Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PUŠŲ ALĖJA“, „Baltic casings“ uždarajai akcinei bendrovei ir uždarajai akcinei bendrovei „Ritava“ dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu arba žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, – akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos rajono savivaldybė, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Normantai“, gyvenamųjų namų statybos bendrija „Zeigiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Skadis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, – draudimo bendrovė Novae Syndicate 2007 at Lloyd‘s of London.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir baigties

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo atmetimo

Dėl prašymo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka netenkinimo. CPK 322 straipsniu nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė argumentuotą skundą, dėl kurio yra išsamiai pasisakyta atsiliepimuose. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos iš viso. Taigi, apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų (ne) taikymu bei pažeidimu pirmosios instancijos teisme, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Atsakovai žodinio proceso neprašo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Dėl naujo įrodymo priėmimo. BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ bankroto administratorė pateikė Įmonių bankroto valdymo departamento 2015 m. spalio 30 d. raštą „Dėl elektroninių varžytynių paslaugų veiklos pradžios“. Pateiktu nauju įrodymu atsikerta į apeliacinio skundo argumentus, kad bankroto administratorius turėjo pareigą 2015 m. spalio 30 d. paskelbtas varžytines vykdyti svetainėje www.evarzytynes.lt. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Šiuo atveju atsakovė, pateikdama Įmonių bankroto valdymo departamento 2015 m. spalio 30 d. raštą, nepiktnaudžiauja procesu ir šio naujo įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka neužvilkins, byla elektroninė ir apeliantas buvo supažindintas su nauju įrodymu. Teisėjų kolegija, priima Įmonių bankroto valdymo departamento 2015 m. spalio 30 d. raštą ir prideda jį prie bylos. Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą. CPK 47 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – tai asmenys, kurie įstoja patys arba įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Bet kokiu atveju dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, kuri teismui nėra privaloma. Net ir tuo atveju, jeigu asmuo jau įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi gali pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 str. 5 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą, turi įsigilinti į teisinių santykių esmę, nes niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų įtraukimas dalyvauti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų labai sunkina ir vilkina bylos nagrinėjimą, pareikalauja daug nepagrįstų tiek įtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tiek ir valstybės laiko ir lėšų sąnaudų. Taigi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms ateityje gali turėti įtakos teismo sprendimas bei esant pagrindui daryti išvadą, kad dėl šių asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Šiuo atveju apeliantas pareiškė ieškinį atsakovėms „Baltic casings“ UAB, BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ ir UAB „Ritava“ (CPK 111 str., 135 str.). Ieškovas byloje trečiaisiais asmenimis nenurodė kitų bankrutavusios įmonės kreditorių, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė jų įtraukti į bylą. Skundžiamu sprendimu teismas nepasisakė dėl bankrutavusios bendrovės kreditorių teisių ir pareigų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl skundžiamojo teismo sprendimo įtakos nurodytiems kreditoriams ir / ar kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas jiems sukėlė. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, kad į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme turėjo būti įtraukti ir kiti kreditoriai, pvz.: Swedbank, AB, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kt., kurių interesai buvo pažeisti, kaip nepagrįstą.Dėl viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius erga omnes (dėl visų, visiems); įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, tuomet teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 14 d. BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ varžytynių aktą Nr. 1, grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovės bankroto administratorė nepranešė viešajai vandens tiekėjai AB „Klaipėdos vanduo“, kurios pasiūlymas buvo didesnis nei ginčo turto pardavimo kaina ketvirtosiose varžytynėse, apie 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta ginčo turto pardavimo tvarka bei kainos. Todėl ginčo turtą pardavus už mažesnę kainą, nei siūlė AB „Klaipėdos vanduo“, buvo pažeisti BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ kreditorių interesai. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad organizuojant turto pardavimo varžytynes buvo nesilaikyta Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Aprašo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas vertintino, jog šių naujų aplinkybių pateikimas yra ieškinio pagrindo keitimas, kuris buvo galimas iki teismas priėmė 2017 m. gegužės 5 d. nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Todėl teismas posėdžio metu ieškovo nurodytų naujų argumentų bei įrodymų nevertino. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog iš 2015 m. gruodžio 14 d. varžytynių protokolo aišku, jog ginčo turto ketvirtosios varžytynės buvo paskelbtos 2015 m. spalio 30 d., todėl turėjo būti organizuojamos tik interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo bei atsiliepimuose į jį išdėstytas aplinkybes ir argumentus, toliau pasisakys dėl apelianto teiginių, susijusių su ketvirtųjų varžytynių paskelbimo bei vykdymo tvarka. Dėl ketvirtųjų varžytynių paskelbimo ir vykdymo tvarkos. Bylos duomenimis, viešose varžytinėse ginčo turtas nebuvo parduotas ilgą laiką. Nutrūkus vestoms deryboms dėl turto pardavimo su AB „Klaipėdos vanduo“, 2015 m. liepos 2 d. BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ kreditorių susirinkimas nutarė vykdyti dar penkias iš eilės turto pardavimo varžytines, nustatant tokią tvarką bei kainas: pirmose varžytinėse ginčo turtą pardavinėti už 57 924,00 Eur, antrose – už 46 340,00 Eur, trečiose – už 34 754,00 Eur, ketvirtose – už 23 170,00 Eur ir penktose – už 11 585,00 Eur kainas. 2015 m. liepos 2 d. BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ kreditorių susirinkimas nutarimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau – ir Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Aprašas), kurio 6 punktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1237 (toliau ir Vyriausybės2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1237 patvirtintas Aprašo pakeitimas). Pagal Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintą Aprašo 6 punktą ir bei Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1237 patvirtinto Aprašo 6 punktą varžytynės turėjo būti skelbiamos per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos (toliau – ĮRBIS) interneto sąsają; šiuos duomenis Departamentas skelbė savo interneto svetainėje; varžytynių vykdytojas galėjo informaciją apie varžytynes papildomai paskelbti ir kitose interneto svetainėse, taip pat periodiniuose ar kituose leidiniuose. Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1237 patvirtinto Aprašo 2.1 papunkčiu nustatyta, kad varžytynės, paskelbtos iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius varžytynių paskelbimo dieną. Iš 2015 m. gruodžio 14 d. varžytynių protokolo Nr. 1 nustatyta, kad ketvirtosios 2015 m. gruodžio 14 d., 10 val. varžytynės buvo paskelbtos Departamento interneto svetainėje 2015 m. spalio 30 d. Nr. 13549. Apelianto teigimu, 2015 m. spalio 30 d. varžytynės turėjo būti skelbiamos interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1475 pakeistas Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Aprašas (toliau – ir Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1475 pakeistas Aprašas). Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1475 pakeistas Aprašas įsigaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Pagal Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1475 pakeisto Aprašo 4 punktą turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Aprašo 2.2 papunkčiu nustatyta, jog varžytynės, paskelbtos iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius jų paskelbimo dieną, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgus į tai, kad dėl ketvirtųjų varžytynių ir ginčo turto pardavimo kainos paskelbimo buvo nuspręsta 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ir bankroto administratoriui ši kreditorių nustatyta turto pardavimo tvarka buvo privaloma (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.), spręstina, jog pagrįstai 2015 m. spalio 30 d. Departamento interneto svetainėje buvo paskelbtos varžytynės remiantis Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinto Aprašo bei Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1237 patvirtintą Aprašo pakeitimo nuostatomis. Akcentuotina ir tai, jog Įmonių bankroto valdymo departamento 2015 m. spalio 30 d. rašto duomenimis, 2015 m. spalio 30 d. paskelbti apie ginčo turto varžytynes specialiame interneto tinklalapyje nebuvo galimybės dėl objektyvios priežasties – portalas www.evarzytynes.lt dar neveikė. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, kad 2015 m. spalio 30 d. paskelbtos varžytynės turėjo būti vykdomos tik elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt., kaip nepagrįstą. Papildomai pastebėtina, jog ginčo turtas buvo pardavinėjamas daugiau nei dvejus metus, šešeriose varžytinėse, kurios neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Ginčo turto pardavimo eigoje administratorius vedė derybas su AB „Klaipėdos vanduo“, kuriai ginčo turto ne didesnė kaip 72 405,00 Eur kaina nebuvo patraukli dėl nenustatytų servitutų bei nesuformuoto atskiro sklypo vandens gręžiniams. Taip pat faktas, jog neatsirado kitų potencialių pirkėjų ginčo turtą įsigyti pirmose varžytynėse už 57 924,00 Eur, antrose varžytynėse už 46 340,00 Eur bei trečiose varžytynėse už 34 754,00 Eur kainas, patvirtina aplinkybę, jog ginčo turto kaina pirkėjams taip pat buvo nepatraukti ir priimtina. Turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-673/2003, 3K-3-133/2005,3K-3-121/2010).Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ suinteresuotumo ginčo turtą įsigyti viešajam interesui tenkinti. Bylos duomenimis, po administratoriaus pateikto pasiūlymo pirkti ginčo turtą, AB „Klaipėdos vanduo“ 2014 m. gegužės 27 d. raštu sutiko ginčo turtą pirkti tik už ne didesnę kaip 72 405,00 Eur (250 000,00 Lt) kainą ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su šiomis sąlygomis: 1) žemės sklypui, kuriame yra ginčo turtas, bus nustatyti servitutai infrastruktūrai aptarnauti ir naudoti, 2) suformuotas atskiras sklypas vandens gręžiniams. BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ bankroto administratoriaus 2014 m. liepos 8 d. rašto duomenimis, žemės sklypo savininkų dalis prieštaravo notarinės sutarties, kuria būtų nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti, sudarymui. Be to žemės sklypas buvo areštuotas, todėl pagal Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį buvo draudžiama keisti turto teisinę būklę. Bankroto administratorius 2014 m rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą su prašymu įvertinti galimybę komunalinę infrastruktūrą įsigyti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tačiau gavo atsakymą atsižvelgti į AB „Klaipėdos vanduo“ iškeltus reikalavimus. Taip pat BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė atsakovams I. G., V. G., R. G., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti neatlygintinį ir neterminuotą servitutą. 2015 m. vasario 11 d. teismo nutartimi BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti kelio, tako servituto plotį, ilgį, plotus, koordinates, pateikti servituto pritaikymo planą. BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ su prašymu tiksliau apibrėžti, kokio servituto plano ir kokiomis savybėmis pasižymintis jis turėtų būti parengtas. AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, jog tai didelis ir daug kainuojantis darbas. Bankroto administratorius ieškinio trūkumų nepašalino, nes plano parengimui reikėjo labai daug laiko ir finansinių išteklių. Pirmosios instancijos teisme AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad jokių išimčių bankrutavusiai įmonei nedarė; teismo posėdžio metu AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė patvirtino aplinkybę, kad AB „Klaipėdos vanduo“ gali inicijuoti servituto nustatymo procedūras ir inicijuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, derybų metu AB „Klaipėdos vanduo“ sutiko ginčo turtą pirkti, tačiau su sąlygomis, kurių bankroto administratorius realiai negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių: 1) žemės sklypas buvo areštuotas, 2) BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ neturėjo teisės dalinti kitiems asmenims nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo bei dalis žemės sklypo savininkų prieštaravo notarinės sutarties, kuria būtų nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti, sudarymui. 3) AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybė nesutiko nei koreguoti AB „Klaipėdos vanduo“ iškeltų reikalavimų (sąlygų), nei bendradarbiauti ir padėti bankrutavusiai įmonei šias sąlygas įvykdyti. Aplinkybę, kad AB „Klaipėdos vanduo“ prarado suinteresuotumą ginčo turtą įsigyti už ne didesnę kaip 72 405,00 Eur kainą patvirtina jos 2015 m. gegužės 29 d. raštas, kuriuo nurodė, jog neturi galimybės įsigyti ginčo turto notarinės sutarties pagrindu dėl nenustatytų servitutų infrastruktūros aptarnavimui ir naudojimui bei nesuformuotų atskiro sklypo vandens gręžiniams. Taigi, nuo 2015 m. gegužės 29 d. AB „Klaipėdos vanduo“ suinteresuotumas įsigyti ginčo turtą už ne didesnę kaip 72 405,00 Eur (250 000,00 Lt) kainą išnyko, derybos nutrūko, todėl buvo sušauktas 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimas, jog dar kartą spręsti ginčo turto pardavimo klausimą. Papildomai pastebėtina, jog AB „Klaipėdos vanduo“, turto neįsigijusi už ne didesnę kaip 72 405,00 Eur kainą dėl jos netenkinusių sąlygų, turėjo galimybę ginčo tinklus įsigyti varžytynėse lygiomis sąlygomis su kitais potencialias pirkėjais, kadangi žinojo arba turėjo žinoti, jog deryboms nepavykus vienintelė galimybė bankrutavusios įmonės ginčo turtą parduoti / įsigyti buvo varžytinių procedūra. Taigi, AB „Klaipėdos vanduo“, veikianti vandens teikimo ir nuotekų šalinimo viešoje srityje, jos teigimu, po nutrauktų derybų išsaugojusi suinteresuotumą ginčo turtą nupirkti už ne didesnę kaip 72 405,00 Eur kainą, turėjo būti atidi ir rūpestinga bei pasidomėti (domėtis) bankrutavusios įmonės ginčo tinklų pardavimo iš varžytinių viešai skelbiamais faktais. Byloje yra nustatyta, jog ginčo turtas buvo pardavinėjamas ilgą laiką ir galiausiai buvo parduotas ne pirmosiose, o ketvirtosiose viešosiose varžytynėse už kainą, kuri buvo nustatyta BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ kreditorių susirinkimo 2015 m. liepos 2 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pasyvus elgesys, t. y. laukimas iš bankrutavusios įmonės administratoriaus pranešimo (informavimo) apie rengimas viešas varžytynes, negali būti vertinamas kaip potencialios pirkėjos suinteresuotumas ginčo turto įsigijimu. Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nepranešimo apie varžytynes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinto Aprašo II skyriaus 4 punktu numatyta bankroto administratoriui pareiga apie varžytines pranešti įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui, kuomet iš varžytinių parduodamas įkeistas turtas. Apelianto nurodytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (galiojusi redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.; Žin., 2006, Nr. 82-3260; TAR, 2014-06-17, Nr. 2014-07685) nereglamentuoja bankrutavusios įmonės varžytynių paskelbimo ir vykdymo tvarkos. Šio įstatymo 13 straipsniu reglamentuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas savivaldybės teritorijoje. Bankroto administratorius buvo informavęs Klaipėdos rajono savivaldybę bei AB „Klaipėdos vanduo“ apie savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esantį bei bankrutuojančios įmonės parduodamą ginčo turtą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad administratorius neturėjo pareigos pranešti AB „Klaipėdos vanduo“ apie 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą dėl ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainų, atitinkamai asmeniškai informuoti įmonę bei savivaldybę apie ginčo turto pardavimą viešosiose varžytynėse, kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybė nebuvo nei įkaito turėtojos ar hipotekos kreditorės, nei viešosios ginčo turto tvarkytojos. Dėl ginčo turto paskirties viešajam interesui tenkinti. Apeliantas teigia, kad ginčo turtui atitekus ne viešajai vandens tiekėjai AB „Klaipėdos vanduo“, o „Baltic casings“ UAB yra pažeistas viešas interesas. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Buvusi turto savininkė BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ nebuvo viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, o privatus ginčo tinklus nuosavybės teise valdęs juridinis asmuo. Gyvenamųjų namų statybą, lėmusią ginčo inžinerinės infrastruktūros poreikį, inicijavo privatus juridinis asmuo, siekdamas ne viešųjų, o komercinių tikslų, t. y. ginčo turto įrengimas (statyba) atitiko privatų interesą (pastatydamas ginčo turtą siekė turtinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą). Ginčo turtą įsigijusi „Baltic casings“ UAB taip pat nėra vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, neužsiima vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja AB „Klaipėdos vanduo“ arba Klaipėdos rajono savivaldybės administracija iki kilusio ginčo nagrinėjamojoje byloje kėlė klausimus (reiškė reikalavimus) BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ dėl ginčo turto paskirties – viešojo intereso tenkinimui. Priešingai, bylos duomenimis minėtos viešojo sektoriaus institucijos iškėlė tokius reikalavimas bankrutavusiai įmonei, kuri įvykdyti ji buvo nepajėgi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2014 m. spalio 23 d. rašto duomenimis (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos rajono savivaldybes tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtinto Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius patenka į decentralizuotą viešojo vandens tiekimo aptarnavimo zoną. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, GNSB „Zeigiai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo priešingas faktines aplinkybes – pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AV-1713 patvirtintą Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) patenka į centralizuotą viešojo vandens tiekimo aprantavimo zona. Taigi, (duomenys neskelbtini) prijunginas prie centralizuotų tinklų (viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros), kurie nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Atveju, jeigu viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (šiuo atveju „Baltic casings“ UAB) ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai ji reikalinga viešajam vandens tiekimui. Taigi, ginčo turtui tapus reikalingam viešajam vandens tiekimui bei nuotekų šalinimui, šis klausimas spręstinas savivaldybės iniciatyva arba teismo tvarka. Klausimai dėl ginčo turto, nuosavybės teise priklausančio „Baltic casings“ UAB naudojimo, išpirkimo arba paėmimo visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka viešajai paslaugai teikti nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisako. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, taip pat yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 602 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais teismas gali pripažinti negaliojančiomis įvykusias varžytynes: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą negu ji turėjo būti nustatyta įstatymų nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju: 1) ginčijamose varžytynėse buvo realizuotas skolininkei BUAB „Pušų alėja“ priklausantis ginčo turtas (dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra); 2) ginčo turtas parduotas juridiniams asmeniui, kuris turėjo teisę dalyvauti varžytynėse, t. y. privačiam bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausiusius lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus galėjo įsigyti tiek privatus, tiek ir viešasis juridinis asmuo; 3) joks asmuo nebuvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių (AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukė derybas dėl ginčo turto įsigijimo savo iniciatyva dėl bankroto administratoriaus neįvykdytų sąlygų ir bankroto administratorius turtą pardavė ketvirtosiose varžytynėse remdamasis 2015 m. liepos 2 d. BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimo nutarimu); 4) jokio asmens pasiūlyta aukštesnė kaina nebuvo atmesta (derybų metu AB „Klaipėdos vanduo“ pasiūlyta aukštesnė ginčo turto kaina nebuvo atmesta); 5) turtas nebuvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas (ginčo turtas buvo parduotas laikantis 2015 m. liepos 2 d. BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ kreditorių susirinkimo nustatytos varžytynių eiliškumo tvarkos); 6) turtas parduotas ne už mažesnę kainą negu ji turėjo būti nustatyta įstatymų nustatyta tvarka (turtas parduotas laikantis 2015 m. liepos 2 d. BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimo nustatytų kainų); 7) turto pardavimas iš varžytynių, nepažeidė esminių suinteresuotų asmenų teisių (AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo užkirstas kelias susižinoti apie viešai vykdomas varžytines bei lygiomis teisėmis su kitais potencialais pirkėjais jose dalyvauti). Turto pardavimas iš ketvirtųjų varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksnių teisėtumui.Dėl bylos procesinės baigties. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 str.) ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto. Atsakovė „Baltic casings“ UAB prašo priteisti 1 210,00 Eur, atsakovės BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ bankroto administratorė UAB „Ritava“ prašo priteisti 338,80 Eur išlaidas už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimus. Visais atvejais šalis, patyrusi atstovavimo civiliniame procese išlaidas, įstatymo nustatyta tvarka turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.), kadangi išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) (toliau – ir VDU) yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos, kuriose nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteisti užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė „Baltic casings“ UAB pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr.087 bei 2017 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pavedimą, patvirtinantį 1 210,00 Eur sumokėjimo aplinkybę. Atsakovės bankroto administratorė pateikė 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr.DB0163, į kurią įtraukta 280,00 Eur plius 21 proc. PVM mokestis (iš viso 338,80 Eur) suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 2017 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 592,90 Eur sumokėjimo aplinkybę (pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr.DB0163). Taigi, pagal Rekomendacijas galimas priteisti atsakovei UAB „Baltic casings“ bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis yra 1 069,64 Eur (VDU 2017-04-01–2017-06-30) 822,80 Eur × (Rekomendacijų 8.11 p.) 1,3 koef.); atsakovės bankroto administratorei UAB „Ritava“ – 1 062,88 Eur (VDU (2017-07-01–2017-09-30) 817,60 Eur × (Rekomendacijų 8.11 p.) 1,3 koef.). Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgusi į Rekomendacijas, teisėjų kolegija sprendžia priteisti iš apelianto A. Ž. atsakovei „Baltic casings“ UAB 1 210,00 Eur ir atsakovės BUAB „PUŠŲ ALĖJA“ bankroto administratorei UAB „Ritava“ 338,80 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“, j. a. k.150137682, 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PUŠŲ ALĖJA“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Ritava“, j. a. k. 302545835, 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.