Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8585-921/2021 pagal pareiškėjo (atsakovo) V. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-194-959/2019 pagal ieškovės SB „Lepšiškiai“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo. Teismas minėtu 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. Š. ieškovei SB „Lepšiškiai“ 113,54 Eur skolos, 38,70 Eur nuostolių, 0,84 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 152,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 506,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino. Atsakovui V. Š. bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Apelianto rašytiniai paaiškinimai, nors iš esmės ir nekeičia jo atskirajame skunde nurodytų argumentų, tačiau juos papildo. Be to, apelianto rašytiniai paaiškinimai teismui buvo pateikti tik 2021 m. gegužės 20 d., tokiu būdu apribojant procesinio oponento (sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“) teisę atsikirsti į paaiškinimuose nurodytus argumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323, 338 straipsniai).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose įtvirtintais pagrindais

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-194-595/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

17. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

18. Bylos duomenimis, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu grindė aplinkybe, kad dar nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme jam buvo kilęs klausimas dėl netinkamo ieškovės atstovavimo, t. y. tiek dėl ieškovės pirmininko, tiek dėl ieškovės advokatės galimybės atstovauti ieškovę. Pareiškėjo nuomone, Kauno apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019, yra neteisėtas, nes ieškovė neturėjo teisėtų valdymo organų, kurie galėjo pasirašyti ieškovės vardu atstovavimo sutartį su advokate. Kadangi ieškovės vardu veikęs pirmininkas negalėjo pasirašyti atstovavimo sutarties su advokate, todėl advokatė neturėjo teisės pateikti ieškinį teismui. Tuo tarpu teismas, gavęs tokį ieškinį, negalėjo jo priimti. Pareiškėjui minėtos naujos aplinkybės paaiškėjo 2021 m. vasario 11 d., kai ieškovė nepateikė duomenų dėl asmenų narystės patvirtinimo Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-418-454/2021. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, jos sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje.

19. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme nurodytas atnaujinimo aplinkybes, t. y. tai, kad jame iš esmės keliamas klausimas dėl to ar ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta ir išnagrinėta Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-194-595/2019, ieškovės vardu padavė tinkamai įgaliotas vesti bylą asmuo, sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas ir turi būti nagrinėjamas ne pareiškėjo nurodytu pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu – teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

20. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

21. Apeliantas atskiruoju skundu su šios nutarties 19 punkte minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas ne pareiškėjo nurodytu CPK 366 str.1 d. 2 p. pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – kai teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad CPK nustato, kad pagrindą ir dalyką nurodo, suformuoja ieškovas (pareiškėjas), kas yra jo pareiga (CPK 135 str., CPK 369 str.). Teismo prerogatyva yra tik teisingai kvalifikuoti nurodytas aplinkybes, t. y. pritaikyti įstatymą, tačiau nesuteikia teismui teisės keisti ieškinio pagrindą ir dalyką.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi byloje dalyvaujantys asmenys kaip savo reikalavimų pagrindu, teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Apeliacinės instancijos teismas remdamasis aukščiau nurodytu teisniu reglamentavimu vertina, jog iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme nurodytas atnaujinimo aplinkybes, t. y. tai, kad jame iš esmės keliamas klausimas dėl to ar ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta ir išnagrinėta Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-194-595/2019, ieškovės vardu padavė tinkamai įgaliotas vesti bylą asmuo, pagrįstai sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti nagrinėjamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu – teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, atmeta šios nutarties 20 punkte nurodytus apelianto argumentus, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo teisiškai vertina nesaistomas jo (pareiškėjo) nurodytų CPK 366 straipsnio normų, įtvirtinančių proceso atnaujinimo pagrindus.

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, taip pat atmeta atskirajame skunde nurodytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas priimant skundžiamą nutartį visiškai ignoravo naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad J. J. ir R. G. nebuvo net SB „Lepšiškiai“ nariais ir negalėjo būti valdybos nariais. R. G. atžvilgiu teismas tik preziumavo neteisingą išvadą, kad 2019 m jis buvo teisėtas SB „Lepšiškiai“ valdybos pirmininkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde, kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, apeliantas iš esmės siekia įrodyti, jog procesas civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019 turėjo būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apelianto keliamas klausimas dėl to ar ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta ir išnagrinėta Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-194-595/2019, ieškovės vardu padavė tinkamai įgaliotas vesti bylą asmuo, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip ją apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės yra nustatomos pateikiant naujus įrodymus dėl naujai paaiškėjusių faktų. Kadangi apeliantas neteikia jokių naujų įrodymų ir nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, tai nėra pagrindo vertinti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

24. Apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatė, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-418-454/2021 pagal ieškovo V. Š. patikslintą ieškinį atsakovei SB „Lepšiškiai“ dėl nutarimo panaikinimo, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl SB „Lepšiškiai“ valdybos narių ir pirmininko teisėtumo, 2021 m. balandžio 15 d. buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti. Sprendime konstatuota, kad „<...> Pagal byloje esančius duomenis, į valdybą buvo išrinkti šie asmenys: R. G., J. J., I. K., A. L., iš jų pirmininku išrinktas R. G.. Visi šie asmenys yra bendrijos nariai, t. y. jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje. Darytina išvada, kad įstatyme keliamus reikalavimus būti bendrijos valdymo organo nariais minėti asmenys atitiko <..>“. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas ir įgyja res judicata galią, t. y. šalys neturi įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitose bylose (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nors iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-418-454/2021 2021 m. balandžio 15 d. priimtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, byloje 2021 m. gegužės 11 d. pateiktas apeliacinis skundas, tačiau apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, jog SB „Lepšiškiai” valdybos narių ir pirmininko teisėtumas šiai dienai yra nenuginčytas, todėl atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019.

25. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019 buvo apskųstas apeliaciniu skundu. 2019 m. gruodžio 10 d. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1902-260/2019. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad R. G. buvo teisėtai išrinktas ieškovės valdybos pirmininku, turėjo teisę sudaryti atstovavimo sutartį su advokate (2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1902-260/2019 27 ir 38 punktai). Taigi, pareiškėjo prašymas neatitinka CPK straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatyto pagrindo ir todėl, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nemotyvavimo

26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) V. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019, yra priimta tinkamai nepasisakius dėl esminių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

27. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnyje išdėstyti reikalavimai teismo sprendimo turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismo priimtas sprendimas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

28. Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2021 m. balandžio 15 d. nutartį motyvavo, nurodė argumentus, kodėl atmetė pareiškėjo V. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019, bei teisės normas, kuriomis vadovavosi priimdamas nutartį, sprendžia, jog nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundžiamos 2021 m. balandžio 15 d. teismo nutarties nemotyvavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Visos nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019 dėl esminės teisės taikymo klaidos pagrįstumą, tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai atsisakė jį tenkinti, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovė SB „Lepšiškiai“ pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ iš pareiškėjo (apelianto) V. Š. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.