- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-868-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12053-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Diltrus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Milanga“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diltrus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2634-947/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Milanga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diltrus“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir tiesioginių nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Milanga“ 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama:
- nutraukti 2022 m. spalio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, dėl automobilio „VW Transporter“, kurio identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – 1998 m. vasario mėn.;
- priteisti iš atsakovės ieškovei jos sumokėtus 1 800,00 Eur už automobilį, grąžinti atsakovės nuosavybėn automobilį;
- įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis pasiimti automobilį, kuris šiuo metu yra Vilniuje, Justiniškių g. 134;
- priteisti iš atsakovės ieškovei nuostolius – 945,04 Eur, kuriuos sudaro: (i) 605,00 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas; (ii) 180,00 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „Ausegra“ už defektų nustatymą; (iii) 15,00 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „Diginet LTU“ už skelbimo duomenų pateikimą; (iv) 145,04 Eur išlaidos, sumokėtos valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ už transporto priemonės registraciją; (v) priteisti iš atsakovės žyminį mokestį – 281 Eur; (vi) priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2022 m. spalio 5 d. už 1 800 Eur iš atsakovės įsigijo ginčo automobilį. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė jokių automobilio defektų nenurodė, o ir ieškovė apžiūros metu matė korozijos ir kitokius įvairius defektus, tačiau bandomasis važiavimas buvo sklandus, defektų nepastebėta. Tačiau 2022 m. gruodžio 6 d. automobilis sugedo – iš apačios pasipylė alyva ir variklio bloke atsivėrė kiaurymė. UAB „Ausegra“ variklio defektiniame akte konstatuota, kad: (i) akivaizdžiai pažeistas (pramuštas) variklio blokas (kiauryminės skylės); (ii) prasuktas, užveltas alkūninio veleno „švaistiklinis kakliukas“; (iii) variklio alyvos karteryje ypatingai daug nešvarumų, neaiškios kilmės nuosėdų; (iv) variklio alyvos siurblio „ėmiklio“ dalis tinklelio užteršta, užkišta nuosėdomis ir nešvarumais; (v) sulūžęs variklio bloko tarpinis velenas; (vi) sulūžęs 2-o cilindro švaistiklis; (vii) perdaryta alyvos lygio matuoklė. Be to, defektiniame akte konstatuota, kad minėtame automobilyje buvo sumontuotas variklis, kurio bloko raidės AHU. Šis variklis tinkamas 1996–2001 metų gamybos VW, AUDI, SEAT lengviesiems automobiliams, tačiau nebuvo gamykliškai montuojamas į „VW Transporter“ automobilius. Minėtas variklis pritaikytas esamai situacijai, atliekant tam tikrus jungiamųjų elementų tvirtinimus, pakeitimus. Pagal gamintojo duomenis, ginčo automobilyje turėjo būti sumontuotas variklis, kurio variklio bloko raidės ABL. Dėl galimai esamų nešvarumų variklio alyvoje ir karteryje bei užkišto alyvos siurblio ėmiklio variklio darbo metu sumažėjo (arba dingo) alyvos slėgis, todėl, trūkstant tepimo, buvo užveltas švaistiklinis indėklas, užstrigo, nulūžo švaistiklio kakliuko laikiklis, o pats švaistiklis pramušė (sugadino nepataisomai) variklio bloką. Automobilio variklis sugadintas nepataisomai; reikalingas kitas variklis; preliminari remonto suma – nuo 2 000 Eur. Taigi remonto kaina viršija automobilio įsigijimo vertę, todėl jį remontuoti finansiškai nenaudinga. Anot ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad automobilis jau sutarties sudarymo momentu turėjo paslėptų trūkumų, kurių ieškovė negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovei, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų. Tuo pagrindu atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl paslėptų savo parduoto automobilio defektų ir grąžinti ieškovę į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradimo.
