- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-1004-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,, Duomenys neskelbtini“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, Duomenys neskelbtini“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl 100 Eur baudos už darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalies neįvykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d.; 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad DGK, išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-115-25625/2018 pagal ieškovo prašymą atsakovei, 2018 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė ieškovo darbo santykių su atsakove nutraukimo pagrindą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesius, 231,38 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimą, 1 009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo santykius, nurodydama, kad sprendimo dalis dėl 104,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio vykdytina skubiai. Atsakovė, nevykdydama DGK sprendimo dalies dėl 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio sumokėjimo, DGK sprendimą apskundė. Ieškovas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) įtvirtinta teise, 2018 m. birželio 12 d. kreipėsi į DGK prašydamas skirti atsakovui 9 000 Eur baudą už DGK 2018 m. vasario 6 d. sprendimo skubiai vykdytinos dalies nevykdymą. Atsakovė ieškovui 104,99 Eur neišmokėtą darbo užmokestį sumokėjo 2018 m. birželio 14 d., t. y. tik po to, kai gavo DGK pranešimą apie darbo bylos iškėlimą. DGK 2018 m. liepos 10 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-11906/2018 ieškovo prašymą tenkino ir už 2018 m. vasario 6 d. sprendimo skubiai vykdytinos dalies nevykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. priteisė 100 Eur baudą. Sprendime nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. sprendimas atsakovei buvo įteiktas 2018 m. kovo 6 d., ir nuo šios dienos jai tapo žinoma apie pareigą dalį sprendimo vykdyti skubiai. Ieškovo teigimu, sprendimas dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išmokėjimo yra priimtas 2018 m. vasario 6 d., tad atsakovės atsakomybė už skubiai vykdytinos sprendimo dalies nevykdymą atsiranda nuo 2018 m. vasario 7 d., o ne nuo 2018 m. kovo 7 d., kaip nurodyta skundžiamame DGK sprendime. Bauda priteistina ne už 14, o už 18 savaičių, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad DGK nenustatė jokių objektyvių nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių įvykdyti sprendimą. Atsakovės vengimas vykdyti savo pareigas yra nuolatinis: atsakovė su ieškovu atleidimo dieną neatsiskaitė, dalis ieškovui priklausančio darbo užmokesčio sumokėta tik po to, kai jis kreipėsi į teisininkus dėl pažeistų teisių gynimo; pagal skubiai vykdytiną DGK sprendimo dalį 104,99 Eur sumokėta, tik kai ieškovas kreipėsi dėl baudos skyrimo; atsakovė, vengdama vykdyti sprendimą, visiškai nepagrįstai jį skundė teismui. Tai, kad ieškovas dėl DGK sprendimo nesikreipė į antstolius, teisiškai yra nereikšminga ir negali būti vertinama kaip paties ieškovo neaktyvumas. Tai, kad ieškovas delsė kreiptis į DGK su prašymu dėl baudos skyrimo, taip pat yra teisiškai nereikšminga ir negali daryti įtakos atsakovės pareigai įvykdyti DGK sprendimą. Atsakovei kylančios sprendimo nevykdymo pasekmės negali būti perkeliamos ieškovui (darbuotojui).
