- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- A-4058-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03111-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – Tarnyba) Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-N-756-5833 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau ir – Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
2. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022, peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą bei įvertinusi kitus duomenis, sprendimu nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022, peržiūrėjimo kasacine tvarka, teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą A. M.
3. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su pranešimu dėl netinkamo advokato A. M. atstovavimo, tačiau Tarnyba paprašė pareiškėjo pačiam bendradarbiauti su jam paskirtu advokatu. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pakeisti jam paskirtą advokatą.
4. Tarnyba gavo advokato A. M. pranešimą, į kurį atsižvelgusi nusprendė paskirti kitą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teiksiantį advokatą – A. D. Tačiau Tarnyba buvo informuota, jog advokatas A. D. atostogauja, dėl to nusprendė paskirti pareiškėją atstovauti advokatą Z. B.
5. Tarnyba pakartotinai gavo pareiškėjo prašymą pakeisti jam paskirtą advokatą Z. B. kitu advokatu. Taip pat gavo advokato Z. B. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, kuriame advokatas išdėstė motyvus, kodėl pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba turėtų būti nutraukta. Tarnyba, atsižvelgusi į turimus duomenis bei įvertinusi pareiškėjo reikalavimus kasaciniam skundui parengti, advokato pateiktą informaciją, skundžiamu sprendimu nusprendė nutraukti pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, o tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neperspektyvus.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas paaiškino, jog Tarnyba daugkartiniais sprendimais pareiškėjui teikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2A-364-866/2022 dėl 130-iosios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) įpareigojimo suteikti informaciją dėl jos priskaičiuotų pareiškėjui skolų, t. y., paskaičiuotų mokesčių už paslaugas ir jų neapmokėjimo. Pareiškėjo teigimu, Bendrija turėjo ir turi paskaičiuoti pareiškėjui mokesčius už paslaugas, taip pat, privalėjo pateikti pranešimus, kuriuose turėjo atsispindėti teisingai apskaičiuoti mokesčiai, tačiau to nepadarė.
7. Pareiškėjas nesutinka, kad jam teikiama antrinė teisinė pagalba yra neperspektyvi, ir kad šio neperspektyvumo priežastimi yra paties pareiškėjo paaiškinimai. Tarnyba, anot pareiškėjo, priėmė neteisingą sprendimą remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenurodydama sprendime išnagrinėtų konkrečių tokio pobūdžio bylų, kuriomis galima būtų remtis duotuoju atveju.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrija nesuteikė jam minėtos informacijos, todėl neaišku, kokiais duomenimis remiantis teismas priėjo prie išvados, kad jam yra pateikta informacija apie mokėtinas rinkliavas, mokesčius juos detalizuojant. Pareiškėjo teigimu, turi būti pateikti paskaičiavimai, kad pareiškėjas pats galėtų pasitikrinti visus jam pateiktus mokėjimus.
9. Pareiškėjas teigė, jog Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo išdėstytuose argumentuose nėra nei vieno teisinio motyvo, galinčio būti pagrindu kreiptis į teismą kasacine tvarka, bei nenustatyta pagrindų dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka. Pareiškėjo teigimu, jis 2022 m. birželio 27 d. teikė Tarnybai paaiškinimą, jog paskirti Tarnybos advokatai, teikdami antrinę teisinę pagalbą nebendradarbiavo su pareiškėju aiškinantis bylos esmę, kokias materialines teisės normas teismai pažeidė, nesivadovavo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjimas ir sprendžiamas klausimas dėl informacijos pateikimo pareiškėjui dėl skolos, t. y. teisingai apskaičiuotų mokesčių.
10. Pareiškėjo tvirtinimu, pagrindas paduoti kasacinį skundą yra proceso teisės normos pažeidimas. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme teisėja nepaskelbė, kad vyksta ne parengiamasis teismo posėdis, o posėdis. Nepaklausiusi proceso šalių ar palaikomas ieškinys, ar atsakovas sutinka su ieškiniu, nepasiūlė proceso šalims sudaryti taikos sutartį, nesuteikė galimybės pareiškėjui patikslinti ieškinio reikalavimus, tokiu būdu pažeisdama proceso teisės normas, kas taipogi įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.
11. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba, neišsiaiškinusi ir neišnagrinėjusi visų bylai tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių, priėmė neteisėtą sprendimą, tokiais savo veiksmais atimdama iš pareiškėjo teisę į teisminę gynybą (kasacine tvarka) bei pažeisdama pareiškėjo teisę į nešališką teismą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Tarnyba paaiškino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos yra išaiškinta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybė apsisprendžia, kokios turtinės padėties asmenis gali paremti, t. y. padengti bylinėjimosi išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato tam tikrus apribojimus ir nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis.
14. Tarnyba pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra aktuali ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyti įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, kasaciniame skunde neturi būti kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Tarnyba akcentavo, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas, kritikuodamas teismo išvadas, daug dėmesio skiria ne pareigos pateikti informaciją tinkamu/netinkamu vykdymu, bet pateiktos informacijos turinio vertinimui, pateiktuose dokumentuose apskaičiavimų teisingumui. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tinkamas/netinkamas mokesčių apskaičiavimas, bet pareigos pateikti informaciją (ne) įvykdymas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nors pareiškėjas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokios turimos informacijos 130-oji daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija nepateikė, o iš esmės rėmėsi informacijos ne detalumu ir/ar neaiškumu, kas šiuo atveju nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
15. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių aplinkybių bei duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Tarnybos priimto sprendimo teisėtumu. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis iš esmės ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jų vertinimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo atveju yra vertinamos, kaip jo (pareiškėjo) subjektyvi nuomonė, nesudaranti teisinio pagrindo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimti kasacinį skundą, o tuo pačiu, panaikinti Tarnybos priimtą sprendimą.
16. Tarnyba paaiškino, jog advokatai A. M. ir Z. B. patvirtino, kad neegzistuoja nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas kasaciniam skundui paduoti. Iš advokato A. M. paaiškinimo matyti, kad advokatas buvo parengęs kasacinio skundo projektą, tačiau pareiškėjas, nesant tam objektyvių priežasčių, nesutiko su advokato parengtu projektu bei atsisakė jį teikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
17. Tarnyba akcentavo, jog Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Ši pareiga apima įsiklausymą į advokato teikiamą informaciją, būtinumą atsižvelgti į faktą, kad advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, žino, kokie procesiniai veiksmai gali būti atlikti bei šių procesinių veiksmų atlikimo pagrįstumą. Pažymėjo, jog pareiškėjas, vykdydamas jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
18. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių Tarnybos priimto sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
20.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 13 d. pateikė Tarnybos Vilniaus skyriui prašymą (reg. Nr. (8.1)VTP-756) suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui reikalinga dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka (proc. Nr. 2-68-3-11723-2019-5).
20.2. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. balandžio 13 d. prašymą bei įvertinusi kitus duomenis, 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-4013 nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka (proc. Nr. 2-68-3-11723-2019-5); teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą A. M.
20.3. Tarnyba byloje pateikė pareiškėjo 2022 m. gegužės 6 d. raštą, adresuotą Tarnybos Vilniaus skyriui, kuriame pareiškėjas nurodė, kad advokatas A. M. į pareiškėjo prašymą aptarti dėl kasacinio skundo, atsakė, kad yra labai užimtas, kad nesusipažinęs su byla, kad nėra pagrindo teikti kasacinį skundą, neaišku, ar rašys kasacinį skundą ar ne, nes šią savaitę negalintis, kitą savaitę irgi, paskui dviem savaitėm išvykstantis atostogauti; pareiškėjas nurodė, kad liks tik trys savaitės paduoti skundą; kad advokatas teigė, jog Tarnyba nors ir mato pagrindą teikti kasacinį skundą, advokato nuomonė visiškai kitokia; pareiškėjas rašte nurodo, kad jeigu advokatas nemato pagrindo teikti kasacinį skundą tegul atsisako teikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje. Pareiškėjas, esant tokiom aplinkybėm, prašė išsiaiškinti, ar teiks advokatas A. M. antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka.
