- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- A-291-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00494-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Pareiškėjas
- Kredito unijų narių asociacija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kredito unijų narių asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kredito unijų narių asociacijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Kredito unijų narių asociacija (toliau – ir Asociacija) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) Visuomenės sveikatos departamento 2021 m. vasario 5 d. raštą Nr. 10-818 ,,Dėl kredito unijų narių asociacijos reikalavimo nutraukti įvestą ekstremaliąją situaciją ir Lietuvos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą“ (toliau – ir SAM raštas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2021 m. vasario 9 d. raštą Nr. 19_56_21 ,,Dėl Jūsų reikalavimo“ (toliau – ir VRM raštas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) su reikalavimu (toliau – ir Reikalavimas) nutraukti Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą, kuris pasireiškė vykdant įvestą ekstremalią situaciją ir karantiną. Vyriausybės vardu SAM ir VRM priėmė ginčijamus raštus, su kuriais pareiškėjas nesutinka. SAM ir VRM raštuose rėmėsi Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad Vyriausybė karantino metu gali riboti gyventojų judėjimą, ūkinę veiklą.
3. Pareiškėjo teigimu, ginčas turi du aspektus: 1) ribojimas – tai tvarkų, sąlygų nustatymas (pvz., žmonių skaičiaus parduotuvėse ir kitose masinio susibūrimo vietose apribojimas, tam tikrų atstumų tarp žmonių ar higienos reikalavimų nustatymas), bet ne visiškas uždraudimas; faktiškai asmenų judėjimo laisvė buvo visiškai atimta, uždraustos ūkinės veiklos, kas neatitinka ribojimo sąvokos, nes yra draudimai, taigi prieštarauja minėtam Įstatymui ir yra neteisėti; 2) remiantis oficialia konstitucine doktrina, žmogaus teises galima riboti tik įstatymu, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas vertybes, nepaneigiant teisių ir laisvių prigimties bei laikantis proporcingumo principo; su ekstremalia situacija ir karantinu susiję draudimai buvo įvesti ne įstatymu, jais akivaizdžiai paneigta judėjimo laisvės, saviraiškos laisvės, verslo laisvės, teisės į darbą, prigimtis ir esmė, todėl jie yra antikonstituciniai.
4. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, nes Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos. Remdamasis Įstatymo 21 straipsniu, pareiškėjas pažymėjo, kad Seimas delegavo įgaliojimus nustatyti žmogaus teisių ribojimą Vyriausybei, kuri, veikdama ultra vires, apribojo žmonių teises nustatydama draudimus, kas laikytina antikonstitucine veika.
5. Pareiškėjo nuomone, įpareigojimas visiems be išimties asmenims (net ir turintiems imunitetą Covid-19 infekcijai), visose be išimties viešose erdvėse (net ir ne žmonių susibūrimo vietose) dėvėti kaukes yra antikonstitucinių pareigų asmeniui nustatymas ir saviraiškos laisvės suvaržymas, kaip ir kelionių draudimas ar įmonių darbo draudimas yra žmogaus teisių ir teisės į darbą bei verslo laisvės pažeidimas. Skundžiamuose raštuose nebuvo pasisakyta, dėl ko Vyriausybė baugina visuomenę dideliais PGR teigiamų testų rezultatais, kurie yra neabejotinai klaidingi. Reikalavime Vyriausybei pareiškėjas pateikė informaciją ir šaltinius, kurie patvirtina, jog PGR testų patikimumas gali siekti vos 3 proc., o Vyriausybės įstaigų skelbiama statistika apie neva sergančius Lietuvos gyventojus yra neteisinga. Atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, akivaizdu, jog dešimtimis kartų padidinta statistika dėl Covid-19 – tai ne klaida dėl nekompetentingumo, o sąmoningas melas. Prisidengiant Lietuvos piliečių gąsdinimu ir nepagrįstai keliant paniką buvo įvesta nepaprastoji padėtis ir karantinas. Kadangi nepaprastoji padėtis ir karantinas paskelbti remiantis neteisinga informacija, draudimai ir žmogaus teisių ribojimai, nustatyti veikiant ultra vires, nepaisant konstitucinio proporcingumo principo bei paneigiant prigimtinių žmogaus teisių esmę.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, SAM ir VRM raštuose nebuvo atsakyta į Reikalavime iškeltus klausimus ir prašymus, apsiribojama formaliais atsakymais, todėl laikosi pozicijos, kad jie turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas SAM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. SAM vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė, dėl ko SAM raštas turi būti panaikintas ar kokią įtaką jis turi pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms. Rašte SAM savo kompetencijos ribose, aiškiai, motyvuotai, pagrįstai atsakė į pareiškėjo užduotus klausimus, taigi vien dėl to, jog jis nesutinka su rašto turiniu, nėra pagrindo jo naikinti. SAM atsakymas atitinka visus individualiam aktui keliamus reikalavimus.