3. Ieškovo teigimu, jokiais teisės aktais ir teismų praktika neparemta DGK išvada, kad baudos dydis gali būti mažinamas, jeigu priteisiamas ne pagrindinis darbo užmokestis, o darbo užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis. Toks darbo užmokesčio skirstymas yra negalimas. DK 232 straipsnio 1 dalies nuostata dėl baudos skyrimo yra imperatyvi, t. y. pasitvirtinus aplinkybei dėl DGK arba teismo sprendimo nevykdymo, darbuotojo prašymu iš darbdavio yra priteisiama bauda už kiekvieną savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos. Įstatymas nenumato galimybės priteisti baudą vienkartine išmoka. DGK, priteisdama iš atsakovės 100 Eur baudą, pažeidė imperatyvią nuostatą ir paneigė jos tikrąją prasmę bei tikslą, nes 100 Eur bauda tikrai nėra ta suma, kuri paskatintų atsakovę laikytis įstatymų ir vykdyti savo pareigas. Ypač sumažindama baudos dydį DGK pažeidė DK 2 straipsnyje įtvirtintus darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, paneigė ieškovo teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principą bei bendruosius teisingumo ir protingumo principus. 100 Eur bauda (5,55 Eur už vieną savaitę vietoje 500 Eur) yra akivaizdžiai nepagrįsta, neteisėta ir neatitinkanti DK 232 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sankcijos darbdaviui prasmės ir tikslų.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti ir ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovas pagal 2017 m. liepos 25 d. sudarytą darbo sutartį dirbo pas ieškovę vairuotoju nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį. Ieškovas kreipėsi į DGK su materialiniais reikalavimais, susijusiais su darbo sutarties pasibaigimu, ją nutraukus darbdavio iniciatyva. DGK 2018 m. vasario 6 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 išsprendė darbo ginčą iš dalies tenkindama ieškovo reikalavimus – priteisė ieškovui 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir nustatė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, priteisė 231,38 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimą, 1 009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo santykius. Atsakovė šį sprendimą skundė teismui. Ieškovas, praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po DGK sprendimo priėmimo, kreipėsi į DGK su prašymu skirti atsakovei 9 000 Eur baudą dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies – 104,99 Eur nesumokėjimo – nevykdymo. DGK 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo prašymą tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 100 Eur baudą. Atsiliepimo pateikimo metu ieškovui yra sumokėta ir 104,99 Eur, ir 100 Eur bauda. Ieškovas kreipėsi į DGK komisiją praleidęs DK 220 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą, todėl DGK, nesant prašymo atnaujinti terminą, turėjo atsisakyti nagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Ieškovo siekis prisiteisti 9 000 Eur dėl laiku neįvykdyto DGK sprendimo dalies neatitinka protingumo, sąžiningumo principų, patvirtina ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti. DGK 2018 m. vasario 6 d. sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Ieškovas tik dėl nuo jo priklausančių veiksmų nesikreipė į antstolį dėl priverstinio skubaus sprendimo dalies vykdymo pradėjimo. Atsakovės nuomone, yra pagrindas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. DGKS-3651 darbo byloje Nr. APS-115-11906/2018 dėl baudos už darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 skubiai vykdytinos dalies neįvykdymą. Priteisė iš atsakovės UAB „Duomenys neskelbtini“ ieškovui T. L. 128 Eur baudą už Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 skubiai vykdytinos dalies neįvykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Į priteistą baudą įskaitė atsakovės UAB „Alarix“ pagal darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-115-11906-2018 T. L. sumokėtą 100 Eur baudą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Duomenys neskelbtini“ 1 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. L..
6. Teismas nurodė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo neilgą laiką – 3 mėnesius ir 6 dienas. Darbo santykiai susiklostė nepalankiai ir, kaip nustatė iš DGK ir teismo sprendimų turinio bei motyvų, ne tik dėl atsakovės, bet dėl abiejų šalių elgesio, veiksmų ar poelgių. Nustatė, kad 2018 m. vasario 6 d. sprendimu, kuris patvirtintas teismo, patenkinta nedidelė ieškovo atsakovei reikštų reikalavimų dalis; atsakovė ginčijo DGK sprendimą teisme, turėdama lūkestį, kad jis bus panaikintas; skubiai neįvykdyta DGK sprendimo dalimi nuspręsta išieškoti suma nedidelė ir ne už pagrindinį darbo užmokestį, o už netinkamai įtrauktą į apskaitą ieškovo viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis. Pažymėjo, kad ieškovas dėl skubiai vykdytinos dalies priverstinio vykdymo į antstolį nesikreipė ir nepatyrė papildomų finansinių ir laiko sąnaudų; taip pat delsė kreiptis į DGK dėl baudos už skubiai vykdytinos sprendimo dalies nevykdymą. Teismas padarė išvadą, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog sprendimo dalies dėl 104,99 Eur nevykdymas būtų sukėlęs ieškovui kokias nors realias neigiamas pasekmes. Atsakovė skubiai vykdytiną sprendimo dalį įvykdė geranoriškai (be priverstinio išieškojimo) iki baudos ginčijamu DGK sprendimu paskyrimo.
7. Pažymėjo, kad DK 232 straipsnio 1 dalyje numatyta tik maksimali bauda. Tai reiškia, kad gali būti skiriama bauda nuo 0 iki 500 Eur, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, masto, teisinių santykių dinamikos ir kitų svarbių aplinkybių. Parinkti ir nustatyti baudos dydį yra palikta DGK ir / ar teismo kompetencijai. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad baudos dydis priklauso ne nuo straipsnyje nustatytos maksimalios sumos, bet sietinas su darbdavio uždelsta sumokėti darbuotojui suma. Nurodė, kad DGK nustatyta išieškoti 100 Eur bauda už 14 savaičių uždelsimą, t. y. beveik 7 (tiksliau 6,67) procentai uždelstos sumokėti sumos, tai sudaro 7 Eur už savaitę. Įvertinęs šias aplinkybes nusprendė, kad tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui.
8. Pažymėjo, kad bauda pagal DK 232 straipsnio 1 dalį skaičiuojama nuo sprendimo priėmimo, o ne nuo įteikimo dienos, todėl padarė išvadą, kad bauda turėjo būti skaičiuojama už 18 savaičių. Todėl DGK sprendimą pakeitė, baudą padidino 28 Eur (4 savaitės x 7 Eur) iki 128 Eur. Į priteistą sumą įskaitė atsakovės ieškovui pagal ginčijamą DGK sprendimą sumokėtą 100 Eur baudą.
9. Nurodė, kad atsakovė DGK 2018 m. liepos 10 d. sprendimo neskundė, todėl padarė išvadą, kad pasisakyti dėl atsakovės argumentų, susijusių su DK 220 straipnsyje numatyto trijų mėnesių termino praleidimu, netikslinga.
10. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškinys atmestas 99,7 procentais, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo pridėti naujus įrodymus – apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismo išvados, susijusios su ieškovo elgesiu, vertinant baudos dydį už DGK sprendimo nevykdymą, nepagrįstos. Darbdavio atsakomybė už DGK ar teismo sprendimų nevykdymą yra numatyta DK 232 straipsnio 1 dalyje ir kyla tuo atveju, kai darbdavys turi pareigą vykdyti DGK ar teismo sprendimą ir jo nevykdo. Minėta DK norma nenumato, kad baudos skyrimui ar skiriamos baudos dydžiui gali turėti įtakos darbuotojo veiksmai.
11.2. Tai, kad ieškovas dėl DGK sprendimo vykdymo nesikreipė į antstolius, teisiškai yra nereikšminga ir negali būti vertinama kaip paties ieškovo neaktyvumas.
11.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas delsė kreiptis į DGK su prašymu skirti atsakovei baudą. Ieškovas į DGK kreipėsi praėjus keturiems mėnesiams po DGK sprendimo priėmimo, tačiau įstatyme įtvirtinas šešių mėnesių terminas, už kurį gali būti skiriama bauda. Teismas neatsižvelgė ir į ieškovo darbo pobūdį, t. y. kad ieškovas yra tolimųjų reisų vairuotojas ir didžiąją laiko dalį praleidžia komandiruotėse.
11.4. Taip pat nepagrįsta išvada, jog DGK sprendimu buvo patenkinta nedidelė ieškovo reikalavimų dalis. Pažymėtina, kad DGK 2018 m. vasario 6 d. sprendimu iš esmės buvo patenkinti visi ieškovo reikalavimai, t. y. buvo pakeistas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, buvo priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis (didžiąją darbo užmokesčio dalį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovė sumokėjo tik tada, kai ieškovas jau buvo padavęs pareiškimą DGK ir tik todėl ši ieškovo reikalavimo dalis buvo atmesta), ieškovo naudai buvo priteistas degalų įsigijimo išlaidų atlyginimas bei netesybos.
11.5. Teismo išvada, jog baudos dydis gali būti mažinamas, jeigu priteisiamas ne pagrindinis darbo užmokestis, o darbo užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis, neparemta jokiais teisės aktais bei teismų praktika.
11.6. Aplinkybė, jog ieškovui yra priteistos netesybos už pareigos laiku ir tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nevykdymą, nereiškia, kad bauda už DGK sprendimo nevykdymą gali būti nepriteisiama arba baudos dydis neprotingai sumažinamas.
11.7 Nesutiktina, jog atsakovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis galima laikyti tai, kad atsakovė ginčijo DGK sprendimą, turėdama lūkesčių dėl DGK sprendimo panaikinimo, kad atsakovė skubiai vykdytiną sprendimo dalį įvykdė geranoriškai (be priverstinio išieškojimo) iki baudos DGK sprendimo paskyrimo, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė jau buvo įvykdžiusi teismo sprendimą.
11.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad DGK nustatyta išieškoti 100 Eur bauda už 14 savaičių uždelsimą, t. y. 6,67 procentai uždelstos sumokėti sumos, kas sudaro 7 Eur už savaitę, yra proporcinga, teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės priteisti baudą vienkartine išmoka.
11.9. Nesutiktina, kad skundžiamas sprendimas atitinka pradedamą formuoti praktiką tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
12. Atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri atitiktų apeliacijos pagrindus, įtvirtintus CPK. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai kvalifikavo teisinio ginčo santykį, atskleidė visas reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu padarė teisiškai pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikė įstatymą, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Apeliantas prašo prie bylos pridėti naują įrodymą – 2019 m. gegužės 17 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuris patvirtina atsakovės piktnaudžiavimą teisėmis bei piktybišką vengimą vykdyti priimtą teismo sprendimą. Jo teigimu, šio įrodymo, kuris patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-7212-904/2018, buvo įvykdytas priverstine tvarka, pateikti iki skundžiamo sprendimo nebuvo galimybės.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje tarp šalių ginčas kilęs dėl DGK 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalies dėl 100 Eur baudos už darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalies, kuria nurodyta skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl 104,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Apelianto teikiamas antstolio A. S. raštas nėra susijęs su minėto DGK sprendimo dalies vykdymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo įrodymu apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, bei įvertinus, jog atsakovė pateikė nuomonę dėl šio dokumento vertinimo, naujas įrodymas pridėtinas prie bylos ir vertintinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. DGKS-3651 darbo byloje Nr. APS-115-11906/2018, kuriuo iš atsakovės UAB „Duomenys neskelbtini“ priteista 100 Eur bauda T. L. už darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-25625-2017 dalies, dėl kurios nustatytas skubus vykdymas, neįvykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei skirti maksimalią 9 000 Eur dydžio baudą tenkino iš dalies – priteisė 128 Eur. Apeliaciniu skundu akcentuojama, jog šioje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos darbdaviui skyrimo, neturėjo teisinio pagrindo vertinti ieškovo elgesio, taip pat netinkamai įvertino atsakovės veiksmus. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog 7 Eur už savaitę bauda yra proporcinga, teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui.
18. Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.
19. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ši sankcija numatyta tik darbdaviui. Darbdavio atsakomybė kyla esant sąlygoms: 1) darbdavys turi pareigą vykdyti (DGK ir / ar teismo) sprendimą, 2) darbdavys šios pareigos nevykdo. Tai specialioji norma, kurios paskirtis yra ne išspręsti individualų ginčą, o užtikrinti (DGK ir / ar teismo sprendimo) vykdymą, nustatant sankcijas už savalaikį ir geranorišką jo nevykdymą bei kompensuojant darbuotojo nuostolius laiku negaunant priteistų sumų ar turint papildomų finansinių ir laiko sąnaudų kreipiantis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Ši norma iš esmės skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
20. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog teismų praktika šiuo klausimu dar tik pradedama formuoti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl sankcijų darbdaviui taikymo, tikslinga pagal analogiją vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl sankcijų darbdaviui taikymo už vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais vertinama: 1) darbo santykių trukmė; 2) priteistinos sumos dydis; 3) darbdavio finansinė padėtis; 4) priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; 5) šalių elgesio įtaka teismo proceso trukmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).
21. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimą, sutiktina su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo elgesio, t. y. aplinkybė, jog ieškovas delsė kreiptis į DGK dėl baudos už skubiai vykdytinos sprendimo dalies nevykdymo, šiuo atveju nelaikytina teisiškai reikšminga.
22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su kitomis skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas pas atsakovę dirbo neilgą laiką – tris mėnesius ir šešias dienas. Taip pat neginčijamos aplinkybės, jog darbo santykiai susiklostė nepalankiai ne tik dėl atsakovės, bet dėl abiejų šalių elgesio, veiksmų ar poelgių. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką taip pat įvertintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės sumokėti 104,99 Eur, priteistų už viršvalandinį darbą. Tai yra ši suma nelaikytina itin didele. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti atsakovės finansinę padėtį, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, jog sprendimo priėmimo metu atsakovė buvo įvykdžiusi DGK sprendimą ir su ieškovu buvo atsiskaičiusi. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nustatydamas faktines aplinkybes teismas nurodė, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ visas sprendimu priteistas sumas T. L. yra sumokėjusi, tačiau taip pat atkreiptinas dėmsys, jog vertindamas aplinkybes, susijusias su atsakovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas akcentavo ir vertino tik aplinkybę, jog atsakovė gera valia įvykdė skubiai vykdytiną DGK sprendimo dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina, jog ieškovas dėl skubiai vykdytinos dalies priverstinio vykdymo į antstolį nesikreipė ir nepatyrė papildomų finansinių ir laiko sąnaudų. Byloje nėra jokių duomenų, kad sprendimo dalies dėl 104,99 Eur nevykdymas būtų sukėlęs ieškovui kokias nors realias neigiamas pasekmes. Taip pat įvertintina ir aplinkybė, jog už uždelstą atsiskaityti 104,99 Eur sumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovui yra priteista 1 009,11 Eur netesybų suma.
23. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
24. Apeliantas taip pat kvestionuoja teismo išvadą, jog 7 Eur už savaitę bauda yra proporcinga, teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui. Jo teigimu, tai neatitinka pradedamos formuoti praktikos tokios pobūdžio bylose ir pažymi, kad Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu yra priteisęs po 100 Eur už savaitę.
25. Visų pirma pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog įstatymas nenumato galimybės priteisti baudą vienkartine išmoka, tačiau kaip pats apeliantas nurodo kitoje apeliacinio skundo dalyje – šioje byloje teismas priteisė ne vienkartinę išmoką, tačiau 7 Eur už pradelstą savaitę.
26. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25473-727/2018 priteista bauda po 100 Eur už savaitę nevykdant DGK 2018 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovei iš atsakovo išieškota 1 621,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 67,56 Eur vidutinio darbo užmokesčio iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2018 m. sausio 26 d.), dviejų jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus pas atsakovą (suma su privalomais mokesčiais) bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; už šio DGK sprendimo nevykdymą DGK 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. DGKS-2729 darbo byloje Nr. APS-1-8349 ieškovei iš atsakovo priteista 500 Eur bauda (po 100 Eur už kiekvieną neįvykdymo savaitę). Atsižvelgiant į DGK priteistų sumų skirtumą nurodytoje ir nagrinėjamoje byloje, taip pat įvertinus, jog aplinkybės šiose bylose nėra tapačios (skiriasi darbo santykių trukmė bei atsakovų veiksmai – apelianto nurodytoje civilinėje byloje atsakovas gera valia nesumokėjo jokios priteistos sumos ir kt.), spręstina, kad nėra pagrindo vadovautis minėta Vilniaus apylinkės teismo civiline byla.
27. Apeliacinės instancijos vertinimu, nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog DGK nustatyta išieškoti 100 Eur bauda, kurią teismas padidino iki 128 Eur, konstatavęs, jog bauda turėjo būti skaičiuojama už 18 savaičių, o ne už 14 savaičių uždelsimą, yra proporcinga, teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui.
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
31. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
32. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.