- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- 1-69-771/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18295-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- E. G., V. G.
- Kaltinamasis
- E. D.
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis: UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)vykdantis individualią veiklą, gyv(duomenys neskelbtini)deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) 2010-06-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178str.2d.,187str.1d.-atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 93 str.; 2) Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-17308-17, 2020-01-07 teismas patvirtino prokuroro nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 38str. už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso178 str.1d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. 2023-05-20, apie 02:00 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini)parvertė nukentėjusį ant šaligatvio ir pašalinių asmenų akivaizdoje sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam E. G. į galvos sritį, po to, V. G. priėjus prie jo, jis rankomis pastūmė nukentėjusiąją V. G. į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant šaligatvio ir susitrenkė nugarą bei rankas, tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nubrozdinimą ir kraujosruvą kairio viršugalvio srityje, nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, o nukentėjusiajai V. G.padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nubrozdinimą ir kraujosruvą dešiniame dilbyje, kraujosruvą kairiame rieše.
Kaltinamasis E. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023-05-20 (duomenys neskelbtini)kartu su kolega A.. Vienas (duomenys neskelbtini)pradeda darbą nuo 20 val., kitas nuo 21 val.. Darbo pabaiga neužfiksuota, priklauso (duomenys neskelbtini). Per vaizdo kameras aplinkos nestebėjo. Minėtą dieną žmonių buvo daug, visi buvo nusiteikę pozityviai iki to momento, kai atėjo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiuosius pastebėjo apie 24 val.. Pastarieji kompanijoje sėdėjo prie (duomenys neskelbtini). Ten buvo didelės emocijos, šūksniai. (duomenys neskelbtini)apie 2 val. nakties. Ar ant durų yra užklijuotas darbo laikas, nepamena. Darbo pabaigoje (duomenys neskelbtini)buvo apie dvidešimt. Jis priėjo prie lankytojų ir pranešė, kad už 15 min. užsidaro ir kad pastariesiems duodamas 15 min. laikas pabaigti savo gėrimus ir palikti patalpas. Jis priėjo prie kiekvieno staliuko atskirai, tame tarpe ir prie nukentėjusiųjų staliuko. Prie nukentėjusiųjų stalo buvo daugiau, nei šeši asmenys. Prie nukentėjusiųjų staliuko išgirdo pastabą, kad „(duomenys neskelbtini), kad baras dirba iki 4 val. Jei jis nori pamatyti pastaruosius išeinančius, teks pačiam juos išvesti. Tai galėjo pasakyti nukentėjusysis, arba jo draugas, kuris vilkėjo baltą džemperį. Jis atsakė, kad atėjo ne savo „ego: matuotis, o dirba savo darbą. Paprašė pabaigti savo gėrimus ir palikti patalpas. Nueinant, girdėjo savo atžvilgiu pašaipas komentarus. Pamena, kad buvo pavadintas asilu ir pasakyta, kad teks juos išvesti. Nepamena kuris taip pasakė. Suprasdamas, kad pastarieji nesiruošia palikti patalpų ir vengdamas konflikto, nuėjo pas kolegą, kurio paprašė prieiti prie minėto staliuko. Tuo metu lankytojų jau nebeliko. Buvo likusi tik nukentėjusiųjų kompanija. Prie minėto staliuko priėjo jo kolega, kuris susidūrė su tapačia situacija. Jis suprato, kad gražaus nukentėjusiųjų išlydėjimo nenusimato. Nukentėjusiųjų intonacija, nepasitenkinimas, emocijos, įžeidinėjimai vis ryškėjo. Pokalbio metu girdėjo išvadinimus „(duomenys neskelbtini)Žodžiai buvo nukreipti į apsaugos darbuotojus. Po to prie jo priėjo nukentėjusioji ir parodė savo telefone (duomenys neskelbtini)kur buvo parašyta, kad darbo laikas iki 4 val. Nuo nukentėjusiosios sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis nukentėjusiesiems pasakė, kad laikas pakelti savo prikepusius „(duomenys neskelbtini)ir eiti iš čia. Po šių žodžių nukentėjusioji sureagavo, kaip aš drįstu taip kalbėti. Po to prie jo priėjo nukentėjusysis, kuris jam pareiškė pastabą dėl nepagarbaus pokalbio su moterimi. Tuomet jo atžvilgiu prasidėjo įžeidžiantys žodžiai. Jo pasakyti žodžiai buvo nukreipti ne vien į nukentėjusiuosius, o į visą nukentėjusiųjų kompaniją. Jis nukentėjusiojo buvo išvadintas „(duomenys neskelbtini)bei pasakyta, kaip jis kalba su moterimi. Nukentėjusiojo sukąstas žandikaulis, atstumo mažinimas, ėjimas link jo, jam kėlė savisaugos inkstintą, nes bendrauja su stipriai išgėrusiais žmonėmis, su kuriais negaliu turėti saugios komunikacijos. Pastarieji nesupranta jo kolegos, nesupranta jo prašymų. Šią situaciją stebėjo kolegos draugas, kuris stebėjo situaciją. A. draugas buvo šalia jo, nukentėjusiajam už nugaros. Nukentėjusiajam pradėjus eiti link jo, tiesti rankas, kolega suėmė nukentėjusįjį suimti už pečių. Tuo metu suprato, kad jiems reikia išvesti minėtus lankytojus. Jis suėmė nukentėjusįjį už riešo. Tuo metu aktyvavosi jo kamera, kuri pradėjo fiksuoti aplinką. Filmavimas prasidėjo nuo to momento, kai jis suėmė nukentėjusįjį už rankų. Vedant nukentėjusįjį, išgirdo savo atžvilgiu frazę: „(duomenys