3. Atsakovė UAB „Diltrus“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji pardavė tokį automobilį, kokį buvo įsigijusi pati prieš beveik 3 metus, jokių variklio keitimo ar remonto darbų neatlikinėjo. Automobilis pirkimo–pardavimo metu buvo 24 metų, nebuvo itin geros prekinės išvaizdos, tačiau jo techninė būklė eksploatacijai buvo gera, automobilis visiškai atlikdavo jam skirtą funkciją, jokių paslėptų defektų neturėjo. Juolab, kad ieškovė automobilį eksploatavo daugiau kaip 6 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu defektiniame akte teigiama, kad transporto priemonės variklio gedimo priežastis yra nešvari alyva variklyje. Kas reiškia, kad ieškovė ne tik galėjo patikrinti alyvos kiekį ir kokybę automobilio pirkimo metu, bet ir sekti jo būklę automobilio eksploatacijos metu. Be to, atsakovė negali prisiimti atsakomybės ir už tuos veiksmus, kuriuos galėjo padaryti ieškovės paskirti asmenys vairuoti šią transporto priemonę, pvz., užvažiavimas ant kliūties, sulankstant variklio apačios dangtį, jį pramušant ar pan., dėl ko ir susidarė panašūs gedimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. nutraukė 2022 m. spalio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, dėl automobilio „VW Transporter T4“, kurio identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 800 Eur už automobilį, 945,04 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 745,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 281 Eur žyminio mokesčio. Teismas taip pat grąžino atsakovės nuosavybėn transporto priemonę „VW Transporter T4“, kurios identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), įpareigodamas atsakovę šią transporto priemonę savo lėšomis pasiimti per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės banko sąskaitą.
5. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ginčo automobilis „VW Transporter T4“ neatitiko jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų (nustačius variklio defektus), pardavėja (atsakovė) su pirkėja (ieškove) neaptarė jo trūkumų, trūkumai išaiškėjo netrukus po sandorio sudarymo (po dviejų mėnesių), todėl nusipirkusi netinkamos kokybės, nors ir naudotą, daiktą pirkėja (ieškovė) turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (1 800 Eur) ir atsisakyti sutarties, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
6. Teismas akcentavo, kad atsakovė byloje neginčijo faktinių aplinkybių, jog transporto priemonė sugedo 2022 m. gruodžio 6 d., teismo posėdyje patvirtino, kad iš atsakovės gavo 2023 m. sausio 5 d. elektroninį laišką dėl šio įvykio, taip pat patvirtino, kad gavo jai siųstas 2023 m. birželio 21 d. pirminę bei 2023 m. liepos 12 d. pakartotinę pretenzijas dėl variklio remonto ir išlaidų atlyginimo. Anot teismo, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė po 2022 m. gruodžio 6 d. įvykusio transporto priemonės gedimo visiškai ignoravo atsakovės raginimus spręsti klausimą dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, remonto darbų ir pan., todėl ieškovė pagrįstai savo iniciatyva atliko transporto priemonės defektų nustatymo veiksmus.
7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčijo ir nekvestionavo ieškovės pateikto defektinio akto duomenų, kartu negalėjo išsamiau teismui paaiškinti aplinkybių, kas atsakovei buvo žinoma apie transporto priemonės variklio būklę (iki sandorio sudarymo atliktus remonto darbus ir pan.) tuo laikotarpiu, kai šią transporto priemonę nuosavybės teise valdė ir faktiškai naudojosi pati atsakovė. Atsakovės atstovas, atsakinėdamas į teismo tikslinamuosius klausimus, nurodė tik tai, kad ieškovė transporto priemonę įsigijo 2020 m. sausio 6 d., jokių defektų ieškovė nepastebėjo, apie variklio keitimą jai nebuvo žinoma. Į teismo siūlymą pateikti bylą nagrinėjančiam teismui duomenis apie transporto priemonės priežiūrą–remontą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki automobilio pardavimo atsakovės atstovas nurodė poziciją, kad tokių duomenų neteiks.
