- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-361-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11723-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Asta Pikelienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įpareigojimo suteikti informaciją.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – DNSB; bendrija; atsakovė) detaliai, tiksliai, aiškiai, išsamiai pateikti informaciją, už kokį mėnesį, už kokius metus periode nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, už kokias konkrečiai šilumos paslaugas yra įsiskolinimas, t. y. už kokius mėnesius buvo įsiskolinimas ir kokio dydžio įsiskolinimas atskirai už kiekvieną mėnesį, atskirai už būsto šildymo paslaugą, atskirai už išlaidas karštam vandeniui;
1.2. įpareigoti atsakovę suteikti informaciją dėl 2009 m. gruodžio 1 d. 320,48 Lt skolos – už kokias paslaugas ir kokį laikotarpį susidarė skola, už kiekvienus metus atskirai, už kiekvieną mėnesį atskirai, už kiekvieną paslaugą atskirai;
1.3. įpareigoti atsakovę pateikti informaciją, už kokias paslaugas priskaičiuota 2011 m. 11-ą mėnesį mokestis sumoje 109,65 Lt;
1.4. įpareigoti atsakovę pateikti informaciją už periode nuo 2013 m. sausio mėnesio iki ieškinio teismui padavimo (2019 m. balandžio 15 d.) už kiekvieną mėnesį atskirai, kokia suma paskaičiuota už būsto šildymą, kokia suma už kiekvieną mėnesį atskirai paskaičiuota už karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, paskaičiuotą išlaidų karštam vandeniui kompensacija.
2. Reikalavimą dėl įpareigojimo suteikti informaciją grindė tuo, kad 2018 m. sausio 22 d. gavo iš atsakovės registruotą laišką su raginimu dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas 177,74 Eur. Yra įsitikinęs, kad visada mokėjo mokesčius tvarkingai ir laiku atsiskaitydavo kas mėnesį už suteiktas paslaugas įvertinus ieškovui priklausančią kompensaciją.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti jam, už kokias konkrečiai paslaugas, už kokį periodą jis yra skolingas, nes, ieškovo vertinimu, galėjo įsivelti klaida skaičiavimuose ar apmokėjimuose. Siekdamas išvengti vertinimo, kad vengia mokėti mokesčius, dalį skolos (70 Eur) ieškovas iškart sumokėjo ir pranešė bendrijai, kad likusią dalį sumokės vėliau, kai gaus pensiją ir jam bus suteikta prašoma informacija dėl skolos. 2018 m. vasario 8 d. sumokėjo likusią sumą – 107,74 Eur, tačiau jokios informacijos iš bendrijos negavo.
4. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio pabaigos už 22 mėnesius turėjo sumokėti 819,18 Lt už būsto šildymą, o sumokėjo 898,98 Lt, todėl yra 79,80 Lt permoka. Ieškovui neaišku, kodėl skaičiuojama skola 465,56 Lt laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio pabaigos (neįskaitant 2009 m. gruodžio 1 d. 320,48 Lt). Ieškovo įsitikinimu, permoka susidaro todėl, kad cirkuliacinio vandens mokesčio nereikėtų įtraukti į šilumą būsto šildymui, o kompensacija išlaidoms už karštą vandenį turėtų būti įtraukiama į paskaičiavimus susumuojant mokestį už karštą vandenį pagal normatyvą, numatytą įstatymu, ir mokestį šilumos kiekio karšto vandens temperatūros palaikymui. Ir tai yra 5 procentus jo pajamų viršijanti dalis. Ieškovo gaunama pensija sudaro 542,17 Lt, kurią padauginus iš 5 procentų gauna 27,11 Lt. Tokią sumą, ieškovo įsitikinimu, jis ir turi mokėti, o likusi suma turi būti kompensuojama.
5. Ieškovas nurodė, kad pažymoje neatsispindi priskaičiuoti mokesčiai už karštą vandenį ir šilumos karšto vandens temperatūros palaikymą. Ieškovo įsitikinimu, šių dviejų mokesčių nesudėjus negalima paskaičiuoti kompensacijos dydžio išlaidoms karštam vandeniui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tenkina ieškovo prašymus kompensuoti dalį išlaidų būsto šildymui, taip pat geriamojo ir karšto vandens išlaidų. Tačiau, atsakovės pateiktose pažymose – 2019 m. gegužės 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio mėnesio už kiekvieną mėnesį atskirai neatsispindi, kokia suma už mėnesį paskaičiuota už būsto šildymą, kokia paskaičiuota suma kompensacijos išlaidoms už būsto šildymą, kokia suma paskaičiuota už karštą vandenį ir išlaidoms už šilumos palaikymą karšto vandens temperatūrai palaikyti ir paskaičiuota kompensacija dėl išlaidų karštam vandeniui.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies – ieškovui buvo pateikta 2018 m. vasario 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie (duomenys neskelbtini) buto dalies savininko A. M. priskaičiuotus mokesčius už šilumą ir komunalines paslaugas“, taip pat pažyma apie skolos likutį laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Pažymų gavimą patvirtina ieškovo 2018 m. vasario 13 d. parašas.