20.4. Tarnyba 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.1Mr)TPS-1842 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ paprašė pareiškėjo susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirtu advokatu. Tarnyba pareiškėjui paaiškino, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu; ši bendradarbiavimo pareiga apima įsiklausimą į advokato teikiamą informaciją, būtinumą atsižvelgti į faktą, kad advokatas, būdamas profesionaliu teisininku, žino, kokie procesiniai veiksmai gali būti atlikti bei šių procesinių veiksmų atlikimo pagrįstumą; pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga.
20.5. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2022 m. birželio 10 d. prašymą pakeisti jam paskirtą advokatą A. M., kuriame nurodė, kad pareiškėjo netenkina advokato A. M. surašytas kasacinio skundo projektas, kad advokatas atsisakė taisyti kasacinio skundo projektą pagal pareiškėjo siūlymus, kad pareiškėjas paaiškino advokatui, kad tokio kasacinio skundo, kokį advokatas parašė pareiškėjui, LAT nepriims.
20.6. Advokatas A. M. 2022 m. birželio 17 d. raštu „Dėl kito advokato paskyrimo“ kreipėsi į Tarnybą ir paprašė pareiškėjui paskirti kitą advokatą. Advokatas A. M. rašte nurodė, kad 2022 m. birželio 2 d. baigė rengti kasacinio skundo projektą ir nusiuntė jį pareiškėjui elektroniniu paštu; kad 2022 m. birželio 8 d. gavo pareiškėjo pastabas (pasiūlymus) dėl kasacinio skundo projekto. Iš dalies atsižvelgdamas į pareiškėjo pageidavimą bei papildomai savo nuožiūra kasacinio skundo projektą papildęs, 2022 m. birželio 9 d. išsiuntė jį pareiškėjui susipažinti. Advokatas A. M. nurodė, kad sulaukė pareiškėjo skambučio su priekaištais, kad ne taip, ne pagal pareiškėją formuluojamas kasacijos pagrindas, kad advokatas turi rašyti taip, kaip pareiškėjas nurodė, formuluoti, kaip pareiškėjas nurodė, ir tai kartoti kiekvienoje pastraipoje, kad teismai pagaliau suprastų, kad pareiškėjas yra socialiai remiamas, kad turi teisę į kompensacijas, kad nesuteikiant jam informacijos buvo pažeistas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir tai, neva, yra kasacijos pagrindas. Advokatas paaiškino, kad šią pareiškėjo mintį įterpė į kasacinį skundą, bet nesutiko su tuo, kad čia yra kasacijos pagrindas taip, kaip pareiškėjas supranta, bandė įrodyti, kad jokios aplinkybės, susijusios su šiuo įstatymu, byloje faktiškai nebuvo nagrinėjamos, kad joks teismas nepaneigė jo teisės į kompensacijas, kad šioje vietoje jokio ginčo, kaip ir pažeidimo, nėra, kad nei pareiškėjas ieškinyje, nei teismai, priimdami sprendimus, šiuo įstatymu nesirėmė ir nesivadovavo. Bet tai, anot pareiškėjo, ir yra pagrindinė problema. Pareiškėjas advokato visiškai neklausė, todėl, neradus bendro sutarimo, advokatas tiesiog pasakė, kad kasacinis skundas, advokato nuomone, paruoštas, kad keisti taip, kaip nurodo pareiškėjas, nėra jokio pagrindo, kad advokatas parašė pagal savo supratimą ir galimybes ir kad daugiau neturi kuo papildyti. Advokatas A. M. pareiškėjui pasakė, kad jeigu sutinka, skundą pateiks teismui, jeigu ne, pasiūlys prašyti pakeisti kitu advokatu. Advokatas A. M. paaiškino, kad negali garantuoti, jog kasacinis skundas bus priimtas, tačiau pastarosios aplinkybės pareiškėjas nenorėjo suprasti, kaip ir tos, kad kartais gali tiesiog nebūti kasacijos pagrindų. Advokatas A. M. nurodė, kad pokalbis buvo gana aštrus, pareiškėjas grasino apskųsti jį Lietuvos advokatūrai ir, iškoliojęs advokatą, pavartojo necenzūrinį žodį, po kurio advokatas nutraukė pokalbį su pareiškėju.
