Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-2634-947/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-08Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-08
Bylos Nr.
e2-2634-947/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12053-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2634-947/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12053-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. R.,

nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui D. R., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui ieškinį Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo:

· nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – (duomenys neskelbtini);

· priteisti iš atsakovės ieškovei jos sumokėtus 1 800 Eur už automobilį, grąžinti atsakovės nuosavybėn automobilį;

· įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasiimti automobilį, kuris šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini);

· priteisti iš atsakovės ieškovei nuostolius – 945,04 Eur, kuriuos sudaro:

- 605 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas;

- 180 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už defektų nustatymą;

- 15 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už skelbimo duomenų pateikimą;

- 145,04 Eur išlaidos, sumokėtos valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ už transporto priemonės registraciją;

· priteisti iš atsakovės žyminį mokestį – 281 Eur;

· priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė šias faktines aplinkybes bei argumentus:

2.1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėja) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjos), sumokėjusi 1 800 Eur, įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), (VIN) (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovė deklaravo transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt, skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), 1.9 l, krovininis mikroautobusas, be defektų, pagaminimo data – (duomenys neskelbtini). Skelbime pardavėja nurodė tik automobilio privalumus, jokie trūkumai nebuvo nurodyti.

2.3. Ieškovė ieškojo automobilio darbo reikalams ir 2022 m. spalio 5 d. pamatė minėtą skelbimą automobilių pardavimo platformoje www.autoplius.lt. Skelbime buvo nurodyta informacija, kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini) už 1 800 Eur kainą. Paskambinus skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė asmuo, kuris prisistatė E. B. (įmonės vadovu). Ieškovė teiravosi apie techninę automobilio būklę, nes žinojo, kad automobilis nėra naujas. Atsakovę atstovaujantis asmuo telefoninio pokalbio metu patikino, kad automobilis yra tvarkingas, turi galiojantį techninės apžiūros patvirtinimą.

2.4. Ieškovės vadovas 2022 m. spalio 5 d. apie 17 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilio. Automobilio išorinės apžiūros metu ieškovės atstovas matė korozijos ir kitokius įvairius defektus. Aikštelėje atliko bandomąjį važiavimą automobiliu. Bandomasis važiavimas buvo sklandus, defektų nepastebėta. Asmuo, atstovaujantis atsakovei, užtikrino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, kaina už automobilį ieškovei buvo tinkama, todėl sutarta dėl daikto įsigijimo.

2.5. 2022 m. spalio 5 d. 17 val. 40 min. ieškovė sudarė su atsakovei atstovaujančiu asmeniu E. B. pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo grynaisiais pinigais 1 800 Eur. Sandorio metu dalyvavo ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė V. J..

2.6. 2022 m. gruodžio 6 d. važiuojant automobiliu pasigirdo bildėjimas ir triukšmas iš variklio skyriaus. Sustabdžius automobilį, iš apačios pasipylė alyva ir variklio bloke atsivėrė kiaurymę. Atsakovė iškvietė techninę pagalbą; automobilis buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).

2.7. Tą pačią dieną ieškovė informavo atsakovę telefoniniu skambučiu, kad automobilis sugedo, t. y. sulūžo variklis ir automobilis yra remonto dirbtuvėse. Po automobilio apžiūros buvo konstatuota, kad variklis netaisomas, reikia ieškoti pakaitinio variklio. Paaiškėjo, kad pakaitinio variklio kaina (su montavimo darbais) viršija automobilio įsigijimo vertę, taigi, automobilio remontuoti finansiškai nebuvo naudinga. Ieškovei atvykus į automobilių remonto dirbtuves, ji buvo informuota, kad variklis sumontuotas netinkamai ir kad variklis pagal specifikaciją nėra tinkamas šiam automobilio modeliui.

2.8. 2023 m. balandžio 20 d. buvo atlikta automobilio apžiūra automobilių remonto dirbtuvėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Atlikus automobilio apžiūrą, buvo surašytas defektinis aktas dėl (duomenys neskelbtini) variklio defekto įvertinimo. Akte konstatuota, kad 2023 m. balandžio 12 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas automobilio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) variklis. Paraiškoje–sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) paminėtas nusiskundimas – nupirktas automobilis važiavo trumpą laiką, atsirado garsai ir sustojo. Pirminės apžiūros ir ardymo metu nustatyta:

- akivaizdžiai pažeistas (pramuštas) variklio blokas (kiauryminės skylės);

- prasuktas, užveltas alkūninio veleno „švaistiklinis kakliukas“;

- variklio alyvos karteryje ypatingai daug nešvarumų, neaiškios kilmės nuosėdų;

- variklio alyvos siurblio „ėmiklio“ dalis tinklelio užteršta, užkišta nuosėdomis ir nešvarumais;

- sulūžęs variklio bloko tarpinis velenas;

- sulūžęs 2 o cilindro švaistiklis;

- perdaryta alyvos lygio matuoklė.

