Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Monikai Šiaulytei, Rasai Jonaitienei, Vaidai Vaičiulienei ir Viktorijai Patkauskienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta laisvėje - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu M. M. skirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi lygtinai paleido M. M. iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėnesių 20 dienų iš 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalies. M. M. 2016 m. birželio 22 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų,

7) Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme. 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016 m. lapkričio 30 d. apie 3³⁰ val. naktiniame klube „P“, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė rankomis nukentėjusiajam M. K. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam akytkaulio lūžį kairės akiduobės vidinės sienelės srityje, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko dalies kramtomojo paviršiaus lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas kairės akies vokuose, pojunginę kraujosruvą, kairės akies ragenos eroziją, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

M. M. papildomai kaltintas tuo, kad, būdamas UAB „S“ saugos tarnybos administratoriumi, pavaduodamas apsaugos darbuotoją, kuris prilyginamas valstybės tarnautojui, negerbė konstitucinių žmogaus teisių, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kaip to reikalauja Asmens ir turto saugos 2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2327 8 straipsnio 1 punktas, UAB „S“ saugos tarnybos apsaugos darbuotoją pavaduojančio asmens pareiginių nuostatų II dalies 1 punktas, pagal kurias žmogaus asmuo yra neliečiamas, draudžiama žmogų žaloti, ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai 2016 m. lapkričio 30 d. apie 3³⁰ val. naktiniame klube „P“, esančiame (duomenys neskelbtini), administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu, prieš kitą naktinio klubo „P“ klientą padarusiam nukentėjusiajam M. K. sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė jam akytkaulio lūžį kairės akiduobės vidinės sienelės srityje, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko dalies kramtomojo paviršiaus lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas kairės akies vokuose, pojunginę kraujosruvą, kairės akies ragenos eroziją, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. yra kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. M. paaiškino, kad įvykio metu dirbo UAB „S“ saugos tarnyboje administratoriumi. Įvykio vakarą pavadavo kitą apsaugos darbuotoją. Ankščiau šioje įmonėje 2 m. dirbo apsaugos darbuotoju. Po to dirbo administratoriumi ir įprastai dirbo administratoriaus darbą – sudarinėdavo grafikus, ieškojo saugotinų objektų. Nesant darbuotojų, kai reikėdavo, pavaduodavo (apsaugos darbuotojus). Taip buvo įformintas įvykio vakarą. Pavaduoti tekdavo nedažnai.

(2016 m. lapkričio 29 d.) vakaras buvo ramus. (2016 m. lapkričio 30 d.) baigėsi baro darbo laikas, bet keli klientai prasitęsė pasisėdėjimo laiką. Bare liko barmenas, padavėja. Jis (M. M.) išėjo į lauką parūkyti. Atbėgo padavėja Ana ir pasakė, kad bare sukonfliktavo mergina su vaikinu. Vaikinai buvo agresyvūs, siuntinėjo merginas nešvankiais žodžiais. Jis (M. M.) paprašė vaikinų išeiti. Vienas vaikinas puolė jį, bandė trenkti, nepataikė. Atbėgo (didžėjus) K. K. ir padėjo jį (M. M.) puolusį vaikiną palydėti į lauką. Išvedęs į lauką, (M. M.) užrakino baro duris, kad (išvestas vaikinas) nepatektų į vidų.

Grįžo į apačią, ten toliau tarp merginų ir vaikinų vyko konfliktas. Merginos rėkė, kad (M. M.) išvestų tuos kitus vyrus, nes jie buvo agresyvūs, siūlė jam (M. M.) ir ten esančioms merginoms į galvą, šaukė: „Jūs, žiurkės, prasileist į galvas“. Tai buvo ne tik grasinimai. Mergina atsistojo, o vienas iš tų vaikinų – M. K. apėjo pertvarą ir trenkė merginai į veidą. Ji nukrito. Jis (M. M.) pribėgo, šoko tarp vaikino ir merginų. Vaikinas bandė trenkti jam į veidą. Pargriovė M. K., kad nekiltų daugiau pavojaus. Jie krito ant žemės su stalais ir kėdėmis. Užlaužė tam vaikinui ranką, pakėlė. Vaikinas rėkė. Palydėjo ir šį vaikiną į lauką.

Lipdamas laiptais į viršų, girdėjo smūgius į lauko duris. Pamatė, kad pirmasis vaikinas baigia išlaužti duris. Barmenas pakvietė papildomą apsaugos ekipažą. Durys vis tiek buvo išlaužtos, abu vyrai bandė jį (M. M.) pulti. Traukdamasis laiptais papurškė vyrams dujų. Jie išėjo į lauką. Pirmasis vaikinas bandė tempti pusbrolį (antrą vaikiną) iki mašinų aikštelės. Atvyko ekipažas. Paprašė sulaikyti (vaikinus), kol atvyks (klubo) savininkas, nes klubui buvo padaryta žala.