Žemesnės instancijos teismas
20.7. Tarnyba 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-5771 paskyrė pareiškėjui kitą advokatą – A. D. Advokatas A. D. informavo, kad atostogauja, todėl Tarnyba 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-5790 pareiškėjui paskyrė teikti antrinę teisinę pagalbą advokatą Z. B. Byloje yra 2022 m. birželio 22 d. pareiškėjo elektroninis laiškas, adresuotas Tarnybai, kuriame pareiškėjas prašo skubos tvarka pakeisti advokatą Z. B. kitu advokatu, nes, pasak pareiškėjo, pastarasis advokatas nemato pagrindų kasaciniam skundui, nesupranta bylos esmės. Byloje yra pareiškėjo 2022 m. birželio 23 d. rašytinis kreipimasis į Tarnybos Vilniaus skyrių, kad būtų pakeistas paskirtas advokatas Z. B., nes jis nesiruošia rašyti kasacinio skundo, nesupranta bylos esmės.
20.8. Tarnyboje 2022 m. birželio 23 d. gautas advokato Z. B. pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, kuriame advokatas Z. B., išanalizavęs situaciją, išsamiai išdėstęs motyvus, konstatavo, kad, įvertinus visumą (pareiškėjo paaiškinimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022, LAT praktiką, kasacinių skundų priėmimo praktiką), advokato Z. B. nuomone, kasacinio skundo ruošimas byloje yra teisiškai neperspektyvus ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
20.9. Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių, nurodydamas, kad Tarnyba daug kartų keitė advokatus suteikiant antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą LAT, kad advokatai su pareiškėju nebendradarbiavo aiškinantis, kokios materialinės teisės normos buvo pažeistos nagrinėjant jo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismuose; prašė, kad Tarnyba išspręstų klausimą dėl kasacinio skundo parengimo ir jo padavimo LAT.
20.10. Pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, nurodydamas, kad birželio 6 d. kreipėsi dėl advokato A. M. profesinės veiklos parengiant kasacinį skundą LAT, papildomai birželio 13 d. kreipėsi elektroniniu paštu dėl kasacinio skundo surašymo, bet atsakymo nesulaukė. Nurodo, kad terminas paduoti kasacinį skundą sueina 2022 m. birželio 29 d., bet skundas dar neparengtas, kad Tarnyba teigia, jog kasacinis skundas neparengtas dėl advokatų ir Lietuvos advokatūros kaltės; pareiškėjas kelia klausimą, kas iš tikrųjų kaltas – Lietuvos advokatūra ar Tarnyba, kuri laiku turėjo kreiptis į Lietuvos advokatūrą, kad laiku būtų parengtas kasacinis skundas; pareiškėjas kelia klausimą, kas turi spręsti klausimą, kad kasacinis skundas būtų parengtas ir priimtas.
20.11. Pareiškėjas kartu su skundu Vilniaus apygardos administraciniame teismui pateikė 2020 m. spalio 7 d. ieškinio, prašymo civilinėje byloje Nr. e2-633-600/2020, adresuotų Vilniaus miesto apylinkės teismui, nuorašus; 2013 m. sausio 28 d. pažymos Nr. 334 apie pareiškėjui (pažymoje nurodyto buto dalies savininkui) priskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslaugas, mokėjimų ir skolų išrašą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2013-01-01 kopiją; 2019 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. 419 apie pareiškėjo (pažymoje nurodyto buto dalies savininko) skolos už suteiktas paslaugas suvestinę nuo 2009-12-01 iki 2014-11-30 kopiją; 2019 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. 420 apie pareiškėjo (pažymoje nurodyto buto dalies savininko) skolos už suteiktas paslaugas suvestinę nuo 2014-12-0<…> iki 2016-12-31; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento2013 m. birželio 14 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-66406(3.3.12.2-EM4), kuriame pateiktas atsakymas pareiškėjui dėl karšto vandens išlaidų kompensacijų skaičiavimo, kopija.
20.12. Byloje yra Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022, kuria netenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę 130-ąją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – DNSB; bendrija; atsakovė) detaliai, tiksliai, aiškiai, išsamiai pateikti informaciją, už kokį mėnesį, už kokius metus periode nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, už kokias konkrečiai šilumos paslaugas yra įsiskolinimas, t. y. už kokius mėnesius buvo įsiskolinimas ir kokio dydžio įsiskolinimas atskirai už kiekvieną mėnesį, atskirai už būsto šildymo paslaugą, atskirai už išlaidas karštam vandeniui; 2) įpareigoti atsakovę suteikti informaciją dėl 2009 m. gruodžio 1 d. 320,48 Lt skolos – už kokias paslaugas ir kokį laikotarpį susidarė skola, už kiekvienus metus atskirai, už kiekvieną mėnesį atskirai, už kiekvieną paslaugą atskirai; 3) įpareigoti atsakovę pateikti informaciją, už kokias paslaugas priskaičiuota 2011 m. 11-ą mėnesį mokestis sumoje 109,65 Lt; 4) įpareigoti atsakovę pateikti informaciją už periode nuo 2013 m. sausio mėnesio iki ieškinio teismui padavimo (2019 m. balandžio 15 d.) už kiekvieną mėnesį atskirai, kokia suma paskaičiuota už būsto šildymą, kokia suma už kiekvieną mėnesį atskirai paskaičiuota už karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, paskaičiuotą išlaidų karštam vandeniui kompensacija. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartyje konstatuota, kad apeliaciniame skunde, apeliantas kritikuodamas teismo išvadas, daug dėmesio skiria ne pareigos pateikti informaciją tinkamu/netinkamu vykdymu, bet pateiktos informacijos turinio vertinimui, pateiktuose dokumentuose apskaičiavimų teisingumui ir kt.; pažymi, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tinkamas/netinkamas mokesčių apskaičiavimas, bet pareigos pateikti informaciją (ne)įvykdymas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartyje konstatuota, kad teismas sprendė, jog ieškovui buvo pateikta visa bendrijos turima informacija apie ieškovui priskaičiuotus mokesčius; todėl, pirmojo ieškinio reikalavimo teismas netenkino; nors apeliantas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokios turimos informacijos bendrija nepateikė, o iš esmės remiasi informacijos nedetalumu ir/ar neaiškumu, kas kaip minėta šiuo atveju nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
20.13. Tarnybos Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-N-756-5833 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“. Sprendime nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kasacinių skundų priėmimo praktiką, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis 8 punktu, Tarnyba nusprendė nutraukti pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Tarnybos Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo byloje bendrosios kompetencijos teismai, remdamiesi surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo pateikta visa bendrijos turima informacija apie pareiškėjui priskaičiuotus mokesčius; kad kasacinis teismas iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, sprendžia tik teisės klausimus, todėl pareiškėjo noras iš naujo peržiūrėti bylą ir įrodymus įvertinti taip kaip jis nori, nesudaro pagrindo teikti kasacinį skundą; kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas, kritikuodamas teismo išvadas, daug dėmesio skiria ne pareigos pateikti informaciją tinkamu/netinkamu vykdymu, bet pateiktos informacijos turinio vertinimui, pateiktuose dokumentuose apskaičiavimų teisingumui. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tinkamas/netinkamas mokesčių apskaičiavimas, bet pareigos pateikti informaciją (ne)įvykdymas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nors pareiškėjas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokios turimos informacijos daugiabučio namo savininkų bendrija nepateikė, o iš esmės remiasi informacijos ne detalumu ir/ar neaiškumu, kas šiuo atveju nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, bylai aktualų teisinį reglamentavimą, susijusį su antrinės teisinės pagalbos teikimu bei jos nutraukimu, aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti su Tarnybos Sprendimu: jog antrinės teisinės pagalbos tolesnis teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus; kad Tarnyba Sprendimu pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priėmė ištyrusi ir įvertinusi visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią medžiagą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
22. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo byla buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Antrinės teisinės pagalbos teikimas kaip neperspektyvus buvo nutrauktas dėl kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kasacine tvarka. Antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikęs advokatas A. M. buvo surašęs kasacinio skundo projektą ir pateikęs jį pareiškėjui, siūlė pareiškėjui jį teikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau pareiškėjas savo noru atsisakė tai daryti, norėdamas, kad skundas būtų surašytas taip, kaip nori pareiškėjas. Teismas nurodė, kad pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes iš visų šiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas pareiškėjui, kuris siekia, kad jam būtų teikiama antrinė teisinė pagalba dėl kasacinio skundo surašymo, neturi teisinės perspektyvos.
23. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą (kasacine tvarka) bei nešališką teismą.
III.
24. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, įpareigojantį Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui surašant kasacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnybos priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nepagrįstai vertino, kad Tarnyba, nutraukdama antrinės teisinės pagalbos teikimą, ištyrė ir įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią medžiagą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo nuomone, nei pirmosios instancijos teismas, nei Tarnyba neįsigilino į bylos esmę, rėmėsi nepagrįstais advokatų argumentais ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad bylą peržiūrėti kasacine tvarka nėra teisinės perspektyvos, nes Bendrijos neteisingai apskaičiuota skola turi būti išsiaiškinta ir perskaičiuota iš naujo. Bendrija nepateikė informacijos pareiškėjui dėl neteisingai apskaičiuotos skolos už paslaugas, o argumentai, kad ši informacija buvo pateikta pareiškėjui – neatitinka tikrovės.
27. Pareiškėjas patikino, kad neva kasacinis skundas turi būti surašytas taip, kaip nori pareiškėjas, nėra jo noras, o tiesiog mano, kad kasaciniame skunde turėjo būti nurodytos pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos, turėjusios įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pareiškėjo teigimu, jo interesų atstovavimas surašant kasacinį skundą yra neišvengiamas ir būtinas, nes yra realiai pažeistos pareiškėjo teisės dėl informacijos jam nesuteikimo. Be šios informacijos pareiškėjas teigia negalintis įrodyti apskaičiuotos skolos neteisėtumo, todėl nesant šios informacijos, Bendrija negali teigti, jog priskaičiuota skola pareiškėjui yra teisinga.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29. Tarnyba pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, kad būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyti ginčijami klausimai ir įstatymai, bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik nurodyti, kad jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas arba nepagrįstumas.
30. Tarnybos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas, anot Tarnybos, nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Tarnyba dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios nepatenka į nagrinėjamos bylos apimtį, plačiau nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 27 d. (8.1Mr)TP-22-N-756-5833 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, kuriuo pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Tarnybos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas prašo šį sprendimą panaikinti.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Akcentuotina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to, ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo arba jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.
35. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, tačiau nenurodo jokių bylos įrodymais bei konkrečiomis teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
36. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktų ir įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančiu įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
37. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas ar priėmė nemotyvuotą sprendimą.
38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, iš jų – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama; ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti; antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus; tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021).
40. Administracinių teismų praktikoje nurodoma, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio; šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą; atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas; informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs; antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021).
41. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021).
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių bei interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu; šį vertinimą Tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbą, bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir prieš priimdama sprendimą teikti teisinę pagalbą; pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą būtina vertinti, ar skundžiamas sprendimas įtakos asmens teises ar interesus bei sukels asmeniui realias teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-4371-552/2019; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos skundžiamą sprendimą, kuris buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo, neturi pagrindo nesutikti su teismo ir atsakovo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas nutraukti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas peržiūrėti sprendimą, priimtą civilinėje byloje, kasacine tvarka yra nepagrįstas, o tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas – neperspektyvus. Pažymėtina, jog sprendimas nutraukti pareiškėjui paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, be kita ko, buvo grindžiamas Tarnybai pateiktu advokato Z. B. 2022 m. birželio 23 d. pranešimu-išvada Nr. 06/23 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisinių motyvų, o advokatas Z. B. nenustatė jokių pagrindų kasaciniam skundui pateikti. Advokatas nurodė, kad pareiškėjas kasaciniu skundu iš esmės siekia kvestionuoti teismų nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kasacinis teismas tikrina tik apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Šioje išvadoje taip pat patvirtinama, kad pareiškėjui buvo pateikta visa Bendrijos turima informacija apie jam priskaičiuotus mokesčius, todėl tolimesnės teisinės perspektyvos teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui kasacinio skundo rengime, advokatas nemato. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo sprendimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas bylai tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, taip pat, išsamią Įstatymo nuostatų bei teismų praktikos analizę, aktualią nagrinėjamam ginčui, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais arba kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.