2.9. Defektiniame akte, atlikus automobilio kėbulo ir variklio identifikacinių duomenų analizę, konstatuota, kad minėtame automobilyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotas variklis, kurio bloko raidės (duomenys neskelbtini). Šis variklis tinkamas 1996–2001 metų gamybos (duomenys neskelbtini) lengviesiems automobiliams, tačiau nebuvo gamykliškai montuojamas į (duomenys neskelbtini) automobilius. Minėtas variklis pritaikytas esamai situacijai, atliekant tam tikrus jungiamųjų elementų tvirtinimus, pakeitimus. Pagal gamintojo duomenis automobilyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo būti sumontuotas variklis, kurio variklio bloko raidės (duomenys neskelbtini). Dėl galimai esamų nešvarumų variklio alyvoje ir karteryje bei užkišto alyvos siurblio ėmiklio variklio darbo metu sumažėjo (arba dingo) alyvos slėgis, todėl, trūkstant tepimo, buvo užveltas švaistiklinis indėklas, užstrigo, nulūžo švaistiklio kakliuko laikiklis, o pats švaistiklis pramušė (sugadino nepataisomai) variklio bloką. Automobilio variklis sugadintas nepataisomai; reikalingas kitas variklis. Preliminari remonto suma – nuo 2 000 Eur.

2.10. 2023 m. birželio 29 d. atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), registruotu paštu ir el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta 2023 m. birželio 21 d. rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Pretenzijos išsiuntimo faktą patvirtina 2023 m. birželio 29 d. AB „Lietuvos paštas“ kvito kopija. Atsakovė į siųstą pretenziją nesureagavo.

2.11. 2023 m. liepos 17 d. atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), registruotu paštu ir el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta 2023 m. liepos 12 d. rašytinė pakartotinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Pretenzijos išsiuntimo faktą patvirtina 2023 m. liepos 17 d. AB „Lietuvos paštas“ kvito kopija. Atsakovė į siųstą pakartotinę pretenziją nesureagavo.

2.12. Atsakovė apie vėliau automobilio apžiūros metu paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovei nieko neminėjo. Viešoje ofertoje nenurodyti jokie paslėpti automobilio defektai. Atsakovė, pardavusi ieškovei automobilį, užsiima veikla susijusia su sunkvežimių pardavimu, ir tai patvirtina viešai prieinama informacija apie įmonę. Todėl automobilį pardavusi atsakovė turi prisiimti riziką dėl paslėptų savo parduoto automobilio defektų (kaip verslininkė). Atsakovė sutartyje ir skelbime nenurodė nei vieno automobilio trūkumo, tuo užtikrindama ieškovę, kaip pirkėją, kad parduoda kokybišką, nors ir naudotą automobilį. Pardavėjai tenka pareiga suteikti pirkėjai informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe. Jeigu pardavėja šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą. Žinodama apie tokią automobilio būklę, ieškovė apskritai nebūtų sudariusi šio sandorio.

Šalies argumentai

2.13. Ieškovė nurodė, jog daikto trūkumas išaiškėjo per kelis mėnesius nuo jo įsigijimo, todėl, įvertinus turimus įrodymus, yra akivaizdu, kad tas daikto trūkumas buvo jo perdavimo metu.

2.14. Atsakovės atsakomybės už paaiškėjusius automobilio trūkumus nepanaikina aplinkybė, jog ieškovė prieš sutarties sudarymą nepatikrino automobilio servise.

2.15. Iš (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, jog yra nurodyti ne visi Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja, tačiau nėra nurodyta konkrečiai jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus. Sutartyje nėra nurodyta jokia informacija apie transporto priemonės apžiūros aktuose nurodytus gedimus. Automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį nebuvo matomi; jie paaiškėjo, važiuojant automobiliu ir patvirtinti tik pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves, pasitelkiant šią specifiką suprantančių ir išmanančių meistrų pagalbą.