neskelbtini)Nukentėjusįjį sunkiai sekėsi išvesti. Pastarasis priešinosi. Pečiais, kojomis bandė užkliūti už staktų. (duomenys neskelbtini)prieš nukentėjusį smurtavimo nebuvo. Lauke kolega patraukė savo rankas nuo nukentėjusiojo pečių, o jis nuo nukentėjusiojo riešo. Nukentėjusysis tuoj pat sugriebė jį už kaklo. Pajutęs spaudimą kaklo srityje, jis bandė numušti nukentėjusio ranką. Smūgiavimo nebuvo. Jis norėjo nusiimti nukentėjusiojo rankas nuo kaklo. Jis su nukentėjusiuoju nuvirto ant žemės. Nukentėjusiojo veiksmai dėl girtumo buvo nekoordinuoti. Nukentėjusysis toliau priešinosi. Norėdamas nukentėjusiajam sukelti adrenaliną, sudavė pastarajam dešine alkūne į krūtinę. Sudavė siekdamas nukentėjusiajam sukelti adrenaliną. Adrenalinas „numuša“ šiek tiek alkoholio promiles. Jis yra treniruotas, dirbo ir žino kaip tas veikia. Po kelių smūgiavimų į krūtinės ląstą, jis atsistojo ir nuėjo. Po to prie nukentėjusiojo priėjo nukentėjusioji. Sudavęs nukentėjusiajam į krūtinės ląstą, nuėjo šalin, nes nesijautė saugaisi, buvo apsuptas girtų žmonių. Jam paėjus į šoną pastebėjo, kad link jo atlekia nukentėjusioji išskėstomis rankomis. Nukentėjusioji buvo agresyviai nusiteikusi. Norėdamas išlaikyti atstumą, nesijausdamas saugiai, atstūmė nukentėjusiąją nuo savęs. Nukentėjusioji nuvirto. Nukentėjusioji nebūtų nuvirtusi, jei nebūtų stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Nukentėjusysis atsikėlė nuo žemės ir agresyviai puolė ant jo sakydamas, kad jis lavonas. Jis nepadarė nei vieno žingsnio link nukentėjusiųjų. Iš jo pusės nebuvo įžeidžiančių žodžių nei nukentėjusiojo, nei nukentėjusios atžvilgiu. Jis dirbo savo darbą. Po to ant jo puolė nukentėjusysis, pastarojo draugas, kuris vilkėjo baltą džemperį. Jis atsitraukinėjo, kol jo kolegos draugas išsitraukė pipirinių dujų balionėlį ir liepė visiems nusiraminti, atsitraukti saugiu 2 m. atstumu, priešingu atveju bus panaudotos spec. priemonės. Tik tuomet pavyko atkreipti minios dėmesį ir jie pasitraukė į (duomenys neskelbtini)neįžeidinėdami, nekonfliktuodami su klientais. Jis ne pirmą kartą dirba su girtais klientais. Neturėjo minčių, kad gali kilti toks didelis konfliktas. Jis manė, kad agresyvius klientus išlydės į lauką ir tuo viskas baigsis, todėl ir nekvietė policijos pareigūnų. Tą vakarą klientų buvo daug ir nei su vienu nekilo konfliktų. Policijos pareigūnams buvo pateikti lauko vaizdo o tyrimo eigoje. Jis pats pristatė savo video medžiagą tyrėjai. viduje jis nukentėjusiajam į veidą nesmūgiavo. Lauke nukentėjusįjį suėmė už riešo. Aš negaliu pasakyti, kaip nuvirto ant žemės. Gal laikėsi vienas už kito, o gal bandė pastarąjį sulaikyti. Kai krito ant žemės, nukentėjusysis virto labiau ant šono, o gal ant nugaros, bet ne aukštielnikas. Gal labiau ant šono. Aš stengėsi nukentėjusįjį prilaikyti, kad pastarasis nesusižalotų galvos. Lauke nukentėjusiajam į galvos sritį jis nesmūgiavo, nei stovinčiam, nei gulinčiam. Nukentėjusiąją atstūmė nuo savęs. Pastaroji pargriuvo labiau ant šono ir nugaros. Pastarąją atstumė nuo savęs paėmęs už rankų. Į krūtinę nukentėjusios nestūmė. Nukentėjusioji galėjo susižaloti rankas, nugarą, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Girtas žmogus neturi koordinacijos. Konflikto metu jis saugojo nukentėjusiojo galvą. Iš kur pas pastarąjį atsirado kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai, jis nežino. Sužalojimai dilbyje, alkūnėje galėjo atsirasti virtimo metu. Nukentėjęs buvo trumpomis rankovėmis. Nukentėjusiajai kaltinamajame akte išvardinti sužalojimai galėjo atsirasti kritimo metu. Nukentėjusioji krito vieną kartą, kai puolė jį ir jis pastarąją nuo savęs pastūmė. Jis yra išklausęs apsaugos darbuotojo kursus, yra išklausęs pasaulinės kvalifikacijos kursus, kurie galioja visame pasaulyje. Kursai trūko virš metų laiko. Kursus išklausė prieš porą metų. Išklausė kursus kompanijoje „(duomenys neskelbtini)dėl kovos su terorizmu. Teko dirbti su šia kompanija, teko saugoti įžymybes. Į darbą „ (duomenys neskelbtini)buvo pakviestas prisijungti prie apsaugos komandos, kaip apsaugos komandos darbuotojas. administratorė yra žmogus, kuri jiems duoda nurodymus, kada užsidaro. Pastarosios nurodymų turi klausyti. buvo įprasta praktika užsidaryti anksčiau, atsižvelgiant į lankytojų skaičių. Nukentėjusieji jam, kaip apsaugos darbuotojui, pagarbos nejautė. Kai išėjo laukan, nukentėjusieji nebuvo išsigandę, sutrikę. Kodėl nukentėjusieji nejautė pagarbos jam, kaip darbuotojui, atsakyti negali. nukentėjusysis bandė prie jo priartėti, o ne jis. Pastarasis buvo nusiteikęs agresyviai. (duomenys neskelbtini) savininkas yra pasakęs, jei asmuo nesilaiko vidaus taisyklių, neklausančio apsaugos darbuotojo nurodymo, elgiasi neadekvačiai, galima išvesdinti į lauką. Nukentėjęs buvo neblaivus. Girtam klientui, kuris elgiasi neadekvačiai, policijos jie niekada nekviečia. Nukentėjęs nedarė to, kad reiktų kviesti policijos pareigūnų. Nukentėjusiajam jis buvau paėmęs už riešo, rankų laužimo nebuvo. Už riešo jis suėmė iš priekio. Nukentėjusysis buvo nukreiptas į jį veidu. Jis laikė nukentėjusiojo, ėjo laukan atbulomis. Jo kolega buvo nukentėjusiajam už nugaros, laikydamas pastarojo pečius. Nukentėjusysis priešinosi, stumdėsi, neklausė mano nurodymų.
