- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2-7212-904/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“
- Atsakovas
- T. L.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė, Laurynas Vainoras
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ ieškinį atsakovui T. L. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti 2018 m. vasario 6 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-710 darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalyje dėl 104,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesius, 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimo ir 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo santykius atsakovo naudai išieškojimo iš ieškovės ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovė atsakovui yra išmokėjusi visą darbo užmokestį ir komandiruotės metu patirtas išlaidas, atsakovo prašymus laikyti nepagrįstais ir juos atmesti; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. buvo įdarbintas pas ieškovę vairuotoju – ekspeditoriumi, numatytas darbo užmokestis per mėnesį – 495 Eur, pabaigus darbinius santykius ieškovė su atsakovu atsiskaitė pilnai, išmokėjo visas išmokas, įskaitant ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Nurodė, kad nepaisant to, kad ieškovė su atsakovu atsiskaitė visiškai, atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu ieškoti neišmokėta darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kurą, sumokėtus kelių mokesčius, delspinigius. Darbo ginčų komisija sprendimu atsakovo prašymą tenkino iš dalies: priteisė 104,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 231,38 Eur komandiruotes metu patirtas degalų įsigijimo išlaidų, 1009,11 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo santykius. Ieškovė su priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka iš dalies. Dėl nepagrįstai priteisto darbo užmokesčio nurodė, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai rėmėsi tachografo duomenimis, kadangi šie duomenys nepatvirtina, kad atsakovas dirbo viršvalandžius ar iš viso vykdė darbo funkcijas. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartą savavališkai atsisakė vykdyti ieškovės nurodymus, darbdavio nurodymus vykdė savo nuožiūra, todėl ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai laikytini tinkamu darbo laiko apskaičiavimo įrodymu. Mano, kad šioje dalyje priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Dėl nepagrįsto degalų įsigijimo ir kitų komandiruotės išlaidų išieškojimo ieškovė nurodė, kad nesutinka, jog ji yra atsakinga už atsakovo kelionėje patirtas išlaidas. Atsakovas buvo informuotas, kad negali pilti kuro ar mokėti už kelius ne įmonės transportui, tačiau atsakovas atsisakė naudotis darbdavio – ieškovės teikiamu transportu kelionei į komandiruotę ir atgal ir į komandiruotę vyko savo transportu ir savo lėšomis. Nurodė, kad atsakovas grįžęs iš komandiruotės ieškovei nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo turėtas kuro išlaidas bei jų neprašė kompensuoti. Mano, kad darbo ginčų komisija nagrinėdama šį klausimą taikė netinkamą teisės aktą – tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, kadangi ieškovė yra ne biudžetinė įstaiga.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrindžia, kodėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys nesutampa su tachografo duomenimis, be to, atsakovas darbo laikos apskaitos žiniaraščiuose darydavo rašytines pastabas, su nurodytais duomenimis nesutiko. Nurodė, kad tachografo duomenys yra oficialūs, teisėti ir pagrįsti įrodymai, patvirtinantys atsakovo faktiškai dirbtą laiką. Nurodė, kad tachografo duomenų teisingumo, bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, ieškovė neginčijo. Nurodė, kad ieškovei nepaneigus tachografo duomenų, nėra pagrindo teigti, kad darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ar nepagrįstas. Nurodė, kad nagrinėjant ginčą buvo pateikti įrodymai patvirtantys, kad atsakovas dirbo viršvalandžius, todėl darbo ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad už viršvalandžius atsakovui turi būti sumokėta. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalių susitarimu į komandiruotę Danijoje atsakovas vyko savo transportu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybės, jog atsakovas buvo informuotas, kad negali pilti kuro ar mokėti už kelius ne įmonės transportui, ir kad jam nebus kompensuotos kelionės išlaidos. Iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė prieš komandiruotę atsakovui sumokėjo 100 Eur kelionės išlaidų, likusią dalį pažadėjo sumokėti, kai atsakovas pateiks išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovui pateikus dokumentus, ieškovė atsisakė atlyginti jo patirtas išlaidas. Nurodė, kad darbo ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai priteisė iš ieškovės kuro sąnaudų išlaidų atsakovo naudai. Pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendime galimai nurodytas ne tas teisės aktas nedaro šio sprendimo negaliojančiu, kadangi ir pagal kitas taisykles, komandiruotes metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos yra apskaičiuojamos taip pat.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad darbo ginčų komisija savo sprendimą grindė tachografo duomenis, o ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Nurodė, kad darbo sutartimi šalys sutarė, kad darbuotojas dirbs 8 val. per dieną. Darbo kodeksas imperatyviai nustato pareigą darbdaviui vesti darbo laiko apskaitą, pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Pažymėjo, kad viršvalandžių dirbimo faktas turi būti raštiškai susitartas tarp darbdavio ir darbuotojo, šiuo atveju darbdavys nė karto nedavė nurodymo elgtis vairuotojui kitaip nei darbo sutartyje numatyta, t. y. darbdavys niekada nenurodė vairuotojui dirbti viršvalandžių, tuo tarpu darbuotojas elgėsi priešingai, važiuodavo kitais keliais, maršrutais nei darbdavys nurodydavo, dirbdavo naktį. Dirbo ne tuo laiku nei numatyta sutartyje ir visa tai atsispindėjo tachografo duomenyse. Pažymėjo, kad nei vienas darbuotojas, jei jo darbo vieta yra užsienyje, nevyko į komandiruotę savo transportu. Tačiau atsakovas turėdamas asmeninių reikalų, į komandiruotę vyko savo transportu, be to, jis buvo įspėtas darbdavio, jog ne įmonės transportui pilti kuro ir mokėti už kelius įmones kortelę ar iš jos sąskaitos nėra galima. Pažymėjo, kad ieškovė darbuotojus veždavo į užsienį ir parveždavo iš jo savo organizuotu transportu. Nurodė, kad ieškovė pervedė atsakovui 100 Eur kompensaciją kelionės išlaidoms, be to, ši suma nėra išskaičiuota iš priteistos sumos. Grįžus iš komandiruotės atsakovas darbdaviui nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Papildomai nurodė, kad tarnybiniai pranešimai buvo rengti konstatuoti darbuotojo pažeidimus, jie nėra teisiniai dokumentai. Pažymėjo, kad darbdavys darbo laiką fiksuoja ir pagal GPS duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovo T. L. atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė posėdžio metu nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad darbo sutartyje atsakovo darbo laikas numatytas 8 val. per dieną, tačiau viršvalandžių nebuvimą paneigia byloje esantys rašytinai įrodymai: 2013 metų birželio 18 d. įsakymas, darbo laiko žiniaraščiai, tarnybiniai pranešimai, todėl atsakovui už dirbtus viršvalandžius turėjo būti apmokama. Nurodė, kad darbo ginčų komisijoje ieškovės atstovė nurodė, kad paaiškinti, kodėl nesutampa tachografo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys negali. Dėl komandiruotėje patirtų išlaidų paaiškino, kad nurodytas netinkamas teisės aktas, sprendimo nekeičia, nes kitu teisės aktu numatyta ta pati skaičiavimo tvarka. 100 Eur avansas buvo išmokėtas ne kompensavimo už kelionę tikslui, o skirtas dienpinigiams. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti darbo ginčo komisijos priimto sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos darbo sutarties Nr. 25, pagrindu atsakovas nuo 2017 m. liepos 28 d. dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovui mokėti 495 Eur dydžio darbo užmokestį, nustatė 8 val. per dieną darbo trukmę. Darbo sutartis nutraukta 2017 m. lapkričio 3 d.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimu, kuriuo atsakovo (darbo byloje ieškovo) prašymas tenkintas iš dalies: pakeistas atsakovo T. L. darbo santykių su ieškove (darbo byloje atsakove) uždarąja akcine bendrove „Alarix“ pagrindą iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies į 55 straipsnio 1 dalį; nuspręsta išieškoti atsakovui T. L. iš ieškovės 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesius; išieškoti atsakovui T. L. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ 231,38 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimą; išieškoti atsakovui T. L. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo santykius; kitoje dalyje atsakovo prašymą atmetė.
Ginčas kilo ieškovei nesutinkant su priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu, t. y. dėl 104,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesius, 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimo ir 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo santykius išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.
Dėl 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesius.
Ieškovė teigia, jog nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu šioje dalyje, kadangi komisija vadovavosi tachografo duomenimis, o ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Iš darbo ginčų komisijos priimto sprendimo nustatyta, kad komisija konstatavo, kad išnagrinėjus pateiktus duomenis apie atsakovo darbo laiką apskaitą 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais komandiruočių metu bei palyginus su atsakovo pateiktas tachografo duomenimis, nustatyta, kad nei ieškovės nei atsakovo nurodyti duomenys apie atsakovo faktiškai dirbtą laiką komandiruočių metu nesutampa su tachografo duomenimis, todėl esant tarp šalių ginčui dėl atsakovo faktiškai dirbto darbo laiko bei jo pagrindu apskaičiuoto darbo užmokesčio, komisija priimdama sprendimą vadovavosi objektyviais tachografo duomenimis. Komisija nustatė, kad ieškovė atsakovui neapskaičiavo ir neišmokėjo 104,99 Eur darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesius.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neigė, bet kokią galimybę, jog darbuotojas – atsakovas dirbo viršvalandžius ir nurodė, kad atsakovas elgdavosi savavališkai, nepaisė nustatyto maršruto, nurodytų kelių, dirbdavo naktį, kas ir atsispindėjo tachografo duomenyse, todėl nėra žinoma ar jis – vairuotojas dirbo, t. y. atliko savo darbines funkcijas ar vyko į parduotuvę, susipažinti su miestus ir pan. Ieškovės pozicija, jog darbdavio – ieškovės pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai turi būti laikomi darbo laiko apskaičiavimo įrodymu, o ne tachografo duomenys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras patvirtino, jog atsakovo vairuojamame vilkike buvo įdiegta GPS (navigacinė) sistema, tačiau ieškovės atstovas teismo prašytus pateikti šios navigacinės sistemos duomenis pateikti atsisakė. Atsisakė apklausti taip pat įmonės buhalterę dėl darbo laiko apskaitos fiksavimo aplinkybių.
Atsakovė su ieškovės pozicija nesutinka ir nurodė, kad darbo sutartyje atsakovo darbo laikas numatytas 8 val. per dieną, tačiau viršvalandžių egzistavimą įrodo byloje esantys rašytinai įrodymai: 2013 metų birželio 18 d. įsakymas, darbo laiko žiniaraščiai, tarnybiniai pranešimai, todėl atsakovui už dirbtus viršvalandžius turėjo būti apmokama, be to, darbo ginčų komisijoje ieškovės atstovė nurodė, kad paaiškinti kodėl nesutampa tachografo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys negali.
Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytinai įrodymai – 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. spalio 27 d. tarnybiniai pranešimai dėl T. L. darbo pareigų neatlikimo patvirtina, kad direktoriaus pavaduotoja konstatuoja atsakovą dirbus viršvalandžius (dirbtas laikas 8 val. 47 min., 13-15 val.). Ieškovės atstovo paaiškinimai, jog direktoriaus pavaduotoja šiais tarnybiniais pranešimais tik konstatavo darbuotojo pažeidimus, tačiau jie nėra teisiniai dokumentai, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas sutinka su darbo ginčų komisijos padarytomis išvadomis, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščių neaiškūs. Teismui pateiki žiniaraščiai rodo, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį atsakovo numatytas darbo laikas – 176 val., tačiau faktiškai atsakovas dirbo 187 val., tachograo duomenimis – 190,6 val., 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovo numatytas darbo laikas – 168 val., tačiau faktiškai atsakovas dirbo 186 val., tachograo duomenimis – 197,5 val., 2017 m. spalio mėnesį atsakovo numatytas darbo laikas – 175 val., tačiau faktiškai atsakovas dirbo 183 val., tachograo duomenimis – 183 val., atsakovo atlikti darbo apskaitos įrašai nėra aiškūs, tačiau kaip jau minėta, pati ieškovė sudarydama darbo laiko apskaitos žiniaraštį nurodė, kad atsakovas – vairuotojas dirbo viršvalandžius, t. y. rugsėjo mėnesį dirbo 11 val. daugiau nei numatyta, rugsėjo mėnesį 18 val. daugiau nei numatyta, spalio mėnesį – 8 val. daugiau nei numatyta.
Tachografo paskirtis, kaip matyti iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 2B-107 patvirtintų „Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių“ 5 punkte pateikiamo apibrėžimo, yra registruoti vairuotojo darbo laikotarpius. Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiais tachografo duomenimis, be to, ieškovės atstovo posėdžio metu nurodyti teiginiai, jog vairuotojas – atsakovas važinėjo po parduotuves bei susipažino su miestu, į kurį yra atvykęs ir šiuos duomenis fiksavo tachografas yra niekuo pagrįsti ir neįrodyti.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau pagrįstą išvadą, jog atsakovas dirbo viršvalandžius, nei kad jų nedirbo, ir už juos jam nebuvo sumokėta, todėl pagrindo keisti darbo ginčų komisijos sprendimo šioje dalyje nėra.
Dėl 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimo.
Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovės darbo tvarkos taisyklių 7.1. punktas numato, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekam darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.
Byloje pateikti 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. spalio 10 d. ieškovės direktoriaus įsakymai dėl T. L. komandiruočių patvirtina ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad atsakovas buvo komandiruotas. Šalys šiuo atveju neginčija ir fakto, jog atsakovas į komandiruotės vietą Danijoje vyko savo transportu, ginčas kyla dėl atsakovo patirtų išlaidų kompensavimo.
Darbo ginčų komisija sprendimu nustatė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovas į komandiruotę Danijoje vyks savo transportu. Pagal komisijos atliktus skaičiavimus nustatyta, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui jo patirtas 231,38 Eur kuro sąnaudų išlaidas (dalyje dėl kelių mokesčių išlaidų kompensavimo, komisija atsakovo prašymą atmetė, kaip nepagrįstą).
Ieškovė nesutinka, jog yra atsakinga už atsakovo patirtas kelionės kuro sąnaudų išlaidas, kadangi, pasak ieškovės, jis buvo informuotas, kad negali pilti kuro ar mokėti už kelius ne įmonės transportui. Be to, atsakovui buvo siūlyta vykti darbdavio transportu, tačiau jis jo atsisakė. Taip pat atsakovas nepateikė dokumentų pagrindžiančių patirtas išlaidas.
Atsakovė nurodė, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas buvo informuotas apie tai, jog negali pilti kuro, mokėti už kelius ne įmonės transportui bei kad jam nebus kompensuotos išlaidos už kelionę. Nurodė, kad atsakovui ieškovė sumokėjo 100 Eur avansą už kelionės išlaidas, likusią dalį žadėjo sumokėti, kai bus pateikti dokumentai.
Ieškovė pažymėjo ir tai, kad darbo ginčų komisija priimdama sprendimą šioje dalyje vadovavosi netinkamu teisės aktu, t. y. rėmėsi teisės aktu numatančiu komandiruotės išlaidų atlyginimą biudžetinėse įstaigose, tuo tarpu, ieškovė yra privati įmonė.
Šiuo atveju ieškovė iš esmės ginčija darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą šioje dalyje dėl dviejų aspektų: ieškovė neturi kompensuoti ieškovo patirtų išlaidų, kadangi ieškovė siūlė darbuotoją į komandiruotę vežti įmonės transportu, be to, jis buvo įspėtas, jog išlaidos nebus kompesnuojamos; bei dėl to, kad darbo ginčų komisija priimdama sprendimą šioje dalyje vadovavosi netinkamu teisės aktu.
Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus neturi pagrindo išvadai, jog atsakovas buvo informuotas apie negalėjimą pilti degalų ar mokėti už kelius ne įmonės transportui. Šios ieškovės grindžiamos aplinkybės byloje jokiais rašytinais įrodymais nepagrįstos. Priešingai darbovietės priimtos darbo tvarkos taisyklės numatė, jog su komandiruote susijusios išlaidos yra kompensuojamos. Antra, sutiktina su ieškovės argumentu, jog darbo ginčų komisija vadovavosi ne tuo teisės aktu, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.6. punktas numatė tą pačią išlaidų skaičiavimo tvarką, kaip ir komisijos sprendime nurodytas teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ 7.6. punktas, t. y. degalų įsigijimo išlaidas pripažįstant atskaitomomis iš pajamų komandiruotės sąnaudomis, atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir komandiruojančio vieneto patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog šioje dalyje darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas, todėl keisti jo nėra pagrindo.
Dėl 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo santykius atsakovo naudai.
Šį reikalavimą ieškovė reiškia ieškiniu, tačiau dėl jo nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu plačiau nepasisakė.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, pripažino, kad darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimas dalyse, dėl kurių ieškovė kreipėsi su ieškiniu, yra pagrįstas. Teismui nustačius, jog iš ieškovės atsakovui yra pagrįstai nuspręsta išieškoti 104,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesius ir 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimo, neturi pagrindo keisti darbo ginčų komisijos priimto sprendimo ir šioje dalyje, kadangi pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Šiuo atveju ieškovė nėra atsiskaičiusi su darbuotoju – atsakovu, darbdavys – ieškovė privalo mokėti netesybas, kuriuos darbo ginčų komisijos sprendimu sudaro 1009,11 Eur.
Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių paaiškinimus, visumą nustatytų faktinių aplinkybių, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija teisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovo atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė pateikė prašymą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 40 Eur atsakovo kelionės išlaidoms, teisinei konsultacijai, atlyginti, viso 440 Eur. Prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos – 400 Eur priteistinos iš ieškovės. Prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pridėtas mokėjimo kvitas, iš kuriuo matyti, kad už degalus, piltus 2018 m. birželio 6 d. buvo sumokėta 40 Eur, tačiau prašymas atlyginti šias išlaidas yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi nėra pateikti duomenys apie nuvažiuotą atstumą, automobilį, kuriuo važiuota, jo techniniai duomenys, todėl šios išlaidos iš ieškovės atsakovo naudai nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“, juridinio asmens kodas 303085172, Švyturio g. 18-7, Kalnuvėnai, Klaipėdos r., 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nevėžio g. 20, Vilainiai, Kėdainių r.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.