Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. (A. G.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 357-230 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G. su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose.Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 4 d. (Alytaus pataisos namuose – nuo 2016 m. vasario 11 d.), bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 13 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. birželio 14 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 29 diena. Komisijos 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 357-230 priimtas sprendimas nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 14 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G..Nuteistasis skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. spalio 21 d. nuteistasis sudarė santuoką, kas sustiprino jo motyvaciją padoriai gyventi, dirbti, nedaryti nusikaltimų, laikytis įstatymų, būti naudingu visuomenei, turėti šeiminį gyvenimą. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas kritiškai įvertino jo siekius įsidarbinti, tačiau visiškai neįvertino to, kad nuteistasis sudarė santuoką ir jam reikia išlaikyti šeimą, todėl jis yra suinteresuotas dirbti, rūpintis savo jauna šeima ir puoselėti tarpusavio santykius. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 4 balais. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 25 balai, todėl rizikos sumažėjimas negali būti išreikštas dideliu balų skaičiumi. Pasak nuteistojo, nors apylinkės teismas nurodė, kad jį neigiamai charakterizuoja faktas, jog jis bausmės atlikimo metu buvo 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau pats teismas konstatavo, kad jis galiojančių nuobaudų neturi. Pažymima, kad jis 6 kartus buvo paskatintas, o Komisija ir pataisos įstaigos administracija šiuo metu jo elgesį vertina kaip išskirtinai pavyzdingą. Dėl anksčiau padarytų pažeidimų jis nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis padarė šešis nusikaltimus ir dėl to yra ypatingai pavojingas. Jis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, teistas pirmą kartą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ryžtingai nusiteikė oriai gyventi, dirbti, rūpintis jauna šeima, stropiai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, turi šeimą ir susirado darbą, turi gyvenamąją vietą. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis A. G. yra atlikęs didesnę nei įstatymo nustatyta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę), ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (25 balai), kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo keturiais balais. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sąlygoja ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis nuo paskutinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo 2017 m. vasario 3 d. laikosi vidaus tvarkos taisyklių, tęsia mokymąsi ir siekia įgyti apdailininko specialybę, dalyvavo psichologinės tarnybos organizuotoje paskaitoje ir kitose socialinėse programose, lanko Anoniminių alkoholikų grupę, dalyvauja šaškių ir šachmatų turnyruose, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programas, palaiko artimus socialinius ryšius. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, visos šios aplinkybės rodo teigiamus jo elgesio pokyčius. Tačiau apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, įtakojantis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų skaičių – darbinių įgūdžių stoka. Nors nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 4 d., tačiau Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, kur išbuvo iki 2016 m. vasario 11 d., įsidarbinti nesiekė, nedirbo, prašymą įsidarbinti pateikė tik atvykęs į Alytaus pataisos namus. Iki šiol nedirba. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, buvo padarytos siekiant gauti turtinės naudos, o taip pat tai, kad būdamas laisvėje nuteistasis dirbo tik pusę metų, kritiškai vertintina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje byloje esanti UAB „Logistika“ pažyma apie galimą nuteistojo įdarbinimą jam išėjus iš pataisos įstaigos. Tokios pažymos, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins, juolab, kad ir atlikdamas bausmę jau daugiau kaip šešis metus nuteistasis nesiekė įgyti darbinių įgūdžių. Šis kriminogeninis veiksnys vertinamas itin kritiškai ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistojo skunde teisingai nurodoma, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, dėl to ir rizikos sumažėjimas negali būti išreikštas dideliu svertinių balų skaičiumi, tačiau, vis tik, atsižvelgiant į A. G. padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdį, konstatuotina, kad jo pažanga šią riziką mažinant negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, jam nededant pakankamai pastangų įgyti darbinių įgūdžių. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamą nutartį priėmusio apylinkės teismo motyvams dėl nuteistajam paskirtų drausminių nuobaudų pataisos proceso metu, sprendžia, kad nuteistojo elgesys, priešingai nei teigiama jo skunde, negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Jis drausmine tvarka baustas dešimt kartų, skatintas tik šešis kartus. Įvertinus A. G. nuobaudų ir paskatinimų santykį, matyti, jog jis į pataisos procesą linkęs žiūrėti su išlygomis. Svarbu įvertinti ir tai, kad paskutinioji nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2015 m. lapkričio 17 d. už itin šiurkštų pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimą – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, dėl ko jis 10 parų buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Pažymėtina, kad šį pažeidimą nuteistasis padarė tuoj po to, kai 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu jam buvo prieš laiką panaikinta 2015 m. gegužės 29 d. paskirta nuobauda, kas rodo jo elgesio nepastovumą. Be to, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančios Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria taip pat buvo svarstomas A. G. lygtinio paleidimo klausimas, nuteistasis dar ir 2016 m. vasario 25 d. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu. Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, nuobaudos jam nebegalioja, 2015 m. lapkričio 17 d. nuobauda, paskirta Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, panaikinta Alytaus pataisos namuose 2016 m. birželio 21 d. Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suteikia pagrindo abejoti pakankama jo pažanga. Šių aplinkybių nepaneigia ir tai, kad pataisos įstaigoje 2016 m. spalio 21 d. nuteistasis sudarė santuoką. Šis faktas pats savaime niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis gyveno su sugyventine ir motina, tačiau artimi socialiniai ryšiai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis atlieka ilgalaikę bausmę už labai sunkų, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, daro išvadą, jog laikotarpis nuo paskutinių drausminio poveikio priemonių taikymo iki nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, nėra pakankamas jo elgesio teigiamiems pokyčiams įvertinti. Nors nuteistasis skunde ginčija apylinkės teismo motyvus dėl jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimo, tačiau pažymėtina, kad nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju A. G. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui. Įvertintina ir tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių įsiteisėjusių 2015 m. kovo 12 d. ir 2016 m. kovo 9 d. nutarčių, kuriomis buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, šiems teismams pateiktose socialinio tyrimo išvadose buvo nurodyta, jog nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikaltimų niekada nepripažino ir nepripažįsta, kardinaliai neigia padaręs ką nors nusikalstamo. Ir tik pakankamai trumpą laiko tarpą nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų neneigia, nurodo besigailintis. Visos aptartos aplinkybės nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Esant tiek statiniams, tiek dinaminiams pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams, teismui nėra pagrindo manyti, kad A. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra akivaizdi ir įtikinanti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, sukuriant galimybes nuteistajam laisvės atėmimo vietoje ugdyti turimus gebėjimus, sprendžiant problemas, susijusias su profesiniais ir socialiniais įgūdžiais bei galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.