- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-385-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01491-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- O. K., V. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-392-1004/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir O. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. K. ir Biržų rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytą vienašalį sandorį – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą motinai O. K. ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento; taip pat leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo V. K., pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į atsakovui V. K. po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad antstolės I. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. K.. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovė gavo antstolės I. B. raštą dėl skolininko V. K. perleisto turto, kuriame pateikiama informacija, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė palikimą po tėvo P. K. mirties, tačiau tą pačią dieną (2022 m. rugsėjo 13 d.) paveldėjimo teises perleido motinai O. K.. Iš pateiktos informacijos matyti, kad palikėjui P. K. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtinis kompleksas).
3. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė 3/8 turtinio komplekso (t. y. viso paveldimo turto), tačiau 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė palikimą po tėvo P. K. mirties ir tą pačią dieną paveldėjimo teises perleido motinai O. K., kas pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, atliktas veiksmas yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, kadangi atsakovas neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.
4. Ieškovė vertino, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos: 1. Ieškovės naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog ieškovė yra atsakovo kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojantį reikalavimą, o taip pat tai, kad šis reikalavimas yra atsiradęs gerokai anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris. 2. Atsakovo skola ieškovei nėra išieškota (įsiskolinimo likutis 2022 m. lapkričio 22 d. sudaro 30 515,34 Eur sumą), atsakovas negauna jokių pajamų ir jo vardu nėra registruoto jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą ir jo užtektų skolos dengimui, taip pat atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Taigi, atsakovas, perleisdamas paveldėjimo teises sumažino savo turtą, toliau sąmoningai blogina savo finansinę padėtį, kas iš esmės apsunkino ieškovės galimybes atgauti skolą. 3. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas, kadangi neabejotinai žinojo, jog turi įsiskolinimą ieškovei bei aiškiai suvokė, kad atsisakius po palikėjo P. K. mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas. Atsakovas jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomas įsiskolinimas, neturi bei geranoriškai atsiskaityti su ieškovu vengia. 4. Ginčijamas sandoris sudarytas 2022 m. rugsėjo 13 d. Ieškovė apie ginčijamą sandorį antstolės I. B. buvo informuota 2022 m. lapkričio 22 d., taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti, kadangi senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, šiuo atveju nuo 2022 m. lapkričio 22 d. 5. Ieškovei nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pasėkoje atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį, tuo iš esmės apsunkinant skolos išieškojimo ieškovės naudai procesą.
5. Atsakovui tenkantį palikimą sudarantis turtas yra perėjęs atsakovei O. K. (užbaigta paveldėjimo procedūra), todėl, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, yra visos sąlygos taikyti kasacinio teismo nurodytas pasekmes, t. y. taikant restituciją grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento ir leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į atsakovui po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančiu atsakovo V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytą vienašalį sandorį dalyje – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą motinai O. K. nuo jo sudarymo momento ir taikė restituciją – grąžino šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento; nustatė atsakovui V. K. 3/2 dalį į pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1666,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų penkiasdešimties centų) vertės, ir į ¾ dalį pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini), 6438,38 Eur vertės (šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų trisdešimt aštuonių centų), kuris priklauso O. K., leidžiant nukreipti išieškojimą į šias paveldimo turto dalis ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolės I. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovės (kreditorės) UAB „Legal Balance“ naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. K.. Atsakovo skola ieškovei nėra išieškota (įsiskolinimo likutis 2022 m. lapkričio 22 d. sudaro 30 515,34 Eur). Taigi, vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjęs, nėra ginčijamas teismine ir/ar neteismine tvarka, šio vykdomojo dokumento pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini. Tokiu būdu yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ yra atsakovo V. K. kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojantį reikalavimą, o taip pat tai, kad šis reikalavimas yra atsiradęs gerokai anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris.
