Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ atstovei M. Z., atsakovui V. K., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui, atsakovei O. K., atsakovės atstovei advokatei Astai Usevičiūtei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. K.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei Juditai Pronckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir O. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K. ir Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Juditai Pronckienei, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

13. Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. ir atsakovo atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, jog ginčą palieka teismui spręsti. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad mama O. K., priimdama iš atsakovo dovaną, nežinojo apie jo įsipareigojimus ieškovei. Paaiškino, jog neturėjo išankstinio ketinimo pas notarę padovanoti paveldėjimo teises mamai, tačiau su seserimi nusprendė, kad jiems nieko nereikia. Atsakovo atstovas neprieštaravo ieškovės argumentams, kad ieškovė neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Papildė, kad tikėtina, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir neprašo taikyti ieškinio senaties ginčui. Atstovas tikrai nesutinka, kad atsakovas ir jo mama (atsakovė) buvo nesąžiningi sudarydami minimą sandorį. Būtent to šalių nesąžiningumo ieškovė ir neįrodė. Atstovo vertinimu ginčo sandoris nėra neatlygintinis.

14. Atsakovė O. K. atsiliepimu ieškovės patikslintą ieškinį prašė atmesti visa apimtimi bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė po sutuoktinio P. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarę, kad priimti palikimą. Į tą patį notarų biurą kreipėsi ir jos bei mirusiojo P. K. vaikai – V. K. ir I. K.. Prieš kreipiantis į notarę, pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai V. K. ir I. K., gerbdami mirusiojo tėvo išreikštą valią, šeimos susitarimu palikimą sudarantį turtą paliko jai. 2007 m. tėvų ir sūnaus V. K. žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad V. K. nepretenduos į palikimą sudarantį turtą po vieno iš tėvų mirties. V. K. yra skolingas 29193,00 Eur jai ir mirusiajam tėvui už lėšas, skirtas jo dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Todėl prasidėjus teisminiams procesams dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, suprato, kad teisė atgauti iš sūnaus V. K. skolą už teiktą vaikų išlaikymą gali likti nerealizuota. Ši išlaikymo nepilnamečiams vaikams skola, 5 procentų metinės palūkanos ir 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš skolininko V. K. priteistos 2023 m. balandžio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išduotu teismo įsakymu (civilinės bylos Nr. eL2-4256-714/2023).

15. Apie sūnaus V. K. turto areštą sužinojo tik notarės biure, tačiau notarė nurodė, kad šie areštai nėra kliūtis jam priimti palikimą ir padovanoti paveldėjimo teisę jai. Pasitikėjo notarės kompetencija, todėl sutiko, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi jai sūnus ir dukra I. K. padovanotų paveldėjimo teises, likusias po jų tėvo P. K. mirties. 2022 m. lapkričio 3 d. notarų biure gavo nuosavybės teisės liudijimus, o 2022 m. lapkričio 22 d. notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo jai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas mirusiojo sutuoktinio turtas (žemės sklypas ir turtinis kompleksas), kaip asmeninė nuosavybė.

16. Mano, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana sąlygų, kurioms esant vienašalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė neginčija, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę V. K.. Tačiau ji nėra ieškovei skolinga, ieškovė jokių sutartinių ar prievolinių reikalavimų atsakovei neturi. Nesutinka, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditorės teises. Nurodė, kad atsakovas perleido dovanojimo teisę jai siekdamas įvykdyti šeimos narių susitarimą bei sumažinti bendrą kreditorinių reikalavimų dydį. Teigia, kad jei nebūtų sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, atsakovui būtų atitekę 3/8 dalys paveldimo turto, kurio vertė pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, yra 8328,38 Eur. Paaiškino, kad atsakovo kreditorinis įsiskolinimas jai susidarė per 14 metų ir yra senesnis nei ieškovės kreditorinis reikalavimas. Atsakovė nesutinka, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovas V. K. sudarydamas dovanojimo sandorį ne tik vykdė pareigą grąžinti atsakovei įsiskolinimą, bet ir siekė nedidinti kreditorinių reikalavimų. Ieškovė neįrodė jog ji ar sūnus buvo nesąžiningi sudarydami paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį.

