Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-268-884/2023 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei L. V. dėl mažosios bendrijos nario teisių perleidimo (pardavimo) sutarčių, nario teisių priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. rugpjūčio 21 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutartis bei 2018 m. lapkričio 11 d. MB „Finbros“ nario teisių perdavimo– priėmimo aktą bei taikyti restituciją.

18. Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutarties matyti, jog šalys 9 sutarties punktu susitarė, jog ieškovas „priima visus MB „Finbros“ prisiimtus įsipareigojimus ir pasirašytas sutartis, yra susipažinęs su MB „Finbros“ finansine padėtimi, žino visas skolas ir jokių pretenzijų sutarties sudarymo momentu ir ateityje neturės. J. P. prisiima visus įsipareigojimus ir žinojo apie radijo dažnio galimus praradimus (dažnio atėmimą). Ateityje jokių pretenzijų nebus. J. P. įsipareigoja parengti radijo techninį projektą ir suderinti jį su Ryšių reguliavimo tarnyba, pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie direktoriaus ir nario pasikeitimą. J. P. patvirtina, kad jokių pinigų už MB „Finbros“ nario teisių perleidimą nedavė ir nario teises gavo nemokamai.“

19. Tarp šalių 2018 m. lapkričio 11 d. pasirašytas MB „Finbros“ nario teisių perdavimo–priėmimo aktas, kuris pasirašytas šalių parašais bei ieškovo prierašu „Surašyta viskas teisingai. Sutinku.“

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Dėl Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutarties sudarymo momento.

20. Apeliaciniame skunde ieškovas pirmiausia teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus dėl Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutarties sudarymo momento. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas pateikė Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sutarties šabloną, kuris šalių nepasirašytas. Paminėtos sutarties šablono 3 punkte nurodyta, jog „Bendra nario teisių perleidimo suma yra 30 000 Eur“. Sutarties šablono 5 punktas numato, jog „Avansas 1 000 Eur. Sumokamas iki rugpjūčio 22 d. į sąskaitą (duomenys neskelbtini)“.

26. Ieškovas patikslintu ieškiniu įrodinėjo, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. gruodžio 28 d. atgaline data, kai ieškovas buvo apgautas atsakovės sutuoktinio E. V., kuris įtikino ieškovą, jog reikia skubiai perduoti Radijo stoties radiotechninės dalies projektą ,,88.2 MHZ radijo dažnis Klaipėdoje“, o prie šio projekto turi būti pateikti duomenys, jog ieškovas yra radijo stoties savininkas. Tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, jog byloje pateikta 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutartis pasirašyta abiejų šalių parašais, ieškovas neginčijo, jog ant sutarties yra jo parašas, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 21 d., arba 2018 m. gruodžio 28 d. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pateikta 2018 m. rugpjūčio 1 d. MB „Finbros“ nario teisių perleidimo sutartis bei 2018 m. lapkričio 11 d. MB „Finbros“ nario teisių perdavimo–priėmimo aktas yra tie dokumentai, kuriuos šalys pasirašė ir pasisakė dėl jų pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnio, CK 1.91 straipsnio pagrindais.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutarties ir 2018 m. lapkričio 11 d. Mažosios bendrijos nario teisių perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais

28. CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis).

29. Remiantis CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, jog tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

30. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

31. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

32. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021).

33. Ieškovas įrodinėjo, jog įsigydamas radijo stotį pagrįstai tikėjosi, jog radijo stotis veikia ir galės radijo veiklą vykdyti Klaipėdos mieste FM dažniu – 88.2 MHz radijo dažniu, o Neringos mieste – 89.8 Mhz radijo dažniu. Tačiau atsakovė nuslėpė nuo ieškovo, jog ji neturėjo teisės perleisti MB „Finbros“ licencijos teisių prieš tai negavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinio sutikimo; atsakovė pardavė radijo stotį be teisės transliuoti laidas 88,2 MHz radijo dažniu Klaipėdoje ir šitą informaciją nuslėpė nuo ieškovo; atsakovė nuslėpė, jog MB „Finbros“ faktiškai buvo nemoki.

34. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl ieškovo argumentų, jog atsakovė nuslėpė nuo ieškovo, jog ji neturėjo teisės perleisti MB „Finbros“ licencijos teisių, prieš tai negavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinio sutikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, jeigu keičiasi transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtoją kontroliuojantis asmuo, akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kitaip kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinį sutikimą.

35. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo įvykdyti minėto įstatymo reikalavimus. Iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019 m. vasario 6 d. rašto matyti, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisija nėra gavusi nei atsakovės, nei ieškovo prašymų perleisti bei įgyti MB „Finbros“ nario teises ir nėra išdavusi rašytinio sutikimo dėl MB „Finbros“ nario teisių perleidimo bei įgijimo.

36. Taigi sutiktina su ieškovu, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinio sutikimo perleisti licenciją šalys neturėjo. Tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, jog buvo parengusi prašymą dėl leidimo perleisti dalininko teises ir jį perdavusi ieškovui. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutarties 9 punktu ieškovas įsipareigojo pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie direktoriaus ir nario pasikeitimą. Taigi darytina išvada, jog ieškovas, sudarydamas ginčijamą sutartį, žinojo apie tai, jog yra privaloma pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie nario pasikeitimą, buvo įsipareigojęs tai atlikti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo informaciją apie pareigą minėtus veiksmus atlikti. Atsakomybė už tai, jog minėti veiksmai nebuvo atlikti laiku (MB „Finbros“ apie vadovo pasikeitimą informavo tik 2019 m. sausio 2 d.), tenka ieškovui.

37. Pasisakant dėl ieškovo argumentų, jog atsakovė pardavė radijo stotį be teisės transliuoti laidas 88,2 MHz radijo dažniu Klaipėdoje ir sąmoningai šią informaciją nuslėpė nuo ieškovo, pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisija, vadovaudamasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. KS-62, „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 89,8 MHz radijo dažnį Nidoje, gauti laimėtojo patvirtinimo ir licencijos išdavimo“, MB „Finbros“ išdavė transliavimo licenciją Nr. LC-500 radijo programai transliuoti.

38. Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. KS-9 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 88,2 MHz radijo dažnį Klaipėdoje, gauti laimėtojo patvirtinimo ir licencijos išdavimo“ nusprendė išduoti MB „Finbros“ transliavimo licenciją, suteikiančią teisę verstis radijo programos transliavimo per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 88,2 MHz radijo dažnį Klaipėdoje, veikla, įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus. Taip pat nusprendė pakeisti MB „Finbros“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. KS-62 išduotą transliavimo licenciją radijo programai transliuoti Nr. LC-500 ir jos priede išdėstytas sąlygas, kuriomis vykdoma licencijuojama veikla, ir išdėstyti ją nauja redakcija. Nustatyta radijo programos transliavimo pradžia Klaipėdoje – ne vėliau kaip 2018 m. spalio 10 d.

39. Iš 2019 m. sausio 2 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašto nustatyta, jog MB „Finbros“ nuo 2018 m. spalio 10 d. nepradėjo vykdyti radijo programos Klaipėdoje transliavimo licencijoje Nr. LC-500 nustatytomis sąlygomis.

40. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 4 punkte numatyta, jog Komisija panaikina transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti transliavimo licencijoje numatytos transliavimo veiklos ir (ar) nepradėjo retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programos (programų) radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) retransliuojamo turinio licencijoje nustatytomis sąlygomis.

41. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. KS-4 „Dėl MB „Finbros“ transliavimo licencijos radijo programai transliuoti galiojimo panaikinimo“ nustatyta, jog MB „Finbros“ nepradėjo vykdyti radijo programos transliavimo veiklos, naudojant 88,2 MHz radijo dažnį Klaipėdoje, per licencijoje nustatytą terminą, todėl panaikintas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. KS-9 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 88,22 MHz radijo dažnį Klaipėdoje, gauti laimėtojo patvirtinimo ir licencijos išdavimo“ MB „Finbros“ išduotos transliavimo licencijos, suteikiančios teisę verstis radijo programos transliavimo per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 88,2 MHz radijo dažnį Klaipėdoje, veikla, įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, galiojimas nuo 2019 m. vasario 22 d.

42. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, jog Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. IV-339 „Dėl radijo dažnio (kanalo) skyrimo MB „Finbros“ paskyrė MB „Finbros“ 88,2 MHz radijo dažnį (kanalą) Klaipėdoje. Įsakymo 4.2. punkte MB „Finbros“ įpareigota per tris mėnesius nuo įsakymo išsiuntimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai suderinti radijo stoties radiotechninės dalies projektą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog MB „Finbros“ Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai prašymą suderinti radijo stoties radiotechninės dalies projektą pateikė tik 2019 m. sausio 3 d.

43. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1V-40 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1V-339 „Dėl radijo dažnio (kanalo) skyrimo MB „Finbros“ panaikinimo“ atsisakyta išduoti leidimą MB „Finbros“ naudoti 88,2 MHz radijo dažnį (kanalą) Klaipėdoje, kadangi MB „Finbros“ nustatytu terminu nepateikė derinimui radijo stoties radiotechninės dalies projekto ir naudojo 88,2 MHz radijo dažnį (kanalą) negavusi leidimo.

44. Taigi, įvertinus paminėtus įrodymus, nustatyta, jog MB „Finbros“ nei pradėjo vykdyti radijo programos transliavimo veiklą Klaipėdoje licencijoje nustatytomis sąlygomis, tai yra iki 2018 m. spalio 10 d., nei nustatytu terminu pateikė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai suderinti radijo stoties radiotechninės dalies projekto, todėl negavo leidimo naudoti 88,2 MHz radijo dažnį (kanalą) Klaipėdoje, tai yra, iš esmės nevykdė prisiimtų įsipareigojimų tam, kad galėtų transliuoti radijo laidas Klaipėdoje.

46. Antra, kaip nustatyta iš anksčiau paminėtų įrodymų, tam, kad išlaikytų suteiktą licenciją bei radijo dažnį, MB „Finbros“ turėjo įvykdyti papildomus reikalavimus – nustatytais terminais pradėti radijo transliacijas ir pateikti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai suderinti radijo stoties radiotechninės dalies projektą ir gauti leidimą naudoti 88,2 MHz radijo dažnį (kanalą) Klaipėdoje. Iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutarties 9 punkto nustatyta, jog ieškovas įsipareigojo parengti radijo techninį projektą ir suderinti jį su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė nenuslėpė nuo ieškovo informacijos apie pareigą suderinti radijo stoties radiotechninės dalies projektą. Tačiau, kaip pagrindžia anksčiau paminėti įrodymai, ieškovas šio įsipareigojimo taip pat neįvykdė, nes toks prašymas suderinti projektą pateiktas tik 2019 m. sausio 3 d. Tai, kad toks projektas nebuvo suderintas ir nebuvo gautas leidimas naudoti 88,2 MHz radijo dažnį, atsakingas pats ieškovas. Papildomai pažymėtina, jog paminėtos sutarties 9 punkte ieškovas patvirtino, jog „žinojo apie radijo dažnio galimus praradimus (dažnio atėmimą)“.

47. Trečia, ieškovas teigia, jog atsakovė nuslėpė nuo ieškovo informaciją apie tai, kad MB „Finbros“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. KS-62 išduota transliavimo licencija radijo programai transliuoti Nr. LC-500 ir jos priede išdėstytos sąlygos, kuriomis vykdoma licencijuojama veikla, buvo išdėstyti nauja redakcija, kurioje nustatyta radijo programos transliavimo pradžia Klaipėdoje – ne vėliau kaip 2018 m. spalio 10 d. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutartimi, ieškovas prisiėmė visus įsipareigojimus, o 2018 m. lapkričio 11 d. MB „Finbros“ nario teisių perdavimo–priėmimo aktu patvirtino, jog yra gavęs visus reikalingus dokumentus ir įrangą, taigi darytina išvada, jog ieškovui buvo žinoma apie naujos redakcijos licenciją Nr. LC-500 bei įsipareigojimą pradėti transliacijas iki 2018 m. spalio 10 d.

48. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos interneto svetainėje pateikta išsami informacija apie teisinį reguliavimą, viešai skelbiami visi Lietuvos radijo ir televizijos priimti sprendimai, iš jų ir 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. KS-9 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 88,2 MHz radijo dažnį Klaipėdoje, gauti laimėtojo patvirtinimo ir licencijos išdavimo“, kuriuo nuspręsta išduoti MB „Finbros“ transliavimo licenciją, suteikiančią teisę verstis radijo programos transliavimo per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 88,2 MHz radijo dažnį Klaipėdoje, veikla, įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus ir pakeista MB „Finbros“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. KS-62 išduota transliavimo licencija radijo programai transliuoti Nr. LC-500 ir jos priede išdėstytos sąlygos, kuriomis vykdoma licencijuojama veikla. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog minėtas 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. KS-9 nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, neįrodo, jog atsakovė turėjo tikslą nuslėpti tokią informaciją nuo ieškovo. Ieškovas, būdamas verslininkas bei protingas, rūpestingas, atidus žmogus, žinodamas, jog įgyja specifinį objektą – radijo stotį, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pasidomėti jos veiklos principais.

49. Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog, sudarant 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutartį, atsakovė nuslėpė, jog MB „Finbros“ faktiškai buvo nemoki. Ieškovas teigia, jog apie įmonės skolas sužinojo tik įregistravęs mažosios bendrijos nario teises VĮ Registrų centre ir gavęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos siųstus raštus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kadangi paminėtos sutarties 9 punktu ieškovas patvirtino, jog yra susipažinęs su MB „Finbros“ finansine padėtimi, žino visas skolas ir jokių pretenzijų sutarties sudarymo momentu ir ateityje neturės. Be to, ieškovas 2018 m. gruodžio 27 d. elektroniniame laiške liudytojui E. V. nurodo, jog „šita įmonė yra visiškai nemoki. Aš negavau jokios apskaitos, nėra net deklaracijos už 2017 metus. <...> Yra tik technika transliavimui <...> Bet sistema, kuri generuoja įplaukas, čia neegzistuoja“. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas gerai žinojo MB „Finbros“ finansinę padėtį, buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė sudarydama ginčijamą sandorį nuslėpė informaciją apie įmonės finansinę situaciją.

50. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas sudarydamas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutartį bei 2018 m. lapkričio 11 d. MB „Finbros“ nario teisių perdavimo–priėmimo aktą savo parašu patvirtino, jog gavo visus dokumentus bei įrangą, susipažino su įmonės finansine situacija, žinojo apie radijo dažnio galimus praradimus, įsipareigojo parengti radiotechninį projektą ir suderinti jį su Ryšių reguliavimo tarnyba, pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie direktoriaus ir nario pasikeitimą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė sąmoningai nuo ieškovo jokios informacijos nenuslėpė, ieškovas nebuvo suklaidintas dėl įgyjamos mažosios bendrijos veiklos specifikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, nepakankamai domėjosi įmonės veikla, laiku neatliko anksčiau paminėtų veiksmų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 21 d. MB „Finbros“ nario teisių perleidimo sutarčių, 2018 m. lapkričio 11 d. MB „Finbros“ nario teisių perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytus dėl apgaulės bei suklydimo (CK 1.90 straipsnis, 1.91 straipsnis).

51. Kadangi netenkintas ieškovo ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. Mažosios bendrijos nario teisių perleidimo sutarties atlygintinumo, kadangi reikalavimas taikyti restituciją nenagrinėjamas.

52. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

53. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CK 1.90 straipsnis, 1.91 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovo priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. P. 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovei L. V..