Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. (T. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. G. nuteistas 2012 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epi­zo­dai), 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 9 metų lais­vės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 23 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabi­li­tacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ me­todiką, nutarė taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komi­si­jos 2017 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstai­gos. Nurodė, kad T. G. nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis T. G. skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nu­teistasis nurodo, kad pripažįsta ir gailisi dėl padarytų nusižengimų ir nusikaltimo. T. G. pa­žymi, kad buvo ne tik baustas, bet ir skatintas, išleistas dirbti be sargybos, per atostogas iš­leistas į namus. Nuteistasis turi žmoną ir du vaikus, kuriems labai reikia jo moralinio ir finan­si­nio palai­ky­mo. Nurodo, kad išėjęs į laisvę įsidarbins ir padės šeimai. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo T. G. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jančios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelis, tarp jų ir sun­kius, nusikaltimus. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu T. G. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Įver­tintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (20 balų), tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis dar išlieka šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: in­for­macija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti bendrininkų gru­pėje). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka, o tai rodo pažeidimai nebuvo atsi­tik­tiniai, kad jis nenori taisytis. Vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors nuobaudos už pa­žei­dimus šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reika­la­vi­mų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir bū­da­mas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nus­tatytą elgesio tvarką, nesugeba paklus­ti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nu­si­kalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog paskutinis pa­žei­dimas buvo padarytas praėjus beveik penkiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kuo­met nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias tai­syk­les ir tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis spręs­damas savo problemas yra naudojęs fizinę agresiją, o spręsdamas finansines problemas rin­ko­si nusikalstamą būdą, turi ilgalaikių tikslų, tačiau nedetalizuoja žingsnių, kaip juos atlikti. Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabi­li­tacijos planą T. G. vykdo. Atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo mi­ni­maliai (1 ba­lu), kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią ap­linkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pa­grin­do konstatuoti, kad T. G. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Šiuo metu teigiama T. G. charakteristika (po pas­ku­ti­nės nuobaudos jam paskirti 4 pas­katinimai) tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo baus­mę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo ma­ny­ti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad T. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­lei­di­mą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių ra­jo­no apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis paliktina nepakeista.