Nusileido į barą. Mergina buvo su ledais ant veido. Ji paprašė iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Ji negalėjo normaliai prakalbėti, galvojo, kad lūžo žandikaulis. Atvyko policija, klubo savininkas. Viena mergina lyg išvyko su greitąja. Vaikinas pamatė, kad mergina nori rašyti pareiškimą, ir pasakė, kad jis irgi nori rašyti, nes jis taip pat sužalotas. Taip viskas ir baigėsi.

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 27, 61-62, 66), kad 2016 m. lapkričio 29 d. vakare su pusbroliu A. B. nuėjo į naktinį klubą „P“, ten susipažino su trim merginomis. Sumokėjo barmenui, kad leistų jiems pasilikti po klubo (oficialaus) darbo laiko (pabaigos) ir toliau šokti su merginomis. Kiek pamena, viena iš merginų jo pusbrolį apipylė „Coca Cola“ gėrimu, o tas ją pastūmė. Daugiau nieko nepamena dėl girtumo. Prabudo ligoninėje, kai medicinos darbuotoja valė akis. Po to atmintis vėl dingo, atsipeikėjo PK. Kadangi buvo sumušta akis, į areštinę jo nepriėmė, vėl pristatė į ligoninės priimamąjį, medikai išrašė kažkokią pažymą. Tik tada jį uždarė į areštinę. Ryte po apklausos jautėsi blogai, dar kartą nuvyko į ligoninę. Jam diagnozavo kairės akies akiduobės lūžį, šonkaulio lūžį, galvos sumušimą ir paguldė į neurochirurgijos skyrių. Iš pusbrolio A. B. sužinojo, kad 2016 m. lapkričio 30 d. apie 4⁰⁰ val. klube „P“ jį sumušė du apsaugos darbuotojai, pripurškė ašarinių dujų, bandė uždėti antrankius. Kilus konfliktui tarp jų (M. K., A. B.) ir merginų, klubo apsaugos darbuotojai išvarė pusbrolį iš klubo, užrakino duris, jis (A. K.) liko viduje. Vėliau lauke pusbrolis matė, kad apsaugos darbuotojai jį (A. K.) muša. Dėl to pusbrolis ėmė spardyti klubo duris. Nukentėjusysis galėjo nepaklusti apsaugos darbuotojo reikalavimams, buvo girtas, nesivaldė. Neprisimena ir negalėtų atpažinti nė vieno iš klube „P“ tą vakarą buvusių žmonių.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė (1 t., b. l. 91-92), kad 2016 m. lapkričio 29 d. su teta I. P. ir jos drauge V. B. namuose išgėrė lygtais du butelius vyno ir apie 23⁰⁰ val. nuėjo į barą „P“ švęsti I. P. gimtadienį. Bare užsisakė šampano ir visos atsisėdo prie vieno staliuko. Prie jų staliuko daugiau niekas nesėdėjo. Draugiškai bendravo, gėrė šampaną, šoko. Baigiantis baro darbo laikui – apie 3⁰⁰ val. – ruošėsi eiti į namus, tačiau tuo metu vienas iš bare buvusių vyrų (vėliau sužinojo, kad tai buvo M. K.) pasakė pasilikti, nes dar 1 valandą užsakė baro salę. Baro salėje liko ji, teta, tetos draugė, M. K. ir jo pusbrolis. Visi šoko ratu, retkarčiais su teta ir jos drauge prisėsdavo prie stalo. Sėdint už stalo, nei M. K., nei jo pusbrolis neprisėdo. Kai šoko, gal jie ir buvo prisėdę, tačiau ji to nepastebėjo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė (1 t., b. l. 100-101), kad 2016 m. lapkričio 29 d. šventė savo gimtadienį. Su dukterėčia G. L. ir drauge V. B. išgėrė po butelį šampano, apie 23⁰⁰-23³⁰ val. nuėjo į barą „P“. Tuo metu daugiau lankytojų bare nebuvo. Atsisėdo prie staliuko, užsisakė šampano, šventė, šoko. Apie 1⁰⁰ val. į barą atėjo du nepažįstami vyrai. Su jais nebendravo, jų neįsidėmėjo. Liudytoja padaugino alkoholio ir beveik nieko neatsimena. Su niekuo nekonfliktavo. Pamena, kad apie 3⁰⁰ val. sėdėjo prie staliuko, sugrįžo V. B. ir pasakė, kad ją apliejo su „Coca Cola“ gėrimu. Suprato, kad apliejo kažkuris iš dviejų nepažįstamų vyrų. G. L. nuėjo prie baro, užpylė alų nepažįstamam vyrui ant galvos ir atėjo atgal prie staliuko. G. L. sakė, kad kai ėjo prie staliuko, tas vyras į ją metė citriną. Kai G. L. atsisėdo prie staliuko, atėjo to vyro draugas, kažką sakė G. L.. Netrukus pamatė, kad G. L. nugriuvo ant žemės. Priėjo baro apsaugos darbuotojas M. ir pargriovė vyrą ant grindų. Vėliau G. L. smakras paraudo. Iš to suprato, kad nepažįstamas vyras sudavė G. L. į veidą, todėl apsaugos darbuotojas jį pargriovė. Nepastebėjo, ar apsaugos darbuotojas sudavė tam nepažįstamam vyrui smūgius. Neprisimena, kur tuo metu buvo V. B.. Liudytoja išėjo į lauką, ten buvo policijos pareigūnai, GMP. GMP ekipažas nuvežė G. L. į ligoninę.