8. Skundžiamame sprendime teismas taip pat pabrėžė, jog nesudaręs ginčijamo sandorio V. K. būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį paveldėto nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galėjęs vykdyti savo įsipareigojimus ir bent iš dalies atsiskaityti su ieškove. Sutiktina su notarės ir atsakovės O. K. atsiliepimo argumentais, kad jei nebūtų sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, atsakovui būtų atitekę tam tikros dalys paveldimo turto. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė O. K. nesutinka, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditorės teises, nes atsakovas perleido dovanojimo teisę jai siekdamas įvykdyti šeimos narių susitarimą bei sumažinti bendrą kreditorinių reikalavimų dydį (V. K. yra skolingas 29 193,00 Eur atsakovei ir mirusiajam tėvui už lėšas, skirtas jo dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė jau prasidėjus teisminiams procesams dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės teisė atgauti iš sūnaus V. K. skolą už teiktą vaikų išlaikymą, niekaip nepažeidžia ir ieškovės teisės patenkinti savo reikalavimą, dėl kurio yra teisminis ginčas. Šiuo atveju akivaizdu, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas visiškai panaikino galimybę ieškovei patenkinti savo reikalavimą bent iš dalies, todėl ginčijamas sandoris yra pažeidžiantis ieškovės teisę. Nustačius aplinkybę, kad atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, jis nedirba, ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas.
9. Dėl ieškinio senaties skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2022 m. rugsėjo 13 d. Ieškovė apie ginčijamą sandorį antstolės I. B. buvo informuota 2022 m. lapkričio 22 d. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas žinojo, kad yra skolingas ieškovei, taip pat žinojo, kad neturi pakankami lėšų atsiskaityti su ieškove, tačiau vis tiek paveldėjimo teises perleido. Kaip minėta, kito nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Be to, atsakovas šio dovanojimo sandorio sudaryti neprivalėjo. Prieš sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovas V. K. turėjo įsiskolinimą ieškovei. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kai visas galimas paveldėti atsakovo turtas (neįvertinus jo konkrečiai) dovanojamas skolininko motinai, buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, ką nurodė ir atsakovai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, o ne kokio nors būtinumo, todėl sandorio sudarymas laikytinas neprivalomu. Taigi, atsakovas V. K. sudarė sandorį, kurio sudaryti neturėjo, atsakovo sudarytas sandoris neatitiko asmens, veikiančio kreditorės interesais, elgesio standarto tomis aplinkybėmis.
11. Dėl skolininko nesąžiningumo pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditorės interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvai ar kitais artimais giminaičiais. Teismo vertinimu, sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, atsakovas V. K. žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei. Taigi atsakovo palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, kadangi tuo apsunkino ieškovės galimybes atgauti skolą. Dėl sutarties su sūnumi V. K. sudariusios atsakovės O. K. (ne)sąžiningumo, pažymėtina, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinas sandoris, O. K. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo. Teismas sprendė, jog atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorės reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto dalies, taigi veikė nesąžiningai ir jo sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu.
12. Vertindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudaryto vienašalio sandorio – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą motinai O. K. pripažinimo negaliojančiu, teismas jį dėl aiškumo patikslino. Kadangi sandorio šalis yra ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K., kurios atžvilgiu ieškovė ieškinio reikalavimų nereiškė, dėl civilinių teisių stabilumo, dalyje jos 2022 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanotos paveldėjimo teisės, likusios po jos tėvo P. K. mirties, nevertintinos ir paliktinos galioti.
13. Pasisakydamas dėl kreditorės reikalavimo nukreipimo į skolininko perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą teismas pabrėžė, jog atsakovui V. K. nustatytina 3/4 dalis į pagal įstatymą paveldimą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalis padalinta iš ½ (3333,00 Eur : iš ½ =1666,50 Eur) ir nustatytina 3/8 dalis į pagal įstatymą paveldimą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini) (34338,00 Eur : ½ = 17169,00 Eur), dalis paliktina ¼ motinai O. K. (4292,25 Eur), likusi dalis padalintina iš ½ (12876,75 Eur : ½ = 6,438,38 Eur). Viso 8104,88 Eur turtinių teisių suma. Ginčijamas nekilnojamasis turtas yra išlikęs, į kurį teismas leidžia nukreipti išieškojimą (restitucija) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.13 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis). Nėra duomenų apie kilnojamojo turto (ginklo) buvimo vietą, dėl jo reikalavimų šalims nereiškia ir ieškovė. Kartu teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo turtinių teisių sumą, o teismas restitucijos klausimą turi išspręsti ex officio, todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė O. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas peržengė patikslinto ieškinio reikalavimus ir dėl to padarė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva patikslino ieškovės reikalavimą, nurodydamas, jog teismas dėl aiškumo patikslina aplinkybę dėl trečiojo asmens I. K., taip pat pasisakė dėl restitucijos taikymo. Šioje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytą vienašalį sandorį, o teismas pripažino negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sandorį dalyje, o taip pat taikė dalinę restituciją, nes tuo pačiu 2022 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sandoriu paveldėjimo teises perleido ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo. Be to, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė atsakovui V. K., pagal įstatymą paveldėto tėvo P. K. palikimo dalis, nors ieškinyje tokie reikalavimai nebuvo keliami.