8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įsigyta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį, ji neatitiko kokybės reikalavimų ir ieškovė (pirkėja) negalėjo žinoti apie tokius parduoto naudoto daikto trūkumus. Teismo vertinimu, nustatyti variklio defektai negali būti laikomi akivaizdžiais ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimais, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus dėl pačios pirkėjos prisiimtinos rizikos įsigyti naudotą transporto priemonę;
9. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinio turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi ieškovės patirti turtiniai nuostoliai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Papildomai teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje nekvestionavo nei šių išlaidų dydžio, nei jų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Diltrus“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2634-947/2024 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovė įsigijo naudotą 24 metų senumo automobilį su didele rida, kuris pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo važiuojantis ir techniškai tvarkingas, jo techninė apžiūra buvo galiojanti. Be to, pati ieškovė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę, o, to nepadariusi, prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio tolimesnio eksploatavimo;
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad variklio gedimo priežastis yra nešvari alyva variklyje, t. y. apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog pats ieškovas, šešis mėnesius netinkamai prižiūrėjęs nusipirktą daugiau kaip 20 metų senumo automobilį, turi prisiimti atsakomybę dėl tokio automobilio gedimo;
1.3. Ieškovė eksploatavo automobilį 6 mėnesius, todėl manytina nuvažiavo ne vieną šimtą kilometrų;
1.4. Nėra aišku, ar autoservisas, kuriame buvo surašytas defektinis aktas yra autorizuotas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Milanga“ apeliacinės instancijos teismo prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2634-947/2024. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad ieškovė po automobilio įsigijimo jį eksploatavo daugiau kaip 6 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė pripažįsta, kad defektinis aktas autorizuotame servise buvo surašytas 2023 m. balandžio 20 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po automobilio įsigijimo. Tačiau iki šio akto surašymo ieškovė bandė išsiaiškinti automobilio gedimo priežastis bei taikiai susitarti su automobilio pardavėja, ir tik atsakovei ignoruojant ieškovės pretenzijas, pastaroji ėmėsi rinkti įrodymus, tame tarpe ir užfiksuoti automobilio defektus;
Šalies argumentai
2.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad automobilis sugedo dėl ieškovės kaltės, šiai nepakeitus tepalų, kuro ir tepalo bei oro filtrų. Priešingai, defektiniame akte nurodyti gedimai atsirado dėl atsakovės kaltės, nes automobilio variklis buvo pakeistas netinkamu, perdaryta alyvos lygio matuoklė, išmontuota turbina, ir tokių trūkumų neįmanoma nustatyti pirkimo–pardavimo metu
2.3. Ieškovė pripažįsta, kad automobilis iki gedimo nuvažiavo „ne vieną šimtą kilometrų“, kaip kad nurodė apeliantė, tačiau atkreipia dėmesį, kad vien po automobilio pirkimo Kazlų Rūdoje ieškovei reikėjo grįžti į Vilnių, kas sudaro apie 150 kilometrų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Nustatyta, kad apeliantė (automobilio pardavėja) UAB „Diltrus“ 2022 m. spalio 4 d. internetiniame transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt paskelbė automobilio pardavimo skelbimą, kuriame nurodė, jog kad transporto priemonė Volkswagen Transporter, 1.9 l (krovininis mikroautobusiukas) yra be defektų, rida 230 000 km, techninė apžiūra galioja iki 2023 m. gegužės mėnesio.
16. Apeliantė su ieškove UAB „Milanga“ (pirkėja) 2022 m. spalio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu apeliantė pardavė ieškovei už 1 800 Eur automobilį VW Transporter T4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Sutartyje nenurodyti jokie automobilio defektai, taip pat nenurodyta jo rida (ją apeliantė privalomai turėjo nurodyti – CK 6.431¹ straipsnis).
17. Iš byloje pateiktos Carvertical ataskaitos matyti, kad automobilio variklis turi būti 2,5 l, o ne 1,9 l, o automobilio rida 2022 m. gegužės mėnesį buvo 442 662 km, o ne apeliantės skelbime nurodyta rida - 230 000 km.
18. 2022 m. gruodžio 6 d. (po 2 mėnesių naudojimo) automobilis sugedo. Ieškovė nurodo, kad tą pačią dieną informavo (telefoniniu skambučiu) apeliantę apie automobilio gedimą. 2023 m. sausio 5 d. ieškovė el. paštu išsiuntė apeliantei pretenziją-reikalavimą (tą patvirtina patektas į bylą tokio laiško išsiuntimo patvirtinimas, bei pačios atsakovės pripažinimas, kad jį gavo).
19. 2023 m. balandžio 20 d. UAB „Ausegra“ automobilio variklio defektiniame akte (kartu su pridėtomis nuotraukomis) konstatuota, kad:
8.1. pirminės apžiūros ir ardymo metu nustatytos šios aplinkybės: akivaizdžiai pažeistas (pramuštas) variklio blokas (kiauryminės skylės); prasuktas, užveltas „alkūninio veleno švaistiklinis kakliukas“; variklio alyvos karteryje ypatingai daug nešvarumų, neaiškios kilmės nuosėdų; variklio alyvos siurblio ėmiklio dalis tinklelio užteršta, užkišta nuosėdomis ir nešvarumais; sulūžęs variklio bloko tarpinis velenas; sulūžęs 2 o cilindro švaistiklis; perdaryta alyvos lygio matuoklė;
8.2. atlikus automobilio kėbulo ir variklio identifikacinių duomenų analizę, konstatuota, kad minėtame automobilyje VW Transporter (1.9 D 50kw – 1998; (duomenys neskelbtini)) buvo sumontuotas variklis, kurio bloko raidės AHU. Šis variklis tinkamas 1996–2001 metų gamybos VW, AUDI, SEAT lengviesiems automobiliams, tačiau nebuvo gamykliškai montuojamas į VW Transporter automobilius. Minėtas variklis pritaikytas esamai situacijai, atliekant tam tikrus jungiamųjų elementų, tvirtinimų ir pan. pakeitimus. Pagal gamintojo duomenis automobilyje VW Transporter (1.9 D 50kw – 1998; (duomenys neskelbtini)) turėjo būti sumontuotas variklis, kurio variklio bloko raidės ABL;
8.3. dėl galimai esamų nešvarumų variklio alyvoje ir karteryje bei užkišto alyvos siurblio ėmiklio variklio darbo metu sumažėjo (arba dingo) alyvos slėgis, todėl trūkstant tepimo, buvo užveltas „švaistiklinis indėklas“, užstrigo ir nulūžo švaistiklio kakliuko laikiklis, o pats švaistiklis pramušė (sugadino nepataisomai) variklio bloką;
8.4. akte taip pat konstatuota, kad automobilio variklis sugadintas nepataisomai. Reikalingas kitas variklis. Preliminari remonto suma – nuo 2 000 Eur.
20. Apeliantei taip pat buvo siųstos 2023 m. birželio 21 d. bei 2023 m. liepos 12 d. pretenzijos dėl variklio remonto ir išlaidų atlyginimo, kuria atsakovė gavo, tačiau į jas nereagavo (neatsakė).
21. 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą.