17. Atsakovė pažymėjo, kad neturėjo duomenų ir nežinojo, kad sūnus yra kažkam kitam skolingas, nežinojo įsiskolinimo dydžio. Tik dabar suprato, kad sūnus nenorėjo jos ir jos vyro jaudinti, nenorėjo, kad jie išgyventų, kadangi jos sveikatos būklė po persirgto infarkto buvo ir yra sudėtinga. Kadangi sudarytas ginčo sandoris yra neatlygintinis, tai jos sąžiningumas/nesąžiningumas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nėra vertinamas. Dėl atsakovo sąžiningumo nurodė, kad tą pačią ginčo sandorio sudarymo dieną notarė turėjo informaciją apie atsakovo įsiskolinimus, tačiau tai nebuvo kliūtis sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį. Pažymėjo, jog ne tik sūnus, bet ir dukra jai padovanojo paveldėjimo teises. Ši aplinkybė iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, o taip pat ir pergyvenusios sutuoktinės valią, jog visas paveldimas turtas atitektų pergyvenusiai sutuoktinei.

18. Ieškovės reikalavimas dėl leidimo nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą į atsakovui po palikėjo mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą negali būti tenkinamas, nes šis turtas, į kurį ieškovė siekia nukreipti išieškojimą, šuo metu nuosavybės teise priklauso jai ir nėra nuosavybės teise valdomas atsakovo.

19. Teismo posėdžio metu atsakovė O. K. ir atsakovės atstovė prašė patikslintą ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Nesutinka, kad ji savo elgesiu priimdama palikimą buvo nesąžininga. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad nežinojo apie sūnaus skolas. Paaiškino, kad pas notarę vaikai pasielgė sąžiningai, t. y. taip, kaip ir turėjo pasielgti. Atsakovės atstovė papildė, kad ginčo sandorio sudarymo motyvas buvo natūraliai susiklosčiusios šeimos gyvenimo aplinkybės. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti paveldėjimo teisių perleidimo sutarties. Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovės reikalavimas dėl leidimo nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo teismo išduotą vykdomąjį dokumentą vykdomą išieškojimą į atsakovui po palikėjo mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, negalėtų būti tenkinamas, nes turtas šiai dienai priklauso atsakovei O. K..

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K. nepateikė atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jai nekilo klausimų dėl paveldėtos dalies perleidimo mamai, kadangi tai buvo tėvų užgyventas turtas. Patvirtino bylos faktines aplinkybes, jog notarė minėjo, kad brolio V. K. dviem labai senoms mašinos antstolės I. Bakšienės yra uždėtas areštas, kaip ir banko sąskaitoms. Tačiau notarė patikino, kad kliūčių sudaryti sandorį nėra ir nekilo abejonių dėl notarės kompetencijos. Neįžvelgė ir nematė brolio elgesyje nesąžiningumo (skolų slėpimo, planavimo jas slėpti). Visi pas notarę pasirašė ant vieno dokumento dėl dovanojimo paveldėjimo teisių. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

21. Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu informavo, jog Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Judita Pronckienė 2023 m. kovo 31 d. buvo atleista iš notaro pareigų pasibaigus įgaliojimams. Pažymėjo, jog notarų rūmai neatstovauja buvusio notaro teismo procese, neperima kitų materialinių ir procesinių teisių ir pareigų, atsiradusių notaro profesinės veiklos metu, taip pat, neteikia paaiškinimų dėl notaro atliktų veiksmų. Nesant notaro materialinių ir procesinių teisių ir pareigų perėmimo, teismas priimdamas procesinį sprendimą vadovaujasi 2022 m. gruodžio 21 d. Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Juditos Pronckienės atsiliepimu.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Judita Pronckienė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nurodo faktines aplinkybes teisingai, jog: palikėjui P. K. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., taip pat priklausė ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovui pagal įstatymą atsirado teisė po palikėjo P. K. mirties į atsiradusį palikimą, 3/8 dalis turto, kurio vertė 8104,88 Eur. Tai sodybos (turtinio komplekso) dalis, kurioje liko gyventi po tėvo mirties atsakovo motina, trečiasis asmuo O. K.. Jai ir perleido. Notarė nesiima vertinti ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų, tiki, kad teismas teisingai įvertins, todėl palieka bylą spręsti teismo nuožiūrai. Linki, kad ieškovas su atsakovu ginčą baigtų taikiai. Tokią nuomonę galima susidaryti perskaičius atsakovui taikytų Turto areštų aktų keitimą, kol liko areštuoti tik automobiliai (žiūr. Išraše paskutinis „2. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)). Automobiliai nuo pat Turto arešto dienos iki šiol nepaimti daliniam skolos padengimui. Gal dėl to, kad atsakovas pastoviai dengė skolą. Mano, kad tai rodo išieškotojo ir skolininko tarpusavio santykių geranoriškumą (civilinės bylos Nr. e2-398-857/2023 medžiaga).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

23. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės (kreditorės) UAB „L. B.“ naudai antstolės Irenos Bakšienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. K. pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011. Atsakovo skola 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė 30515,34 Eur sumą.

24. 2022 m. rugpjūčio 1 d. mirus atsakovo V. K. tėvui P. K. liko palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., taip pat ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir ginklas. Šiuos duomenis patvirtina ir Paveldėjimo bylos (duomenys neskelbtini) m. medžiaga.

25. 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovai ir trečiasis asmuo I. K. priėmė palikimą po tėvo (sutuoktinio) P. K. mirties paduodami pareiškimus Biržų rajono 2 – ojo notaro biuro notarei Juditai Pronckienei ir tą pačią dieną, tai yra 2022 m. rugsėjo 13 d., atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo jiems pagal įstatymą priklausančias paveldėjimo teises, jų nedetalizuojant, likusias po tėvo P. K., mirties (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei O. K..

26. Atsakovei O. K. 2022 m. lapkričio 22 d. buvo išduotas pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruotos viešajame Nekilnojamojo turto registre.

27. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovę antstolė I. Bakšienė raštu informavo, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė palikimą po tėvo P. K. mirties, tačiau tą pačią dieną (2022 m. rugsėjo 13 d.) paveldėjimo teises perleido motinai O. K. bei pasiūlė kreditorei (ieškovei) apsivarstyti galimybę ir reikalingumą inicijuoti turto perleidimo sandorio panaikinimą.

28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2023 m. balandžio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išduotu teismo įsakymu (civilinės bylos Nr. eL2-4256-714/2023) nutarta iš skolininko V. K. išieškoti 29193,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą, 5 procentų metines palūkanas ir 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 1 d.

Dėl ginčo esmės.

29. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytą vienašalį sandorį – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą motinai O. K. ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento. Taip pat ieškovė prašo leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo V. K., pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011 vykdomą išieškojimą į atsakovui V. K. po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą. Atsakovai ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K. su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko.

30. Kreditorių interesų gynimo taisyklės įtvirtintos CK IV skyriuje. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

31. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

32. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorė privalo įrodyti turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsakovas V. K. neprieštaravo ieškovės argumentams, kad ieškovė neabejotiną ir galiojančią teisę į atsakovą turi. Atsakovė O. K. taip pat neginčijo, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę V. K..

33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011, pagal kurį ieškovės (kreditorės) UAB „L. B.“ naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. K.. Atsakovo skola ieškovei nėra išieškota (įsiskolinimo likutis 2022 m. lapkričio 22 d. sudaro 30515,34 Eur sumą).

34. Atsakovė O. K. nurodė, kad ji nėra ieškovei skolinga, ieškovė jokių sutartinių ar prievolinių reikalavimų atsakovei neturi. Teismas sutinka su šiais atsakovės argumentais, nes atsakovės atžvilgiu teismas ir nevertina kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

35. Taigi, teismas konstatuoja, jog vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjęs, nėra ginčijamas teismine ir/ar neteismine tvarka, šio vykdomojo dokumento pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir atsakovai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kas neabejotinai patvirtina, jog ieškovė UAB „L. B.“ yra atsakovo V. K. kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojantį reikalavimą, o taip pat tai, kad šis reikalavimas yra atsiradęs gerokai anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl ginčijamo sandorio, kuris gali pažeisti kreditorės teises.

36. Atsakovas ginčijamu sandoriu po tėvo mirties perleido paveldėjimo teises motinai. Ieškovės nurodė, kad atsakovas negauna jokių pajamų ir jo vardu nėra registruoto jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą ir jo užtektų skolos dengimui, taip pat atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Taigi, atsakovas, perleisdamas paveldėjimo teises sumažino savo turtą, toliau sąmoningai blogina savo finansinę padėtį, kas iš esmės apsunkino ieškovės galimybes atgauti skolą. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovas V. K., perleisdamas paveldėjimo teises iš esmės pablogino savo finansinę padėtį.

37. Kaip nustatyta aukščiau, byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė yra atsakovo V. K. kreditorė. Teismas neiškelia aukščiau kreditorės interesų atsakovo V. K. sudaryto su tėvais preliminaraus susitarimo, kuriuo V. K. įsipareigojo ateityje perleisti likusiam pergyvenusiam vienam iš tėvų jam tenkančią palikimo dalį, kaip įsiskolinimo už jo vaikams mokėtą išlaikymą. Nepagrįsti ir atsakovo V. K. argumentai, jog jis neturėjo galimybių sumokėti įsiskolinimo ieškovei. Teismas konstatuoja, jog nesudaręs ginčijamo sandorio V. K. būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį paveldėto nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galėjęs vykdyti savo įsipareigojimus ir bent iš dalies atsiskaityti su ieškove. Sutiktina su notarės ir atsakovės O. K. atsiliepimo argumentais, kad jei nebūtų sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, atsakovui būtų atitekę tam tikros dalys paveldimo turto.

38. Atsakovė O. K. nesutinka, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditorės teises. Nurodė, kad atsakovas perleido dovanojimo teisę jai siekdamas įvykdyti šeimos narių susitarimą bei sumažinti bendrą kreditorinių reikalavimų dydį. V. K. yra skolingas 29193,00 Eur atsakovei ir mirusiajam tėvui už lėšas, skirtas jo dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Todėl prasidėjus teisminiams procesams dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, suprato, kad teisė atgauti iš sūnaus V. K. skolą už teiktą vaikų išlaikymą gali likti nerealizuota. Teismas su atsakovės argumentais sutinka iš dalies. Teismo įsakymu civilinėje byloje iš tiesų iš skolininko yra nutarta išieškoti skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau, kaip pripažįsta ir pati atsakovė, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ji pateikė jau prasidėjus teisminiams procesams dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovės teisė atgauti iš sūnaus V. K. skolą už teiktą vaikų išlaikymą, niekaip nepažeidžia ir ieškovės teisės patenkinti savo reikalavimą, dėl kurio yra teisminis ginčas.

39. Akivaizdu, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas visiškai panaikino galimybę ieškovei patenkinti savo reikalavimą bent iš dalies, todėl ginčijamas sandoris yra pažeidžiantis ieškovės teisę. Nustačius aplinkybę, kad atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, jis nedirba, ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties.

40. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ginčijamas sandoris sudarytas 2022 m. rugsėjo 13 d. Ieškovė apie ginčijamą sandorį antstolės I. Bakšienės buvo informuota 2022 m. lapkričio 22 d. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Sutiktina su ieškove, jog ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorė sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, šiuo atveju nuo 2022 m. lapkričio 22 d. Nesant ir atsakovų prašymų taikyti ieškinio senatį neprašo taikyti ieškinio senaties ginčui, vertintina, jog ieškovė nepraleido termino pareikšti ieškinį teismui (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ginčijamo sandorio sudarymo.

41. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorės interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

42. Atsakovas V. K. nurodė, kad tą pačią dieną notarė surašė Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir notarė patikino visas buvusias šalis, kad kliūčių sudaryti dovanojimo sandorį nėra. Atsakovė O. K. apie sūnaus V. K. turto areštą sužinojo tik notarės biure, tačiau notarė nurodė, kad šie areštai nėra kliūtis jam priimti palikimą ir padovanoti paveldėjimo teisę jai. Pasitikėjo notarės kompetencija, todėl sutiko, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi jai sūnus ir dukra I. K. padovanotų paveldėjimo teises, likusias po jų tėvo P. K. mirties. Pagal notarės atsiliepimo turinį, teismas vertina, jog ir notarei buvo žinoma apie V. K. turimus įsiskolinimus, todėl atsakovui taikytus Turto areštų aktų keitimus, kol liko areštuoti tik automobiliai (žiūr. Išraše paskutinis „2. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)). Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas žinojo, kad yra skolingas ieškovei, taip pat žinojo, kad neturi pakankami lėšų atsiskaityti su ieškove, tačiau vis tiek paveldėjimo teises perleido. Kaip minėta, kito nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.

43. Atsakovas mano, kad sandorį, kurį ginčija ieškovė, jis privalėjo sudaryti, nes buvo prisiėmęs tokį įsipareigojimą. Nors atsakovas V. K. ir atsakovė O. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K. nurodė, jog gerbdami mirusiojo tėvo išreikštą valią iš esmės laikėsi tarpusavio susitarimo, kuriuo paveldėjimo teises į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleido motinai, tačiau atsakovas šio dovanojimo sandorio sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditorei ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Prieš sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovas V. K. turėjo įsiskolinimą ieškovei. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kai visas galimas paveldėti atsakovo turtas (neįvertinus jo konkrečiai) dovanojamas skolininko motinai, buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, ką nurodė ir atsakovai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, o ne kokio nors būtinumo, todėl sandorio sudarymas laikytinas neprivalomu.

44. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas V. K. sudarė sandorį, kurio sudaryti neturėjo, atsakovo sudarytas sandoris neatitiko asmens, veikiančio kreditorės interesais, elgesio standarto tomis aplinkybėmis (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl skolininko (ne)sąžiningumo.

45. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

46. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naštą siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Nagrinėjamu atveju aktualu CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditorės interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvai ar kitais artimais giminaičiais. Nors atsakovai nurodo, jog šios bylos šalys yra susiję giminystės ryšiais, tačiau teismas pažymi, jog yra vertinamos ginčo sandorio šalys.

47. Teismo vertinimu, sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, atsakovas V. K. žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei. Taigi atsakovo palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, kadangi tuo apsunkino ieškovės galimybes atgauti skolą skola. Dėl sutarties su sūnumi V. K. sudariusios atsakovės O. K. (ne)sąžiningumo, pažymėtina, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinas sandoris, O. K. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, kaip minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo. Teismo vertinimu, atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorės reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto dalies, taigi veikė nesąžiningai ir jo sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu, tuo iš esmės ieškinį tenkinus visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

48. Vertindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudaryto vienašalio sandorio – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą motinai O. K. pripažinimo negaliojančiu, teismas jį dėl aiškumo patikslina. Kadangi sandorio šalis yra ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K., kurios atžvilgiu ieškovė ieškinio reikalavimų nereiškė, dėl civilinių teisių stabilumo, dalyje jos 2022 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanotos paveldėjimo teisės, likusios po jos tėvo P. K. mirties, nevertintinos ir paliktinos galioti.

Dėl kreditorės reikalavimo nukreipimo į skolininko perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą.

49. Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Nepriklausomai nuo to, ar ieškovė ieškinyje prašo taikyti restituciją ar ne, teismui konstatavus sandorio negaliojimo faktą, restitucijos klausimą teismas turi išspręsti ex officio, t. y. pasisakyti dėl jos taikymo galimybės ir būdo (CK 6.145 – 6.146 straipsniai). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (buvusią padėtį) (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Teismas, taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti svarbias restitucijos taikymui aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra.

50. Teismas pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 4 dalies normoje yra įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 60 punktas).

51. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą.

52. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovai ir trečiasis asmuo I. K. priėmė palikimą po tėvo (sutuoktinio) P. K. mirties paduodami pareiškimus Biržų rajono 2 – ojo notaro biuro notarei Juditai Pronckienei ir tą pačią dieną, tai yra 2022 m. rugsėjo 13 d., atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo jiems pagal įstatymą priklausančias paveldėjimo teises, jų nedetalizuojant, likusias po tėvo P. K., mirties (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei O. K..

53. Atsakovei O. K. 2022 m. lapkričio 22 d. buvo išduotas pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruotos viešajame Nekilnojamojo turto registre.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise, perleidžia pagal įstatymą priklausančias paveldėjimo teises ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditorės reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises bei interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens nuosavybėn (šiuo atveju – atsakovės O. K. nuosavybėn). Aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

55. Vertindamas šios bylos reikšmingas aplinkybes, kad tenkinus ieškovės reikalavimą taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento ir leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo V. K. pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011 vykdomą išieškojimą į atsakovui V. K. po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, būtų pažeistos trečiojo asmens I. K. bei palikėją pergyvenusios sutuoktinės – atsakovės O. K. teisės ir teisėti interesai.