14.2. Apeliantė pabrėžia, jog antrasis ieškovės reikalavimas - leisti nukreipti UAB „Legal Balance“ naudai iš atsakovo V. K. pagal 2012-03-26 Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į atsakovui V. K. po patikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą negalėjo būti tenkinamas, nes turtas, į kurį ieškovė siekia nukreipti išieškojimą, nuosavybės teise priklauso O. K. ir nėra nuosavybės teise valdomas atsakovo V. K.. Ieškovė ieškinyje neginčijo 2022-11-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto O. K., iki šiol jis nėra pripažintas iš dalies negaliojančiu, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Papildomai pastebi, jog laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Todėl negalėjo būti tenkinamas ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą į atsakovui V. K. po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, nes priėmęs palikimą įpėdinis turto neįgijo, o įgijo tik turtinę teisę. Tenkinus tokį reikalavimą yra pažeistos teisės normos reglamentuojančios ne tik paveldėjimo teisinius santykius, bet ir vykdymo procesą, kuriam taikomas pagrindinis principas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į svetimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovui V. K. 3/2 dalį į pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), 1666,50 Eur vertės. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Vadinasi Atsakovė O. K. paveldėjo 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. K. ir I. K. kiekvienas po 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14.4. Taip pat skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas šio dovanojimo sandorio sudaryti neprivalėjo. Teismas neįvertino atsakovų nurodytų aplinkybių, jog O. K. su sutuoktiniu P. K. laikotarpiu nuo 2007-11-10 iki 2021-11-10 teikė piniginį išlaikymą V. K. nepilnametėms dukroms, dėl ko V. K. susidarė 29 193 eurų skola O. K. ir P. K.. Atsakovas sudarydamas dovanojimo sandorį ne tik vykdė pareigą grąžinti įsiskolinimą atsakovei, bet siekė nedidinti kreditorinių reikalavimų. Todėl pagal susidariusias faktines aplinkybes, atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Teismas taip pat neįvertino ir atsakovės pateikto įrodymo dėl skolos - 2023-04-24 Marijampolės apylinkės teismo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
14.5. Apeliantė pabrėžia ir tai, jog nors teismas sprendime nurodo, kad ieškinys tenkinamas visiškai, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad ieškinio reikalavimai buvo tenkinti tik iš dalies, todėl teismas netinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė nepagrįstai.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.
15.1. Nurodo, kad ieškovė pagrindė visas egzistuojančias Actio Pauliana taikymo sąlygas, kurios įtvirtintos tiek CK 6.66 straipsnyje, tiek ir išskiriamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taip pat bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar V. K. pagrįstai savo paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo mirties, dovanojo motinai O. K.. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks atsakovo V. K. sandoris yra nesąžiningas, sudarytas siekiant išvengti kreditorės reikalavimų tenkinimo, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai antstolės I. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. K. pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo skola 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė 30 515,34 Eur sumą.
19. Iš Paveldėjimo bylos 150/2022 m. duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) mirus P. K. liko palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir ginklas. Šiuos duomenis patvirtina ir Paveldėjimo bylos 150/2022 m. medžiaga.
20. 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovai ir trečiasis asmuo I. K. priėmė palikimą po tėvo (sutuoktinio) P. K. mirties paduodami pareiškimus Biržų rajono (duomenys neskelbtini) – ojo notaro biuro notarei J. P. ir tą pačią dieną, tai yra 2022 m. rugsėjo 13 d., atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo jiems pagal įstatymą priklausančias paveldėjimo teises, jų nedetalizuojant, likusias po tėvo P. K., mirties (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei O. K..
Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų
Dėl actio Pauliana sąlygų
21. Nagrinėdamas byloje kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog paveldėjimo kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.
22. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
23. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
24. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, jo atsisako ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Akivaizdu, kad neturintis kreditorių asmuo turi apsisprendimo teisę dėl palikimo priėmimo, tačiau turint įsiskolinimą, atsiradusi galimybė paveldėti turtą turi būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi.
25. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019 19 punktas). Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui.
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė visas actio Pauliana sąlygas, o apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės šių sąlygų neginčija, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti tokio sandorio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą bei leidžiančių pagrįstai spręsti, kad atsakovas turėjo pareigą sudaryti vienašalį sandorį dėl paveldėjimo teisių dovanojimo savo motinai ar kad turimas finansinis įsipareigojimas motinai yra tenkintinas pirmiau nei skolos, kuri yra išieškoma, padengimas ieškovei.
27. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, galima situacija, kuomet kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Galima situacija, kai skolininkas, perleidęs turtą, netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. K. po tėvo P. K. mirties, būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį tėvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimą priėmė ir 2022-09-13 sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį savo mamos naudai. Nors tokį patį sandorį sudarė ir atsakovo sesuo, t. y. abu vaikai sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį mamos naudai, tačiau šioje byloje esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą kvestionuoti atsakovo V. K. vienašalio sandorio sudarymo pagrįstumą, yra ta, jog atsakovas tokio sandorio sudarymo metu nebuvo padengęs turimos skolos, kurios išieškojimas vykdomas, ieškovei. Negana to, kaip jau minėta pirmiau bei ką buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė O. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė jau prasidėjus teisminiams procesams dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taigi atsakovės teisė atgauti iš sūnaus V. K. skolą už teiktą vaikų išlaikymą nepažeidžia bei neriboja ir ieškovės teisės patenkinti savo reikalavimą, dėl kurio jau buvo pradėtas išieškojimo procesas.
29. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ginčijamo sandorio (paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties) sudarymo metu atsakovas V. K. nebuvo padengęs įsiskolinimo ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tuo metu turėjo turto, į kurį buvo galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą.
30. Taigi, įvertinus tai, kad atsakovas V. K. yra palikėjo P. K. pirmos eilės įpėdinis (kartu su seserimi), akivaizdu, kad šis atsakovas, priėmęs tėvo palikimą ir jo neperleidęs motinai, būtų įgijęs nuosavybės teisę į palikimo objektu buvusį atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, padovanojo savo paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo panaikinta galimybė iš paveldimo turto įvykdyti skolinę prievolę ieškovei (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).
31. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog atsisakymas priimti palikimą buvo nulemtas šeimos narių susitarimo bei įprastos praktikos vaikams atsisakant palikimo dalies likusio vieno iš tėvų naudai. Toks sandorio sudarymo tikslas ir juo siekiamos sukurti teisinės pasekmės (turint omenyje pirmiau išdėstytas aplinkybes apie atsakovo finansinius įsipareigojimus ir galimybes juos įvykdyti) neatitinka atsakingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto. Bendras šeimos interesas perleisti viso turto nuosavybę motinai, nepatvirtina pareigos sudaryti ginčijamą sandorį (faktiškai atsisakyti palikimo) atsiradimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie šeimos narių susitarimą dėl paveldėto turto perleidimo neturi prioriteto prieš atsakovo kreditorės interesų gynimą.
32. Papildomai pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos iš tiesų suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėčio palikimą, savo turimą paveldėjimo teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra. Tačiau nustačius, kad įpėdinis, atsisakydamas palikimo ar dovanodamas palikimo teises, pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teisme
33. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nepagrįstu pirmosios instancijos teismo ieškinio ribų peržengimu, pirmiausia pažymėtina tai, jog patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo V. K. 2022-09-13 sudarytą vienašalį sandorį - paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą motinai O. K. ir taikyti restituciją - grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento; taip pat leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo V. K. pagal 2012-03-26 Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į atsakovui V. K. po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014), vadinasi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018 33 punktą). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012).
34. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu ab initio, turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva nepagrįstu ieškinio ribų peržengimu taikant restituciją bei nustatant tinkamą jos taikymo apimtį, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
35. Apeliaciniame skunde atsakovė kaip vienus iš esminių argumentų taip pat nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei O. K., o Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nėra pripažintas negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais argumentais taip pat nesutinka ir juos atmeta, kaip nepagrįstus.
