- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- I2-5736-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03111-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Vilniaus skyriui) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – Tarnyba) Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (8.1MR)TP-22-N-756-5833 (toliau ir – Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-364-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka.
2. Paaiškina, kad nesutinka su Tarnybos Sprendimu, kuriuo buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui. Nurodo, jog Tarnyba daugkartiniais sprendimais pareiškėjui teikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 130-ios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) įpareigojimo suteikti informaciją dėl jos priskaičiuotų pareiškėjui skolų, t. y., paskaičiuotų mokesčių už paslaugas ir jų neapmokėjimo. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento išmokų skyrius, priėmęs iš pareiškėjo reikalingus dokumentus dėl kompensacijos skyrimo, pareiškėjui, kaip asmeniui, atitinkančiam visas sąlygas gauti paramą iš valstybės, suteikdavo ir suteikia, priimdami sprendimus, teisę į kompensacijas išlaidų būsto šildymo, išlaidų geriamojo vandens ir išlaidų karšto vandens, o Bendrija, kuri pagal Tvarkos aprašą pati turėjo ir turi paskaičiuoti pareiškėjui mokesčius už paslaugas, privalėjo pateikti pranešimus, kuriuose turėjo atsispindėti teisingai paskaičiuoti mokesčiai, t. y., remiantis teisingais duomenimis dėl sunaudoto karšto vandens, remiantis teisingais duomenimis dėl apmokėjimo už šilumą, karšto vandens temperatūros palaikymą, mokestis už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui ir mokestis už karštą vandenį turi būti susumuojami ir paskaičiuoti pagal Tvarkos apraše nurodytą formulę (pareiškėjas formulę nurodo savo skunde).
3. Teigia, jog nesutinka su Tarnybos Sprendimu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus, kad šio neperspektyvumo priežastis yra pareiškėjo paaiškinimai. Nurodo, kad Tarnyba priėmė neteisingą sprendimą, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenurodydama išnagrinėtų tokių bylų, todėl kad, pareiškėjo nuomone, tokių bylų nėra.
4. Paaiškina, kad Tarnyba priėmė neteisingą Sprendimą, remdamasi neteisingais teismų sprendimais. Teismas pagal pareiškėjo reikalavimą suteikti informaciją apie mokėtinas rinkliavas, mokesčius juos detalizuojant, padarė išvadą, kad ieškovo suformuoluotas ieškinio dalykas - reikalavimas suteikti informaciją apie mokėtinas rinkliavas, mokesčius juos detalizuojant, pagal pareiškėjo nurodytą pagrindą nepagrįstas, nes atsakovė tokią informaciją suteikė, kas neatitinka tikrovės, todėl kad atsakovė (Bendrija) minėtos informacijos nepateikė (pareiškėjas skunde nurodo, kad Bendrijos pažymose Nr. 334, 419, 420 laikotarpiu no 2009-12-01 iki 2017-01-01 informacijos mokesčio išlaidų karšto vandens sumažinta kompensacijos dalimi nėra visiškai). Pareiškėjas teigia, kad neaišku, kuo remiantis daroma išvada, kad jam pateikta informacija apie mokėtinas rinkliavas, mokesčius juos detalizuojant; pareiškėjo nuomone, turi būti pateiktas pats paskaičiavimas – kokiu principu vadovaujantis skaičiuojama kompensacija, turi pakakti informacijos, kad galėtų pats patikrinti visus pateiktus mokėjimus. Pareiškėjas nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus nesvadovavo Lietuvos Respublikos socialinės piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Tvarkos aprašu, todėl sprendė, kad pareiškėjo ieškinio reikalavimo pateikti informaciją išlaidų karšto vandens sumažinta kompensacijos dalimi nereikia pateikti, kad teismai nesivadovavo Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, reglamentuojančiu, kaip kaip buitiniam šilumos vartotojui išršytoje sąskaitoje turi būti pateikta informacija. Pareiškėjas teigia, kad išlaidos būsto šildymui irgi paskaičiuojamos pagal atitinkamą formulę, o ne kaip Bendrija ima paskaičiavimus „iš lubų“, kad informacija turi būti teisinga.
5. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo išdėstytuose argumentuose nėra nei vieno teisinio motyvo, kuris galėtų būti pagrindu ruošiant kasacinį skundą, advokatas taip pat nenustatė jokių pagrindų dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka: teismas nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų, pareiškėjo manymu, tai neatitinka tikrovės. 2022 m. birželio 27 d. pareiškėjas teikė Tarnybai paaiškinimą, jog paskirti Tarnybos advokatai teikti antrinę teisinę pagalbą nebendradarbiavo su pareiškėju aiškinantis bylos esmę, kokias materialines teisės normas teismai pažeidė, nesivadovavo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, teigia, jog viso teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjimas ir sprendžiamas klausimas dėl informacijos pateikimo dėl skolos, t.y. teisingai paskaičiuotų mokesčių, remiantis pakankamu kiekiu duomenų, kad mokesčiai būtų paskaičiuoti esant pakankamam kiekiui duomenų.
6. Teigia, kad pagrindas paduoti kasacinį skundą yra ir procesinės teisės normos pažeidimas. Pirmos instancijos teisme teisėja teismo posėdyje nepaskelbusi, kad vyksta ne parengiamasis teismo posėdis, o posėdis, nepaklaususi šalių ar palaikomas ieškinys, ar atsakovas sutinkantis su ieškiniu, nepasiūlė šalims sudaryti taikos sutartį, nesuteikė galimybės pareiškėjui patikslinti ieškinio reikalavimus, pažeidė procesinę teisės normą, kas galimai įtakojo teismą priimti neteisingą sprendimą.
7. Tarnyba neišsiaiškindama, neišnagrinėjusi visų svarbių aplinkybių, priėmė neteisėtą sprendimą, nesuteikus pareiškėjui galimybės paduoti kasacinį skundą, pažeidė pareiškėjo teisę į nešališką teismą.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti. Teismo posėdyje daug dėmesio skyrė skaičiavimų aptarimui.
Atsiliepimas
9. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybė apsisprendžia, kokios turtinės padėties asmenis gali paremti, t. y. padengti bylinėjimosi išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas) numato tam tikrus apribojimus ir nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis (LVAT 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-03-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
11. Atsakovė pažymi, jog nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas. Minėta teisės norma nurodo įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) visose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose nurodo, kad kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas įgyvendinti pagrindinę kasacijos užduotį – užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus (2005-11- 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-517/2005, 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-524/2005). LAT tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, kasaciniame skunde neturi būti kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas, kritikuodamas teismo išvadas, daug dėmesio skiria ne pareigos pateikti informaciją tinkamu/netinkamu vykdymu, bet pateiktos informacijos turinio vertinimui, pateiktuose dokumentuose apskaičiavimų teisingumui. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tinkamas/netinkamas mokesčių apskaičiavimas, bet pareigos pateikti informaciją (ne)įvykdymas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nors pareiškėjas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokios turimos informacijos 130-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nepateikė, o iš esmės remiasi informacijos ne detalumu ir/ar neaiškumu, kas šiuo atveju nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
12. Akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikia objektyvių aplinkybių bei argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Tarnybos priimto sprendimo teisėtumu. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės ginčija byloje esančias faktines aplinkybes bei jų vertinimą, nurodydamas, kad „teismas nežino“, „kodėl teismas neįpareigojo“, „teismas padarė pažeidimą“ ir pan. Pažymi, kad teismas – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigta institucija, kuri vykdo teisingumą. Šiuo pagrindu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra vertinamos, kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kuri nesudaro teisinio pagrindo LAT priimti parengtą kasacinį skundą, o tuo pačiu, panaikinti Tarnybos priimtą 2022 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-N-756-5833. Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimai, samprotavimai bei subjektyvus bylos ginčo dalyko interpretavimas nėra pagrindas parengti kasacinį skundą, kuris atitiktų CPK nustatytus reikalavimus.