2.16. Paaiškėjus paslėptiems defektams, kurie yra esminiai ir kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį, automobilis neturi galimybės dalyvauti viešajame eisme. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jau sutarties sudarymo momentu turėjo paslėptų trūkumų, kurių ieškovė negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovei, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų. Pažymėtina, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie paslėptus automobilio defektus.

2.17. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnio bei Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidusi šiuos reikalavimus, atsakovė prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo.

2.18. Nustatyti automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, nes dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovė neturėjo galimybės automobilį eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas.

2.19. Įsigyjant šį automobilį, ieškovė turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovės tyčinių veiksmų nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas.

2.20. Ieškovė prašo priteisti dėl atsakovės veiksmų patirtus tiesioginius nuostolius – 945,04 Eur. Teismui nustačius ieškovės teisių pažeidimus, ieškovė turi būti grąžinta į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradimo, todėl nurodytos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais, dėl kurių susidarymo yra atsakinga atsakovė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus visiškai palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė šias aplinkybes:

3.1. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. vyko bendravimas tarp šalių telefonu ir elektroniniais laiškais. 2022 m. gruodžio 6 d. sugedus automobiliui, ieškovė telefonu informavo atsakovę, kad automobilis yra remonto dirbtuvėse, nes sugedo variklis. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 6 d., kai sugedo variklis, ieškovė dar kreipėsi į servisus, laukė, kol bus pateikti skaičiavimai ir pan. 2023 m. sausio 5 d. ieškovė atsakovę elektroniniu paštu informavo, kad automobilis yra su defektais, variklio taisymas viršija automobilio kainą, todėl ieškovė nori nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti pinigus. Tačiau atsakymo iš atsakovės negavo. Paties elektroninio laiško turinio ieškovė nėra išsisaugojusi, pateikė teismui tik laiško išsiuntimo patvirtinimą (el. b. l. 124). Į ieškovės siunčiamas 2023 m. birželio ir liepos mėnesio pretenzijas atsakovė nereagavo. Nurodė, jog šiuo metu automobilis yra pažįstamo asmens serviso aikštelėje (duomenys neskelbtini).

3.2. Pirmojo susitikimo metu tarp šalių buvo aptarti tokie automobilio kosmetiniai defektai, kaip rūdys, salono nusidėvėjimas. Apie kitus defektus, susijusius su važiuokle, varikliu, nebuvo kalbama. Atsakovė ieškovei teigė, jog prieš porą mėnesių transporto priemonei yra atlikta techninė apžiūra, automobilis yra techniškai tvarkingas, su juo galima važiuoti ir dirbti. Pokalbyje dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė V. J., atsakovės vadovas bei ieškovės vadovas. Nuo automobilio įsigijimo ieškovė jį naudojo apie mėnesį laiko. Įsigijus automobilį, pristatė jį į servisą, kad būtų pakeisti tepalai. Maždaug 2022 m. spalio mėnesio pabaigoje sugedo automobilio važiuoklė, buvo keista pusašis. 2022 m. spalio 14 d. per Viber programėlę ieškovė nusiuntė atsakovei nuotrauką apie apskaičiuotas ir patirtas 170 Eur išlaidas (el. b. l. 106). Ieškovė gedimus susitvarkė, tačiau šių išlaidų į ieškinio reikalavimus neįtraukė.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog pateiktoje Carvertical ataskaitoje nurodyta, jog automobilio variklis yra 2,5 l, o ne 1,9 l, kaip pas pardavėją (el. b. l. 110–117). Šios aplinkybės tapo žinomos jau po ieškinio pateikimo teismui.

II. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentai

4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

5. Atsakovė savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjos), atstovaujamos direktoriaus E. B., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjos), atstovaujamos direktoriaus D. R., buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) pagaminimo data – 1998 m., buvo parduotas už 1 800 Eur kainą ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5.2. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto automobilio skelbimą patalpino 2022 m. spalio 4 d. skelbimų portale „autoplius“ ir jau kitą dieną atsirado pirkėja, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5.3. Pirkėja buvo informuota pirkimo metu apie automobilio būklę ir turimus defektus. Tai buvo pažymėta pirkimo–pardavimo sutartyje.

