Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 357-328 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas, A. G. pagal BK 302 straipsnį išteisintas ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 metams. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 13 d.Komisijos 2016 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 357-328 nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 357-328 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. G. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals,Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis A. G. skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 27 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad nėra linkęs minimalizuoti savo elgesio, jį vertina griežtai, dėl padarytų nusikalstamų veikų labai apgailestauja ir savo elgesį smerkia. Nuteistojo teigimu, jo amžiaus patirtis neleidžia jam visada pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, tačiau jo nuomone, su gyvenimu ateis patirtis ir ji leis visada pasirinkti tinkamus sprendimus. Be to, jis yra įsitikinęs, jog dėl nusikaltimų darymo jis visada priims vienareikšmį ir tinkamą sprendimą - nusikaltimų nedarys.Nuteistasis skunde iš esmės dėsto Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas jį charakterizuojančias aplinkybes bei nurodo, jog su kai kuriomis iš jų nesutinka. Nuteistojo teigimu, jis bendrauja su tais nuteistaisiais, kurie siekia pasitaisyti, vertina visuomenišką laisvę, o su tais, kurie laikosi kriminalinės subkultūros ir kitus verčia tai daryti, jis nebendrauja. Skunde nurodoma, jog nuteistasis A. G. nori pasitaisyti, nori išeiti į laisvę ir gyventi teisingą visuomeniškai laisvą ir pilnavertį gyvenimą. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. G. priklauso žemos rizikos grupei – 30 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis yra baustas už alkoholio vartojimą, kartais nesugeba suvaldyti ir konstruktyviai išreikšti savo emocijų. Nors A. G. yra savikritiškas, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau tuo pačiu yra linkęs jį racionalizuoti ir minimalizuoti jo pasekmes. Kartais nuteistajam kyla problemų pasirenkant tinkamas elgesio strategijas, kadangi jis per daug pasikliauja savimi ir savo patirtimi. Pažymėtina ir tai, jog nustatyti 2 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje bei netinkamos gyvenimiškos nuostatos, į kuriuos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą, po lygtinio paleidimo gyventų pas motina, tačiau šios aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui lemiamos reikšmės neturi, kadangi to nepakanka pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 4 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejonių dėl nepakankamos A. G. elgesio korekcijos neišsklaido ir nuo 35 iki 30 balų sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas.Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. G. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. G. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama galioti.