13. Paaiškina, jog tiek advokatas A. M., tiek advokatas Z. B. nurodo, kad neegzistuoja teisinio pagrindo kasaciniam skundui pateikti. Iš advokato A. M. paaiškinimo matyti, kad advokatas buvo parengęs kasacinio skundo projektą (kiek įmanoma atsižvelgdamas į pareiškėjo išreikštą poziciją ir kasacijos esmę), tačiau pareiškėjas be objektyvių priežasčių nesutiko su advokato parengtu kasaciniu skundu bei atsisakė minėtą kasacinio skundo projektą pateikti LAT.
14. Akcentuoja, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Ši bendradarbiavimo pareiga apima įsiklausymą į advokato teikiamą informaciją, būtinumą atsižvelgti į faktą, kad advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, žino, kokie procesiniai veiksmai gali būti atlikti bei šių procesinių veiksmų atlikimo pagrįstumą. Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga.
15. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (LVAT 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-565/2007, 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2014-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-636/2014, 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. EA-8-143/2016).
16. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, Tarnyba laikosi nuomonės, kad pareiškėjo skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių Tarnybos priimto sprendimo nepagrįstumą, neteisėtumą. Tarnyba mano, kad pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus Sprendimą (kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimas, nes atstovavimas byloje neperspektyvus) bei įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-364-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka. Taigi byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 13 d. pateikė Tarnybos Vilniaus skyriui prašymą (reg. Nr. (8.1)VTP-756) suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui reikalinga dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka (proc. Nr. 2-68-3-11723-2019-5).
19. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. balandžio 13 d. prašymą bei įvertinusi kitus duomenis, 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-4013 nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka (proc. Nr. 2-68-3-11723-2019-5); teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą A. M.
20. Tarnyba į bylą pateikė pareiškėjo 2022 m. gegužės 6 d. raštą, adresuotą Tarnybos Vilniaus skyriui, kuriame pareiškėjas nurodė, kad advokatas A. M. į pareiškėjo prašymą aptarti dėl kasacinio skundo, atsakė, kad yra labai užimtas, kad nesusipažinęs su byla, kad nėra pagrindo teikti kasacinį skundą, neaišku, ar rašys kasacinį skundą ar ne , nes šią savaitę negalintis, kitą savaitę irgi, paskui dviem savaitėm išvykstantis atostogauti; pareiškėjas nurodo, kad liks tik trys savaitės paduoti skundą; kad advokatas teigia, jog Tarnyba nors ir mato pagrindą teikti kasacinį skundą, advokato nuomonė visiškai kitokia; pareiškėjas rašte nurodo, kad jeigu advokatas nemato pagrindo teikti kasacinį skundą tegul atsisako teikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje. Pareiškėjas, esant tokiom aplinkybėm, prašė išsiaiškinti, ar teiks advokatas A. M. antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2A-361-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka.
21. Tarnyba 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.1Mr)TPS-1842 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ paprašė pareiškėjo susiekti ir bendradarbiauti su jam paskirtu advokatu. Tarnyba pareiškėjui paaiškino, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu; ši bendradarbiavimo pareiga apima įsiklausimą į advokato teikiamą informaciją, būtinumą atsižvelgti į faktą, kad advokatas, būdamas profesionaliu teisininku, žino, kokie procesiniai veiksmai gali būti atlikti bei šių procesinių veiksmų atlikimo pagrįstumą; pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga.
22. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2022 m. birželio 10 d. prašymą pakeisti jam paskirtą advokatą A. M., kuriame nurodė, kad pareiškėjo netenkina advokato A. M. surašytas kasacinio skundo projektas, kad advokatas atsisakė taisyti kasacinio skundo projektą pagal pareiškėjo siūlymus, kad pareiškėjas paaiškino advokatui, kad tokio kasacinio skundo, kokį advokatas parašė pareiškėjui, LAT nepriims.
23. Advokatas A. M. 2022 m. birželio 17 d. raštu „Dėl kito advokato paskyrimo“ kreipėsi į Tarnybą ir paprašė pareiškėjui paskirti kitą advokatą. Advokatas A. M. rašte nurodė, kad 2022 m. birželio 2 d. baigė rengti kasacinio skundo projektą ir nusiuntė jį pareiškėjui elektroninio paštu; kad 2022 m. birželio 8 d. gavo pareiškėjo pastabas (pasiūlymus) dėl kasacinio skundo projekto. Iš dalies atsižvelgdamas į pareiškėjo pageidavimą bei papildomai savo nuožiūra kasacinio skundo projektą papildęs, 2022 m. birželio 9 d. išsiuntė jį pareiškėjui susipažinti. Advokatas A. M. nurodė, kad sulaukė pareiškėjo skambučio su priekaištais, kad ne taip, ne pagal pareiškėją formuluojamas kasacijos pagrindas, kad advokatas turi rašyti taip, kaip pareiškėjas nurodė, formuluoti, kaip pareiškėjas nurodė, ir tai kartoti kiekvienoje pastraipoje, kad teismai pagaliau suprastų, kad pareiškėjas yra socialiai remiamas, kad turi teisę į kompensacijas, kad nesuteikiant jam informacijos buvo pažeistas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir tai, neva, yra kasacijos pagrindas. Advokatas paaiškino, kad šią pareiškėjo mintį įterpė į kasacinį skundą, bet nesutiko su tuo, kad čia yra kasacijos pagrindas taip, kaip pareiškėjas supranta, bandė įrodyti, kad jokios aplinkybės, susijusios su šiuo įstatymu, byloje faktiškai nebuvo nagrinėjamos, kad joks teismas nepaneigė jo teisės į kompensacijas, kad šioje vietoje jokio ginčo, kaip ir pažeidimo, nėra, kad nei pareiškėjas ieškinyje, nei teismai, priimdami sprendimus, šiuo įstatymu nesirėmė ir nesivadovavo. Bet tai, anot pareiškėjo, ir yra pagrindinė problema. Pareiškėjas advokato visiškai neklausė, todėl, neradus bendro sutarimo, advokatas tiesiog pasakė, kad kasacinis skundas, advokato nuomone, paruoštas, kad keisti taip, kaip nurodo pareiškėjas, nėra jokio pagrindo, kad advokatas parašė pagal savo supratimą ir galimybes ir kad daugiau neturi kuo papildyti. Advokatas A. M. pareiškėjui pasakė, kad jeigu sutinka, skundą pateiks teismui, jeigu ne, pasiūlys prašyti pakeisti kitu advokatu. Advokatas A. M. paaiškino, kad negali garantuoti, jog kasacinis skundas bus priimtas, tačiau pastarosios aplinkybės pareiškėjas nenorėjo suprasti, kaip ir tos, kad kartais gali tiesiog nebūti kasacijos pagrindų. Advokatas A. M. nurodė, kad pokalbis buvo gana aštrus, pareiškėjas grasino apskųsti jį Lietuvos advokatūrai ir, iškoliojęs advokatą, pavartojo necenzūrinį žodį, po kurio advokatas nutraukė pokalbį su pareiškėju.
24. Atsižvelgdama į pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašymą paskirti kitą advokatą bei advokato A. M. 2022 m. birželio 17 d. prašymą skirti pareiškėjui kitą advokatą, Tarnyba 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-5771 paskyrė pareiškėjui kitą advokatą – A. D.
25. Advokatas A. D. informavo, kad atostogauja, todėl Tarnyba 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-5790 pareiškėjui paskyrė teikti antrinę teisinę pagalbą advokatą Z. B.