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė (1 t., b. l. 105-106), kad 2016 m. lapkričio 29 d. šventė I. P. gimtadienį. Su I. P. ir jos dukterėčia G. L. namuose išgėrė šampano, po to apie 23⁰⁰-23³⁰ val. nuėjo į barą „P“. Atsisėdo prie staliuko, užsisakė šampano, vyno. Kitų lankytojų nebuvo. Po kažkiek laiko į barą atėjo du nepažįstami vyrai ir atsisėdo prie baro. Šoko, vyrai kartais šoko kartu. Kurį laiką vyrai elgėsi kultūringai. Apie 2⁰⁰ val. ji sėdėjo prie baro. Prie jos priėjo vienas iš vyrų ir norėjo paimti už rankos. Ji atsilošė ir pasakė, kad nelįstų ir neliestų. Tada vyras su kažkokiu gėrimu apliejo jos priekinę viršutinę rūbų dalį. Nenorėjo su juo bendrauti, todėl nieko nesakė, nuėjo ir atsisėdo prie staliuko. Mano, kad tada tas pats vyras metė citrinos griežinėlį ir pataikė jai į kaktą. Po to prie staliuko sėdėjusi G. L. nuėjo prie baro ir tam vyrui ant galvos iš butelio užpylė alaus. G. L. sugrįžo prie staliuko ir atsisėdo. Atėjo to vyro draugas ir piktai kalbėjo su G. L.. G. L. kalbėjo stovėdama. Vyras kumščiu smogė G. L. į veidą, ji nugriuvo ant grindų. Priėjo konfliktą stebėjęs apsaugos darbuotojas, atitraukė toliau smūgį sudavusį vyrą ir pargriovė ant grindų, po to jį išvedė į lauką. To vyro draugą apsaugos darbuotojas buvo išvedęs į lauką jau prieš tai. Nepastebėjo, ar apsaugos darbuotojas kuriam nors iš tų dviejų nepažįstamų vyrų sudavė smūgius. Buvo neblaivi, ne viską gerai atsimena.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė (1 t., b. l. 120-121), kad dirba barmenu UAB „A“ bare „P“. 2016 m. lapkričio 29 d. dirbo nuo 18⁰⁰ val. iki 4⁰⁰ val., t. y. iki baro darbo pabaigos. Tą vakarą dirbo du apsaugos darbuotojai – M. M. ir A. V.. Kadangi buvo antradienis, bare buvo nedaug klientų. Apie 2⁰⁰ val. A. V. išėjo namo. Apie 2⁰⁰ val. bare buvo trys ar keturios merginos ir du vyrai. Merginos sėdėjo baro salėje prie staliuko, o du vyrai - prie baro. Vyrai nebuvo prisėdę prie merginų staliuko. Iš pradžių jie visi elgėsi kultūringai, draugiškai bendravo, vyrai vaišino merginas alkoholiniais gėrimais, merginos vaišino vyrus, kartu šoko, linksminosi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. parodė (1 t., b. l. 127-130), kad dirba apsaugos darbuotoju saugos tarnyboje „A“, UAB „A“ bare „P“ pagal autorinę sutartį dirba didžėjumi. 2016 m. lapkritį, datos nepamena, mano, kad buvo antradienis arba trečiadienis, nuo 23⁰⁰ val. iki 3³⁰–4⁰⁰ val. dirbo bare „P“, nes keli lankytojai (du vaikinai ir trys merginos) prasitęsė darbo laiką. Tą naktį per pratęstą laiką dirbo vienas apsaugos darbuotojas M. M.. M. M. išprašė vieną vaikiną lauk, nes jis konfliktavo su merginomis. Apie 3¹⁵ val. kitas vaikinas trenkė merginai, mergina nuvirto ant stalo. Konfliktas vyko prie staliuko, prie pat šokių aikštelės, netoli scenos. M. M. bandė sutramdyti įsisiautėjusį vaikiną. Šis neapsiramino ir puolė ant M. M., bandė jam suduoti. Jie susikibo ir abu trenkėsi į prie scenos esantį stulpą, nuvirto ant žemės. Nematė, ar M. M. sudavė tam vaikinui kokį smūgį. Apsaugos darbuotojas sutramdė vaikiną, nurodė išeiti lauk, vaikinas nuėjo durų link. M. M. išėjo paskui jį atrakinti durų. Klube garsiai grojo muzika. Liudytojas nematė ir negirdėjo, kas vyko toliau. Vėliau sužinojo, kad vienas iš vaikinų išdaužė lauko duris.