Nukentėjusysis E. G. parodė, kad kaltinamojo iki minėto įvykio nepažinojo. Nukentėjusioji yra jo žmona. Įvykio dieną apie 19 val. jis su žmoną atėjo į švesti giminaitės gimtadienį. buvo jis su žmona, R. S., L. S., A. Ž., I. Ž., R. G., G. G.. Šviesiu bliuzonu buvo apsirengęs A. Ž.. Planavo būti iki pat uždarymo. Žinojo, kad turėjo dirbti iki 4 val. nakties. Darbo laikas buvo užrašytas ant durų. Be to, apie darbo laiką buvo pasiteiravęs internete. Apie 2 val. nakties priėjo kaltinamasis, kaip apsaugos darbuotojas, kuris paprašė atlaisvinti patalpas. Jis kartu su kitais vyrais nekreipė dėmesio, nes kalbėjosi, valgė. Moterys pradėjo žiūrėti darbo laiką internete, sakė, kad užsisakė daug gėrimų ir kaip čia ims ir išeis. Po 15 min. apsaugos darbuotojas priėjo antrą kartą ir pradėjo kalbėti piktai. Tarp jo kompanijoje buvusių moterų ir apsaugos darbuotojo užvirė diskusija, kodėl jie turi išeiti, stalai viskuo nukrauti. Jie visi negalėjo taip staigiai atsistoti ir išeiti. Apsaugos darbuotojas pradėjo konfliktuoti su L. S., vėliau su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji rodė apsaugos darbuotojui internete darbo laiką, prašė iškviesti administratorę. Kaltinamasis pasiūlė „(duomenys neskelbtini)ir eiti lauk. Jie nebuvo girti. Vienas iš svečių - R. S. visai nevartojo alkoholio. Jis atsistojo ir bandė pasakyti, kad su moterimi elgtųsi pagarbiai. Tuo metu jis buvo sučiuptas iš už nugaros. Nematė kas jį sugriebė. Kaltinamasis sugriebė už rankų ir užlaižęs rankas vedė jį laukan. Jo judesiai buvo suvaržyti, buvo suimtas už pečių, šonų. Kai buvo vedamas laukan, apsaugos darbuotojai buvo jam iš abiejų šonų. Vedant laukan, pajuto smūgį į galvą, į pakaušį iš nugaros. Smūgis buvo vienas. Po to jis prarado sąmonę ir tik lauke pamatė gulinčią ant žemės nukentėjusiąją. Jis gulėjo ant šaligatvio veidu į žemę. Nepamena kaip atsirado ant šaligatvio. Pamena, kad žmona gulėjo ant nugaros. Besistodamas jis keikė kaltinamąjį. Jis kaltinamajam negrasino. Pajūto, kad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atsistojęs, ėjo prie kaltinamojo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusioji nublokšta ant žemės. Po to užsidarė. (duomenys neskelbtini) liko jų piniginės. Po to jie išsikvietė policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kaltinamasis jau buvo viduje. buvo viso trys apsaugos darbuotojai. Konflikto metu į lauką išėjo du apsaugos darbuotojai. Trečias apsaugos darbuotojas liko, niekur nesikišo. Ar lauke jam buvo smogta, jis nepamena. Po įvykio jam buvo nustatyti rankų, kelių, veido nubrozdinimai. Buvo atsiradęs guzas priekyje. Po įvykio labai svaigo galva, negalėjo pastovėti. Guzas galėjo atsirasti nuo kritimo ant asfalto. Kai kaltinamasis su kitu apsaugos darbuotoju jį vedė, jis nesipriešino. Visi nustatyti nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo kritimo ant asfalto. Kai prasidėjo konfliktas, ar bare dar buvo lankytojų, nepamena. Pamena, kad konflikto metu lauke matė daug pašalinių asmenų. Policiją išvietė nukentėjusioji. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, jog buvo sumuštas, dėl to negalėjo eiti į darbą. Dirba (duomenys neskelbtini). Dėl sužalojimų teko pristabdyti darbus ir su klientais derėtis, mažinti kainas, nes nebeįsiteko į terminus. Gydymo įstaiga jam neišdavė nedarbingumo pažymėjimo. Ligoninėje negulėjo, ambulatorinis gydymas nebuvo paskirtas. Į darbą nėjo, nes negalėjo fiziškai dirbti, svaigo galva. Į darbą nėjo apie mėnesį laiko, teko pasiimti atostogas. Pagrindinė priežastis nėjimo į darbą - galvos svaigimas. Įvykio metu nosį galėjo susižaloti krisdamas. Prieš įvykį buvo išgėręs alkoholinį kokteilį. Buvo apsvaigęs, tačiau koordinacija buvo gera, nesvirduliavo. viduje kaltinamojo jo kompanija nekoliojo. Papildo, kad nuo staliuko, kur jis sėdėjo, iki išėjimo buvo apie 10 m. Smūgį į galvą pajuto būdamas dar koridoriuje. Nuo staliuko iki tos vietos buvo kokie 8 metrai. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti, pasakydamas, kad smūgis buvo į veidą. Jam buvo suduotas smūgis į pakaušį. Iki minėto vakaro sužalojimų neturėjo. Visi nustatyti sužalojimai atsirado po minėto konflikto. Nukentėjusioji iki minėto vakaro taipogi nebuvo sužalota. Jis patyrė didelį emocinį sukrėtimą. Jį šokiravo pats įvykis. Prieš jam užlaužiant rankas, jis nepuolė muštis su kaltinamuoju. Jo poza nebuvo agresyvi. Jis tik pareikalavo pagarbiai kalbėtis su moterimis.
Nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2023-05-20 buvo pakviesta į savo sesers gimtadienį, kuris buvo numatytas (duomenys neskelbtini)19:30 val. kartu su nukentėjusiuoju atvyko, užėmėme stalelį, esantį (duomenys neskelbtini). Be jos ir nukentėjusiojo, dar atvyko R. S., L. S., I. Ž., A. Ž., G. G., R. G.. Apie 1:45 val. prie mūsų priėjo apsaugos darbuotojas vardu A., kuris pranešė, kad užsidaro ir jie turi palikti. Sesuo buvo sakiusi, kad dirbs iki 4 val., todėl visi nustebo, kad ką tik užsisakė gėrimus, stalas buvo pilnas vaišių ir netikėtai jų paprašė palikti patalpas. buvo dar žmonių, niekas iš personalo jų neinformavo, kad dėl kažkokių tai priežasčių užsidaro anksčiau. Ji atsistojo nuo staliuko ir parodė apsaugos darbuotojui darbo laiką ir paklausė, kodėl juos išvaro. Apsaugos darbuotojas linktelėjo galvą ir pasišalino. Netrukus priėjo kitas apsaugos darbuotojas – kaltinamasis, kuris paprašė palikti patalpas. Sesuo paklausė kiek jie turi laiko ir kodėl užsidaro, nes darbo laikas nurodytas iki 4 val. Kaltinamasis pareiškė, kad jie visi turi išeiti dabar. Jie pradėjo diskutuoti, pasakė, kad turi dar vaišių už kuriuos neseniai sumokėjo. Kaltinamasis nesileido į diskusiją ir paklausė kas dar neaišku. Kaltinamasis nepaaiškino taisyklių, kodėl užsidaro. Į kaltinamojo pakeltą toną sureagavo šventės dalyviai. Į pokalbį įsikišo nukentėjusysis ir paklausė, ką pastarasis sau leidžia taip kalbėdamas. Kaltinamasis nukentėjusiajam pareiškė: „(duomenys neskelbtini) Po to kreipėsi į visus žodžiais: „(duomenys neskelbtini)iE. pasakė, kad pirmą suvalgys vaišes, pabaigs gėrimus ir išeis. Sesuo kaltinamajam pasakė, kad jie užtruks 15 min, bet kaltinamasis į tai nesureagavo. Kaltinamasis paklausė: „(duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis atsistojo, kadangi sėdėjo šonu. Netrukus prisiartino dar vienas apsaugos darbuotojas. Nukentėjusysis žengė į apsaugos darbuotojų pusę ir apsaugos darbuotojai sugriebė pastarąjį už pečių, už rankų ir pradėjo tempti į lauką. Nukentėjusiojo kojos buvo sulenktos. Nukentėjusysis buvo visiškai suspaustas iš šonų. Nukentėjusysis rankomis „nemaskatavo“, kaip paminėjo kaltinamasis. Ji nuėjo iš paskos. Išėjusi laukan, pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Pastarąjį laikė du asmenys. Matė, kad nukentėjusiojo veidas, kakta, rankos buvo kruvino. Ji žengė kilis žingsnius link kaltinamojo, norėdama paklausti, kodėl pastarasis taip elgiasi. Nespėjus paklausti, kaltinamasis jai trenkė ranka į krūtinę ir ji parkrito nugara ant žemės. Kritimo metu rankomis atsirėmė į žemę riešais, todėl ten atsirado nubrozdinimai. Labai skaudėjo krūtinė. Ją nuo žemės pakėlė pašaliniai žmonės, praeiviai. Kažkas sušuko, kad reikia kviesti policiją. Kai praeiviai pradėjo filmuoti, abiejų apsaugos darbuotojų elgesys pasikeitė kardinaliai. Apsaugos darbuotojai pradėjo atsitraukinėti. Pamatė ant kaltinamojo krūtinės žibančią lemputę. Suprato, kad pradėjo filmuoti. Apsaugos darbuotojai pareikalavo laikytis nuo atokiau, nes bus priešingu atveju bus panaudotos dujos. Įvykio metu nuo kritimo suplyšo jos suknelė. Po to apsaugos darbuotojai nuėjo į vidų, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio ji buvo šoke. Nuo kritimo jai skaudėjo nugara, sutrenktos vietos. Pareigūnai iškvietė medikus. Pastūmimas į krūtinę buvo stiprus. Prieš įvykį ji buvo išgėrusi 4 nestiprius kokteilius, 50 gr. stipraus gėrimo ir vieną bokalą alaus. Jautėsi tvirtai ant kojų, koordinacija buvo stabili. Po įvykio pastebėjo, kad nukentėjusiojo nosis buvo kruvina, buvo sumušta akis, nubrozdinta kakta ir alkūnės. Iš nukentėjusiojo pusės agresijos nebuvo. Lauke ji ant kaltinamojo nepuolė. Ji žengė kelis žingsnius link kaltinamojo siekdama paklausti, kodėl pastarasis taip elgiasi. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį 5 300 Eur. Turtinė žala sudaro 800 Eur, neturtinė žala – 4500 Eur. Įvykio metu buvo sugadinti visi jos daiktai: odiniai bateliai, jie buvo nubrozdinti į asfaltą; buvo suplėšyta suknelė pusiau, priekinėje dalyje; sudaužytas vardinis laikrodis, kurį įvertino 500 Eur. Laikrodžio apyrankė sudaužyta. Pasigedo kelių apdailos detalių-cirkonio akelių, buvo subraižytas stiklas. Dėvėjo rankų darbo stiklinį kolje, kuris taipogi sudaužytas, nudaužtos detalės. Bateliai susibraižė kritimo metu. Suknelė plyšo taip pat kritimo metu. Suknelė suplyšo per siūlę. Be to, suknelė ištepta krauju. Ar laikrodis taisytinas, ji nežino. Civiliniame ieškinyje ji nurodė naujo laikrodžio kainą. Bateliai jai kainavo 120 Eur. Kadangi bateliai buvo dėvėti, juos įvertino 100 Eur. Suknelę įvertino 120 Eur., kolję 80 Eur. Neturtinę žalę grindžia savo emociniais išgyvenimais, kuriuos jaučia iki šiol dėl savo psichikos sutrimimų, sutrikęs miegas, sutrikusi darbinė veikla. Negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų, tai įtakojo darbo rezultatus. Stipriai išgyveno jos nepilnamečiai vaikai. Jie supranta kokią žalą galima patirti išėjus į miestą. Nuo vaikų nebuvo galima nuslėpti sužalojimų. Vaikai, atsikėlę ryte, mato abu tėvus sužalotus. Ji dirba vadovaujamą darbą. Patyrė psichologinius sužalojimus. Į gydymo įstaigas nesikreipė, tačiau komunikavo su privačiu psichologu. Medikamentinis gydymas nebuvo skirtas. Dėl miego sutrikimo į medikus nesikreipė. Dėl šio įvykio išgyvena vaikai. Apie įvykį vaikai sužinojo iš jos ir nukentėjusiojo. Savaitę laiko negalėjo normaliai judėti, nes skaudėjo nugarą, sunku buvo lipti laiptais. Jos darbo našumas ir aktyvumas buvo sutrikę tiek namuose, tiek darbinėje veikloje. Yra nauja darbuotoja įmonėje, nėra užsitarnavusi kasmetinių atostogų. Liepos mėn. jai buvo suteiktos, išimtine tvarka, dviejų savaičių kasmetinės atostogos, kad galėtų atstatyti savo emocinę būklę. Jai pasireiškia panikos priepuoliai. Į medikus dėl to nesikreipė. Priepuoliai nėra „aštrūs“, kad negalėtų su jais susitvarkyti. Nesilanko socialiniame gyvenime, neina į masinius susibūrimus, kuriuose galėtų susitikti kaltinamąjį, nesilankau vietose, kuriuose yra vartojamas alkoholis. Gatvėje visada stebi aplinkinius, ar nėra grėsmės iš vyriškos lyties atstovų. Pas psichologus lankosi nuo pat įvykio pradžios. Turėjo tris konsultacijas, tuoj po įvykio ir vasaros laikotarpiu. Konsultacijos yra privačios ir jas lankyti baigė rugpjūčio mėnesį. Pasekmes jaučia iki šiol. Jos gyvenimo kokybė gerėja, jaučiasi saugesnė, kai kaltinamasis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Papildo tuo, jog vedant nukentėjusįjį laukan, ji nematė smūgių nukentėjusiajam į galvą, nes pastarojo galva buvo palenkta į apačią. Lauke ji matė abu apsaugos darbuotojus, kurie buvo pasilenkę prie nukentėjusiojo. Apsaugos darbuotojai nukentėjusįjį buvo prispaudę. Nukentėjusiajam apsaugos darbuotojai smūgiavo lauke į viršutinę kūno dalį. Nukentėjusįjį laukė abu apsaugos darbuotojai, o smūgiavo tik kaltinamasis. 1:30 val. ant stalo dar buvo likę maisto ir gėrimų. Ar buvo ant stalo nepradėtų butelių, atsakyti negali. Karštus patiekalus suvalgė iki 24 val., o buvo likę užkandžiai. Gydymo įstaigoje apžiūros metu gydytojai sakė, kad skauda nugarą. Skaudėjo bendrą nugaros ertmė.
Medicininiuose dokumentuose atžymėtas bendras kūno skausmas. Iki minėto įvykio kraujosruvų ant kūno nebuvo. Neturtiną žalą pirminiame ieškinyje aš nurodžiau taip, kaip jaučiausi praėjus 10 dienų nuo įvykio. Antro civilinio ieškinio suma išaugo, nes šita psichologinė trauma tik gylėja. Aukštakulnius batelius įvykio dieną mūvėjo trečią kartą. Prieš kiek laiko juos įsigijo, negali pasakyti.
Kolję pirko prieš dieną ir įvykio dieną buvo užsidėjusi pirmą kartą. Pirmos apklausos metu aš pasakiau, kad visi daiktai yra sugadinti. Nuotraukų tyrėja neprašė tik liepė saugoti daiktus.