5.4. Automobilis buvo važiuojantis, jokių paslėptų defektų neturėjo. Automobilis pagamintas 1998 metais, t. y. pirkimo–pardavimo metu buvo 24 metų. Akivaizdu, kad jis turėjo išorės apibraižymų, nebuvo itin geros prekinės išvaizdos, tačiau jo techninė būklė eksploatacijai buvo gera, automobilis visiškai atlikdavo jam skirtą funkciją. Trūkumai ir defektai buvo proporcingi automobilio amžiui. Jokių paslėptų defektų nebuvo. Automobilio kaina atitiko tuo metu rinkoje vyraujančią kainą, buvo net šiek tiek mažesnė, nes pirkėja praktiškai nesiderėdama jį nupirko.

5.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį pardavė tokį, kokį buvo įsigijusi pati, jokių variklio keitimo ar remonto darbų neatlikinėjo.

5.6. Ieškovė automobilį eksploatavo daugiau kaip 6 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

5.7. Iš pateikto 2023 m. balandžio 20 d. defektinio akto matyti, kad jis atliktas daugiau kaip po 6 mėnesių nuo automobilio įsigijimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali apsiimti atsakomybės už tai, kaip buvo eksploatuojamas automobilis. Atsakovė nėra atsakinga už pirkėjos nesugebėjimą prižiūrėti transporto priemonę.

5.8. Defektiniame akte teigiama, kad transporto priemonės variklio gedimo priežastis yra nešvari alyva variklyje. Automobilio pardavėja neturi pareigos ir net galimybių tikrinti parduoto automobilio alyvos būklės po jo pardavimo eksploatacijos metu. Alyvos kiekį ir švarumą galima patikrinti bet kuriuo metu, tame tarpe ir pirkimo–pardavimo metu. Ar pirkėja tikrino alyvos kiekį ir švarumą šio sandorio metu pasakyti negali, nes praėjo metai laiko ir šių aplinkybių atsakovės atstovas neatsimena.

5.9. Ne laiku kečiamas tepalas ar jo nepriežiūra negali būti laikoma paslėptu defektu, kai esamas automobilio savininkas gali bet kada jį patikrinti ir netgi privalo sekti tepalo būklę, jeigu nori, kad tinkamai funkcionuotų automobilis. Tikėtina, kad šis automobilio defektas atsirado dėl ieškovės nesugebėjimo tinkamai ir rūpestingai prižiūrėti automobilį jos eksploatacijos metu.

5.10. Taip pat atsakovė negali prisiimti atsakomybės ir už tuos veiksmus, kuriuos galėjo padaryti ieškovės paskirti asmenys vairuoti šią transporto priemonę, pvz., užvažiavimas ant kliūties, sulankstant variklio apačios dangtį, jį pramušant ar pan., dėl ko ir susidarė panašūs gedimai. Atsakovės vertinimu, ieškovė, įsigijusi šią transporto priemonę, eksploatavo ją neatsakingai, todėl atsirado tokio pobūdžio defektai.

5.11. Atsakovė yra gavusi ieškovės siųstą pretenziją 2023 m. liepos mėnesį, kuomet buvo prašoma padengti protingas išlaidas transporto priemonės remontui. Tačiau į šią pretenziją raštu nebuvo atsakyta, nes prašomos padengti protingos išlaidos buvo nurodytos didesnės negu automobilio kaina.

5.12. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini), įmonė verčiasi sunkvežimių pardavimu, tačiau tai faktai, kurie neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra statybų verslas, įmonė registruota (duomenys neskelbtini), įmonės aptarnavimo bazė yra (duomenys neskelbtini), iš kur ieškovė ir paėmė automobilį (duomenys neskelbtini). Šiuos faktus atsakovė vertina kaip sąmoningą teismo klaidinimą, kad įmonė užsiima transporto priemonių pardavimu ir privalo prisiimti didesnę riziką parduodant automobilį.

5.13. Atsakovės įmonė nėra profesionalus automobilių pardavėjas. Parduotas automobilis tiesiog tapo nereikalingas, nes rudenį statybų verslas mažėja, todėl nereikalingas transporto priemones įmonė parduoda, o pavasarį pagal poreikį įsigyja kitas, priklausomai nuo vykdomų projektų kiekio ir apimties.

6. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas papildomai nurodė šias faktines aplinkybes:

6.1. Atsakovė automobilį įsigijo 2020 m. sausio 6 d. iš kitos įmonės. Automobilis buvo tvarkingas, nuo įsigijimo atsakovė nieko nekeitė šioje priemonėje.

6.2. Automobilio liudijime yra nurodytas variklis 1,9 l. Taigi, kokį įsigijo, tokį daiktą atsakovė ir pardavė. Automobilio variklio nekeitė, apie variklio pakeitimą nežinojo.