9. 2020 m. vasario 26 d. įvertinus Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – ir PSO) teikiamą informaciją, epidemiologinę situaciją kaimyninėse valstybėse, atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktu (2018 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. XIII-1768 redakcija), 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 ,,Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, buvo paskelbta ekstremalioji situacija. 2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbus pasaulinę pandemiją, Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną bei patvirtino karantino režimą. Nutarimas buvo panaikintas Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Atsižvelgiant į nepalankią epideminę Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, sveikatos apsaugos teikimą bei Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, remiantis Įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Nutarimu buvo paskelbtas antrasis karantinas.
10. Karantino režimo priemones tvirtina Vyriausybė ir jos yra nuolat kintančios, atsižvelgiant į šalies epidemiologinę situaciją. Remdamasi Įstatymo 21 straipsniu teigia, kad karantino tikslas apima ir specialių ūkinės ir kitokios veiklos sąlygų nustatymą. Konkrečias priemones, susijusias su laikinais asmenų teisių ribojimais, Vyriausybė pritaikė išimtinai siekdama suvaldyti ir kontroliuoti konkrečios užkrečiamosios ligos – Covid-19 (koronaviruso infekcijos) plitimą. Įstatymo 25 straipsnis papildomai nustato, kad užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, SAM ir jos įstaigos. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina Vyriausybė, todėl Vyriausybė, skelbdama karantiną, veikė savo kompetencijos ribose ir neviršijo įgaliojimų.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktą Vyriausybė vykdo kitas pareigas, kai jai tai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Tokį reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio. Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus bei užtikrina jų vykdymą. Kita vertus, Vyriausybei vykdant Konstitucijos jai priskirtas funkcijas, jos įgaliojimai gali priklausyti nuo šalies ekonominės bei socialinės būklės, sprendžiamų problemų ir daugelio kitų aplinkybių, kurioms pasikeitus gali keistis ir Vyriausybės įgaliojimų turinys bei apimtis. Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatoma, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas.
12. Įstatymų leidėjas Vyriausybei yra suteikęs išimtines teises užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir valdymo srityje, siekiant riboti jų plitimą ir suvaldyti dėl to kilusią ekstremalią valstybės situaciją. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė, siekdama Įstatyme nustatytų tikslų, nustatė specialų karantino režimą, apimantį ir atskirų asmenų teisių ribojimus karantino laikotarpiu, t. y. laikinai, kol bus suvaldytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas ir įgyvendintos reikalingos Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo kontrolės priemonės.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nutarimas dėl karantino režimo paskelbimo nėra pripažintas neteisėtu aktu, ginčijamas raštas paremtas galiojančiu Nutarimu, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas VRM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
15. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš skundo nėra aišku, dėl kokių priežasčių ginčijamas raštas turėtų būti panaikintas, taip pat kokią įtaką jis turi pareiškėjo teisėms ar pareigoms bei kokias pasekmes sukelia. Atsakymą VRM pateikė pagal savo kompetenciją, teikdama informaciją, vadovaudamasi tuo metu galiojančiu reglamentavimu, kuris nustatė atitinkamą režimą ir ribojimus, todėl pats faktas, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamo rašto turiniu, nėra pagrindas jį naikinti.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo Asociacijos skundą atmetė.
17. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą su Reikalavimu nutraukti įvestą ekstremalią situaciją ir Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą. Reikalavimą grindė tuo, jog Vyriausybės taikomos priemonės, skirtos sustabdyti Covid-19 plitimą, yra neefektyvios ir žlugdo valstybės ekonomiką, sveikatos, švietimo ir kultūros sistemą bei kenkia piliečių psichologinei būsenai, todėl pareiškėjas reikalavo nutraukti įvestą ekstremalią situaciją ir panaikinti antikonstitucinius žmogaus teisių ribojimus. Vyriausybės kanceliarija 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. S-242 pareiškėjo Reikalavimą persiuntė nagrinėti SAM ir VRM. SAM į pareiškėjo Reikalavimą atsakė 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 10-818 ,,Dėl kredito unijų narių asociacijos reikalavimo nutraukti įvestą ekstremaliąją situaciją ir Lietuvos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą“, o VRM į pareiškėjo Reikalavimą atsakė 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. 19_56_21 ,,Dėl Jūsų reikalavimo“.
18. Teismas, įvertinęs SAM rašto turinį, sprendė, jog, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jame yra išsamiai atsakyta į pareiškėjo Reikalavime, kuriame pareiškėjas akcentuoja, jog Vyriausybės taikomos priemonės, skirtos užskirsti kelią Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui, yra neefektyvios ir prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes neužtikrina Lietuvos gyventojams teisės į sveikatos apsaugą, darbą, mokslą, švietimą bei varžo judėjimo laisvę, aptariamus klausimus. SAM rašte, remdamasi objektyviais duomenimis bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, savo kompetencijos ribose pareiškėjui išsamiai paaiškino, kad kuo remdamasi Vyriausybė nustatė karantino režimo priemones, dėl ko SARS-CoV-2 tyrimai atliekami PGR metodu, informavo, kokios vakcinos naudojamos Lietuvoje, be to nurodė, kad svarstomos karantino ribojimų atlaisvinimo galimybės. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad SAM raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, todėl nenustačius esminių trūkumų, dėl kurių būtų pagrindas SAM raštą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu, pareiškėjo skundo argumentai dėl SAM rašto panaikinimo atmestini.
19. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, jog nepagrįstas ir VRM raštas. Iš jo turinio matyti, jog VRM pateikė argumentuotus atsakymus į jos kompetencijai priskiriamus klausimus, t. y. remdamasi teisės aktų nuostatomis paaiškino, dėl kokių priežasčių ir ko siekiant visoje šalyje buvo paskelbtas karantinas. Nurodė, jog ginčijamas raštas yra priimtas remiantis galiojančiu Nutarimu, pagal kurį nustatytos specialios sąlygos ir apribojimai yra laikini, be to informavo, kokioms sąlygoms esant karantino režimo metu taikomos priemonės bus švelninamos ar jų atsisakoma. Teismas nurodė, kad VRM, priimdama ginčijamą raštą, tinkamai įvertino pareiškėjo Reikalavime nurodytas aplinkybes, aiškiai, motyvuotai ir pagrįstai atsakė į pareiškėjos užduotus klausimus, todėl VRM raštas taip pat atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
20. Kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus teismas laikė nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl dėl jų nepasisakė.
III.
21. Pareiškėjas Asociacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, išaiškinti, ar Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. priimtas nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 18, 21, 25, 32, 36, 38, 41, 42, 43, 46, 48, 53 straipsniams, oficialiai konstitucinei doktrinai ir teisinės valstybės principui.
22. Pareiškėjas teigia, jog tai, kad su ekstremalia situacija ir karantinu susiję draudimai buvo įvesti ne įstatymu, akivaizdžiai buvo paneigta judėjimo laisvės, saviraiškos laisvės, verslo laisvės, teisės į darbą prigimtis ir esmė, be to, nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo. Taigi visi šie draudimai yra antikonstituciniai. Skundžiamuose raštuose nebuvo pasisakyta, kodėl Vyriausybė gąsdina visuomenę dideliais PGR teigiamų testų rezultatais, kurie neabejotinai klaidingi ir kuriuos JAV ligų ir kontrolės centras panaikino kaip netinkamus naudoti. Pareiškėjo manymu, skundžiamais VRM ir SAM raštais nėra atsakoma į Reikalavime iškeltus klausimus ir pateiktus prašymus, o tėra formalus biurokratinis atsakymas.
23. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti skundo esmę dėl neteisėtų Nutarimu įvestų ribojimų, neproporcingų draudimų, neteisėto konstitucinių asmenų teisių ir laisvių, taip pat verslo laisvės varžymo. Pareiškėjas siekė neteisėto karantino – ekstremalios situacijos nutraukimo ir įvestų neteisėtų ribojimų panaikinimo.