7. Paaiškino, kad ieškovui reguliariai, kas mėnesį yra teikiama informacija mokėjimo pranešimuose apie jam priskaičiuotus mokesčius ir skolos likutį. Ieškovas periodiškai buvo informuojamas bendrijos pažymomis ir raštais pagal jos prašymus – 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2012 m. rugpjūčio 6 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. sausio 28 d., 2013 m. sausio 28 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 6 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo informuojamas tiek reguliariai, tiek periodiškai apie jo susidariusias skolas ir nepagrįstai nurodo teismui, kad jam skolos atsiradimo faktas yra nežinomas ir skola atsirado nežinia už ką.
8. Nesutiko su ieškovo dėstomomis aplinkybėmis, kad jis buvo apgautas ir nežinojo, už ką susidarė skola, kada visa informacija apie skolos likučio pokytį jam buvo teikiama kas mėnesį mokėjimo pranešimuose. Dėl nurodyto, atsakovės vertinimu, ieškovas piktnaudžiauja pertekliniais prašymais dėl dubliuojančios informacijos pateikimo. Nepaisant to, bendrija sutinka pateikti ieškovui priskaičiuotų mokesčių ir sumokėtų įmokų suvestinę už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio pagal bendrijos pažymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė pažymėjo, kad bendrijos 2013 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta detali informacija apie priskaičiuotus mokesčius. Pažymoje labai aiškiai ir detaliai pateikta informacija ieškovui apie priskaičiuotas sumas atskirai už šildymą, kompensaciją ir cirkuliacijos mokestį, taip pat apie ieškovo mokėtas sumas ir skolos likučio kitimą laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad detali informacija yra teikiama kiekvieno mėnesio mokėjimo pranešimuose. Jeigu ieškovas nesutinka su jam priskaičiuotomis sumomis, turi nurodyti konkrečių mėnesių klaidingai priskaičiuotas sumas. Be to, nurodė, kad dar detalesnės informacijos pateikti negali, nes duomenys už nurodytą laikotarpį saugomi tik tokia apimtimi.
10. Pažymėjo, kad bendrija 2011 m. lapkričio mėn. priskaičiavo 109,65 Lt už atliktus darbus 86 ,95 Lt (70,95 + 16) (yra 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. atliktų darbų aktai); kitos paslaugos – 19,70 Lt (2013 m. sausio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); mokestis už laikomas kates – 3 Lt. Bendrijos 2019 m. gegužės 30 d. pažymose Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) ir 2018 m. vasario 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta detali informacija nuo 2013 m. sausio mėnesio apie priskaičiuotus mokesčius.
11. Teigė, kad bendrijos 2011 m. lapkričio 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įpareigojimo“ buvo pateikti dokumentai ir paaiškinta kompensavimo tvarka kaip ir apibrėžta teisės aktų numatyta tvarka. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovui buvo suteikta visa jo prašoma informacija, o visus mokėjimo pranešimus ir pažymas ieškovas iš bendrijos gavo. Tai, kad ieškovas atsiskaitymus už karštą vandenį ir šilumą mokėdavo pagal savo skaičiavimus dėl ko vėliau ėmė nepagrįstai reikšti pretenzijas dėl skolos susidarymo nepatvirtina jo ieškinyje dėstomų teiginių teisingumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, bylą dalyje dėl informacijos apie 320,48 Lt įsiskolinimo pateikimą nutraukti.
13. Teismas nustatė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė, ieškovo teigimu, nepateikė ieškovui jo reikalaujamos informacijos apie ieškovui priklausančių mokėti mokesčių ir rinkliavų sumas jas detalizuojant.