6.3. Pirmojo susitikimo metu su ieškovės atstovu kalbėjo apie vizualiai matomus automobilio defektus (rūdys, salono nusidėvėjimas). Atsakovės atstovas pripažino, jog 2022 m. spalio 14 d. per Viber programėlę gavo iš ieškovės išlaidų apskaičiavimą (nuotrauką) dėl automobilio važiuoklės, atsakovė sutiko apmokėti, tačiau paprašius atsiųsti sąskaitą, ieškovė šios neatsiuntė.

6.4. Apie 2022 m. gruodžio 6 d. automobilio variklio gedimą atsakovės atstovas nurodė nežinojęs, nes ieškovė neskambino, nepranešė. Atstovas pripažino, kad 2023 m. sausio 5 d. gavo ieškovės pranešimą elektroniniu paštu. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad gavo ieškovės siųstas pretenzijas, bet nereagavo, nes mano, kad tai ieškovės pasipelnymas, pati ieškovė tinkamai neprižiūrėjo automobilio.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

7.1. Automobilio pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovė) 2022 m. spalio 4 d. internetiniame transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt paskelbė automobilio pardavimo skelbimą (el. b. l. 33). Į šį skelbimą atsiliepė ieškovė (pirkėja).

7.2. Pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 800 Eur automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu buvo išrašyta 2022 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra Serija DIL Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27, 47, 52).

7.3. 2022 m. gruodžio 6 d. minėta transporto priemonė sugedo. Tuo pagrindu ieškovė inicijavo transporto priemonės defektų nustatymą remonto dirbtuvėse. 2023 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi automobilio apžiūrą, surašė aktą dėl (duomenys neskelbtini) variklio defekto įvertinimo. Aktu nustatyta, kad automobilis turi variklio defektą, kurio taisyti nerekomenduoja dėl didelių kaštų, siūlo variklio keitimo alternatyvą.

8. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar nustatyti defektai gali būti laikomi paslėptais daikto trūkumais, kuriems paaiškėjus po sandorio sudarymo, kyla ieškovei (pirkėjai) teisė reikalauti nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir reikalauti iš atsakovės tiesioginių nuostolių atlyginimo – 945,04 Eur. Atitinkamai byloje sprendžiamas klausimas dėl pardavėjos (atsakovės) atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus bei dėl pirkėjos (ieškovės) teisių gynimo būdų, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad parduota transporto priemonė dėl paslėpto variklio defekto negalėjo būti tinkamai eksploatuojama po jos įsigijimo, dėl to ieškovė patyrė tiesioginius turtinius nuostolius. Atsakovė savo ruožtu byloje laikėsi pozicijos, kad gedimai galėjo atsirasti dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo po jos įsigijimo.

Dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir tiesioginių nuostolių atlyginimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai yra išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

10. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

11. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nustatytas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

12. Akcentuotina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą, svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, taip pat yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir pan.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

14. Pagal teismų praktiką naudoto daikto pardavimo atveju yra nustatytinos tokios aplinkybės:

pirma, pardavėjas naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK nuostatas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus;

antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to;

trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

15. Papildomai pažymėtina kasacinio teismo praktika dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

16. Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos, kilus ginčui tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl naudoto daikto kokybės, pažymėtina, kad pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tuo tarpu aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Šioje byloje teismas pasirengimo stadijoje šalims aiškiai nurodė jiems tenkančią įrodinėjimo naštą kilusiame ginče.

17. Pažymėtina, kad šioje byloje tik ieškovė teikė į bylą su ginču susijusius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovas pateikė išsamius žodinius paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių. Savo ruožtu atsakovės atstovas savo atsikirtimus grindė tik žodiniais paaiškinimais, išskyrus vieną rašytinį įrodymą, kuris, kaip nustatyta byloje, nebuvo susijęs su 2022 m. gruodžio 6 d. įvykusiu transporto priemonės gedimu (atsakovės pateiktas dokumentas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

18. Toliau analizuotini ir vertintini į bylą ieškovės pateikti įrodymai.

18.1. Pirmiausia pažymėtina, kad 2022 m. spalio 4 d. skelbime (skelbimo ID: (duomenys neskelbtini)) atsakovė (pardavėja) deklaravo, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 1.9 l (krovininis mikroautobusiukas) yra be defektų. Papildomai atsakovė (pardavėja) skelbime nurodė, kad transporto priemonė yra tvarkinga, „rėmas sveikas, nesurūdijęs“, techninė apžiūra galioja iki 2023 m. gegužės mėnesio.