Liudytoja L. S. parodė, kad su vyru užsakinėjo (duomenys neskelbtini)ir klausė darbo laiko. Jai minėjo, kad dirbs iki 4 val., jei bus žmonių. Vėliau iš darbuotojų žodžių suprato, kad jie dirba iki 4 val. Internete darbo laikas deklaruotas iki 4 val. Įvykio dieną atvyko 18 val. Po to atvyko brolis A. Ž. su žmona I. Ž., sesuo V. G. su vyru E. G., artimi draugai R. G. ir A. G.. G. į namus išėjo apie 1-1:30 val. Apie 1:45 val. priėjo apsaugos darbuotojai ir pasakė, kad jie užsidaro. Apsauginis pasakė, apsisuko ir nuėjo. Vėliau priėjo kaltinamasis ir dar kartą pranešė, kad užsidaro. Internete pasižiūrėjo darbo laiką. Po to V. G. nuėjo prie apsaugos darbuotojo ir pasiteiravo, kodėl deklaruoja, kad dirba iki 4 val., o jiems liepia išeiti. Viso pokalbio negirdėjo. Po to V. grįžo prie staliuko. Po 10-15 min. vėl priėjo kaltinamasis ir liepė jiems išeiti. Ji paklausė kada. Kaltinamasis atsakė, kad dabar ir paklausė kas dar neaišku. Jos vyras liepė kaltinamajam mandagiau kalbėkit su moterimi. E. pasakė, kad pabaigs užkandžius, gėrimus ir išeis. Kaltinamasis pasakė: „(duomenys neskelbtini)E. atsistojo nuo kėdės, nes sėdėjo nugara į kaltinamąjį ir paklausė ką pastarasis pasakė. Tuomet kaltinamasis ir kitas apsaugos darbuotojas užlaužė E. G. rankas ir išvilko. Nukentėjusioji išbėgo iš paskos. Matė, kaip vienas apsaugos darbuotojas griebė E. G. už vienos rankos, kitas už kitos ir ištempė. E. buvo susilenkęs. viduje nukentėjusiajam nebuvo suduota. E. nesipriešino. Ar buvo atsirėmęs prie staktos nepamenu, bet stabtelėję prie staktos buvo. E. tempė dviese. Buvo dar vienas apsaugos darbuotojas, bet jis nieko nedarė. V. išbėgo į lauką, ji išbėgo iš paskos. Matė, kaip kaltinamasis su kitu apsaugos darbuotoju buvo palinkę prie E., o E. gulėjo ant žemės, ant nugaros. V. stovėjo ir reikalavo paleisti jos vyrą. Matė, kaip V. nukrito ant žemės. Nuo ko pastaroji krito, ji nežino. Tuo metu šalia V. stovėjo kaltinamasis. Iš V. agresijos nebuvo. V. krito ant nugaros, rankomis atsirėmė į žemę. Ji ir dar vienas jaunas vaikinas pribėgo padėti V.. V. atsistojo, o jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Ji apsaugos darbuotojo, ne kaltinamojo, paklausė kodėl pastarieji taip elgiasi. Apsaugos darbuotojas išsitraukė dujų balionėlį ir pasakė, kad panaudos dujas. Matė, kaip kaltinamasis stovėjo boksininko pozoje, šokinėjo koja ant kojos, provokavo E. ir juokėsi. E. jau buvo atsistojęs. V. stovėjo šalia jos. Po to kaltinamasis ir antras apsaugos darbuotojas nuėjo į vidų. Nukentėjusioji skundėsi nugaros skausmais, pastarajai buvo nubruzdintos alkūnės. E. iš nosies bėgo kraujas, buvo praskelta kakta. Nukentėjusiajai buvo sudaužyti rankų darbo papuošalai, nubruzdinti batelių kulniukai, per siūlę suplėšyta suknelė. E. papasakojo, kad jis buvo pargriautas, juto smūgius į galvos sritį. Ar sakė, kad viduje, ar prieangyje buvo suduotas smūgis, nepamena. Žino, kad nukentėjusioji po įvykio vengia viešumo, bijo žmonių. Po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į medikus, psichologus. Papildė tuo, jog apsaugos darbuotojui nesakė, kad jie bus iki 4 val. Pasakė tik tiek, kad 20 min. bėgyje pabaigs maistą, gėrimus ir išeis. Kai įvyko dialogas su apsaugos darbuotojais, sąskaita jau buvo apmokėta.
Liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną atėjo apie 21 val. Buvo draugai G. su žmona, „švogeris“ su žmona ir E. su žmona, jis su savo žmona. K.užsakinėjo jis su žmona. Prieš savaitę užsakė staliuką, sumokėjo avansą, paklausė iki kelintos valandos dirba. Jiems atsakė, kad iki 4 val. Pasižiūrėjo internete, kad darbo laikas iki 4 val. Planavo pabūti ilgiau. Viskas vyko labai gražiai, užsakinėjo maistą, gėrimus. Apie 2 val. atėjo apsaugos darbuotojai ir pranešė, kad užsidaro. Pasakė labai grubiai. Žmona paklausė kada išeiti. Apsaugos darbuotojas atsakė, kad dabar. E. G. pasakė, kad išgers gėrimus ir išeis. Stalas buvo nukrautas vaišėmis. Jis sėdėjo atsukęs nugara į apsaugos darbuotoją. Kuris pirmas buvo priėjęs, jis nematė. Kai kitas apsaugos darbuotojas priėjo antrą kartą ir pradėjo agresyviai kalbėti, žmona parodė apsaugos darbuotojui internete nurodytą darbo laiką iki 4 val.. Kai apsaugos darbuotojas pasiūlė išeiti, E. atsistojo. Apsaugos darbuotojas pasakė „(duomenys neskelbtini)ir pasiūlė išeiti į lauką išsiaiškinti. Po to apsaugos darbuotojai čiupo E., užlaužė pastarajam rankas ir ištempė į lauką. Matė, kaip E. vedė iki durų. Ar buvo stabtelėjimas prie durų, nepamena. E. nesipriešino. Po to jie visi išėjo laukan, nes matėsi, kad geruoju nesibaigs. Į lauką išėjo visi kartu. Lauke matė E., kuriam buvo sudaužyta galva. E. stovėjo, o kaltinamasis pastarąjį provokavo. Kaltinamasis buvo pakėlęs kumščius. Po to jie iškvietė policiją. Pamena, kad V. buvo nubruzdintos alkūnės. Kaip priėjo apsaugos darbuotojai, sąskaita jau buvo apmokėta. Ji buvo apmokėta apie 1:30 val., dar iki apsaugos darbuotojams paprašius išeiti.