14. Teismas pažymėjo, jog išklausius ieškovo pateiktus paaiškinimus bei palyginus juos su bendrijos pateikta informacija apie tai, kad ieškovui buvo pateikta visa bendrijos turima informacija apie ieškovui priskaičiuotus mokesčius, į bylą pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad juos ieškovas gauna reguliariai, t. y. kas mėnesį, pateiktos bendrijos parengtos pažymos už atskirus laikotarpius buvo įteiktos ieškovui, pažymose nurodoma informacija apie ieškovui paskaičiuotas kompensacijas, kuriose (savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 14 d. raštas) nurodyta, kad kompensacijas gyventojams skaičiuoja Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius, priėmęs gyventojo prašymą ir reikalingus dokumentus, kuriais vadovaudamasis nustato gyvenančio asmens teisę į kompensaciją, kompensacijos laikotarpį ir t.t. Tai patvirtino ir posėdyje apklausta bendrijos (duomenys neskelbtini).
15. Teismas atkreipė dėmesį į 2019 m. liepos 13 d. atsakovės parengtą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pažymoje nurodyta ieškovo skola 320,48 Lt už šildymą už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytoje pažymoje yra įtrauktas laikotarpis, už kurį skaičiuotų mokesčių dydį bei (ne)mokėjimo faktą teismas jau yra įvertinęs sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-432/2008, teismas ieškovo nurodytų aplinkybių dėl 320,48 Lt skolos susidarymo nevertino, nes yra įsigaliojęs ir galiojantis teismo sprendimas, o bylą toje dalyje dėl informacijos apie 320,48 Lt skolos susidarymą pateikimo nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
16. Teismo vertinimu, ieškovo 2019 m. birželio 18 d. patikslintame ieškinyje nurodytą pateikti informaciją atsakovė pateikė, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad mokėjimo pranešimuose nurodyta, kaip apskaičiuojamas šilumos pardavimo mokestis, šiluma k.v. temperatūros palaikymui, šildymui paskaičiuota suma, nurodyta informacija apie kompensaciją, kitos paslaugos, vandens pardavimo kaina bei informacija apie skolą, todėl teismas vertino, kad ieškovui jo reikalauta informacija buvo suteikta. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su atsakovės pateiktoje informacijoje nurodytais duomenimis, nėra susijusi su ieškinio dalyku – reikalavimu pateikti informaciją.
17. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus tikslino kelis kartus, tačiau bylos nagrinėjimui iš esmės buvo rengiamasi pagal 2019 m. birželio 18 d. teisme gautą ieškovo pareiškimą CPK 141 straipsnio tvarka. Teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės 2019 m. spalio 17 d. posėdyje. Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus pateiktą rašytinę bylos medžiagą teismas darė išvadą, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas suteikti informaciją apie mokėtinas rinkliavas, mokesčius juos detalizuojant) pagal jo nurodytą pagrindą (atsakovei nevykdant įstatyme nustatytos pareigos tokią informaciją teikti) yra nepagrįstas, nes atsakovė tokią informaciją suteikė, todėl ieškinio pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą jo pagrindą netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
18. Apeliantas (ieškovas) A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
19. Nurodo, jog teismas priėmęs ieškinį, nepaskirstė šalims įrodinėjimo naštos. Teismo posėdžio metu teismo posėdžio pirmininkas nepranešė apie bylą, nepaklausė, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį, taip pat, ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį ir teismas išvengė perėjimo iš parengiamojo teismo posėdžio stadijos į bylos nagrinėjimo stadiją teismo posėdyje.
20. Nesutinka su tuo, kad ieškovui nėra pateikta informacija dėl išlaidų karšto vandens sumažinta kompensacijos dalimi, taip pat kokiu būdu paskaičiuojamos išlaidos karšto vandens sumažinta kompensacijos dalimi, nepateikta informacija, kokiu būdu paskaičiuojama išlaidos būsto šildymo sumažinta kompensacijos dalimi, todėl, ieškovo nuomone, kompensacija už būsto šildymą skaičiuojama neteisingai.
21. Teigia, jog mokesčių mokėjo daugiau nei privalėjo mokėti, nesutinka su 177 Eur susidariusia skola už komunalines paslaugas. Pažymi, jog išsiaiškinus klausimą dėl skolos buvimo ar nebuvimo, reikalauja grąžinti dalį sumokėtos skolos ar neegzistuojančios skolos. Vertina, jog tam, kad būtų išsiaiškintas klausimas dėl skolos pagrįstumo, turi būti pateikta pilna informacija apie duomenis, kuriais remiantis bendrija turėjo paskaičiuoti mokesčius už paslaugas. Ieškovo vertinimu, trūkstamų duomenų, kuriais vadovaudamasi bendrija paskaičiuodavo mokesčius už paslaugas, bendrija nepateikė, priešingai negu teigia teismas.
22. Vertina, kad teismas yra šališkas bendrijos atžvilgiu. Pažymi, kad teismo posėdžio metu prašė įpareigoti liudytoją (duomenys neskelbtini) A. J. raštu paaiškinti kaip gaunami paskaičiavimai, tačiau teismas nurodė, jog liudytojo negalima įpareigoti teikti paaiškinimus raštu.
23. Ieškovo nuomone, teismas nepadarė jokios išvados, nenurodydamas už kokias paslaugas paskaičiuotos kompensacijos ir kokiu būdu kompensacijos yra skaičiuojamos. Informacija apie skaičiuotinus mokesčius už paslaugas turi būti tokia, kad pats vartotojas galėtų pasiskaičiuoti, ar teisingai jam paskaičiuoti mokesčiai už paslaugas.
24. Teigia, jog bendrijos 2011 m. lapkričio 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai ir paaiškinta kompensavimo tvarka ne taip, kaip apibrėžta teisės aktų numatyta tvarka.
Šalies argumentai
25. Nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovo prašymo, kuris pateiktas ieškinyje dėl eksperto iškvietimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, išsiaiškinant klausimą dėl kompensacijos paskaičiavimo išlaidų karštam vandeniui.
26. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl informacijos apie 320,48 Lt įsiskolinimo pateikimą, nes Bendrijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas laikotarpis, už kurį skaičiuotų mokesčių dydį bei mokėjimo faktą teismas įvertino sprendimu c. b. Nr.2-34-432/2008, kas neatitinka tikrovės. Minėtoje civilinėje byloje mokėjimo faktas įvertintas tik laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d., o nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. neįvertintas laikotarpis ir už šį laikotarpį atsakovė turėjo pateikti informaciją dėl išlaidų būsto šildymo sumažinta kompensacijos dalimi ir išlaidų karšto vandens sumažinta kompensacijos dalimi. Todėl laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. aplinkybę dėl 320,48 Lt skolos susidarymo, teismas turėjo įvertinti.
Atsiliepimas
27. Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra, įpareigoti ieškovą nuo 2013 m. sausio mėn. pagal mėnesius atskirai iki jo ieškinio padavimo dienos bendrijai pateikti turimą informaciją pagal gautų iš bendrijos mokėjimo pranešimus (šildymas, karštas vanduo, jo temperatūros palaikymas), klaidingai priskaičiuotų/pritaikytų mokesčių sumas, lyginant su ieškovo paskaičiavimais. Nurodo, jog ieškovui jau buvo pateikta visa jo prašoma informacija ir paaiškinta kompensavimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
31. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo reikalavimas - įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – DNSB) detaliai, tiksliai, aiškiai, išsamiai pateikti informaciją, už kokį mėnesį, už kokius metus periode nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, už kokias konkrečiai šilumos paslaugas yra įsiskolinimas, t. y. už kokius mėnesius buvo įsiskolinimas ir kokio dydžio įsiskolinimas atskirai už kiekvieną mėnesį, atskirai už būsto šildymo paslaugą, atskirai už išlaidas karštam vandeniui, atmestas, o byla dalyje dėl pareikšto reikalavimo - įpareigoti atsakovę suteikti informaciją dėl 2009 m. gruodžio 1 d. 320,48 Lt skolos – už kokias paslaugas ir kokį laikotarpį susidarė skola, už kiekvienus metus atskirai, už kiekvieną mėnesį atskirai, už kiekvieną paslaugą atskirai, nutraukta.
32. Prima apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Civilinio proceso kodekse nustatytos nagrinėjamos teisme tvarkos (nepaskirstė įrodinėjimo naštos, nepaklausė ieškovo ar palaiko ieškinį, ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį ir kt.). Šių apelianto teiginių teismo posėdžio protokolas (garso įrašas) nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai laikėsi nustatytos bylos nagrinėjimo eigos.
33. Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 51 ir 53 punktai).
34. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinių pažeidimų dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir/ar buvo suvaržytos ieškovo procesinės teisės. Todėl, apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.
35. Apeliaciniame skunde apeliantas apeliuoja į pirmosios instancijos teismo šališkumą. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).
36. Nagrinėjamu atveju, teisiniu reguliavimu pagrįstų nešališkumo pagrindų pažeidimo apeliantas nenurodė, o bendro pobūdžio išreikštas nepasitikėjimas teismu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams.
37. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai neįpareigojo liudytojos (duomenys neskelbtini) A. J. pateikti paaiškinimus raštu. Pagal CPK 192 straipsnyje nustatytą tvarką liudytojas apklausiamas teismo posėdžio metu. Tik išimtinais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Taigi, teisinis reguliavimas prioritetą teikia liudytojo apklausai teismo posėdžio metu, bet ne rašytiniams paaiškinimams. Todėl, skundo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.
38. Apeliaciniame skunde, apeliantas kritikuodamas teismo išvadas, daug dėmesio skiria ne pareigos pateikti informaciją tinkamu/netinkamu vykdymu, bet pateiktos informacijos turinio vertinimui, pateiktuose dokumentuose apskaičiavimų teisingumui ir kt. Pažymėtina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tinkamas/netinkamas mokesčių apskaičiavimas, bet pareigos pateikti informaciją (ne)įvykdymas. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo būtina iškviesti apklausai ekspertą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kad išakintų klausimą dėl kompensacijos paskaičiavimo išlaidų karštam vandeniui.
39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl informacijos jam suteikimo grindžia įstatyme bendrijos pirmininkui įtvirtinta pareiga pateikti atsakymus raštu tokia tvarka, kaip tai numatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje, t. y. kad bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.
40. Teismas nustatė, kad ieškovui 2018 m. vasario 13 d. pasirašytinai ieškovui perduota bendrijos 2018 m. vasario 10 d. parengta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie (duomenys neskelbtini) buto dalies savininko A. M. priskaičiuotus mokesčius už šilumą ir komunalines paslaugas“; 2019 m. gegužės 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti priskaičiuoti ir ieškovo apmokėti mokesčiai už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.; 2019 m. gegužės 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta mokesčių paskaičiavimo ir apmokėjimo ataskaita už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija apie ieškovui priskaičiuotus ir jo apmokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštai „Dėl informacijos pateikimo“ (2013 m. birželio 14 d., 2012 m. gruodžio 21) patvirtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu keliamą klausimą dėl jam priskaičiuotų mokesčių ir kompensacijos skaičiavimo teisingumo aiškinosi bei gavo atitinkamą informaciją.
41. Nurodytu įrodymų pagrindu, teismas sprendė, kad ieškovui buvo pateikta visa bendrijos turima informacija apie ieškovui priskaičiuotus mokesčius. Todėl, pirmojo ieškinio reikalavimo teismas netenkino. Kaip minėta, nors apeliantas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokios turimos informacijos bendrija nepateikė, o iš esmės remiasi informacijos nedetalumu ir/ar neaiškumu, kas kaip minėta šiuo atveju nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
42. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad teismas be pagrindo nutraukė bylą dalyje dėl antrojo reikalavimo, įpareigoti atsakovę suteikti informaciją dėl 2009 m. gruodžio 1 d. 320,48 Lt skolos – už kokias paslaugas ir kokį laikotarpį susidarė skola, už kiekvienus metus atskirai, už kiekvieną mėnesį atskirai, už kiekvieną paslaugą atskirai.
43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 13 d. atsakovės parengtoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta ieškovo skola 320,48 Lt už šildymą už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgus į tai, kad nurodytoje pažymoje yra įtrauktas laikotarpis, už kurį skaičiuotų mokesčių dydį bei (ne)mokėjimo faktą teismas jau yra įvertinęs sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-432/2008, todėl teismas ieškovo nurodytų aplinkybių dėl 320,48 Lt skolos susidarymo nevertino, nes yra įsigaliojęs ir galiojantis teismo sprendimas (CPK 18 straipsnis), ir bylą dalyje dėl informacijos apie 320,48 Lt skolos susidarymą pateikimo nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnis).
44. Apeliantas skunde teigia, kad teismas turėjo vertinti ir 320,48 Eur skolos susidarymo laikotarpį nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Kaip minėta, teismas pagal pareikštus reikalavimus sprendė ne skolos priteisimo klausimus, bet informacijos (ne)pateikimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad visos aplinkybės susijusios su duomenimis dėl 320,48 Lt skolos priteisimo, pagrįstai vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, bylą nutraukė.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
45. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pirmojo ieškinio reikalavimo netenkino, o bylą dalyje dėl antro reikalavimo nutraukė.
46. Atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tik atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti reiškiami nauji materialiniai reikalavimai (CPK 312 straipsnis), apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės atsiliepime nurodyto reikalavimo (ne)tenkinimo.
47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.