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė (1 t., b. l. 110-111), kad yra Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis. 2016 m. lapkričio 29 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu R. S.. Apie 3³⁰ val. gavo pranešimą, kad reikia nuvykti prie baro „P“, nes lankytojas išdaužė baro duris, triukšmauja. Nuvykę lauke prie baro pamatė du neblaivius vyrus. Vienas vyras A. B. papasakojo, kad baro apsaugos darbuotojas išprašė jį (A. B.) į lauką dėl to, kad bare elgėsi netinkamai. Vėliau jis (A. B.) pro užrakintas stiklines duris pamatė, jog apsaugos darbuotojas pargriovė jo draugą M. K. laiptinėje ant grindų ir bandė sulaikyti; (A. B.) petimi išdaužė durų stiklą, bandė išvaduoti draugą, dėl to apsaugos darbuotojas papurškė jam į veidą dujų. Ant antro vyro M. K. veido matėsi sumušimo žymės, buvo kraujo. M. K. neminėjo, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas, nesiskundė dėl sužalojimų, tačiau sakė, kad dėl papurkštų dujų skauda akis. Iš M. K. žodžių nebuvo galima suprasti, kas jam atsitiko, jis buvo visiškai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Iškvietė GMP ekipažą, nes tiems vyrams reikėjo medikų pagalbos dėl papurkštų dujų. Kai atvyko GMP ekipažas, iš baro į lauką išėjo kelios neblaivios merginos. Viena mergina sakė, kad jai reikia medikų pagalbos, nes M. K. jai smogė į veidą. GMP merginą ir M. K. išvežė į ligoninę. Bare buvo apsaugos darbuotojas M. M. ir barmenas A. T..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė (1 t., b. l. 115-116), kad 2016 m. lapkričio 29 d. dirbo su vyriausiuoju. patruliu D. M.. Apie 3³⁰ val. gavo pranešimą, kad reikia nuvykti prie baro „P“, nes lankytojas išdaužė baro duris, triukšmauja. Lauke prie baro buvo du neblaivūs vyrai ir berods baro apsaugos darbuotojas. Vienas vyras buvo labai girtas, sunkiai orientavosi aplinkoje, apie įvykio aplinkybes nieko konkrečiai negalėjo paaiškinti, skundėsi, kad apsaugos darbuotojas jam į veidą pripurškė dujų, ant jo veido matėsi sumušimo žymės, buvo kraujo. Vyras minėjo, kad apsistumdė su apsaugos darbuotoju, nesakė, kad apsaugos darbuotojas jį „sumušė“. Antras vyras buvo blaivesnis, teigė, kad apsaugos darbuotojas išprašė jį iš baro, kad pro baro durų stiklą matė, kaip apsaugos darbuotojas išveda jo draugą, norėjo patekti į vidų, išdaužė durų stiklą. Netrukus į lauką iš baro išėjo kelios neblaivios moterys. Viena moteris sakė, kad bare tarp jos ir dviejų vyrų įvyko konfliktas, jie vienas kitą aplaistė gėrimais, vienas vyras jai kumščiu smogė į veidą. Moteris nurodė, kad jai smogė tas vyras, ant kurio veido matėsi sumušimo žymės.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. parodė (1 t., b. l. 124), kad dirba VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje bendruomenės slaugytoja. 2016 m. lapkričio 30 d. apie 3⁴⁰ val. gavo iškvietimą į barą „P“. Nuvyko, ten buvo M. K.. Jam buvo sumušta dešinė akis, skundėsi galvos skausmais, sužalojimo aplinkybių negalėjo paaiškinti, nes buvo neblaivus. Nuvežė M. K. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. Lūžių nenustatė, nes tai galima padaryti tik atlikus rentgenogramą.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2016 m. lapkričio 30 d. kortelėje nurodyta (1 t., b. l. 47), kad 2016 m. lapkričio 30 d. 3⁴⁶ val. M. K. kviesta GMP.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. sausio 5 d. rašte Nr. S-102 (1.13) nurodyta (1 t., b. l. 52), kad GMP 2016 m. lapkričio 30 d. 4⁰⁸ val. atvežė M. K. į Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių. Pacientas skundėsi kairės akies vokų sutinimu, sakė, kad sumušė nepažįstami klube „P“. Gydytojas oftalmologas diagnozavo kairės akies obuolio sumušimą, vokų kraujosruvas, ragenos eroziją. Asmens blaivumo testu (alkotesteriu) M. K. 4³⁷ val. nustatytas 2,05 promilių girtumas. 5⁴⁰ val. išleido M. K. ambulatoriniam gydymui.

BIRT ataskaitų žiūryklės 2016 m. gruodžio 21 d. išraše (ROIK Nr. 0116000667902) nurodyta (1 t., b. l. 11-14), kad baro „P“ darbuotojas T. 2016 m. lapkričio 30 d. 3³⁶ val. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), agresyvus neblaivus vyras išdaužė baro duris. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytoja Šimkienė 2016 m. lapkričio 30 d. 5³⁵ val. pranešė, kad GMP 4⁰⁸ val. iš (duomenys neskelbtini) pristatė klube „P“ konflikto metu nukentėjusį M. K., jam diagnozavo kairės akies sumušimą, 2,05 promilių girtumą. M. K. išleistas gydytis ambulatoriškai. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytoja Sakalauskienė 2016 m. lapkričio 30 d. 18¹³ val. pranešė, kad klube „P“ konflikto metu nukentėjęs M. K. 16⁴⁰ val. atvyko į ligoninę, jam diagnozavo kairės akies akiduobės lūžį, šonkaulio lūžį, galvos sumušimą. Jis gydomas Neurochirurgijos skyriuje.

Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje (1 t., b. l. 15-16) konstatuota, kad M. K. prisipažino, jog 2016 m. lapkričio 30 d. apie 3⁰⁰ val. naktiniame klube „P“ adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu G. L. vieną smūgį į veido sritį. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-55904-16 ir atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes (įtariamasis) M. K. ir nukentėjusioji G. L. susitaikė.

M. K. kaip įtariamojo laikino sulaikymo 2016 m. lapkričio 30 d. protokole nurodyta, kad jis sulaikytas 2016 m. lapkričio 30 d. 3⁴² val. (1 t., b. l. 18).

2016 m. lapkričio 30 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį teigiama, kad M. K. buvo paleistas 2016 m. lapkričio 30 d. 15¹⁰ val. (1 t., b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad dirbo saugos tarnyboje ir įvykio metu pavadavo apsaugos darbuotoją. Nukentėjusysis M. K. ir jo pusbrolis A. B. buvo agresyvūs, grasino trenkti į galvą jam (M. M.) ir bare buvusioms merginoms. Todėl jis išvedė liudytoją A. B. iš klubo. Po to nukentėjusysis trenkė vienai merginai, bandė trenkti ir jam (M. M.). Pasak kaltinamojo, jis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir užlaužė ranką, kad nekiltų daugiau pavojaus. Jie krito ant žemės su stalais ir kėdėmis. Paskui prie laukinių baro durų papurškė nukentėjusiajam ir liudytojui A. B. dujų, nes vyrai bandė jį pulti. Įvykio metu jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas ir atsitrenkdamas į kėdę, stalą, taip pat krisdamas lauke, kai jį tempė liudytojas A. B..

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad į klubą „P“ atėjo nesužalotas. Liudytoja V. B. teisme parodė, kad tą vakarą, kol buvo bare, ant vaikinų (M. K. ir A. B.) sužalojimų nematė. Liudytoja G. L. teisme parodė, kad po įvykio išėjo į lauką ir pamatė prie policininkų stovintį nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo akis buvo truputį ištinusi. Iki konflikto jis lygtais neturėjo sužalojimų. Kad po įvykio ant nukentėjusiojo M. K. veido matėsi sumušimo žymės, patvirtino ir liudytojais apklausti į įvykio vietą netrukus po įvykio atvykę policijos pareigūnai D. M. ir R. S., GMP darbuotoja T. K.. Specialisto išvadoje sakoma, kad nukentėjusiojo sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse (užduotyje) nurodytą laiką, t. y. 2016 m. lapkričio 30 d. apie 4 val. (b. l. 74-75). Iš įtariamojo laikino sulaikymo 2016 m. lapkričio 30 d. protokolo, 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, BIRT ataskaitų žiūryklės 2016 m. gruodžio 21 d. išrašo matyti, kad pirmiausia apie įvykį 2016 m. lapkričio 30 d. 3³⁶ val. pranešė baro „P“ darbuotojas. Policijos pareigūnai 2016 m. lapkričio 30 d. 3⁴² val. sulaikė nukentėjusįjį (ir įtariamąjį kitoje byloje) M. K.. GMP 2016 m. lapkričio 30 d. 4⁰⁸ val. nukentėjusįjį (ir įtariamąjį kitoje byloje) M. K. pristatė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Gydytojai diagnozavo jam kairės akies sumušimą. Nukentėjusysis (ir įtariamasis kitoje byloje) M. K. 2016 m. lapkričio 30 d. 15¹⁰ val. paleistas iš laikino sulaikymo vietos ir 16⁴⁰ val. vėl atvyko į ligoninę. Tada gydytojai (atliko išsamesnius tyrimus ir) jam diagnozavo kairės akies akiduobės lūžį, šonkaulio lūžį, galvos sumušimą (1 t., b. l. 11-14, 18-19). Vadinasi, nukentėjusysis sužalotas ar susižalojo po to, kai atvyko į naktinį klubą „P“, bet prieš laikiną sulaikymą 2016 m. lapkričio 30 d. 3⁴² val.

Byloje yra duomenų apie kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis neneigia, kad įvykio metu jis grūmėsi su nukentėjusiuoju. Liudytojai G. L., V. B., A. T., K. K. nenurodė, jog matė, kad (kaip) kaltinamasis būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgius, tačiau patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis grūmėsi, kad kaltinamasis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Vaizdo įrašai iš klubo „P“ neryškūs, salė menkai apšviesta, blykčioja šviesos, įrašai suskaidyti į atkarpas iš įvairių vietų, t. y. nėra vientiso įrašo. Didesnės susistumdymo dalies vaizdo įrašuose nesimato arba matosi tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo kūnų fragmentai. Vis dėlto vaizdo įraše „Event20161130032303003.avi“ matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis stumdosi, nukentėjusysis pargriūna ant žemės, tada kaltinamasis ranka suduoda jam smūgį. Byloje nėra duomenų, kad dar kas nors, be kaltinamojo, įvykio metu prieš nukentėjusįjį būtų naudojęs jėgą.

Kaltinamojo teiginius, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti pastarajam griūnant ir atsitrenkiant į kėdes, stalą arba griūnant lauke po įvykio klube, teismas atmeta. Specialistas J. S. išvadoje nurodė, kad sužalojimai nebūdingi griuvimo ar kritimo traumai; padaryti sužalojimus reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais (1 t., b. l. 74-75). Apklausiamas specialistas J. S. paaiškino analogiškai, kad nė vienas ant nukentėjusiojo rastas sužalojimas nebūdingas griuvimui atsitrenkiant į stalą, kėdę ar kokį kitą daiktą. Sužalojimams reikėjo padaryti trijų tiesioginių smūgių bukais kietais daiktais (1 t., b. l. 76-79).

Nors įvykio naktį nukentėjusysis M. K. buvo neblaivus, nors ir miglotai, bet jis prisiminė ir trumpai papasakojo aplinkybes apie konfliktą su viena iš merginų ir apie aplinkybes prie laukinių baro durų, kai kaltinamasis papurškė dujų. Ir atvirkščiai, nukentėjusysis neatsiminė ir negalėjo papasakoti, kas vyko po konflikto su viena mergina, iki jam papurškė dujų, kada (kaip) jis atsidūrė prie laukinių baro durų, lauke - kitaip tariant, kontakto su kaltinamuoju momento, kurio kaip tokio kaltinamasis neneigia ir ką patvirtina daugelis liudytojų, vaizdo įrašai. GMP darbuotojai nukentėjusysis sakė, kad nežino, kas (kaip) jį sumušė, paskui – kad jį sumušė nepažįstamas asmuo. Nukentėjusiojo negalėjimą prisiminti kontakto su kaltinamuoju momento teismas sieja ne su jo dideliu apsvaigimu nuo alkoholio (po įvykio 4³⁷ val. nukentėjusiajam nustatytas vidutinis – 2,05 promilių – girtumo laipsnis; 1 t., b. l. 52), o su per įvykį patirta galvos smegenų trauma, pirminį skausmo nejautimą ir nesiskundimą - su apsvaigimu nuo alkoholio ir įvairiais lūžiais, kai žmogų ištinka šokas (fiziologinio afekto būsena).

Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis įvykio metu sudavė nukentėjusiajam tris smūgius, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo teigimu, jis įvykio metu gynė liudytoją G. L. nuo nukentėjusiojo, be to, nukentėjusysis bandė smogti ir jam. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamasis veikė esant būtinajam reikalingumui (BK 31 str.).

BK 28 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio gali būti būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-279/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-141/2015, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).

BK 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jei šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus, b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę asmeniui įvertinti daromą žalą ir žalą, kurios siekiama išvengti, ir sąmoningai pasirinkti elgesio variantą, leisiantį padaryti mažesnę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2009).

Nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties (1 t., b. l. 15-16), kaltinamojo ir liudytojų parodymų, vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti (1 t., b. l. 31-37), kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo grumtynės įvyko po to, kai nukentėjusysis sudavė kumščiu liudytojai G. L. ir ši nugriuvo. Kaltinamasis aiškino, kad jis matė konfliktą (tiksliau - konflikto pradžią) tarp vaikinų ir merginų, išvedė iš baro liudytoją A. B. ir užrakino laukines baro duris, grįžęs pamatė, kaip nukentėjusysis sudavė vienai merginai, įsikišo tarp nukentėjusiojo ir liudytojos G. L., tada nukentėjusysis bandė trenkti jam (M. M.). Kad nukentėjusysis bandė suduoti kaltinamajam, patvirtino ir liudytojas K. K. (1 t., b. l. 127-130).

Per įvykį nukentėjusysis galėjo elgtis agresyviai ir bandyti suduoti kaltinamajam, tačiau negalima laikyti, kad kaltinamojo elgesys atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Kaip minėta, vertinant kėsinimosi pavojingumą reikia atsižvelgti į kėsinimosi intensyvumą, naudojamas priemones, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykį, potencialios žalos dydį. Teismo įsitikinimu, pavojus liudytojai G. L. iš nukentėjusiojo pusės baigėsi tada, kai nukentėjusysis jai sudavė ir ši nugriuvo. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis ketino daugiau smurtauti, juo labiau kad jis žinojo, jog klube liko vienas iš vaikinų kompanijos, o merginos – net trys, neskaičiuojant klubo darbuotojų.

Kaltinamojo veiksmų, suduodant nukentėjusiajam, negalima pateisinti ir tuo, kad nukentėjusysis bandė suduoti jam. Nukentėjusysis bandė suduoti kaltinamajam ranka, įrankių neturėjo. Įvykio naktį nukentėjusysis buvo apsvaigęs. Kitaip negu nukentėjusysis, kaltinamasis per įvykį buvo blaivus, yra aukštesnis ir stambesnis už nukentėjusįjį. Kaltinamasis nuo 2016 m. liepos oficialiai dirbo saugos tarnyboje administratoriumi, bet pagal darbo sutartį turėjo dalyvauti fizinio ir kovinio pasirengimo užsiėmimuose (3 t., b. l. 21). Jis ne vienerius metus dirbo apsaugos darbuotoju, įvykio metu pavadavo apsaugos darbuotoją (2 t., b. l. 60; 3 t., b. l. 34-35). Turint omenyje kaltinamojo fizinį pasirengimą, kovinius įgūdžius, kaltinamojo ir nukentėjusiojo kūno konstitucijos, fizinio ir psichinio pajėgumo skirtumus, tolesnių kaltinamojo veiksmų – trijų smūgių nukentėjusiajam sudavimo padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą - negalima pateisinti tuo, kad reikėjo ginti liudytoją G. L. ar gintis jam asmeniškai.

Teismas nesutinka ir su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad kaltinamasis elgėsi pagal būtinojo reikalingumo taisykles. Nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam ar liudytojai G. L. kilusio pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis, kad buvo būtina suduoti nukentėjusiajam kelis smūgius, kad kaltinamojo padaryta žala – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas – yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Pažymėtina, kad kaltinamasis poreikiu gintis (ginti merginą) teisino tik tuos savo veiksmus, kuriuos pripažino: stumdymąsi su nukentėjusiuoju, jo pargriovimą ant žemės. Kaltinamasis neigė, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius, ir nebandė to pateisinti nei būtinąja gintimi, nei būtinuoju reikalingumu.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsniu, teismas bylos nagrinėjimo metu pranešė kaltinamajam apie galimybę papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 43).

Per įvykį kaltinamasis darbdavio nurodymu pavadavo UAB „S“ saugos tarnybos apsaugos darbuotoją (3 t., b. l. 19, 24-26, 39-40).

Kasacinis teismas išaiškino, kad apsaugos darbuotojai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sąvoką ir yra tinkami BK XXXIII skyriuje nurodytų nusikaltimų subjektai, nes jų profesinių pareigų vykdymu teikiama viešoji paslauga – turto sauga. Asmens ir turto sauga priskirtina prie viešųjų paslaugų tiek pagal savo pobūdį, tiek dėl to, kad jos vykdymas yra reglamentuotas specialiu įstatymu – Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304/2008, 2K-286/2008). BK 230 straipsnio 3 dalis 2011 m. buvo pakeista, tačiau ir šiuo metu numato, kad „valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris [...] teikia viešąsias paslaugas“. Todėl minėta teismų praktika tebėra aktuali. Analogiškos pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-160-135/2016, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-891/2018.

Kita vertus, iš kaltinamajam šiuo atveju taikytų UAB „S“ saugos tarnybos vidinių dokumentų matyti, kad nors formaliai kaltinamasis įvykio metu pavadavo apsaugos darbuotoją, jis nebuvo įgaliotas vykdyti asmens ir turto saugą, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos 2004 m. liepos 8 d. įstatyme Nr. IX-2327 (toliau – Asmens ir turto saugos įstatymas).

Asmens ir turto saugos įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 9 dalys numato, kad asmens ir turto sauga yra saugos tarnybų ir saugos padalinių vykdoma ginkluota ar neginkluota asmens ir turto sauga, kuria siekiama apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius nuo neteisėto kėsinimosi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą. Ginkluota asmens ir turto sauga – asmens ir turto sauga turint teisę panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus. Neginkluota asmens ir turto sauga – asmens ir turto sauga turint teisę panaudoti fizinę prievartą, dujinius ginklus ir specialiąsias priemones. Taigi būtinas asmens ir turto saugos, kaip ji apibrėžta Asmens ir turto saugos įstatyme, požymis - teisė panaudoti fizinę prievartą, dujinius ar šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.

UAB „S“ saugos tarnybos 2016 m. spalio 3 d. apsaugos darbuotoją pavaduojančio asmens pareiginiai nuostatai (toliau – Nuostatai) (3 t., b. l. 40) numato, kad UAB „S“ saugos tarnybos apsaugos darbuotoją pavaduojantis asmuo pagal Nuostatus neturi su prievartos panaudojimu susijusių apsaugos darbuotojo įgaliojimų. Nuostatuose sakoma, kad UAB „S“ saugos tarnybos apsaugos darbuotoją pavaduojantis asmuo turi kai kurias apsaugos darbuotojo teises, numatytas Asmens ir turto saugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, pvz., teisę reikalauti iš pažeidėjo nutraukti neteisėtus veiksmus, neleisti taisyklių nesilaikančių asmenų į saugomuose objektuose vykstančius renginius ir pan. Bet Nuostatuose nenumatyta, kad apsaugos darbuotoją pavaduojantis asmuo turi teisę nešiotis ir naudoti šaunamąjį ginklą; nešiotis ir naudoti specialiąsias priemones, panaudoti fizinę prievartą; sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją; reaguodamas į pavojaus signalus, naudotis transporto priemonėmis su oranžinės spalvos švyturėliais; pašalinti iš saugomų objektų asmenis, pažeidusius viešąją tvarką ar kitus numatytus reikalavimus (Asmens ir turto saugos įstatymo 7 str. 1 d. 1-2, 4, 8-9 p.). Daroma išvada, kad įvykio naktį kaltinamasis faktiškai elgėsi kaip apsaugos darbuotojas (t. y. viršijo savo įgaliojimus), bet teisiškai jis nebuvo įgaliotas teikti viešąją paslaugą – vykdyti asmens ir turto saugą kaip ji apibrėžta Asmens ir turto saugos įstatyme. Todėl kaltinamasis nelaikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu BK 230 straipsnio prasme ir nėra tinkamas BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektas. Kaltinamasis išteisinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 138 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (31 m.), nuo 2011 m. išsiskyręs, nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 27 d. dirbo UAB „S“ saugos tarnyboje, buvusio darbdavio apibūdinamas teigiamai, dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 58, 153; 2 t., b. l. 54, 60-61; 3 t., b. l. 20-21, 152, 181). Teistas 8 kartus, dominuoja smurtiniai nusikaltimai. Be kita ko, 4 kartus teistas už nesunkius sveikatos sutrikdymus. Pastarąją nusikalstamą veiką padarė per lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką (1 t., b. l. 158-200; 2 t., b. l. 1-53; 3 t., 138-146). 2014-2018 m. 6 kartus baustas už smulkius administracinius teisės pažeidimus, iš jų 4 kartus už KET pažeidimus, 1 kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, 1 kartą už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. 2 kartus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais už smulkius KET pažeidimus, kas baustumo neužtraukia (1 t., b. l. 154; 2 t., b. l. 55-59; 3 t., b. l. 182-187). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas; bausmės dydį parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 47 str. 3 d.).

Nusikaltimas aptariamoje byloje padarytas iki Šiaulių apylinkės teismui priimant 2018 m. balandžio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir neatlikus Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu skirtos bausmės. Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė pagal BK 63 straipsnio taisykles turėtų būti bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu skirta bausme. Po to subendrinta bausmė pagal BK 64 straipsnio taisykles turėtų būti bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu nustatytą bausmę subendrino su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. M. skirta bausme. O Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra apskųstas kasacine tvarka ir priimtas nagrinėti (baudžiamoji byla Nr. 2K-370-511/2018). Teismas nebendrina bausmių tol, kol paaiškės rezultatas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150-151) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, paliekamas saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio M. M. – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.