Liudytoja I. Ž. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta. Nukentėjusysis E. G. yra jos vyro sesers vyras. Įvykio dieną šventė sesers L. gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo V. G., E. G., sesers vyras, draugai G.. Į (duomenys neskelbtini)atvyko apie 18 val. G. iš baro išėjo apie 1:30 val. Buvo užsakyta daug vaišių, gėrimų, užkandžių. Apie 2 val. prie staliuko priėjo apsauginis ir pasakė, kad per mažai klientų, todėl užsidaro. Apsaugos darbuotojas prie staliuko buvo priėjęs du kartus. Nepamena, kuri iš jų internete rado informaciją, kad deklaruotas darbo laikas (duomenys neskelbtini)iki 4 val. ryto. Jos nuėjo paklausti, kodėl turi išeiti. Apsauginiai pasakė, kad užsidaro kada nori. Antrą kartą apsauginiai atėjo ir pasakė, kad jie turi išeiti. V. pasakė, kad jie pabaigs vaišes ir išeis. Vienas iš apsauginių pradėjo vartoti keiksmažodžius. E. bandė užstoti V., pasakė apsaugos darbuotojui, kad pastarasis taip nekalbės su moterimi. Apsauginiai pasakė: „(duomenys neskelbtini). Kai E. bandė atsistoti, apsauginiai labai greitai suėmė pastarąjį už pažastų ir pradėjo vilkti. Viskas vyko labai gretai. Jos vyras su L. vyru išbėgo į lauką. Ji su L. likome viduje. Kai išėjo laukan matė E. G. su sukruvinta nosimi, V. buvo labai išsigandusi ir nubrozdintomis rankomis. Visi kartu laukė policijos ir greitosios. Apsaugos darbuotojai nuėjo ir užsirakino iš vidaus. V. G. sakė, kad ilgą laiką svaigo galva po sumušimo. Nematė, kad viduje apsaugos darbuotojai būtų smūgiavę nukentėjusiajam. Pamena, kad po įvykio matė suplėšyta V. suknelę.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. Įvykio dieną šventė sesers gimtadienį. Atvykome su žmona apie 19 val. jau buvo L. S. su vyru, vėliau atvyko V., E., draugai R. su G.. Iš anksto neplanavo iki kelintos valandos bus. Kažkuriuo momentu įvyko sambruzdis. Viskas vyko jau po vidurnakčio. Įvykio aplinkybes pamena per miglą. Pamena, kad išėjęs laukan pamatė E. kruvinu veidu ir V. nubrozdintomis rankomis. E. buvo kruvinu veidu. Sunkiai įvykio aplinkybes atsimena, nes buvo labai girtas.
Liudytojas M. A. K. parodė, kad 2023-05-20, apie 23.30-24.00 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) pas draugą A.. Su pastaruoju ketino vėliau po darbo eiti sportuoti į „(duomenys neskelbtini). Pastarajam darbas baigdavosi 2-3 val. nakties, o sporto klubas veikia visą parą. Jis nedirbo. Jis nežinojo iki kelintos valandos tą dieną dirbs. Pamena, kad dažniausiai dirbdavo iki 2.00 val. nakties. Jis sėdėjo prie įėjimo durų, prie apsaugos darbuotojų. Matė prie staliuko sėdinčius šešis asmenis. Kai sumažėjo klientų, ruošėsi užsidarinėti. Tiek E. D., tiek A, buvo nuėję prie minėto staliuko ir ten sėdinčius asmenis informavo, kad jau užsidaro. Prašė palikti. Po to prasidėjo žodinis konfliktas. Jis priėjo artyn pasižiūrėti kas vyksta. Prie staliuko sėdintis nukentėjusysis atsistojo ir agresyviai kalbėdamas artėjo prie E. D.. Jis priėjo prie to nukentėjusiojo, padėjo pastarajam rankas ant pečių, E. D. suėmė už rankų ir jie išvedė tą vyrą laukan. Vedant laukan, nukentėjusysis priešinosi, muistėsi, bandė ištrūkti, bandė įsitverti į aplinkinius daiktus. Nukentėjusysis buvo neblaivus, agresyvus, elgėsi neadekvačiai. Lauke jį paleido. Nukentėjusiajam rankas neužlaužė. Nukentėjusysis bandė sugriebti E. D. už kaklo. Pastarieji tarpusavyje susigrūmė, nukrito ant žemės. Gavosi chaosas. Kai viskas kažkiek apsiramino, vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Visa prieš tai prie staliuko buvusi grupė asmenų pradėjo eiti link jų. Jis išsitraukė dujas ir garsiai liepė nesiartinti. Po to jis su E. D. nuėjo į vidų. Po kiek laiko atvyko policija. Gali būti, kad įvykio metu ant žemės buvo nukritusi moteris. Neatsimenu, ar ant moters matėsi kokie sužalojimai.