Atsiliepimas
24. Atsakovas SAM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nenurodė, kodėl SAM pateiktas atsakymas turi būti naikintinas bei kokią įtaką SAM atsakymas turi pareiškėjo teisėms ir / ar pareigoms. SAM pateiktame atsakyme SAM kompetencijos ribose atsakė į pareiškėjo užduotus klausimus. Pateiktas atsakymas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas, pasirašytas kompetentingo asmens, todėl vien faktas, kad pareiškėjas nesutinka su SAM rašto turiniu, nėra pagrindas naikinti ginčijamą atsakymą.
26. Atsakovas pažymi, jog nutarimas dėl karantino režimo paskelbimo nėra / nebuvo pripažintas neteisėtu aktu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šiuo atveju SAM pateiktas atsakymas paremtas būtent galiojančio teisės akto nuostatomis, t. y. atsakymas paremtas vadovaujantis tik atsakymo pateikimo metu galiojančiais teisės aktais, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti SAM raštą.
27. SAM manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus. Vyriausybė, vykdydama įstatymu jai suteiktas teises ir pareigas, turėjo teisę įvesti apribojimus. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra abstraktus ir nemotyvuotas.
Atsiliepimas
28. Atsakovas VRM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
29. Atsakovas nurodo, kad Vyriausybė, skelbdama karantiną, veikė pagal savo kompetenciją ir neviršijo įgaliojimų. Įvesti ribojimai nepaneigia pačių vertybių ir teisių esmės – režime nustatytos išimtys, o patys ribojimai yra laikini. Nutarimas dėl karantino režimo paskelbimo nėra pripažintas neteisėtu aktu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šiuo atveju VRM pateiktas atsakymas paremtas būtent galiojančio Nutarimo nuostatomis, t. y. atsakymas paremtas vadovaujantis tik galiojančiais teisės aktais, todėl naikinti VRM rašto nėra jokio pagrindo. VRM vertinimu, pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra abstraktus ir nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl SAM Visuomenės sveikatos departamento 2021 m. vasario 5 d. rašto Nr. 10-818 ,,Dėl kredito unijų narių asociacijos reikalavimo nutraukti įvestą ekstremaliąją situaciją ir Lietuvos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą“ ir VRM 2021 m. vasario 9 d. rašto Nr. 19_56_21 ,,Dėl Jūsų reikalavimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus bei bylos medžiagą, konstatavo, jog skundžiami SAM ir VRM raštai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog skundžiamais VRM ir SAM raštais nėra atsakoma į Reikalavime iškeltus klausimus ir pateiktus prašymus.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.
35. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjo skundžiami SAM ir VRM raštai atitinka jiems įstatymu keliamus reikalavimus. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė pareiškėjo pateikto skundo ribose ir pagrįstai nevertino su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijusių aplinkybių - Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu įvestų ribojimų. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde deklaratyviai bei abstrakčiai teigė, kad ginčijami SAM ir VRM raštai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, tačiau, įvertinus ginčijamų raštų turinius, matyti, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, juose išsamiai atsakyta į pareiškėjo Reikalavime nurodytas aplinkybes, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, savo kompetencijos ribose atsakovai paaiškino Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo priėmimo aplinkybes, todėl nėra pagrindo juos pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, išaiškinti, ar Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. priimtas nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 18, 21, 25, 32, 36, 38, 41, 42, 43, 46, 48, 53 straipsniams, oficialiai konstitucinei doktrinai ir teisinės valstybės principui.
38. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.
39. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.
40. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimus ir kt.).
41. Pareiškėjo prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodyti teisės aktai ir aplinkybės, dėl kurių šie aktai, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Konstitucijai, nėra susieti su šioje byloje pareikštu skundo reikalavimu – panaikinti SAM Visuomenės sveikatos departamento 2021 m. vasario 5 d. raštą Nr. 10-818 ,,Dėl kredito unijų narių asociacijos reikalavimo nutraukti įvestą ekstremaliąją situaciją ir Lietuvos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą“ ir VRM 2021 m. vasario 9 d. raštą Nr. 19_56_21 ,,Dėl Jūsų reikalavimo“, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl šių teisės aktų konstitucingumo.
42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kredito unijų narių asociacijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.