56. Teismo vertinimu tik ieškovė teisingai nurodė 8104,88 Eur turtinių teisių, kurias atsakovas perleido ginčijamu sandoriu, vertę, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro išrašuose bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. Kad atsakovui pagal įstatymą atsirado teisė po palikėjo P. K. mirties į atsiradusį palikimą, kurio vertė 8104,88 Eur, atsiliepime nurodė ir notarė. Atsakovės O. K. nuosavybėn paveldėjimo pagrindu perėjo jai kaip palikėją pergyvenusiai sutuoktinei ir kitam palikėjos vaikui (trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. K.) tenkančios paveldimo pagal įstatymą turto dalys (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Teismas pažymi, jog restitucijos taikymo aspektu byloje aktualus CK 5.13 straipsnis, pagal kurį, be kita ko, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Kaip jau minėta, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, I. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanotos paveldėjimo teisės dalyje, likusios po jos tėvo P. K. mirties, yra galiojančios. Visoje apimtyje tenkinus ir ieškovės reikalavimą dėl restitucijos, teismo sprendimas neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be teisėto pagrindo pažeistų atsakovės O. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, I. K. interesus.

58. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovui V. K. nustatytina 3/4 dalis į pagal įstatymą paveldimą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Biržų r. sav., dalis padalinta iš ½ (3333,00 Eur : iš ½ =1666,50 Eur) ir nustatytina 3/8 dalis į pagal įstatymą paveldimą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini) (34338,00 Eur : ½ = 17169,00 Eur), dalis paliktina ¼ motinai O. K. (4292,25 Eur), likusi dalis padalintina iš ½ (12876,75 Eur : ½ = 6,438,38 Eur). Viso 8104,88 Eur turtinių teisių suma. Ginčijamas nekilnojamasis turtas yra išlikęs, į kurį teismas leidžia nukreipti išieškojimą (restitucija) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.13 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nėra duomenų apie kilnojamojo turto (ginklo) būvimo vietą, dėl jo reikalavimų šalims nereiškia ir ieškovė. Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovė tinkamai paskaičiavo turtinių teisių sumą, o teismas restitucijos klausimą turi išspręsti ex officio, todėl nekeistinas teismo vertinimas, jog visgi ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo.

59. Visumos išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai ir pripažintinas negaliojančiu ab initio atsakovo V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytas vienašalis sandoris dalyje – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimas motinai O. K. ir taikytina restitucija – grąžinti atsakovą į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento. Teismas nustato atsakovui V. K. 3/2 dalį į pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Biržų r. sav., 1666,50 Eur vertės, ir į ¾ dalį pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 6438,38 Eur vertės, kuris priklauso O. K., leidžiant nukreipti į šias paveldimo turto dalis ieškovės UAB „L. B.“ naudai iš atsakovo V. K., pagal 2012 m. kovo 26 d. teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011 vykdomą išieškojimą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

60. Ieškovė yra sumokėjusi 182,00 Eur žyminio mokesčio. Patikslintą ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 91,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesinį rezultatą (byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo) bei atsakovų poziciją šios bylos nagrinėjimo metu (ieškovės patikslintą ieškinį atsakovai prašė atmesti), teismas vertintina, jog atsakovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 132,42 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti atsakovai lygiomis dalimis, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina po 66,21 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytą vienašalį sandorį dalyje – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą motinai O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki vienašalio sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento.

Nustatyti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3/2 dalį į pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., 1666,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų penkiasdešimties centų) vertės, ir į ¾ dalį pagal įstatymą paveldėtą tėvo P. K. palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto komplekso), esančių (duomenys neskelbtini), 6438,38 Eur vertės (šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų trisdešimt aštuonių centų), kuris priklauso O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidžiant nukreipti į šias paveldimo turto dalis ieškovės UAB „L. B.“, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai, iš atsakovo V. K., pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011 vykdomą išieškojimą.

Priteisti atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,21 Eur (šešiasdešimt šešis eurus dvidešimt vieną centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Priteisti atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,21 Eur (šešiasdešimt šešis eurus dvidešimt vieną centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Priteisti atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB L. B., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB L. B., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.