelių direkcijos 2022 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 2-18798 nurodyta, jog NŽT Skyrius nepraplečia, bet nustato per klaidą nenustatytą valstybinės reikšmės kelio apsaugos zoną, t. y. valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) į valstybinės reikšmės kelių sąrašą yra įtrauktas nuo 1983 m. ir jame yra iki šiol – įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Nutarimu Nr. 757, todėl Keliui Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatoma 20 m apsaugos zona nuo kelio briaunos į abi puses (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių), o išlygų netaikyti (arba taikyti mažesnę) apsaugos zoną Įstatyme nenumatyta. Kelių direkcija 2022 m. sausio 18 d. Raštu kreipėsi į NŽT, prašydama įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl 2 251 vnt. gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), vadovaujantis Įstatymu bei Nuostatais. NŽT Skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. raštu, kuris buvo skirtas pareiškėjai, nurodė, kad Kelių direkcija Raštu pateikė prašymą, todėl vadovaujantis Nuostatų 54¹ punktu ir 54⁴.2 papunkčiu, Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad formuojant Žemės sklypą, taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga kelių apsaugos zonos (Įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis), kuri nebuvo nurodyta šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir įrašyta į NTK bei NTR, informavo pareiškėją apie numatomą jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir prašė susipažinti su patikrinta Žemės sklypo kadastro duomenų forma ir suderintu Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planu. Pastarajame rašte taip pat buvo akcentuota, jog pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano galima pateikti Skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo, o negavus pastabų bus priimtas Skyriaus vedėjo sprendimas dėl papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Žemės sklypui įrašymo į NTK ir įregistravimo į NTR. Pareiškėjai minėtas raštas buvo siųsta adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, 2022 m. gruodžio 20 d. grąžintas Skyriui su AB „Lietuvos paštas“ žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Skyriaus vedėjas 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ matininkės parengtą elektroninę Žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma NTR posistemės ,,GeoMatininkas“ elektroniniame archyve, taip pat nurodė, kad Sprendimas gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 34 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėja 2023 m. vasario 22 d. pateikė paklausimą dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas, taip pat pranešti dėl kokių priežasčių pareiškėja nebuvo informuota apie Sprendimo priėmimą bei kodėl pakeitimai registre padaryti be jos sutikimo. Skyrius 2023 m. kovo 22 d. raštu pareiškėją, be kita ko, informavo, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai tenkinant viešąjį interesą šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos valstybei ir savivaldybei priklausantiems keliams. Pastarajame rašte pažymėtas pareiškėjos adresas: (duomenys neskelbtini). Be to, Skyrius 2023 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai dokumentus, patvirtinančius, jog Sprendimu yra pakeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys.

33. Pažymėtina, kad Nuostatų (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 54 punkte numatyta, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo procedūros, parengtų kadastro duomenų bylų papildymo, pastato kadastro duomenų papildymo, kai keičiasi nekilnojamojo daikto – patalpos kadastro duomenys, techninius reikalavimus ir tvarką nustato NŽT. Nuostatų 54¹ punkte nustatyta, jog žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 54² punkte nurodytais dokumentais, o vienas tokių atvejų įtvirtintas 54¹.1 papunktyje – kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir NTR. Tokiu atveju prašymą įrašyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kadastrą ir NTR kadastro tvarkytojui ir reikalingą informaciją vykdytojui pateikia žemėtvarkos skyrius fizinio asmens, juridinio asmens ar jų padalinių, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – asmuo), suinteresuotų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, prašymu.

34. Pagal Nuostatų 54⁴.2 papunktį, žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad šių Nuostatų 54⁴.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus ir pateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), suderina parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą (jeigu toks planas rengtas) ir šio žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis. Šių Nuostatų 54¹.2, 54¹.3 ir 54¹.4 papunkčiuose nurodytais atvejais pranešimas žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui nesiunčiamas. Pranešime nurodo, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jeigu šio žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio negalima surasti nei pagal gretimų žemės sklypų adresus, nei pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais registro teikiamus duomenis, informaciją apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą žemėtvarkos skyrius turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir nurodyti, kad minėtas pastabas žemėtvarkos skyriui galima pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo. Jeigu šių Nuostatų 54⁴.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti ne pagal šių Nuostatų reikalavimus ir (ar) nepateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), žemėtvarkos skyrius grąžina juos vykdytojui taisyti ir raštu nurodo trūkumus. Žemėtvarkos skyrius šiems trūkumams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų ir ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą. Nuostatų 54⁴.3 papunktyje nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) gavimo jas išnagrinėja ir išsiunčia motyvuotą atsakymą jas pateikusiam asmeniui, o pagal 54⁴.4 papunktį, žemėtvarkos skyrius parengia NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis projektą, jeigu pastabos dėl nustatomų ir (ar) panaikinamų anksčiau nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir (ar) parengto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano per šių Nuostatų 54⁴.2 papunktyje nustatytą terminą nebuvo pateiktos arba pateiktos ir šių Nuostatų 54⁴.3 papunktyje nustatyta tvarka išnagrinėtos ir nepriimtos. Šių Nuostatų 54¹.4 papunktyje nurodytu atveju sprendimo projektas rengiamas tik įsitikinus, kad kadastre padaryta žyma apie naujai nustatytas teritorijas.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad NTK nuostatų nustatytas reguliavimas (nustatantis, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo) nėra formalus reikalavimas, šis terminas turi būti suteiktas realiai pareiškėjui. Kai sprendimas priimamas nesulaukus pareiškėjo (Žemės sklypo savininko) pastabų ir jų nustatyta tvarka neišnagrinėjus (t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, kuri privalo būti atlikta), tai nėra suderinama su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-723-602/2022 36 p.).

36. Akcentuotina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

37. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog NŽT Skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. raštu pateikė pareiškėjai susipažinti su vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir žemės sklypo kadastro duomenų lentelės (formos) kopijomis. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano galima pateikti Skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo, o negavus pastabų bus priimtas Skyriaus vedėjo sprendimas dėl papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Žemės sklypui įrašymo į NTK ir įregistravimo į NTR. Bylos duomenys patvirtina, kad Skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. raštas registruotu paštu išsiųstas pareiškėjai adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. gruodžio 20 d. grąžintas Skyriui su AB „Lietuvos paštas“ žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. NŽT Skyrius 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ matininkės parengtą elektroninę Žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma NTR posistemės ,,GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.

38. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, remdamasi Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, patikrintais per Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko, nustatė, kad pareiškėja nuo 1998 m. spalio 12 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 str. 3 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog atsakovas siuntė pareiškėjai dokumentus būtent šiuo adresu, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas mėgino kitais būdais susisiekti su pareiškėja ir informuoti apie jos Žemės sklype ketinamus daryti pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįteikus pareiškėjai pranešimo apie galimas pateikti pastabas lieka visiškai neaiškus terminas, per kurį turi būti skaičiuojamas 30 dienų terminas nuo informacijos paskelbimo dienos, per kurį pareiškėja turėjo teisę pateikti pastabas dėl duomenų keitimo bei plano.

39. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės aktuose įtvirtintas terminas, kuris nustatomas asmeniui jo pastaboms (nuomonei dėl priimamo administracinio akto pateikti) pateikti, yra skirtas užtikrinti principo teisės būti išklausytam įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-602/2024).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesilaikė Nuostatuose nustatyto imperatyvaus reikalavimo dokumentaciją dėl numatomo Žemės sklypo kadastro duomenų įteikti Žemės sklypo savininkui, kas iš esmės lėmė, kad atsakovas objektyviai negalėjo nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie planuojamus pakeitimus, ir atitinkamai nuo tos dienos skaičiuoti 30 dienų terminą pastaboms pateikti. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nesuteikė teisės pareiškėjai veiksmingai įgyvendinti savo teisės dėl pastabų pateikimo, taigi, pažeidė teisės būti išklausytam principą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas priėmė Sprendimą neįvertinęs pareiškėjos paaiškinimų (Nuostatuose numatytų pastabų) ir klausimų išsprendimui visų reikšmingų aplinkybių. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys aktualaus teisinio reguliavimo atsakovo argumentai, jog neteisinga ir neprotinga tenkinti pareiškėjos skundą vien dėl to, kad jai nebuvo įteiktas 2022 m. lapkričio 14 d. raštas ir ji dėl to negalėjo pateikti pastabų.

41. Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad vėl gali susidaryti situacija, jog išnagrinėjus pareiškėjos pretenzijas, būtų priimtas jos atžvilgiu neigiamas sprendimas, kurį ji galbūt apskųstų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepaneigia nustatyto procedūrinio pažeidimo, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo paskirtį, nelaikytinas vien formaliu. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nesulaukus pareiškėjos, t. y. Žemės sklypo savininkės, pastabų ir jų nustatyta tvarka neišnagrinėjus (t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, kuri privalo būti atlikta), o tai nėra suderinama su gero administravimo principu.

42. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog teismo posėdyje, apklausus pareiškėją, paaiškėjo, kad ji yra A. P. dukra, todėl galima daryti prielaidą, jog pareiškėjai buvo žinomos visos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų žemės sklypams kelių apsaugos zonos nustatymo, juo labiau, kad pareiškėjos Žemės sklypas ribojasi tarpusavyje su motinos žemės sklypu, taip pat jog pareiškėja galbūt sąmoningai neatsiėmė registruoto laiško. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti atsakovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, pagrįsti prielaidomis ir samprotavimais, o ne objektyviais duomenimis, todėl yra atmestini. Be to, vien tai, kad pareiškėją ir jos motiną analogiškoje byloje (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atstovauja ta pati advokatė, o pareiškėja skunde teigė, jog ,,<...> apie žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus sužinojo atsitiktinai, - VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų išrašuose pamačiusi įrašą apie ginčo sprendimą“, nepaneigia fakto, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog Skyrius neprivalo atsižvelgti į teikiamas pastabas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad gautas pastabas Skyrius turi išnagrinėti ir pateikti dėl jų motyvuotą atsakymą per 10 dienų ir tik tada turi teisę rengti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

45. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

46. Apeliantas taip pat kelia ir priteistų pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą.

47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose.

49. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

50. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, pareiškėjai iš atsakovo priteisė 922,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, specialių žinių reikalingumą, taip pat atsižvelgusi į Rekomendacijų nuostatas ir vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamo dydžio, pagrįstai priteisė pareiškėjai visas jos patirtas ir prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurių nėra pagrindo mažinti.

51. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė tik 2024 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas, iš kurios matyti, jog atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymas ir jo įregistravimas teisme (dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1440-596/2024 panaikinimo) įkainotas 1 200 Eur, be to, nurodyta vienos valandos kaina –(duomenys neskelbtini) Eur, o valandų skaičius – (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja nepateikė mokėjimo pavedimo ar kvito kopijos.

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog išlaidų pagrįstumas reiškia, kad jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, jog už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas, įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009).

54. Atsižvelgus į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja apmokėjo minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, jos prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.