18.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo transporto priemonė sandorio sudarymo metu turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, t. y. valstybinės įstaigos buvo pripažinta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, transporto priemonė kompetentingos institucijos buvo pripažinta tinkama naudoti Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė bendrąja prasme atitiko techninius reikalavimus.

18.3. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. sausio 22 d., atsakovės (pardavėjos) direktorius E. B. patvirtino, kad būtent jis dalyvavo sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir apžiūros metu ieškovės (pirkėjos) atstovą D. R. patikino, jog transporto priemonė neturi jokių kitų trūkumų, išskyrus vizualiai matomus (korozija vietomis, dėvėtas transporto priemonės salonas ir pan.). Šie atsakovės atstovo paaiškinimai patvirtina, kad sutarties pasirašymo metu daugiau jokių transporto priemonės trūkumų, susijusių su variklio darbu, nebuvo nurodyta (atskleista).

18.4. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta informacija, kad transporto priemonė „turi defektų, apie kuriuos pirkėjui pranešta automobilio apžiūros metu“ yra būtent tie pardavėjos nurodyti duomenys, kuriuos patvirtino teismo posėdyje abi šalys: prieš sudarant sutartį šalys aptarė tik vizualiai matomus trūkumus (korozija vietomis, dėvėtas transporto priemonės salonas ir pan.), tačiau nebuvo minimi jokie trūkumai, susiję su variklio darbu.

18.5. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, įsigydama transporto priemonę, turėjo lūkestį įsigyti ir naudotis techniškai tvarkinga, nors ir ne nauja transporto priemone, kuri neturi žymių variklio darbo trūkumų. Sandorio sudarymo metu atsakovės (pardavėjos) pateikta informacija apie pakankamai gerą perkamo daikto kokybę nesudarė prielaidų ieškovei (pirkėjai) abejoti pardavėjos paaiškinimais ir, prieš sudarant sutartį, papildomai atlikti išsamesnius transporto priemonės variklio diagnostikos tyrimus.

18.6. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės variklio defektai išaiškėjo vėliau, t. y. praėjus dviem mėnesiams po sandorio. Bylos duomenimis, 2022 m. gruodžio 6 d. transporto priemonė sugedo, o gedimo priežastys buvo nustatytos 2023 m. balandžio 20 d., atlikus automobilio apžiūrą automobilių remonto dirbtuvėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarius defektinį aktą.

18.7. Akcentuotina tai, kad atsakovė byloje neginčijo faktinių aplinkybių, kad transporto priemonė sugedo 2022 m. gruodžio 6 d., teismo posėdyje patvirtino, kad iš atsakovės gavo 2023 m. sausio 5 d. elektroninį laišką dėl šio įvykio, taip pat patvirtino, kad gavo jai siųstas 2023 m. birželio 21 d. pirminę bei 2023 m. liepos 12 d. pakartotinę pretenzijas dėl variklio remonto ir išlaidų atlyginimo. Atsakovės atstovas paaiškino, kad į šias pretenzijas nereagavo, nes atsakovės direktorius pasirodė esantis „nepatikimas žmogus“. Taigi, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė po 2022 m. gruodžio 6 d. įvykusio transporto priemonės gedimo visiškai ignoravo atsakovės raginimus spręsti klausimą dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, remonto darbų ir pan., todėl ieškovė pagrįstai savo iniciatyva atliko transporto priemonės defektų nustatymo veiksmus.

18.8. Defektiniame akte nurodytų aplinkybių atsakovė taip pat neginčijo ir vėlgi apsiribojo tik deklaratyviu paaiškinimu, kad galimai ieškovė yra nesąžininga ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tokia atsakovės pozicija nepaneigia faktų, konstatuotų 2023 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektiniame akte (kartu su pridėtomis nuotraukomis):

18.8.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse 2023 m. balandžio 12 d. buvo atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), 1.9 D 50kw – 1998, (duomenys neskelbtini) variklio apžiūra;

18.8.2. paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas nusiskundimas (nupirktas automobilis važiavo trumpą laiką, atsirado garsai ir sustojo);

18.8.3. pirminės apžiūros ir ardymo metu nustatytos šios aplinkybės: akivaizdžiai pažeistas (pramuštas) variklio blokas (kiauryminės skylės); prasuktas, užveltas „alkūninio veleno švaistiklinis kakliukas“; variklio alyvos karteryje ypatingai daug nešvarumų, neaiškios kilmės nuosėdų; variklio alyvos siurblio ėmiklio dalis tinklelio užteršta, užkišta nuosėdomis ir nešvarumais; sulūžęs variklio bloko tarpinis velenas; sulūžęs 2 o cilindro švaistiklis; perdaryta alyvos lygio matuoklė;

18.8.4. atlikus automobilio kėbulo ir variklio identifikacinių duomenų analizę, konstatuota, kad minėtame automobilyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) buvo sumontuotas variklis, kurio bloko raidės (duomenys neskelbtini). Šis variklis tinkamas 1996–2001 metų gamybos (duomenys neskelbtini) lengviesiems automobiliams, tačiau nebuvo gamykliškai montuojamas į (duomenys neskelbtini) automobilius. Minėtas variklis pritaikytas esamai situacijai, atliekant tam tikrus jungiamųjų elementų, tvirtinimų ir pan. pakeitimus. Pagal gamintojo duomenis automobilyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) turėjo būti sumontuotas variklis, kurio variklio bloko raidės (duomenys neskelbtini);

18.8.5. dėl galimai esamų nešvarumų variklio alyvoje ir karteryje bei užkišto alyvos siurblio ėmiklio variklio darbo metu sumažėjo (arba dingo) alyvos slėgis, todėl trūkstant tepimo, buvo užveltas „švaistiklinis indėklas“, užstrigo ir nulūžo švaistiklio kakliuko laikiklis, o pats švaistiklis pramušė (sugadino nepataisomai) variklio bloką;

18.8.6. akte taip pat konstatuota, kad automobilio variklis sugadintas nepataisomai. Reikalingas kitas variklis. Preliminari remonto suma – nuo 2 000 Eur.

18.9. Kaip jau minėta, atsakovė neginčijo ir nekvestionavo ieškovės pateikto defektinio akto duomenų, kartu negalėjo išsamiau teismui paaiškinti aplinkybių, kas atsakovei buvo žinoma apie transporto priemonės variklio būklę (iki sandorio sudarymo atliktus remonto darbus ir pan.) tuo laikotarpiu, kai šią transporto priemonę nuosavybės teise valdė ir faktiškai naudojosi pati atsakovė. Atsakovės atstovas, atsakinėdamas į teismo tikslinamuosius klausimus, nurodė tik tai, kad ieškovė transporto priemonę įsigijo (duomenys neskelbtini), jokių defektų ieškovė nepastebėjo, apie variklio keitimą jai nebuvo žinoma. Į teismo siūlymą pateikti bylą nagrinėjančiam teismui duomenis apie transporto priemonės priežiūrą–remontą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki automobilio pardavimo atsakovės atstovas nurodė poziciją, kad tokių duomenų neteiks (2023 m. gruodžio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 30 sek. – 14 min. 28 sek.).

18.10. Ši byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą atmesti atsakovės atstovo samprotavimus, kad nurodyti defektai galėjo priklausyti nuo ieškovės veiksmų jai eksploatuojat automobilį. Tokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, byloje nėra, o ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų duomenys patvirtina ieškovės poziciją, kad transporto priemonės variklio nepataisomas gedimas įvyko būtent dėl priežasčių, kurios buvo įvardintos defektiniame akte: pirma, dėl automobilyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) sumontuoto ne gamyklinio variklio, kuris įprastai nemontuojamas į (duomenys neskelbtini) automobilius; antra, dėl per ilgą laiką susikaupusių nešvarumų variklio dalyse. Šioje dalyje taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė galimai pati netinkamai eksploatavo automobilį, nesirūpino tepalų keitimu ir tai lėmė variklio gedimą. Šie atsakovės argumentai nelaikytini pagrįstais, nes, kaip nustatyta, variklio nepataisomas gedimas įvyko po dviejų mėnesių nuo transporto priemonės įsigijimo. Kaip patvirtino abiejų šalių atstovai, sandorio sudarymo metu atsakovės atstovas patikino, kad transporto priemonė yra gerai veikianti, nurodė, kad „imi ir važiuoji“. Taigi, net ir nesavalaikis tepalų keitimas negalėjo nulemti tokias dideles pasekmes, kaip nustatyta defektiniame akte – nepataisomas variklio gedimas. Kita vertus, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės atstovo duotais paaiškinimais, kad įsigijus transporto priemonę tepalai buvo pakeisti.