36. Pažymėtina, jog panaikinus atsakovo priimto palikimo teisių dovanojimą, šalys grąžinamos į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų nesąžiningo atsakovo V. K. veikimo, t. y. į tokią padėtį, kuri būtų, jei atsakovas, kuris jau buvo priėmęs palikimą, nebūtų paveldėjimo teisės dovanojęs savo motinai. Actio Pauliana ieškinio tikslas nėra sandorio pripažinimas negaliojančiu, tai yra tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Be to, pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, t. y. išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą, nagrinėjamu atveju – dovanotą, turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Byloje nustačius, kad apeliantas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise dovanojo paveldėjimo teisę ir taip pažeidė kito asmens – kreditorės teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kreditoriaus teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovės O. K. nuosavybėn. Pažymėtina, kad turtas jos nuosavybėn perėjo ab initio, t. y. nuo to momento, kai atsakovas V. K. nutraukė paveldėjimo teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, papildomai analizuoti O. K. nuosavybės dalies, kuri atsirado tik V. K. vienašalio sandorio, pripažintu negaliojančiu, pagrindu, teisėtumo aspektą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
37. Kartu apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog pareikštas patikslintas ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, dėl ko iš atsakovų neturėjo būti priteisiamos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos išlaidų paskirstymas yra siejamas su būtent su materialinių reikalavimų turiniu ir apimtimi. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nesiekė ir nereiškė jokių reikalavimų, susijusių ne su atsakovo V. K. priimtu sprendimu dovanoti priimtą palikimą. Taigi, materialinis reikalavimas, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia tik dalį Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dėl V. K., skundžiamu sprendimu buvo tenkintas visiškai, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bei atitinkamai pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pripažindamas ieškovę visiškai laimėjusią ginčą.
Dėl atsakovui V. K. nustatyto paveldimo turto dalies
38. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su konkrečios V. K. paveldėto turto dalies nustatymą, pirmiausia pažymėtina tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad paveldimą turtą sudarė palikėjui priklausęs žemės sklypas, pusė žemės sklypo su statiniais bei šaunamasis ginklas. Dėl šaunamojo ginklo byloje reikalavimai reikšti nebuvo, dėl to ginčas nekyla ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako ir vertina apeliantės ginčijamas skundžiamu sprendimu V. K. nustatytas paveldimo turto dalis.
39. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nustato atsakovui V. K. 3/2 dalį į pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1666,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų penkiasdešimties centų) vertės, ir į ¾ dalį pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini), 6438,38 Eur vertės (šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų trisdešimt aštuonių centų), kuris priklauso O. K., leidžiant nukreipti į šias paveldimo turto dalis ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai, iš atsakovo V. K., pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą.
40. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui V. K. nustatytina 3/4 dalis į pagal įstatymą paveldimą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalis padalinta iš ½ (3333,00 Eur : iš ½ =1666,50 Eur) ir nustatytina 3/8 dalis į pagal įstatymą paveldimą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini) (34338,00 Eur : ½ = 17169,00 Eur), dalis paliktina ¼ motinai O. K. (4292,25 Eur), likusi dalis padalintina iš ½ (12876,75 Eur : ½ = 6,438,38 Eur). Viso 8104,88 Eur turtinių teisių suma.
41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į CK 5.13 straipsnio nuostatas, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė faktines aplinkybes, nurodė tinkamas taikytinos teisės aktų nuostatas, tačiau nepakankamai aiškiai įvardijo konkrečias V. K. paveldėto turto dalis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamame sprendime nurodytas turto dalis ir nurodo, kad V. K. paveldimo turto dalį sudaro 3/8 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 3/16 dalys žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, garažo, kiemo statinių (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
43. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Apeliacinės instancijos teismas patikslina atsakovui nustatytas paveldimo turto dalis, tačiau tai nelaikytina skundžiamo sprendimo keitimu, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė paveldimo turto apimtis bei taikė teisės aktų nuostatas, tačiau dėl apsirikimo nepakankamai aiškiai įvardijo turto dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo aiškumą, patikslina atsakovo V. K. paveldėto turto dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 25 d. rezoliucinę dalį nurodant, jog atsakovo V. K. paveldimo turto dalį sudaro 3/8 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini), kurie (turto objektai) priklauso O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidžiant nukreipti į šias paveldimo turto dalis ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens 302528679 naudai, iš atsakovo V. K., pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą.