- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2-25473-727/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19442-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-05-23 sprendimo Nr. DGKS-2729 pakeitimo – atsakovui skirtos baudos už ankstesnio sprendimo nevykdymą padidinimo ir neturtinės žalos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė S. T. (toliau – ir darbuotoja) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2018-05-23 sprendimo Nr. DGKS-2729, priimto jos darbo byloje Nr. APS-1-8349, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti ieškovės naudai iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir atsakovas, buvęs darbdavys) 500 Eur baudą (po 100 Eur už kiekvieną savaitę) už 2018-03-05 DGK sprendimo nevykdymą bei atmestas prašymas dėl 10000 Eur neturtinės žalos išieškojimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti DGK 2018-05-23 sprendimą Nr. DGKS-2729 sprendimą, skirti atsakovui 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo 2018-03-05 DGK sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos ieškovės naudai, 2) priteisti iš atsakovo 10000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti, 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, psl. 1-5).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog ji 2018-02-14 kreipėsi į DGK su prašymu išnagrinėti jos darbo ginčą su atsakovu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. DGK 2018-03-05 sprendimu Nr. DGKS-1289 darbo byloje Nr. APS-1-3600 (toliau – 2018-03-05 DGK Sprendimas) pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 3 d. 5 ir 6 p. neteisėtu, panaikino šiuo klausimu atsakovo 2018-01-25 įsakymą Nr. 01-26, negrąžino jos į darbą, laikė, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 str. 6 d. darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, išieškojo ieškovės naudai iš atsakovo 1621,44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 67,56 Eur vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2018-01-26) bei dviejų jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus pas atsakovą (suma su privalomais mokesčiais), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas 2018-03-05 DGK Sprendimo nevykdė, todėl ji kreipėsi į DGK naujai su reikalavimu dėl baudos skyrimo ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama išieškoti jos naudai iš atsakovo po 500 Eur baudos už kiekvieną savaitę bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nesutinka su DGK išvada, jog 500 Eur bendra baudos suma už penkias savaites yra pakankama ir protinga, prašo jos DGK teiktą prašymą tenkinti visiškai.
Pažymėjo, kad atsakovas viso kilusio ginčo su ieškove metu elgėsi nekorektiškai, nesąžiningai ir piktybiškai nevykdė jos naudai priimtų DGK sprendimų. Dar 2018-01-23 DGK priimtu sprendimu pripažino ieškovės nušalinimą nuo darbo nepagrįstu ir priteisė ieškovės naudai 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovas nevykdė šio DGK sprendimo, todėl 2018-03-27 DGK sprendimu atsakovui skirta 200 Eur dydžio bauda. Taigi atsakovo veiksmai dėl DGK priimtų sprendimų nevykdymo yra sistemingi.
Ieškovė, pagrįsdama savo ieškinį, prašė atkreipti dėmesį ir į jos atleidimo iš darbo aplinkybes ir atleidimo pagrindą, kuris akivaizdžiai ją diskredituoja. Jos atleidimo iš darbo procedūra buvo vykdoma viešame darbo kolektyvo susirinkime, nepagrįstai šmeižiant ieškovę ir siekiant ją kuo labiau įskaudinti. Prašė taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas nedalyvaudavo DGK posėdžiuose , neteikė atsiliepimo į ieškovės pareiškimą, piktybiškai vengė vykdyti DGK Sprendimą, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį pagalbos, kuri jai ir buvo suteikta. Be to, pati ieškovė rūpinosi ir atleidimo pagrindo Sodros duomenų bazėje pakeitimu, nors tokia pareiga, anot jos, besąlygiškai tenka pačiam atsakovui. Tai jai sukėlė papildomų rūpesčių ir nepatogumų, sukelia ieškovei naujus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nuolatinę stresinę bei nervinę būseną, nuo kurių šlubuoja jos sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir darbdavys, bendrovė) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė nesutinkąs su juo, prašė atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, psl. 79-80). Nurodė, jog atsakovas visas savo prievoles yra atlikęs tinkamai, finansiškai atsiskaitęs su ieškove.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti. Nesutiko su ieškovės reikalaujamu baudos dydžiu, teigė, jog toks baudos dydis nėra simbolinis. Pripažino, jog 2018-03-05 DGK Sprendimo savalaikiai neįvykdė, teigė, jog negalėjo įvykdyti dėl sunkios finansinės įmonės padėties, nes buvo areštuotos įmonės sąskaitos, dėl ko įmonė negalėjo laisvai disponuoti jai priklausančiomis lėšomis ir atsiskaityti su ieškove. Atsakovo manymu, įvertinus objektyvias sprendimo neįvykdymo priežastis, jam bauda apskritai negalėjo būti skirta. Atkreipė dėmesį, jog negalėjo įvykdyti 2018-03-05 DGK Sprendimo ir dėl susiklosčiusios labai sudėtingos pakuočių rinkos situacijos, be to, buvo susiklosčiusi neordinari įmonės situacija, kai didžioji dalis darbuotojų buvo atleista, pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie tęsiasi iki šiol, dabar įmonė turi 27 administracines bylas ir 30 kitų bylų. Dėl susiklosčiusios precedento neturinčios situacijos atsakovė fiziškai nespėja dalyvauti visose bylose ir ginti savo interesų, todėl ir neskundė DGK sprendimų. Teigė, jog šiuo metu situacija įmonėje yra pasikeitusi, pasikeitusi vadovybė ir dirbantieji, įmonė siekia visus susidariusius ginčus išspręsti taikiai arba ieškoti sprendimų būdų, tam, kad įmonė išliktų. Nurodė, jog atsakovui nepalankus 2018-03-05 DGK Sprendimas buvo įvykdytas 2018-05-15, t.y. per 5 savaites, kuris, atsakovo manymu, yra trumpas. Dėl likusios 2018-03-05 DGK Sprendimo neįvykdymo dalies, atsakovo manymu, jis neturėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, nes 2018-03-05 DGK Sprendimas yra privalomas abiems šalims, tiek ieškovei, tiek atsakovui. Ieškovė turėjo teisę pati kreiptis į SODRĄ dėl įrašo pakeitimo - ką ji ir padarė. Atsakovo manymu, todėl nėra pagrindo skirti atsakovui baudą už atleidimo pagrindo nepakeitimą, šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti neturtinę žalą, nes mano, kad šiuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovė jų neįrodė, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė pati nurodė, jog jai neturtinė žala kyla dėl to, kad nebuvo pateikti patikslinantys duomenys apie jos atleidimo formuluotę į SODRĄ (o ne dėl neišmokėtų sumų). Teigė, jog šiuo atveju buvo ieškovės teisė kreiptis į SODRĄ dėl patikslinimo, ką ji ir padarė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nepripažino teiginių dėl neteisėtų veiksmų, nes atsakovo atstovės teigimu, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti neturtinė žala. Atsakovo atstovė pastebėjo, jog ieškovė šiuo metu dirba, atlieka tam tikras pareigas kitoje įmonėje. Todėl mano, jog ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, kad duomenys apie jos atleidimą nebuvo pakeisti, jog ji negali ieškotis savo kvalifikaciją atitinkančio darbo.
Atsakovas abejoja, ar ieškovė apskritai patyrė neturtinę žalą per 5 savaites ir per laikotarpį, kada pati kreipėsi į SODRA-ą (nurodė, jog nėra duomenų - būtent kada ieškovė kreipėsi į SODRA-ą, yra tik SODRA-os įgyvendinimo dokumentai). Be to, ieškovė neįrodė, jog ji kreipėsi dėl savo kvalifikaciją atitinkančio darbo, kad darbo ji ieškojo. Nurodė, jog į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovės sveikatos sutrikimai (depresijos epizodas, skausmai kakle) užfiksuoti po to, kai buvo įvykdytas 2018-03-05 DGK Sprendimas. Be to, atsakovo atstovės teigimu, šie medicininiai dokumentai galėjo būti išduoti ieškovės prašymu bet kuriuo jos gydymo proceso metu ir pristatyti į DGK, tačiau jie pristatyti tik teismui. Atsakovo manymu, byloje esantys medicininiai dokumentai niekaip neįrodo, jog būtent dėl atleidimo iš darbo šie sveikatos sutrikimai šiai dienai yra kilę. Dėl priežastinio ryšio nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog galimi sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovės veiksmų. Teigė, jog ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto, tačiau jei teismas manytų, kad tokia žala kilo, prašė pripažinti, kad tokia žala kilo ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl pačios ieškovės neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kyla ginčas dėl 2018-05-23 DGK sprendimu Nr. DGKS-2729 paskirtos atsakovui baudos dydžio už 2018-03-05 DGK sprendimo Nr. DGKS-1289 darbo byloje Nr. APS-1-3600 nevykdymą bei turtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašo pakeisti 2018-05-23 DGK sprendimą Nr. DGKS-2729 ir skirti atsakovui 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo 2018-05-23 DGK sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo bei 3000 Eur (pagal posėdžio metu sumažintą reikalavimo sumą) neturtinės žalos išieškojimo. Atsakovas pripažįsta, jog savalaikiai DGK 2018-03-05 sprendimo neįvykdė, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujamu baudos dydžiu – 500 Eur už kiekvieną pradelstą savaitę, taip pat mano, jog nėra įrodytas neturtinės žalos buvimas. Nurodo, kad 2018-03-05 DGK Sprendimas piniginių reikalavimų dalyje buvo įvykdytas 2018-05-15, su ieškove yra pilnai atsiskaityta, o dėl įrašo pakeitimo į SODRA galėjo kreiptis net tik atsakovas, bet ir ieškovė, nes DGK sprendimas yra privalomas abiems šalims. Nurodo, jog ieškovė nagrinėjamu atveju pati ir kreipėsi į SODRA, jos prašymu įrašas buvo pakeistas. Todėl mano, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Dėl baudos dydžio.
DK 232 str. 1 d. nustato, kad darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.
Atsakovas byloje neginčija aplinkybės, kad nereiškė skundo teismui dėl DGK 2018-03-05 sprendimo Nr. DGKS-1289, priimto darbo byloje Nr. APS-1-3600, o taip pat neginčijo to, kad sprendimas įvykdytas (skola išieškota) 2018-05-15 priverstine tvarka per anststolius. Ginčo dėl šio įvykdymo laiko nekėlė ir ieškovė. Tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. b. t. I, psl. 15, 21-29).
Taigi esant tokiai aplinkybei, DGK pagrįstai sprendė, kad sutinkamai su virš minėta DK 232 str. 1 d., atsakovui gali būti skiriama bauda. To neginčija ir jis pats. DGK sprendė, kad 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną savaitę yra pakankama ir optimali, nurodydama, kad duomenų apie atleidimo pagrindo pakeitimą VSDFV nepateikimas negali būti pagrindu skirti baudą, nes DGK sprendimas privalomas abiems ginčo šalims, todėl duomenis tikslinimui VSDFV galėjo teikti ir pati ieškovė. Tokią išvadą DGK darė atsižvelgdama į Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016-12-23 įsakymu Nr. V-636, 107-109 punktus. Sutiktina su tuo, tačiau atsižvelgiant į ginčo šalių darbo teisinių santykių specifiką ir darbdaviui tenkančią pareigą rūpintis įdarbinimo dokumentų tvarkymu, manytina, kad didesnė pareiga tai daryti vis tik tenka darbdaviui o ne darbuotojai.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigia, jog nesikreipė į VSDFV dėl įrašo pakeitimo ir laiku neįvykdė 2018-03-05 DGK sprendimo, tačiau mano, jog 2018-03-05 DGK sprendimas yra privalomas ne tik atsakovui, jis privalomas abiems ginčo šalims, dėl šios priežasties atsakovas yra įsitikinęs, jog tokia bauda ieškovės naudai būtų visiškai nepagrįsta. Be to, ieškovė pati kreipėsi į SODRA-ą ir įrašas buvo pakeistas jos prašymu.
Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę kreiptis į SODRA-ą dėl įrašo pakeitimo, tuo tarpu atsakovas, kaip ieškovės darbdavys, turėjo pareigą ne tik kreiptis į SODRA-ą dėl įrašo pakeitimo, bet ir privalėjo sumokėti trūkstamas VSD įmokas ir delspinigius, kaip tai buvo nurodyta SODRA Vilniaus skyriaus 2018-06-19 rašte Nr. (7.2)3-35491 (toliau – SODRA raštas) (el. b. t, I, psl. 30-31). Konstatuotina, jog būtent darbdaviui kyla pareiga tinkamai įforminti atleidžiamo darbuotojo dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos būtent darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (DK 65 str. 7 d.). SODRA rašte pareikalavo atsakovo sumokėti trūkstamas VSD įmokas ir delspinigius bei nurodė, jog duomenys LR apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus socialinio draudimo pranešimus. Be to, nurodė atsakovui, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą.
Tokiu atveju konstatuotina, jog vien ieškovės iniciatyvos ir prašymo SODRA-ai nepakako tam, kad pakeisti įrašą, nes tam buvo būtinas atsakovo prašymas, kuris, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir buvo vėliau pateiktas (el. b. t, I, psl. 131 – 133). Sprendimas dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo buvo priimtas pagal draudėjo (atsakovo) 2018-07-20 PT prašymą (el. b. t, I, psl. 132), o ne pagal apdraustosios (ieškovės) prašymą. Atsakovas SODRA-os sprendimų neskundė, su jais sutiko. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2018-03-05 DGK Sprendimas dalyje dėl įrašo pakeitimo buvo įvykdytas tik 2018-07-20, pagal pateiktą atsakovo prašymą (el. b. t, I, psl. 130-131). Teismo vertinimu, atsakovas neįvykdė jam teisės aktais numatytos pareigos, t.y. neįvykdė 2018-03-05 DGK Sprendimo dalies dėl ieškovės atleidimo pagrindo pakeitimo ir tinkamo įforminimo VSDFV duomenų bazėje, todėl ši aplinkybė, teismo manymu, sudaro pagrindą taikyti darbdaviui sankciją, nustatytą DK 232 str. 1 d. ir patvirtintą DGK 2018-05-23 Sprendimu, dar už du mėnesius, t. y. už birželį ir liepą.
Teismas, atsižvelgdamas į virš minėtas aplinkybes, o būtent, į tai, kad: 2018-03-05 DGK sprendimas nebuvo nukreiptas vykdyti skubiai, atsakovas šio teismo sprendimo priėmimo dieną yra atsiskaitęs su ieškove, atsakovas 2018-06-11 įvykdė 2018-05-23 DGK sprendimą Nr. 2729 ir sumokėjo jam paskirtą 500 Eur baudą (po 100 Eur už kiekvieną praleistą savaitę nuo darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-1-3600 įsiteisėjimo dienos iki jo priverstinio įvykdymo dienos, t.y. už 5 savaites) (el. b. t, I, psl. 27), vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog 100 Eur baudos už kiekvieną praleistą savaitę nuo DGK 2018-03-05 sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo dienos, t. y. iki 2018-07-20 (100 Eur x 5+8 savaitės), kas sudaro 1300 Eur (500 Eur jau yra sumokėta 2018-06-11 mokėjimo pavedimu, el. b. t, I, psl. 27), todėl priteistina papildomai 800 Eur.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. medicininiai dokumentai, kuriuose yra užfiksuota, jog ieškovei nuo 2017-12-07 iki 2018-01-22 buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (el. b. t, I, psl. 36), t.y. susirgimas diagnozuotas kitą dieną po to, kai ji 2017-12-06 įstaigos vadovės įsakymu laikotarpiu nuo 2017-12-06 iki 2018-01-04 nušalinta nuo einamų pareigų (el. b. t, I, psl. 64-67); 2018-03-28 diagnozuotas kairio peties sąnario susirgimas (el. b. t, I, psl. 32-33); 2018-05-18 diagnozuota osteochondrozė (skundėsi skausmu kakle, skausmas plito į kairę ranką, patirpo ranka) (el. b. t, I, psl. 34-35); nuo 2018-05-28 iki 2018-06-12 ji gydėsi Psichoterapijos dienos stacionare (el. b. t, I, psl. 127). Minėti medicininiai duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, jog ieškovei sveikatos sutrikimai (depresijos epizodas) atsirado po jos nušalinimo nuo pareigų, t.y. po 2017-12-06 ir yra tęstinio pobūdžio, tęsėsi visą 2018-03-05 DGK Sprendimo nevykdymo/vykdymo laikotarpį. Byloje nustatyta, jog ieškovė išgyvena dėl ją žeminančio atleidimo pagrindo, juolab, kad bendrovėje dirbo nuo 2013 m., šis darbas jai buvo svarbi gyvenimo dalis ir gaunamas atlyginimas buvo pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Ieškovė išgyvena dėl to, kad DGK 2018-03-05 pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu, ilgą laiką duomenys apie jos atleidimą SODRA-os registre nebuvo pakeisti, darbdavys ilgą laiką neįvykdė pareigos pateikti SODRA-ai duomenis apie jos atleidimą, dėl ko įrašas, jog ji buvo atleista iš darbo neigiamais pagrindais, galėjo sudaryti jai kliūčių įsidarbinti kitoje įmonėje. Be to, priimtina domėn ir tai, kad atsakovas gana piktybiškai (sistemingai) nevykdė ieškovės atžvilgiu priimtų jai palankių DGK sprendimų, t. y. toks nuolatinis nesiskaitymas su ieškove be abejo sukėlė jai papildomus emocinius sutrikimus ir nepatogumus jai pačiai mėginant pakeisti įrašą SODROS duomenų bazėje. Emociniai ieškovės sutrikimai buvo akivaizdūs posėdžio metu – duodama paaiškinimus ieškovė buvo labai sutrikusi, nuolatos verkė.
Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog ieškovė įrodė neturtinės žalos faktą (vidutinio sunkumo depresijos susirgimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus) ir kad jai padaryta neturtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais – tiek su jos atžvilgiu atsakovo realizuotu neteisėtu atleidimu, tiek yra su ilgai besitęsiančiu DGK 2018-03-05 Sprendimo vykdymu, kai atsakovas nevykdė savo pareigos pranešti SODRA-ai duomenis apie kitą ieškovės atleidimo pagrindą, neišmokėjo laiku jai išieškotų išmokų.
Todėl, įvertinus teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, teismas mano, jog yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos ieškovei padarymo faktą. Atkeiptinas dėmesys, jog 500 Eur neturtinė žala ieškovei buvo priteista ir 2018-03-05 DKG Sprendimu, kuriame DGK konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas darbo santykių nutraukimas, psichologinis spaudimas ieškovės atžvilgiu), sukėlė ieškovei ne tik dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, bet ir savo kaltais veiksmais padarė ieškovei neturtinę žalą. Atsakovas šio sprendimo teismui neskundė ir tokių padarytų išvadų net nemėgino paneigti, kaip ir kitų teismo virš minėtų DGK sprendimų, kuriuose buvo pasisakyta apie atsakovo neteisėtus ir nepakankamai sąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu, lėmusius simbolinės neturtinės žalos jai priteisimą.
Atsižvelgiant į virš išdėstytą ir šioje ginčo byloje ieškovei įrodinėjant neturtinės žalos buvimą medicininiais dokumentais ir tam tikrų nepatogumų aplinkybe, tTeismo vertinimu, šiuo atveju ir po 2018-03-05 DGK priimto sprendimo ilgai besitęsiančios vykdymo procedūros lėmė tolesnius ieškovės dvasinius išgyvenimus, todėl mano, jog yra pagrindas priteisti ieškovei 500 Eur neturtinės žalos, ir ši suma yra pakankama kompensuoti ieškovei dėl ilgai neįvykdyto 2018-03-05 DGK Sprendimo patirtą nuoskaudą.
Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi teisme išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).
Nagrinėjamu atveju teismas tenkina ieškovės reikalavimus iš esmės, priteistos sumos yra vertinamojo pobūdžio, todėl patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė įgijo teisę į atstovavimo išlaidų kompensavimą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus dėl 300 Eur advokato pagalbos išlaidų (el. b. popierinio priedo lapas 18). Kadangi teismas iš esmės tenkino abu ieškovės reikalavimus, pasisakydamas tik dėl išieškomų sumų vertinamojo pobūdžio, ieškovės naudai iš atsakovo išieško visas jos patirtas 300 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas.
Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, viršijančių 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) nesusidarė, todėl šios pašto išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 str.).
Iš atsakovo išieškotina 29 Eur žyminio mokesčio (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus), tenkančio mokėti nuo patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurio mokėjimo jis, kaip darbdavys, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) (800 Eur + 500 Eur = 1300 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Išieškoti ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ juridinio asmens kodas 302755513, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) baudos už darbo ginčų komisijos 2018-03-05 sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-1-3600, neįvykdymą.
Išieškoti ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ juridinio asmens kodas 302755513, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ juridinio asmens kodas 302755513, 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.
Išieškoti iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ juridinio asmens kodas 302755513, 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.