Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės A. Stankevičiūtės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir išteisintas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde prokurorė A. Stankevičiūtė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kurioje S. V. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažinti S. V. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai vertino aplinkybę, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nėra laikytinas didele žala. Šis požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir kitokios atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Asmens kūno neliečiamybė, sveikata yra vienos iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių. Kalbant apie turtinius interesus galimas platesnis žalos interpretavimas, priklausomai nuo asmens turtinės, šeimyninės padėties ir kt. aplinkybių, tačiau kalbant apie žmogaus sveikatą, tokia praktika neturėtų būti taikoma, nes sveikatos sutrikdymas sukelia skaudžias ir dažnai pilnai nepataisomas pasekmes.Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad S. K. padarytas ne lengviausias baudžiamojo įstatymo numatomas – nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas, o nesunkus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimas dešiniame žande, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairiame žande, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje bei kairės akiduobės dugno lūžis), traumuotas asmens veidas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad S. K. prašė iš nukentėjusiojo priteisti tik 50 € padarytos turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindas laikyti, kad jam padaryta fizinė žala yra nedidelė. Pirmiausia, čia kalbama tik apie turtinę žalą, tačiau akivaizdu, kad padaroma ir neturtinė žala. Žmogui sukeliamas skausmas, dėl sužaloto veido jis patiria ir kitokį diskomfortą visuomenėje, net kaulams sugijus išlieka lūžio pėdsakai. Tai, kad asmuo dėl jam žinomų asmeninių priežasčių, individualiai įvertina jam padarytą žalą tokia pinigine išraiška, nesiekia pasipelnyti iš įvykio, nereiškia, kad nusikalstamais veiksmais jam tyčia padarytas sveikatos sutrikdymas nėra didelė žala. Tas pats pasisakytina ir apie motyvą, kad nėra duomenų, jog asmuo ilgai gydėsi ar buvo nedarbingas. Šioje vietoje reikėtų pabrėžti ir veikos pavojingumo laipsnį – nukentėjusysis yra sužalotas asmens, kuris, priešingai, turėtų atlikti pareigą užtikrinti saugumą ir tvarką. Tai, kaip visiškai pareigoms prieštaraujantis elgesys, kenkia tiek konkrečios apsaugos bendrovės, tiek tokių bendrovių ir darbuotojų autoritetui apskritai, formuoja visuomenėje nepasitikėjimą ir neigiamas nuostatas jų atžvilgiu.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės A. Stankevičiūtės apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis neįžvelgiant nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje.Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir tokiu savo veikimu ar neveikimu padaro didelę žalą valstybei (ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims). Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016 ir kt.).Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, S. V., būdamas apsaugos darbuotoju, formaliai atitinka specialaus subjekto požymius, numatytus BK 230 straipsnio 1 dalyje. Sutiktina su apeliantės skunde nurodoma aplinkybe, kad nuteistasis kumščiu sudavęs nukentėjusiajam S. K. į veido sritį ir padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažeidė UAB „G“ generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-010 patvirtintų Apsaugos darbuotojo pagrindinių nuostatų III skyriaus „Pareigos“ 7.4, 7.5 ir 7.6 punktų reikalavimus bei tokiu būdu viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Neabejotina, kad S. V. elgėsi neteisėtai, dėl ko ir buvo pagrįstai nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neneigė, kad nuteistojo elgesyje buvo dalis nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 228 straipsnyje, tačiau nusprendė, kad dėl S. V. neteisėto veikimo nekilo įstatymo numatyti padariniai – didelė žala.Kolegija pažymi, kad taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra vieno iš privalomų šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarinių. Apeliaciniame skunde prokurorė didelės žalos buvimą iš esmė grindžia tik tuo, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), dėl kurio nukentėjusysis S. K. patyrė sunkias ir nepataisomas pasekmes. Kolegija pažymi, kad teisėjas spręsdamas dėl vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimo, nėra saistomas jokių formalių reikalavimų ir savo sprendimą priima vadovaudamasis konkrečiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Skunde akcentuotina aplinkybė, kad buvo padarytas ne menkiausius padarinius numatantis nusikaltimas (BK 140 straipsnis), savaime nesuponuoja, kad visais kitais atvejais asmuo patiria didelę žalą. Sutiktina, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau kolegija nelaiko, kad jie pasiekė tokį dydį, koks nurodomas pateiktame apeliaciniame skunde ir, kad juos būtų galima laikyti didele žala. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo būtų ilgai sveikęs, jam būtų kilę išties sunkūs ir neatitaisomi padariniai. Nuteistasis S. V. intensyviai nesmurtavo, buvo suduoti du smūgiai, dėl jo neteisėto veikimo niekas daugiau nenukentėjo. Pirmosios instancijos teismas priteisė nedidelę turtinę (50 €) ir neturtinę (500 €) žalą, nukentėjusysis apeliacinio skundo nepateikė, kas taip pat rodo, kad ji įvertinta tinkamai, nepažeidė nukentėjusiojo interesų. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsaugos darbuotoju, savaime nesuponuoja, jog buvo padaryta didelė žala asmeniui. Pastebėtina, kad nusikaltimas buvo padarytas konfliktiškos situacijos metu, kuomet nukentėjusysis taip pat buvo pakankamai agresyvus, o nuteistasis ėmėsi neteisėtų priemonių siekiant ją išspręsti. Neabejotina, kad apsaugos darbuotojui negalima kelti tokių pat reikalavimų, kaip statutiniams teisėtvarkos pareigūnams, kurie yra ilgą laiką mokomi specializuotose institucijose, kaip deramai reaguoti ir elgtis konfliktinėse situacijose, tinkamai naudoti jėgą siekiant visuomenei naudingų tikslų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistojo veiksmais būtų padaryta žala UAB „G ar kitiems asmenims, išskyrus nukentėjusįjį S. K.. Įvertinus visa tai, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokurorės Agnės Stankevičiūtės apeliacinį skundą atmesti.