Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. prašymą pratęsti nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu T. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 160 MGL (6025,6 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta, neatliktos bausmės dalis - 156 MGL (5874,96 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi T. A. nustatytas 12 mėnesių terminas paskirtai 156 MGL (5874,96 Eur) dydžio baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 4 d., t. y. nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2020 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo T. A. prašymas leisti sumokėti paskirtą baudą iki 2021 m. birželio 4 d. Nuteistasis prašyme nurodo, kad sutinka sumokėti teismo skirtą baudą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių to padaryta negali. Prašyme nuteistasis nurodo, kad 2019 m. balandžio 8 d. įvykus nelaimingam atsitikimui buityje susilaužė ranką ir koją bei patyrė kitus kūno sužalojimus, todėl ilgai negalėjo dirbti. Dabartinė pagrindinė jo sveikatos problema lieka tai, kad iki šiol nėra išgydytas jo apatinio žandikaulio gerybinis navikas, dėl kurio 2019 m. chirurginė operacija jau buvo atlikta, tačiau gydymas dar nebaigtas, o jo sveikatos būklė vis prastėja. Nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis, užtenka tik jo pragyvenimui. Daug išlaidų patiria, nes dažnai važiuoja pas gydytojus, perka vaistus, taip pat daug išlaidų kurui, nes tenka važinėti iš (duomenys neskelbtini) į darbą (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pažymi, kad jokio nekilnojamojo turto neturi ir iki šiol gyvena su tėvais, kuriems padeda. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo motina yra neįgali, ji yra netekusi 90 % darbingumo, sunkiai serga, todėl turi nuolat ja rūpintis.

Nuteistojo T. A. prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 156 MGL (5874,96 Eur) dydžio baudą T. A. turi sumokėti iki 2020 m. birželio 4 d. Nuteistasis prašyme nurodė, kad jis dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybių sumokėti teismo paskirtą baudą iki nustatyto termino.

Teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Aukštesniojo teismo nuomone, tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai.

Iš nuteistojo pateiktų duomenų matyti, kad T. A. nurodytos aplinkybės (patirtas nelaimingas atsitikimas buityje, nustatytas apatinio žandikaulio kaulo gerybinis navikas, motinos neįgalumas, sunki materialinė padėtis) jau buvo teismui žinomos pirmą kartą svarstant klausimą dėl baudos sumokėjimo pratęsimo, ir į kurias teismas atsižvelgė pratęsdamas nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimą terminą 12 mėnesių. Nuteistasis nurodė, kad šiuo metu dirba ir gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kad jam paskirta bauda yra mokama. Byloje nėra duomenų, jog T. A. per teismo pratęstą baudos sumokėjimo terminą stengiasi sumokėti baudą ir/ar būtų sumokėjęs bent dalį baudos. Kaip matyti, prašymą nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti nuteistasis pateikė iki priverstinio baudos išieškojimo pradžios, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis siekia išvengti neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Aukštesniojo teismo vertinimu, T. A. dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį gali kas mėnesį mokėti bent dalį baudos, todėl turi būti labiau motyvuotas ir pasistengti, kad galėtų kuo greičiau sumokėti teismo paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. A. vengia sumokėti jam paskirtą baudą, toks jo elgesys rodo siekį ir toliau vilkinti baudos mokėjimą, todėl nuteistojo prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo tenkinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. A. prašymą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.