Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BALTISCHES HAUS“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – akcinė bendrovė „Via Lietuva“), uždaroji akcinė bendrovė „Inreal GEO“, Palangos miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BALTISCHES HAUS“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Palangos skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 16SK-438-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas) panaikinimo ir panaikinti šį sprendimą; 2) panaikinti NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 16SK-571-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo už skundą sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Bendrovei nuosavybės teise priklauso du vienas netoli kito esantys žemės sklypai Palangoje – 0,8684 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k. v., paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (toliau – ir Sklypas Nr. 27); ir 0,4046 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k. v., paskirtis – kita, naudojimo būdas –komercinės paskirties objektų teritorijos (toliau – ir Sklypas Nr. 55A). Pareiškėjas jau ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. T2-222 „Dėl teritorijos tarp Kretingos g. bei Klaipėdos pl. Sankryžos ir Virbališkės tako, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“ patvirtinto Teritorijos tarp Kretingos g. bei Klaipėdos pl. sankryžos ir Virbališkės tako, Palangoje, detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius – sklypuose statyti jų paskirtį ir naudojimo būdą atitinkančius prekybos paskirties pastatus. Pareiškėjo užsakymu 2022 m. buvo parengti projektiniai pasiūlymai, kuriems Palangos miesto savivaldybės administracija pritarė 2022 m. rugsėjo 2 d., t. y. prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniai pasiūlymai ir prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniai pasiūlymai. Pareiškėjo planuojamas statyti prekybos paskirties pastatas Sklype Nr. 27 numatytas 24,15 m atstumu nuo rytinės Sklypo Nr. 27 ribos, už kurios yra Klaipėdos pl., ir apie 20 m atstumu nuo pietinės Sklypo Nr. 27 ribos, už kurios yra Kretingos g., o prekybos paskirties pastatas Sklype Nr. 55A – 21,49 m atstumu nuo rytinės šio sklypo Nr. 55A ribos, už kurios yra Klaipėdos pl.

2.2. NŽT Palangos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 16SD-2165-(14.16.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypams Palangos mieste“ (toliau – 2022 m. lapkričio 30 d. raštas) informavo pareiškėją apie numatomą sklypų kadastro duomenų pakeitimą dėl kelių apsaugos zonos nustatymo. Su NŽT Palangos skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškėjui nebuvo išsiųsti, todėl ir nebuvo įteikti jokie priedai, iš kurių būtų galima suprasti, kokio dydžio kelių apsaugos zonos ir kuriose sklypų dalyse yra planuojamos nustatyti. UAB „Inreal GEO“ matininko 2022 m. lapkričio 29 d. parengtos Sklypo Nr. 55A kadastro duomenų formos kopija, kurioje nurodyta, kad minėtame sklype yra 1 394 kv. m kelių apsaugos zona. Pareiškėjo atstovas el. laišku UAB „Inreal GEO“ nusiuntė ir kito pareiškėjo Sklypo Nr. 27 apsaugos zonų schemą bei paprašė įvertinti ir ją. Po to kelių apsaugos zonų nustatymo tikslais atsakovo pasitelktas vykdytojas UAB „Inreal GEO“ 2023 m. sausio 4 d. el. laišku atsiprašė, kad klaidingai parengė kelių apsaugos zonų dokumentus dėl abiejų pareiškėjo sklypų, taip pat nurodė, jog pataisys klaidingus dokumentus ir pareiškėjas per mėnesį gaus naujus / patikslintus dokumentus. Minėtame UAB „Inreal GEO“ 2023 m. sausio 4 d. el. laiške buvo aiškiai nurodyta, jog „Mėnesio bėgyje gausite iš NZT naujus pranešimus dėl kelių apsaugos zonos patikslinimo“, todėl pareiškėjas manė, kad nėra ginčo dėl kelių apsaugos zonų nustatymo sklypams dokumentų neteisingumo bei jie bus taisomi, todėl iš pareiškėjo pusės nebereikia jokių aktyvių veiksmų.

2.3. Sklypų apsaugos zonų planuose buvo išbraižytos sklypų ribos, kurios neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK) įregistruotų sklypų ribų, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir NTK nuostatai) 54³.1 papunktis. NTK įregistruotų ir sklypų apsaugos zonų planuose išbraižytų sklypų ribų neatitikimas yra toks akivaizdus, kad šiam pažeidimui konstatuoti nėra būtinos specialios žinios ar matavimai. NTK nuostatų 56 punkte nurodytų duomenų UAB „Inreal GEO“ užpildytose sklypų kadastro duomenų formose nėra. Tai nėra formalus pažeidimas, nes tai, kad atsakovo pasirinktas vykdytojas UAB „Inreal GEO“ nenurodė, vadinasi, ir nesiaiškino, kada ir kokiu pagrindu suformuoti / performuoti sklypai, turėjo įtakos ar bent jau prisidėjo prie to, kad sklypų apsaugos zonų planuose išbraižytos neteisingos sklypų ribos bei nustatytas neteisingas kelių apsaugos zonų plotas. NŽT Palangos skyrius, pažeisdamas ir NTK nuostatų 54⁴.2 papunktį, su 2022 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškėjui neišsiuntė nei sklypų apsaugos zonų planų, nei kadastro duomenų formų (jų kopijų). Abu ginčijami sprendimai priimti neišlaukus NTK nuostatų 54⁴.2 papunktyje nurodyto 30 dienų nuo įteikimo termino, skirto pastaboms pateikti, taip šiurkščiai pažeidžiant NTK nuostatų 54⁴.4 papunktį.

2.4. NŽT skyrius pažeidė ir procedūras, NTK nuostatuose nustatytas po sprendimų priėmimo. Vadovaujantis NTK nuostatų 54⁴.5 papunkčiu, NŽT teritorinis padalinys apie priimtus sprendimus privalėjo informuoti pareiškėją per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo. Nepaisant to, 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas dėl Sklypo Nr. 55A pareiškėjui buvo išsiųstas tik 2022 m. gruodžio 29 d. su 2022 m. gruodžio 28 d. raštu, t. y. praėjus daugiau nei 3 savaitėms (17 darbo dienų) po jo priėmimo. Tačiau 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimas dėl Sklypo Nr. 27 pareiškėjui buvo išsiųstas tik 2023 m. sausio 23 d. su 2023 m. sausio 20 d. raštu, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui (24 darbo dienoms) nuo jo priėmimo. Būtent tokias ginčijamų sprendimų išsiuntimo datas patvirtina ne tik juose esančios žymos apie nuorašų tikrumo patvirtinimo datą, bet ir su patikslintu skundu papildomai teikiami dokumentai. Taigi NTK nuostatų 54⁴.5 papunktyje nustatytas 3 darbo dienų terminas sprendimams išsiųsti buvo praleistas itin reikšmingai – vienu atveju pradelsta 14 darbo dienų, kitu atveju – 21 darbo diena.

2.5. Atsakovo pasitelktos įmonės UAB „Inreal GEO“ matininkas Sklypo Nr. 55A apsaugos zonų plane įbraižė neteisingas Sklypo Nr. 55A ribas, kurios neatitinka NTK įregistruotų sklypo ribų, pažeidžiant NTK nuostatų 54⁴.1 ir 54⁴.2 papunkčius. NŽT Palangos skyrius šio plano teisingumo nepatikrino bei negrąžino savo esme klaidingų dokumentų taisyti vykdytojui. Dėl šios priežasties Sklypo Nr. 55A apsaugos zonų plane buvo pažymėta, Sklypo Nr. 55A kadastro duomenų formoje nurodyta ir sprendimu dėl Sklypo Nr. 55A nustatyta net 1 394 kv. m ploto kelių apsaugos zona, nors ji pagal įregistruotas Sklypo Nr. 55A ribas turėtų būti beveik tris kartus mažesnė – 482 kv. m ploto.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į patikslintą skundą prašė atmesti patikslintą skundą.

4.1. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimams – SŽNSĮ nurodytos teritorijos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebepriskiriamos žemės sklypų kadastro duomenims, o laikomos Nekilnojamojo turto registro objektais. SŽNSĮ (redakcijoje, galiojusioje iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio, reglamentuojančio nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.

4.2. SŽNSĮ 10 straipsnio 1 ir 2 dalyje buvo nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai), naujai suformuotam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos.

4.3. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje SŽNSĮ 10 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos, o SŽNSĮ 141 straipsnio 14 dalyje – kad iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys.

4.4. Vadovaudamasis SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalimi, NTK nuostatų 54¹.1 papunkčiu ir 54⁴ punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2022 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 2-14166 „Dėl informacijos pateikimo“, NŽT direktorius 2022 m. spalio 26 d. pavedimu Nr. 1PAV-87-(1.8 E.) „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir Pavedimas) pavedė NŽT teritoriniams skyriams, taip pat ir Palangos skyriui, imtis priemonių, kad visiems žemės sklypams, dėl kurių raštu kreipėsi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl teritorijų, kurių formavimo metu nebuvo nustatytos teritorijos, kuriose taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zonos, įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, būtų pagal žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų rengimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis užsakytos paslaugos parengti nepilnas žemės sklypų kadastro duomenų bylas; būtų registruotais laiškais išsiunčiami pranešimai apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir negavus žemės sklypų savininkų arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių pastabų dėl numatomų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, parengiami sprendimai pakeisti žemės sklypams kadastro duomenis ir kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo.

4.5. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas Pavedimą, 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 16SD-2165-(14.16.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypams, Palangos mieste“, adresatams pagal sąrašą, taip pat ir UAB „BALTISCHES HAUS“, pateikė informaciją kaip žemės sklypų valdytojui (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)), bei pranešė, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypui taikytinos kelių apsaugos zonos nustatymo raštu gali pateikti NŽT Palangos skyriui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu nustatė žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), specialiąją žemės naudojimo sąlygą (Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis)), kurios plotas 1 394 kv. m pagal UAB „Inreal GEO“ matininko A. V. parengtą nepilną elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2414965.

4.6. Palangos skyriaus vedėjas 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 16SK-571-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ nustatė žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), specialiąją žemės naudojimo sąlygą (Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis)), kurios plotas 4 691 kv. m, pagal UAB „Inreal GEO“ matininko A. V. parengtą nepilną elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2420611.

4.7. NŽT Palangos skyriaus vedėjo priimtas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimas neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, juos priimant nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimų pagrįstumo kriterijus, sprendimus priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtus administracinius aktus yra nepagrįstas ir atmestinas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „Via Lietuva“) (toliau – ir Direkcija) atsiliepime į patikslintą skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į patikslintą skundą pažymėjo, kad:

6.1. NŽT Palangos skyrius 2022 m. spalio 31 d. raštu Nr. 16SD-1982-(14.16.136 E.) informavo Direkciją, jog pagal su UAB ,,Inreal GEO“ 2021 m. birželio 21 d. sudarytą sutartį iš minėtos įmonės 2022 m. spalio 28 d. užsakytos žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų parengimo paslaugos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Direkcija. Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnį, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Kelių apsaugos zonų dydis nustatytas SŽNSĮ, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų, o 3 dalyje įtvirtinta, kad rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.

6.2. Reikalavimai kelių apsaugos zonoms yra taikomi nuo 1995 m., kuomet Kelių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1995 m. gegužės 26 d. iki 2002 m. spalio 22 d.) 11 straipsnis nustatė kelių sanitarines apsaugos zonas, kurių plotis priklausė nuo kelio kategorijos ir autotransporto eismo intensyvumo. Per Palangos miestą nutiestas valstybinės reikšmės magistralinis kelias Nr. A11 Šiauliai–Palanga (magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų), kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), ir valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų), kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), ir dalimi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Todėl šių sklypų rytinėje dalyje, besiribojančioje su rajoniniu keliu Nr. 2336, pagal SŽNSĮ 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus nustatytina kelio apsaugos zona yra 20 metrų nuo kelio briaunos, o sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pietinei daliai, besiribojančiai su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu Nr. A11, nustatytina kelio apsaugos zona yra 70 metrų nuo kelio briaunos.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inreal GEO“ atsiliepime į patikslintą skundą prašė nagrinėti pareiškėjo reikalavimus teismo nuožiūra.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į patikslintą skundą sutiko, kad patikslintas skundas būtų patenkintas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į patikslintą skundą pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo teisingus faktinius duomenis, jog apsaugos zonų planuose neteisingai nurodytos pareiškėjo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos. Neginčytina, kad pareiškėjo žemės sklypų atžvilgiu galioja Detalusis planas, kuris yra registruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, TPDR registro Nr. T00048074. Šiame Detaliajame plane sklypams Nr. 1 ir 2 numatyta esama sklypų paskirtis – kita, esamas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, taip pat nustatyti užstatymo reglamentai, statybos riba. Pareiškėjo (statytojo) projektiniams pasiūlymams yra pritarta per informacinę sistemą „Infostatyba“. Vadovaujantis SŽNSĮ 18 straipsnio 3 dalimi, rajoninių kelių apsaugos zona po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Esminis dalykas yra tas, kad kelias, nuo kurio buvo nubrėžtos apsaugos zonos, yra ne magistralinis kelias, kurio apsaugos zona yra 70 metrų, bet: 1) pietinėje dalyje yra vietinės reikšmės kelias Kretingos g., kurios apsaugos zona yra 10 metrų (SŽNSĮ 18 str. 4 d.); 2) rytinėje pusėje yra rajoninis kelias Nr. 2336, kurio apsaugos zona tik 20 metrų (SŽNSĮ 18 str. 3 d.). Rajoninės reikšmės kelio Nr. 2336 statusas yra nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarime Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, rajoninių kelių 497 punkte. Direkcija vykdo ginčo kelio Nr. 2336 tvarkymo darbus, kuriuos baigus, kelias bus perduotas nuosavybės teise Palangos miesto savivaldybei (pareiga prižiūrėti kelią pereis taip pat savivaldybei), o kelio apsaugos zona taps tik 10 metrų, kurioje pagal SŽNSĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui, leidžiama pagal planavimo dokumentus miestuose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu.

II.

10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „BALTISCHES HAUS“ patikslintą skundą tenkino – panaikino NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 190,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

11.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „BALTISCHES HAUS“. Išraše įregistruotas servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) daiktas: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2004 m. gruodžio 21 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-44502021-03-25, NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 16SK-52-(14.16.110 E.), plotas: 3 951,00 kv. m., įrašas galioja nuo 2021 m. balandžio 14 d.

11.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Pateiktame išraše pažymėta, kad teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis). Daiktas – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), jo įregistravimo pagrindas: NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 16SK-438-(14.16.110 E.), plotas: 1 394.00 kv. m., įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.

11.3. Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T2-222 „Dėl teritorijos tarp Kretingos g. bei Klaipėdos pl. Sankryžos ir Virbališkės tako, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti teritorijos tarp Kretingos g. bei Klaipėdos pl. Sankryžos ir Virbališkės tako, Palangoje, detalųjį planą; pripažinti netekusiu galios Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“, kiek tai yra susiję su teritorija tarp Kretingos g. bei Klaipėdos pl. Sankryžos ir Virbališkės tako, Palangoje.

11.4. Valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija NŽT 2022 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą Nr. 2-7648 įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl 163 vnt. gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo Palangos miesto savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), vadovaujantis SŽNSĮ bei NTK nuostatais.

11.5. NŽT, atstovaujama NŽT Kretingos skyriaus vedėjo, ir UAB ,,Inreal GEO“ direktorius 2022 m. spalio 28 d. sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo parengti žemės sklypams, esantiems Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir kadastro duomenų formas sutartyje nustatytais terminais.

11.6. NŽT Palangos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 16SD-2165-(14.16.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypams, Palangos mieste“ dėl nenustatytų teritorijų dėl kelių pasaugos zonų.

11.7. 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. priimti ginčijami NŽT sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygos ploto nustatymo ir patikslinimo.

11.8. NŽT Palangos skyrius 2022 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl nenustatytų teritorijų dėl kelių apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą“.

11.9. NŽT Palangos skyrius 2023 m. sausio 20 d. raštu Nr. 16SD-189-(14.16.104) informavo pareiškėją apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido ginčijamų sprendimų apskundimo terminus ir prašo juos atnaujinti. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, byloje pateiktus duomenis, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

13. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, SŽNSĮ, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ bei kiti teisės aktai. Teismas aptarė Kelių įstatymo 3 straipsnio, SŽNSĮ 18 straipsnio, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4, 6, 27 dalių, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

14. Teismas pažymėjo, kad kelių apsaugos zonos sprendimai parengti, vadovaujantis UAB „Inreal GEO“ matininko parengtomis nepilnomis elektroninėmis žemės sklypo kadastro duomenų bylomis Nr. 2414965 ir Nr. 242061. Matininkas, atlikdamas darbus, savo ruožtu, naudojosi 2020 m. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytų sklypų archyvine informacija. Žemės sklypų, patenkančių į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, sprendiniai Detaliajame plane 2012 m. liepos 16 d. buvo suderinti su Direkcija, todėl teismas vertino, kad šie sprendimai neatitinka Detaliojo plano sprendinių bei yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir dėl to yra neteisėti. Teismo vertinimu, jeigu vykdytojo projektas neatitinka detaliojo plano sprendinių, todėl paaiškėja faktas, kad sprendimas grindžiamas nepagrįstais teritorijų matavimo brėžiniais, savaime suponuoja tokio projekto, taigi ir ginčijamų sprendimų, neteisėtumą.

15. Teismas akcentavo, kad pagal sprendimų priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ redakciją žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas turėjo atitikti NTK nuostatų 54³.1, 54³.2, 54³.3 papunkčių reikalavimus. Teismas aptarė Nuostatų 54.⁴ papunktyje nurodytus žemėtvarkos skyriaus veiksmus, gavus vykdytojo parengtus dokumentus.

16. Teismas nustatė, kad UAB „Geokada“ parengė 2023 m. vasario 9 d. lyginamąjį planą, iš kurio matyti, kad yra nubraižytos skirtingos ribos (duomenys neskelbtini) sklype, kuriame matyti, kad yra akivaizdūs neatitikimai tarp UAB „Inreal GEO“ sklypo. NŽT pažymėtas pareiškėjo žemės sklypas žymimas raudona linija, ženkliai mažesnis sklypo plotas apvestas mėlyna kontūro linija žymi įregistruotas faktines žemės sklypo ribas. Atitinkamai skiriasi pažymėtos apsaugos zonos planuose, juodos skersos linijos užima 20 metrų kelių apsaugos zoną, kuri turėtų būti nustatoma pareiškėjo sklype, tačiau atsakovo pateikta projekto versija ženkliai išeina iš pareiškėjo sklypo ribų ir formuojama 60 metrų apsaugos zona. Projektu yra suformuojamos kelio apsaugos zonos, kurio naudojimo tikslas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, skirtas Klaipėdos pl., Palanga kelio infrastruktūrai įrengti ir palaikyti. Pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius, toje pačioje teritorijos dalyje žemės sklype (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (tęsinio nuo sankryžos servituto ribų nėra numatyta – plotas žymimas esami statiniai ženklu. Bendrojo plano atžvilgiu ši teritorija patenka į raudono kontūro žymimą teritoriją – planuojamą teritoriją tarp Kretingos g. bei Klaipėdos pl. Sankryžos ir Virbališkės tako Palangoje. Šis atsakovo susisiekimo sistemos sprendinių pakeitimas akivaizdžiai matomas lyginant UAB „Geokada“ plano brėžinius, iš kurių matyti, kad gatvės atkarpos nuo sankryžos su Virbališkės ir Kretingos gatvėmis nėra, t. y. pagal Bendrąjį planą tokia kelio apsaugos zona šioje gatvės atkarpoje nenumatoma, tačiau Detaliajame plane pažymėtas servitutas Nr. 203 Virbališkės gatvėje. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad tokia susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorija nenumatyta galiojančiame Bendrajame plane, kaip ir Detaliajame plane.

17. Teismas konstatavo, kad ginčijamu sprendimu patvirtintas projektas ne detalizuoja savivaldybės Bendrojo plano sprendinius, o nustato projektinę situaciją, kurių nenumato savivaldybės Bendrasis planas, taigi sprendimu yra patvirtintas projektas, prieštaraujantis iš esmės kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš UAB „Geokada“ kito 2023 m. vasario 9 d. lyginamojo brėžinio žemės sklypui (duomenys neskelbtini) matyti, kad įregistruotas žemės sklypo ribos pažymėtos mėlynos spalvos kontūrine linija neatitinka ploto, kuris yra žymimas raudona linija ir vizualiai yra maždaug ketvirtadaliu mažesnis. Taigi yra akivaizdus skirtumas tarp kelių apsaugos zonos, nustatytos NŽT, ir 20 metrų kelių apsaugos zonos. Atsakovo nustatytas plotas užima daugiau nei pusę pareiškėjo žemės sklypo ploto. Abiejų žemės sklypų planai rodo, kad toks atsakovo žemės sklypų vaizdavimas plane prieštarauja faktinėms aplinkybėmis, realiems ginčo žemės sklypų kadastriniams duomenims.

19. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant, jog žemės sklypo planas yra esminis dokumentas, apibūdinantis žemės sklypą kaip daiktą (jo teritoriją, konfigūraciją, ribas, gretimybes ir kt.), aplinkybę, kad nuo pat žemės sklypo suformavimo šalia jo ėjo bendrojo naudojimo kelias ir pareiškėjo žemės sklypas buvo vientisas, įrodo žemės sklypo planas, kuriame matosi, kad pareiškėjo žemės sklypas yra vientisai pažymėtas oranžine spalva (komercinės paskirties žemė), o raudonos spalvos punktyrinė linija, kuri plano sutartiniuose ženkluose nurodyta kaip reiškianti planuojamos žemės sklypo ribos, yra apvesta aplink abu pareiškėjo žemės sklypus. Vadinasi, iš žemės sklypo plano matyti, kad ginčo žemės sklypai yra ne vientisos teritorijos žemė, apibrėžtos teritorijos turi skirtingus plotus, taigi, pareiškėjas turi nuosavybės teises į du atskirus žemės sklypus, kurių ribos atskirai pažymėtos žemės sklypo plane ir iki atsakovo inicijuotų 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimų priėmimo buvo tinkamai atvaizduoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o tai taip pat reiškia, jog šalia pareiškėjo žemės sklypų einantys bendrojo naudojimo keliai yra ne magistralinio kelio reikšmės. Iš žemės sklypo plano duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovo sprendimai nepagrįstai apriboja ir nustato suvaržymus daliai pareiškėjo teritorijos daliai tam nesant teisinio pagrindo.

20. Teismas akcentavo, kad kelio apsaugos zona pareiškėjo žemės sklypui buvo suprojektuota ir vėliau nustatyta, remiantis vykdytojo planu, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, patvirtinančių savo teiginių teisingumą. Tai, jog yra patvirtinti atskirų žemės sklypų detalieji planai ir numatyti kadastriniai duomenys, Bendrajame plane numatyta kelio padėtis ir gatvės tęsinys šalia tų sklypų, niekaip nekeičia teisinio faktinės situacijos vertinimo. Šių individualiųjų žemės sklypų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų rengimo procese taip pat turi būti užtikrinama visų suinteresuotų asmenų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimas ir jų apsauga.

21. Teismas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Taisyklėse numatytais atvejais, vienas iš jų, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 p.).

22. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju kelio apsaugos zonos nebuvo nustatytos ir jomis nebuvo naudojamasi dar iki ginčijamo administracinio akto priėmimo. Tokie atsakovo vykdytojo projekte nustatyti pareiškėjo žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų apribojimai neatitiko Taisyklių 53 punkto reikalavimų pagal vykdytojo nurodytus sprendinių brėžinius ar jo priedus. Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Ginčo atveju Taisyklių 49¹.2 papunkčio reikalavimai nebuvo pažeisti, į formuojamą žemės sklypų skverą buvo numatytas įvažiavimas iš Virbališkės gatvės pusės, kuriuo naudojamasi kaip servitutiniu keliu (Nr. 203). Taisyklių 63 punktas numato, kad projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos su reikalavimus išdavusiomis institucijomis. Reikalavimus išdavusi institucija, derindama projektą, atsako už projekto atitiktį išduotiems reikalavimams. Pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Taisyklių 67 punkte numatyta, jog projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.

23. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovui ir tretiesiems asmenims atliekant tarpinius procedūrinius veiksmus, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjui reikiama informacija buvo įteikta tikrai tinkamai ir pareiškėjas nebuvo suklaidintas atsakovo dėl siunčiamos informacijos. Nustatyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, dėl ko atsakovo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas bei 2022 m. gruodžio 16 sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini.

III.

24. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, išdėstytais atsiliepime į patikslintą skundą, naujų argumentų nenurodo.

26. Pareiškėjas UAB „BALTISCHES HAUS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

27.1. NŽT apeliaciniame skunde nėra nurodyti nei konkretūs ginčijami klausimai, nei konkrečios bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo tariamas neteisėtumas ir nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimai turėjo būti priimti, vadovaujantis SŽNSĮ redakcijos, galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d., 9 straipsnio 3 dalimi ir NTK nuostatų 54¹.1 ir 54⁴ papunkčių normomis. Būtent šių SŽNSĮ normų pažeidimas buvo detaliai pagrįstas pareiškėjo skunde (patikslintame skunde) bei nustatytas teismo sprendime, inter alia, dėl ne pagal NTK įregistruotas sklypų ribas nustatytų kelių apsaugos zonų. Tačiau apeliaciniame skunde nėra užsiminta, kad NŽT tinkamai įvykdė ir kaip konkrečiai įvykdė jos pačios nurodytų teisės normų reikalavimus. Be kita ko, apeliaciniame skunde nėra net nurodyta, o tuo labiau nėra pagrįsta, kad NŽT 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimus priėmė pagal NTK įregistruotas (aktualias, galiojančias) sklypų ribas bei nepažeidė NTK nuostatų 54⁴ papunktyje nurodytų procedūrų, t. y. tinkamai informavo pareiškėją apie numatomą kelių apsaugos zonų nustatymą, užtikrino pareiškėjo teises per 30 dienų terminą pateikti pastabas, tinkamai informavo apie priimtus sprendimus ir t. t. Faktą, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, patvirtina ir tai, jog jame apskritai neužsiminta apie sklypų ribas, nors jų netinkamas pažymėjimas buvo vienas esminių pažeidimų, kuriuo pareiškėjas rėmėsi skunde (patikslintame skunde) ir kurį teismas nustatė.

27.2. NŽT apeliaciniame skunde nurodė, jog informaciniu 2022 m. lapkričio 30 d. raštu pranešė pareiškėjui apie jo teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo pranešimo dienos, nurodė ir tai, kad pareiškėjo apskųsti sprendimai buvo priimti 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. Taigi, vien iš apeliaciniame skunde nurodytų faktų, dėl kurių nebuvo ginčo, yra akivaizdu, kad NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimai buvo priimti neišlaukus 30 dienų termino nuo informacinio 2022 m. lapkričio 30 d. pranešimo įteikimo dienos. Tokio pobūdžio pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau yra pripažintas esminiu ir pakankamu panaikinti sprendimus dėl apsaugos zonų nustatymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-723-602/2022).

27.3. NŽT pirmosios instancijos teisme nei raštu, nei žodžiu nenurodė konkrečių aplinkybių, įrodymų, argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo skundo (patikslinto skundo) pagrindą. Taip pat NŽT elgiasi ir apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro pagrindą teigti, jog NŽT piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir procesu, dėl ko pareiškėjas yra priverstas gintis nuo visiškai nepagrįsto apeliacinio skundo, patirti su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinius skundus, kuriuose pakartojama vien tai, kas buvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, arba deklaratyviai nurodoma apie tariamą teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-575/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje. Nr. eA-119-492/2023; 2022 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4058-624/2022).

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo teisėtumo.

30. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai Palangoje: 0,8684 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k. v., paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; 0,4046 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k. v., paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

31. NŽT Palangos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. raštu „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypams Palangos mieste“ informavo pareiškėją apie numatomą Sklypų Nr. 27 ir Nr. 55A kadastro duomenų pakeitimą dėl kelių apsaugos zonos nustatymo. 2022 m. lapkričio 30 d. raštas pareiškėjui įteiktas 2022 m. gruodžio 7 d.

32. NŽT Palangos skyrius 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu nustatė pareiškėjo Sklypui (duomenys neskelbtini) kelių apsaugos zoną, kurios plotas – 1 394 kv. m, o 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu Sklypui (duomenys neskelbtini) nustatė kelių apsaugos zoną, kurios plotas – 4 691 kv. m.

33. Skundžiami 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimai priimti, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais.

34. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, NŽT sprendimų neteisėtumą motyvavo tuo, kad sprendimai priimti pažeidžiant procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, kurios buvo privalomos pagal sprendimų priėmimo metu galiojusios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo redakcijos 9 straipsnio 3 dalį bei pagal ją taikytinus NTK nuostatus.

35. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus sprendimus.

V.

36. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio padalinio vadovas. Per 20 darbo dienų nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (kai objekto, dėl kurio žemės sklypo formavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra). Šioje dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu ir kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais. Žemės sklypo, kuris patenka į šioje dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.

37. Nuostatų 54³.1 punkte (2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 97 punkto redakcija) buvo nustatyta, kad žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas turi atitikti šiuos reikalavimus: planas turi būti parengtas kompiuteriu ant ortofotografinio žemėlapio, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, žemės valdos projektu arba kitu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnyje nurodytu dokumentu, išbraižant kadastre įregistruotas žemės sklypo ribas ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribas, pagal kurias apskaičiuojami taikytinų minėtų teritorijų užimami plotai šiame žemės sklype.

38. Nuostatų 54⁴ punkte (2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 97 punkto redakcija) buvo nustatyta, kad Žemėtvarkos skyrius, gavęs vykdytojo parengtus šių Nuostatų 54².1, 54².2 ir 54².3 papunkčiuose nurodytus dokumentus: 54⁴.1. (2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 366 papunkčio redakcija) patikrina, ar žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas (jeigu toks planas rengtas) parengtas pagal šių Nuostatų 54³ punktą ir šių Nuostatų 7 priedą, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta pagal šių Nuostatų 56 punktą; 54⁴.2. nustatęs, kad šių Nuostatų 54⁴.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus ir pateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), suderina parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą (jeigu toks planas rengtas) ir šio žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis. Šių Nuostatų 54¹.2, 54¹.3 ir 54¹.4 papunkčiuose nurodytais atvejais pranešimas žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui nesiunčiamas. Pranešime nurodo, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jeigu šio žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio negalima surasti nei pagal gretimų žemės sklypų adresus, nei pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais registro teikiamus duomenis, informaciją apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą žemėtvarkos skyrius turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir nurodyti, kad minėtas pastabas žemėtvarkos skyriui galima pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo. Jeigu šių Nuostatų 54⁴.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti ne pagal šių Nuostatų reikalavimus ir (ar) nepateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), žemėtvarkos skyrius grąžina juos vykdytojui taisyti ir raštu nurodo trūkumus. Žemėtvarkos skyrius šiems trūkumams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų ir ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą; <…> 54⁴.4. parengia Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis projektą, jeigu pastabos dėl nustatomų ir (ar) panaikinamų anksčiau nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir (ar) parengto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano per šių Nuostatų 54⁴.2 papunktyje nustatytą terminą nebuvo pateiktos arba pateiktos ir šių Nuostatų 54⁴.3 papunktyje nustatyta tvarka išnagrinėtos ir nepriimtos. Šių Nuostatų 54¹.4 papunktyje nurodytu atveju sprendimo projektas rengiamas tik įsitikinus, kad kadastre padaryta žyma apie naujai nustatytas teritorijas.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad NTK nuostatų nustatytas reguliavimas (nustatantis, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo) nėra formalus reikalavimas, šis terminas turi būti suteiktas realiai pareiškėjui. Kai sprendimas priimamas nesulaukus pareiškėjo (Žemės sklypo savininko) pastabų ir jų nustatyta tvarka neišnagrinėjus (t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, kuri privalo būti atlikta), tai nėra suderinama su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-723-602/2022 36 p.).

VI.

40. Minėta, kad NŽT Palangos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. raštu informavo pareiškėją apie numatomą Sklypų Nr. 27 ir Nr. 55A kadastro duomenų pakeitimą dėl kelių apsaugos zonos nustatymo. 2022 m. lapkričio 30 d. raštas pareiškėjui įteiktas 2022 m. gruodžio 7 d. NŽT Palangos skyrius, neišlaukęs savo 2022 m. lapkričio 30 d. rašte nurodyto 30 dienų termino pastaboms pateikti, 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu nustatė pareiškėjo Sklypui (duomenys neskelbtini) kelių apsaugos zoną, ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu Sklypui (duomenys neskelbtini) nustatė kelių apsaugos zoną.

41. Teisės aktuose įtvirtintas terminas, kuris nustatomas asmeniui jo pastaboms (nuomonei dėl priimamo administracinio akto pateikti) pateikti, yra skirtas užtikrinti principo teisės būti išklausytam įgyvendinimą. Asmeniui turi būti nustatytas pakankamas terminas, kad asmuo veiksmingai galėtų įgyvendinti savo teisę ir pateikti viešojo administravimo subjektui savo nuomonę (pastabas) dėl viešojo administravimo subjekto ketinamo priimti administracinio sprendimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesuteikė teisės pareiškėjui veiksmingai įgyvendinti savo teisės dėl pastabų pateikimo, pažeidė teisės aktuose įsakmiai įtvirtintą terminą, taigi pažeidė ir teisės būti išklausytam principą. Atsakovas priėmė sprendimus neįvertinęs pareiškėjo paaiškinimų (NTK nuostatuose numatytų pastabų) ir klausimų išsprendimui visų reikšmingų aplinkybių.

42. Be to, NŽT Palangos skyriaus pasitelktas vykdytojas UAB „Inreal GEO“ apsaugos zonų planuose turėjo išbraižyti kadastre įregistruotas žemės sklypo ribas, o išbraižė ribas, kurios neatitiko Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų sklypų ribų (panaudojo archyvinę (neaktualią) informaciją). Šią klaidą pripažino atsakovo NŽT Palangos skyriaus pasitelktas vykdytojas UAB „Inreal GEO“ savo el. laiškuose. Apsaugos zonų planuose neteisingai įbraižius sklypų ribas, negalėjo būti teisingai nustatytos kelių apsaugos zonos (plotas, vieta).

43. Taigi priimant skundžiamus sprendimus buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, dokumentai parengti pažeidžiant NTK nuostatus, todėl tokiais dokumentais remiantis priimti sprendimai negali būti pripažinti teisėtais.

44. Atsakovas nei atsiliepime į skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, paneigiančių minėtus (ir kitus pareiškėjo nurodomus) pažeidimus ir nepateikė šiais klausimais jokių paaiškinimų. Todėl pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad sprendimai priimti pažeidžiant procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, kurios buvo privalomos pagal sprendimų priėmimo metu galiojusios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo redakcijos 9 straipsnio 3 dalį bei pagal ją taikytinus NTK nuostatus.

45. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą). Todėl naikinti ar keisti teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

46. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, kad pasikeitė teisinis reguliavimas, pažymėtina, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).

47. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (1 739,99 Eur).

48. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

49. Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjui priteistina iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „BALTISCHES HAUS“ 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.