18.11 . Nustatyta, kad automobilio įsigijimo metu šalys neaptarinėjo variklio defektų. Automobilį apžiūrint vizualiai, variklio defekto nebuvo galima matyti. Defektai nustatyti autoservise, pasitelkiant specialistų žinias, išėmus variklį remonto metu. Teismo vertinimu, tokie defektai negali būti laikomi akivaizdžiais ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimais, todėl atsakovės argumentai, kad pirkėja taip pat turi prisiimti riziką, įsigydama naudotą transporto priemonę, atmestini kaip nepakankami ir nepagrįsti.

18.12 . Transporto priemonės su variklio gedimu, kaip nustatytoje situacijoje, naudoti pagal paskirtį nėra galimybių. Automobilio su variklio defektu, apie tokį defektą ir jo šalinimo kaštus žinant, ieškovė nebūtų pirkusi. Ieškovės pateikti duomenys apie nustatytus transporto priemonės trūkumus, taip pat atlikta automobilio apžiūra autoservise, patvirtina, kad ieškovė be papildomų ir gana didelių pinigine išraiška sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį.

19. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įsigyta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį, ji neatitiko kokybės reikalavimų ir ieškovė (pirkėja) negalėjo žinoti apie tokius parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės naudotą daiktą.

20. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta: jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

21. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) parduotas automobilis (duomenys neskelbtini) neatitiko jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų (nustačius variklio defektus), pardavėja (atsakovė) su pirkėja (ieškove) neaptarė jo trūkumų, trūkumai išaiškėjo netrukus po sandorio sudarymo (po dviejų mėnesių), todėl nusipirkusi netinkamos kokybės, nors ir naudotą, daiktą pirkėja (ieškovė) turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (1 800 Eur) ir atsisakyti sutarties, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

22. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, tenkintini ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo:

- nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – (duomenys neskelbtini),

- priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 800 Eur (automobilio kaina),

- grąžinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn transporto priemonę (duomenys neskelbtini),

- įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis pasiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini).

23. Pažymėtina, kad ieškovė, formuluodama reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis pasiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad transporto priemonės buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas posėdžio metu aiškinosi aplinkybes, ar automobilis yra saugomas, kam priklauso aikštelė, kurioje yra ginčo automobilis. Ieškovės atstovui paaiškinus, kad minėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra ieškovės nuosavybė, tiesiog ten esančioje aikštelėje yra laikomas automobilis, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo šio žemės sklypo, kaip vietos, iš kurios privalo būti pasiimtas automobilis, nes tokiu atveju teismas imperatyviai įvardintų sprendimo vykdymo vietą, nors byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas šio žemės sklypo daiktines teises (valdymą, naudojimą, disponavimą) turintis asmuo (asmenys).

24. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 945,04 Eur nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius pagrindžia ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (žr. ieškinio priedus):

24.1. 605 Eur (242 Eur + 363 Eur) išlaidas ieškovė patyrė, sumokėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas, t. y. už dviejų pretenzijų atsakovei parengimą. Išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros (2023 m. birželio 5 d. serija AUT Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 28 d. serija AUT Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mokėjimų pavedimai (2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d.).

24.2. 180 Eur išlaidas ieškovė patyrė, sumokėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktą transporto priemonės defektų nustatymą. Išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtina 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra serija SAS Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 27 d. mokėjimo pavedimas.

24.3. 15 Eur išlaidas ieškovė patyrė, sumokėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonės skelbimo duomenų pateikimą. Išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtina 2023 m. birželio 12 d. išankstinė sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 12 d. mokėjimo pavedimas.

24.4. 145,04 Eur išlaidas ieškovė patyrė, sumokėdama VĮ „Regitra“ už transporto priemonės registraciją. Išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtina 2022 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra serija VLAV Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 11 d. mokėjimo pranešimas serija MP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymo patvirtinimas.

25. Išanalizavus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškinio turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 945,04 Eur nuostolių atlyginimas (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, patirti turtiniai nuostoliai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovė byloje nekvestionavo nei šių išlaidų dydžio, nei jų pagrįstumo.

26. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi, visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje sumokėjo 281 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas šis žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

30. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei nebuvo, todėl nėra sprendžiama dėl šių išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),

- 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) už automobilį,- 945,04 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 4 ct) nuostolius,

- 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 745,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

- 281 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Grąžinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė