Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. B., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas pačių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto skundu iš esmės neginčija, kaip ir galutinės baudos už juos paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl E. B. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotų ANK 424 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.

Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1-2 mėnesių. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 424 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

Kito Pareiškėjui inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti <...>, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį buvo paskirta vidutinė bauda, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – artima minimaliam dydžiui bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 320 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs pareiškėjo paaiškinimų, su Pareiškėjo teiginiais sutinka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotus administracinius nusižengimus E. B. padarė turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas, paskutiniu 5 metų laikotarpiu jis nėra baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Kad baustumas už kitokius, ne grubius KET pažeidimus, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-360/2021 ir kt.). Pareiškėjas yra dirbantis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju E. B. padaryti administraciniai nusižengimai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę jis neviršijo greičio, vairavo blaivus, transporto priemonė ir priekaba buvo apdraustos bei techniškai tvarkingos, dėl pareiškėjo padarytų veiksmų jokia žala nekilo. E. B. charakterizuojamas pakankamai teigiamai, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, dirba šeimos ūkyje, yra bitininkas, artėja bičių maitinimo ir kitų darbų atlikimas, o bitės laikomos ne vienoje vietoje, todėl darbų atlikimui jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, o netekus teisės vairuoti, jo galimybės atlikti reikiamus darbus būtų apsunkintos. Kartu su šiomis aplinkybėmis, teismas vertina ir tai, jog nors E. B. teisės vairuoti „BE“ kategorijos transporto priemonių junginius neturėjo, pažeidimo padarymo metu jis turėjo teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, o tai netgi leidžia vairuoti transporto priemones su atitinkamo svorio priekabomis. Pareiškėjo teigimu, jis automobilį su tuščia priekaba vairavo būdamas įsitikinęs, kad neviršija bendros leidžiamos masės (1895 kg) jo turimai vairuotojo „B“ kategorijai, todėl akivaizdu, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Aptartų aplinkybių visuma rodo mažesnį E. B. padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą ir leidžia manyti, jog pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne padarytas sąmoningai ignoruojant KET reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taipogi į E. B. padaryto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Tačiau ir visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų E. B. nuo administracinių nusižengimų darymo ir galėtų sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi E. B. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti E. B. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skiriant trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – nei sankcijoje numatyta minimali.

Remiantis aukščiau išdėstytu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, skundžiamas Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Pažymėtina, kad toks sprendimas atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-221-993/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-142-526/2025 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – E. B. už ANK 424 straipsnio 3 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.