26. Byloje yra 2022 m. birželio 22 d. pareiškėjo elektroninis laiškas, adresuotas Tarnybai, kuriame pareiškėjas prašo skubos tvarka pakeisti advokatą Z. B. kitu advokatu, nes, pasak pareiškėjo, pastarasis advokatas nemato pagrindų kasaciniam skundui, nesupranta bylos esmės. Byloje yra pareiškėjo 2022 m. birželio 23 d. rašytinis kreipimasis į Tarnybos Vilniaus skyrių, kad būtų pakeistas paskirtas advokatas Z. B., nes jis nesiruošia rašyti kasacinio skundo, nesupranta bylos esmės.
27. Tarnyboje 2022 m. birželio 23 d. gautas advokato Z. B. pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, kuriame advokatas Z. B., išanalizvęs situaciją, išsamiai išdėstęs motyvus, konstatavo, kad, įvertinus visumą (pareiškėjo paaiškinimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022, LAT praktiką, kasacinių skundų priėmimo praktiką), advokato Z. B. nuomone, kasacinio skundo ruošimas byloje yra teisiškai neperspektyvus ir nepagrįstas.
28. Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių, nurodydamas, kad Tarnyba daug kartų keitė advokatus suteikiant antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą LAT, kad advokatai su pareiškėju nebendradarbiavo aiškinantis, kokios materialinės teisės normos buvo pažeistos nagrinėjant jo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismuose; prašė, kad Tarnyba išspręstų klausimą dėl kasacinio skundo parengimo ir jo padavimo LAT.
29. Pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, nurodydamas, kad birželio 6 d. kreipėsi dėl advokato A. M. profesinės veiklos parengiant kasacinį skundą LAT, papildomai birželio 13 d. kreipėsi elektroniniu paštu dėl kasacinio skundo surašymo, bet atsakymo nesulaukė. Nurodo, kad terminas paduoti kasacinį skundą sueina 2022 m. birželio 29 d., bet skundas dar neparengtas, kad Tarnyba teigia, jog kasacinis skundas neparengtas dėl advokatų ir Lietuvos advokatūros kaltės; pareiškėjas kelia klausimą, kas iš tirkųjų kaltas – Lietuvos advokatūra ar Tarnyba, kuri laiku turėjo kreiptis į Lietuvos advokatūrą, kad laiku būtų parengtas kasacinis skundas; pareiškėjas kelia klausimą, kas turi spręsti klausimą, kad kasacinis skundas būtų parengtas ir priimtas.
30. Pareiškėjas kartu su skundu Vilniaus apygardos adminsitraciniame teismui pateikė 2020 m. spalio 7 d. ieškinio, prašymo civilinėje byloje Nr. E2-633-600/2020, adresuotų Vilniaus miesto apylinkės teismui, nuorašus; 2013 m. sausio 28 d. pažymos Nr. 334 apie pareiškėjui (pažymoje nurodyto buto dalies savininkui) priskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslaugas, mokėjimų ir skolų išrašą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2013-01-01 kopiją; 2019 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. 419 apie pareiškėjo (pažymoje nurodyto buto dallies savininko) skolos už suteiktas paslaugas suvestinę nuo 2009-12-01 iki 2014-11-30 kopiją; 2019 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. 420 apie pareiškėjo (pažymoje nurodyto buto dalies savininko) skolos už suteiktas paslaugas suvestinę nuo 2014-12-0<…> iki 2016-12-31; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento2013 m. birželio 14 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-66406(3.3.12.2-EM4), kuriame pateiktas atsakymas pareiškėjui dėl karšto vandens išlaidų kompensacijų skaičiavimo, kopija.