22. Apeliantė nurodė, kad automobilį įsigijo 2020 m. sausio 6 d., variklio nekeitė, pardavė tokį, kokį įsigijo.
Dėl ginčo esmės
23. Byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto (automobilio) kokybės.
24. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1alis, 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
26. Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
28. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos eismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. teismas neįvertino to, kad: 1) ieškovė įsigijo naudotą 24 metų senumo automobilį su didele rida, kuris pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo važiuojantis ir techniškai tvarkingas, jo techninė apžiūra buvo galiojanti; 2) pati ieškovė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę; 3) variklio gedimo priežastis yra nešvari alyva variklyje, t. y. ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog pati ieškovė, šešis mėnesius netinkamai prižiūrėjusi nusipirktą daugiau kaip 20 metų senumo automobilį, turi prisiimti atsakomybę dėl tokio automobilio gedimo.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
30. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis sugedo nepataisomai po 2 mėnesių (2022 m. gruodžio 6 d.), po jo pardavimo. Defektiniame akte konstatuota, kad dėl galimai esamų nešvarumų variklio alyvoje ir karteryje bei užkišto alyvos siurblio ėmiklio variklio darbo metu sumažėjo (arba dingo) alyvos slėgis, todėl trūkstant tepimo, buvo užveltas „švaistiklinis indėklas“, užstrigo ir nulūžo švaistiklio kakliuko laikiklis, o pats švaistiklis pramušė (sugadino nepataisomai) variklio bloką. Į ieškovės siunčiamas pretenzijas apeliantė nereagavo, t. y. nebendradarbiavo siekiant išspręsti ginčą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė turėjo žinoti (žinojo) apie variklio defektą pirkimo metu. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė (įrodymai pakankami), jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apie ką (esamus trūkumus) ieškovė pirkimo metu negalėjo žinoti. Tuo tarpu, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovės (pirkėjos) kaltės, apeliantė neįrodė (nepateikė jokių įrodymų).
33. Tai, kad apeliantė nebuvo sąžininga su ieškove patvirtina tai, jog apeliantė skelbime nurodė parduodamo automobilio ribą žymiai mažesnę (230 000 km) negu ji buvo iš tikrųjų (2022 m. gegužės mėnesį ji buvo 423 662 km) bei neįrašė ridos į Sutartį (kas yra privaloma). Nors apeliantė teigia, kad pati nežinojo apie į automobilį įdėtą netinkamą šiam automobiliui variklį (jo pakeitimus – prailgintą alyvos lygio matuoklę), tačiau tai nepanaikina (negali panaikinti) pardavėjo atsakomybės pirkėjui už parduodamo daikto kokybę. Būdama rūpestinga pardavėja, naudodamasi automobiliu beveik 3 metus, apeliantė turėjo (galėjo) sužinoti variklio neatitikimą šiam automobilio modeliui (pasitikrinti tai arba darant variklio aptarnavimus, remontą galima buvo pastebėti tai) ir tai nurodyti sutartyje. Taip pat apeliantė į sutarties grafą „informacija apie įvykius ir trūkumus“ įrašė „turi defektų apie kuriuos pirkėjui pranešta automobilio apžiūros metu“, t. y. įrašė ne tai ko prašoma, bet tai, kas neva galėtų apeliantą apsaugoti nuo ginčų dėl automobilio kokybės. Toks apeliantės elgesys (visų nustatytų aplinkybių kontekste) įgalina daryti išvadą, kad apeliantė tikėtinai žinojo apie automobilio variklio trūkumus ir jų neatskleidė ieškovei.
34. Tai, kad ieškovė prieš įsigyjant automobilį nepasinaudojo savo teise išsamiau patikrinti automobilio techninę būklę, nėra pagrindas pripažinti ieškovę atsakinga už esantį automobilio defektą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 41 punktas).
35. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovė galimai šešis mėnesius netinkamai prižiūrėjusi (nekeitusi alyvos) nusipirktą daugiau kaip 20 metų senumo automobilį, turi prisiimti atsakomybę dėl tokio automobilio gedimo. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad automobilis sugedo po 2 mėnesių po jo įsigijimo, t. y. ieškovė naudojosi automobiliu tik 2 mėnesius, o ne 6 mėnesius, kaip teigia apeliantė. Antra, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėjo automobilį. Trečia, pareiga tinkamai prižiūrėti ir parduoti tinkamai prižiūrėtą automobilį tenka apeliantei (pardavėjai), o jeigu parduodamas netinkamai prižiūrėtas automobilis, apie tai turi būti informuotas pirkėjas (šiuo atveju ieškovė), kad šis galėtų apsispręsti, ar įsigyti tokį automobilį, kurio priežiūrai (tinkamam naudojimui) iš karto reikės dar išleisti pinigų.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Kiti apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
37. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.