31. Byloje yra Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022, kuria netenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę 130-ąją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – DNSB; bendrija; atsakovė) detaliai, tiksliai, aiškiai, išsamiai pateikti informaciją, už kokį mėnesį, už kokius metus periode nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, už kokias konkrečiai šilumos paslaugas yra įsiskolinimas, t. y. už kokius mėnesius buvo įsiskolinimas ir kokio dydžio įsiskolinimas atskirai už kiekvieną mėnesį, atskirai už būsto šildymo paslaugą, atskirai už išlaidas karštam vandeniui; 2) įpareigoti atsakovę suteikti informaciją dėl 2009 m. gruodžio 1 d. 320,48 Lt skolos – už kokias paslaugas ir kokį laikotarpį susidarė skola, už kiekvienus metus atskirai, už kiekvieną mėnesį atskirai, už kiekvieną paslaugą atskirai; 3) įpareigoti atsakovę pateikti informaciją, už kokias paslaugas priskaičiuota 2011 m. 11-ą mėnesį mokestis sumoje 109,65 Lt; 4) įpareigoti atsakovę pateikti informaciją už periode nuo 2013 m. sausio mėnesio iki ieškinio teismui padavimo (2019 m. balandžio 15 d.) už kiekvieną mėnesį atskirai, kokia suma paskaičiuota už būsto šildymą, kokia suma už kiekvieną mėnesį atskirai paskaičiuota už karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, paskaičiuotą išlaidų karštam vandeniui kompensacija. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartyje konstatuota, kad apeliaciniame skunde, apeliantas kritikuodamas teismo išvadas, daug dėmesio skiria ne pareigos pateikti informaciją tinkamu/netinkamu vykdymu, bet pateiktos informacijos turinio vertinimui, pateiktuose dokumentuose apskaičiavimų teisingumui ir kt.; pažymi, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tinkamas/netinkamas mokesčių apskaičiavimas, bet pareigos pateikti informaciją (ne)įvykdymas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartyje konstatuota, kad teismas sprendė, jog ieškovui buvo pateikta visa bendrijos turima informacija apie ieškovui priskaičiuotus mokesčius; todėl, pirmojo ieškinio reikalavimo teismas netenkino; nors apeliantas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokios turimos informacijos bendrija nepateikė, o iš esmės remiasi informacijos nedetalumu ir/ar neaiškumu, kas kaip minėta šiuo atveju nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
32. Tarnybos Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-N-756-5833 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“. Sprendimas nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kasacinių skundų priėmimo praktiką, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis 8 punktu, Tarnyba nusprendė nutraukti pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Sprendime remiamasi CPK 346 straipsnio 2 dalimi, 353 straipsnio 1 dalimi; pažymėta, kad pareiškėjo išdėstytuose argumentuose nėra nei vieno teisinio motyvo, kuris galėtų būti pagrindas ruošiant kasacinį skundą, advokatas taip pat nenustatė jokių pagrindų dėl bylose peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tarnybos Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo byloje bendrosios kompetencijos teismai, remdamiesi surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo pateikta visa bendrijos turima informacija apie pareiškėjui priskaičiuotus mokesčius; kad kasacinis teismas iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, sprendžia tik teisės klausimus, todėl pareiškėjo noras iš naujo peržiūrėti bylą ir įrodymus įvertinti taip kaip jis nori, nesudaro pagrindo teikti kasacinį skundą; kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas, kritikuodamas teismo išvadas, daug dėmesio skiria ne pareigos pateikti informaciją tinkamu/netinkamu vykdymu, bet pateiktos informacijos turinio vertinimui, pateiktuose dokumentuose apskaičiavimų teisingumui. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne tinkamas/netinkamas mokesčių apskaičiavimas, bet pareigos pateikti informaciją (ne)įvykdymas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nors pareiškėjas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokios turimos informacijos daugiabučio namo savininkų bendrija nepateikė, o iš esmės remiasi informacijos ne detalumu ir/ar neaiškumu, kas šiuo atveju nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
33. CPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacija galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje išvardyti pagrindai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį, pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu LAT praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
34. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 punktas), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu: atstovavimas byloje yra neperspektyvus (8 punktas), asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatu (9 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti Tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Įstatymo 4 straipsnyje, įtvirtinančiame pareiškėjų pareigas, nustatyta, kad pareiškėjas privalo: bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (1 punktas); teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (2 dalis).
35. Pareiškėjas skunde teigia, kad nesutinka su Tarnybos Sprendimu, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus, kad šio neperspektyvumo priežastis yra pareiškėjo paaiškinimai. Nurodo, kad Tarnyba priėmė neteisingą sprendimą, remdamasi LAT praktika, nenurodydama išnagrinėtų tokių bylų, todėl kad, pareiškėjo nuomone, tokių bylų nėra. Paaiškina, kad Tarnyba priėmė neteisingą Sprendimą, remdamasi neteisingais teismų sprendimais. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo išdėstytuose argumentuose nėra nei vieno teisinio motyvo, kuris galėtų būti pagrindu ruošiant kasacinį skundą, advokatas taip pat nenustatė jokių pagrindų dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka: teismas nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų, pareiškėjo manymu, tai neatitinka tikrovės. 2022 m. birželio 27 d. pareiškėjas teikė Tarnybai paaiškinimą, jog paskirti Tarnybos advokatai teikti antrinę teisinę pagalbą nebendradarbiavo su pareiškėju aiškinantis bylos esmę, kokias materialines teisės normas teismai pažeidė, nesivadovavo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, teigia, jog viso teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjimas ir sprendžiamas klausimas dėl informacijos pateikimo dėl skolos, t. y. teisingai paskaičiuotų mokesčių, remiantis pakankamu kiekiu duomenų, kad mokesčiai būtų paskaičiuoti esant pakankamam kiekiui duomenų. Pareiškėjas teigia, kad pagrindas paduoti kasacinį skundą yra ir procesinės teisės normos pažeidimas. Pirmos instancijos teisme teisėja teismo posėdyje nepaskelbusi, kad vyksta ne parengiamasis teismo posėdis, o posėdis, nepaklaususi šalių ar palaikomas ieškinys, ar atsakovas sutinkantis su ieškiniu, nepasiūlė šalims sudaryti taikos sutartį, nesuteikė galimybės pareiškėjui patikslinti ieškinio reikalavimus, pažeidė procesinę teisės normą, kas galimai įtakojo teismą priimti neteisingą sprendimą.
36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Kaip minėta, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, vienas iš tokių atvejų – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
37. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama; ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti; antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021; 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus; tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021).
38. Administracinių teismų praktikoje pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio; šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą; atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas; informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs; antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021).
39. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021).
40. LVAT, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010; 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių bei interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu; šį vertinimą Tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbą, bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir prieš priimdama sprendimą teikti teisinę pagalbą; pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą būtina vertinti, ar skundžiamas sprendimas įtakos asmens teises ar interesus bei sukels asmeniui realias teisines pasekmes (LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4371-552/2019; 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022).
41. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. balandžio 13 d. prašymą bei įvertinusi kitus duomenis, 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-4013 nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022 peržiūrėjimo kasacine tvarka (proc. Nr. 2-68-3-11723-2019-5); teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą A. M.
42. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė 2022 m. birželio 10 d. prašymą pakeisti jam paskirtą advokatą A. M., kuriame nurodė, kad pareiškėjo netenkina advokato A. M. surašytas kasacinio skundo projektas, kad advokatas atsisakė taisyti kasacinio skundo projektą pagal pareiškėjo siūlymus, kad pareiškėjas paaiškino advokatui, kad tokio kasacinio skundo, kokį advokatas parašė pareiškėjui, LAT nepriims. Byloje esančiame pareiškėjo 2022 m. gegužės 6 d. rašte, adresuotame Tarnybai, pareiškėjas nurodo, jog advokatas A. M. nemato pagrindo teikti kasacinį skundą.
43. Advokatas A. M. 2022 m. birželio 17 d. raštu „Dėl kito advokato paskyrimo“ kreipėsi į Tarnybą ir paprašė pareiškėjui paskirti kitą advokatą. Be kitų argumentų, advokatas A. M. rašte nurodė, kad jis buvo parengęs kasacinio skundo projektą ir jį nusiuntęs pareiškėjui, tačiau pareiškėjui kasacinio skundo projektas netiko; kad jis pareiškėjui paaiškino, jog negali garantuoti, jog kasacinis skundas bus priimtas, kad kartais gali tiesiog nebūti kasacijos pagrindų.
44. Tarnyba 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-756-5790 pareiškėjui paskyrė teikti antrinę teisinę pagalbą advokatą Z. B.
45. Kaip minėta, byloje yra 2022 m. birželio 22 d. pareiškėjo elektroninis laiškas, adresuotas Tarnybai, kuriame pareiškėjas prašo skubos tvarka pakeisti advokatą Z. B. kitu advokatu, nes, pasak pareiškėjo, pastarasis advokatas nemato pagrindų kasaciniam skundui, nesupranta bylos esmės. Byloje yra pareiškėjo 2022 m. birželio 23 d. rašytinis kreipimasis į Tarnybos Vilniaus skyrių, kad būtų pakeistas paskirtas advokatas Z. B., nes jis nesiruošia rašyti kasacinio skundo, nesupranta bylos esmės.
46. Tarnyboje 2022 m. birželio 23 d. gautas advokato Z. B. pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, kuriame advokatas Z. B., išanalizvęs situaciją, išsamiai išdėstęs motyvus, konstatavo, kad, įvertinus visumą (pareiškėjo paaiškinimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-361-866/2022, LAT praktiką, kasacinių skundų priėmimo praktiką), advokato Z. B. nuomone, kasacinio skundo ruošimas byloje yra teisiškai neperspektyvus ir nepagrįstas.
47. Kaip minėta, Tarnybos Vilniaus skyrius priėmė Sprendimą, kuriame nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kasacinių skundų priėmimo praktiką, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis 8 punktu, Tarnyba nusprendė nutraukti pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
48. Teismas išanalizavęs, įvertinęs šiame teismo sprendime nurodytą bylos medžiagą (įskaitant pareiškėjo paaiškinimus), CPK 346 straipsnio, 353 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, LVAT praktiką daro išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su Tarnybos Sprendimu, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus, kad Tarnyba Sprendimu pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priėmė ištyrusi ir įvertinusi visą su pareiškėjo individualia situacija šiai individualiai situacijai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Teismas vertina, kad Tarnybos Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.
49. Pareiškėjas nurodo, jog Sprendimu jam užkirstas kelias pasinaudoti teisine gynyba, t. y. buvo nesuteikta galimybė pareiškėjui paduoti kasacinį skundą bei buvo pažeista pareiškėjo teisę į nešališką teismą.
50. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo byla buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instacijos teismuose (Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme). Antrinės teisinės pagalbos teikimas kaip neperspektyvus buvo nutrauktas dėl kreiūpimosi į LAT kasacine tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikęs advokatas A. M. buvo surašęs kasacinio skundo projektą ir pateikęs jį pareiškėjui, siūlė pareiškėjui jį teikti LAT, tačiau pareiškėjas savo noru atsisakė tai daryti, norėdamas, kad skundas būtų surašytas taip, kaip nori pats pareiškėjas. Teismas pažymi, kad pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes iš visų šiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas pareiškėjui, kuris siekia, kad jam būtų teikiama antrinė teisinė pagalba dėl kasacinio skundo surašymo, neturi teisinės perspektyvos. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl nesuteikiamos galimybės ginti savo teises, pažeistos teisės į nešališką teismą atmeta kaip nepagrįstus.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.