Liudytoja J. K. parodė, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini)Įvykio dieną ji dirbo. Kaltinamasis dirbo apsaugos darbuotoju. Apsaugos darbuotojai dirbdavo dviese penktadieniais ir šeštadieniais. Vienas apsaugos darbuotojas darbą pradeda 20 val., o kitas ateina maždaug tarp 21 - 22 val. vakaro. Dirba iki darbo pabaigos, kuri visada skirtinga. Konkretaus laiko, kada užsidaro, nėra. Dirba iki tol, kol būna žmonių. Savaitgaliais dirba maždaug iki 2 - 3 val. Ji nurodydavo kada reikia užsidarinėti. Prieš užsidarant, ji visada išeidavo pirmoji. Minėtas konfliktas įvyko jai jau išėjus. Internete nurodyta, kad dirba iki 4 val. ryto. Šį darbo laiką yra patvirtinęs direktorius V. B.. Kiek žino, įvykio metu klientai nenorėjo išeit, norėjo būti iki 4 val. niekada nepranešdavo rezervacijos metu, kad nedirbs iki 4 val. Mano, kad nereikia informuoti, nes juk dirba ne iki 22 val., o pakankamai ilgai. Paprastai užsidaro 1-2 val. Įvykio dieną iš darbo išėjo tarp 1 ir 2 val. nakties. Apie užsidarymą informuoja padavėjus ir barmenus. Kolegos ir „didžėjus“ praneša klientams, kad užsidaro. Padavėjai nebepriima užsakymų. Apsaugos darbuotojams taip pat praneša, kad užsidaro. Paprašome, kad apsaugos darbuotojai pakalbintų žmones, kurie dar neplanuoja išeiti. Kad baigia darbą, matosi iš bendro vaizdo (pvz. patildoma muzika, padavėjai pradeda valytis stalus). Apsaugos darbuotojas turėjo teisę paimti žmogų ir išnešti laukan, o kokią fizinę jėgą apsaugos darbuotojai gali naudoti, ji nežino. Ji nežino kokiais norminiais aktais reglamentuotas fizinės jėgos naudojimas. Apsaugos darbuotojai šiais klausimais bendrauja su vadovais. Vadovas yra paskutinis žmogus, kuris gali apsaugos darbuotojams nustatyti, kaip atskirais atvejais elgtis. Mano, kad apsaugos darbuotojas gali pašalinti lankytoją, jei pastarasis padauginęs alkoholio, miegantis, konfliktuojantis su kitais žmonėmis, policijos kviesti nereikia. Tokių atvejų, kad kai apsaugos darbuotojai prašo klientų išeiti, o pastarieji nesutinka, anksčiau iki minėto įvykio nėra buvę. Niekada nebuvo aptarta apie tai, kokiu atveju būtų galima naudoti fizinę jėgą prieš piktybiškai nusiteikusį klientą. Kai baigia darbą, savo administracinius įgalinimus palieka dažniausiai vienai merginai. Pinigus priima padavėjai, barmenai ir aš. Kai jos nebebūna, padavėjai ir barmenai. Jei jau vyksta užsidarymas, visada leidžiama klientams pabaigti gėrimus ir maistą. Jei maisto kiekis didesnis, pasiūlo išsinešimui. Jei žmonės pareiškia, kad jie liks iki oficialios darbo laiko pabaigos 4 val. ryto, tai tikrai neleidžia pasilikti. Jei žmonių masė būtų didelė, niekas nieko neišprašytų.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b.l.36-41)
Bendro pagalbos centro garso įraše girdima, kad apie įvykį pranešė vyras, kuris aiškino, kad (duomenys neskelbtini)užpuolė apsaugos darbuotojas. Perėmusi telefoną moteris paaiškino, kad apsaugos darbuotojas pakėlė ranką ir numetė ją ant asfalto. Jai apsaugos darbuotojas trenkė į veidą, nubloškė ant šaligatvio. Apsaugos darbuotojas vietoje, sukėlė jai fizinį skausmą. Kalbėjusi moteris prisistatė V. G.. (1 tomas, b.l.44-46)
Policijos pareigūno „Body“ kameros darytame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)matyti, kaip policijos pareigūnus prie (duomenys neskelbtini)“ pasitinka grupelė žmonių. ( 1 tomas, b.l.47-49)
Vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameros, kuri yra prie įėjimo į (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini), kurio laikas 00:01:25 matoma, kaip iš vidaus laukan du apsaugos darbuotojai suėmė (vienas už rankų, kitas už pečių) ištempia nukentėjusįjį. Kaltinamasis išeina nugara į priekį, laikydamas dešine ranka nukentėjusiojo kairįjį riešą krūtinės aukštyje, kairę ranka laikydamas nukentėjusiojo dešinį riešą bei ranką mosikuodamas virš galvos. Kaltinamasis paleidžia nukentėjusiojo kairįjį riešą ir nukentėjusysis dešinę ranką uždeda ant kaltinamojo kairio peties. Antras apsaugos darbuotojas, laikydamas nukentėjusįjį už pečių, patraukia nukentėjusįjį link savęs jį atlošdamas. Tuo tarpu kaltinamasis, nepaleisdamas nukentėjusiojo dešinio riešo, dešine alkūne smogia nukentėjusiajam dešine alkūne į nukentėjusiojo kairę veido pusę. Nukentėjusysis parklumpa ant dešinio kelio. Tuo metu antras apsaugininkas tebelaiko nukentėjusįjį už pečių. Parklupusiam nukentėjusiajam, nepaleisdamas dešinio nukentėjusiojo riešo, kaltinamasis smogia dešine alkūne nukentėjusiajam į veidą. Antras apsaugininkas paleidžia nukentėjusiojo pečius ir nukentėjusysis nukrenta nugara ant žemės. Kaltinamasis dešiniu keliu atsiklaupia prie nukentėjusiojo kairiojo šono ir dešine alkūne smogia pastarajam į veidą. Tuo tarpu prie nukentėjusiojo galvos atsiklaupia nukentėjusioji, kuri stumia kaltinamojo rankas nuo nukentėjusiojo veido, tačiau kaltinamasis dešine alkūne smogia nukentėjusiajam į veidą. Po to kaltinamasis atsistoja ir paeina kelis žingsnius šaligatviu ir veidu pasisuka į gulintį nukentėjusįjį. Nukentėjusioji eina prie kaltinamojo. Pastarosios rankos nuleistos. Priėjusi, ji šiek tiek sulenkia rankas ties alkūnėmis. Kamera fiksuoja jos vaizdą iš nugaros. Kaltinamasis abejomis rankomis pastūmė į krūtinės sritį nukentėjusiąją nuo savęs. Nukentėjusioji nugriuvo ant nugaros. Jai padeda atsikelti moteris ir vyras.
Kaltinamojo E. D. pateiktame vaizdo stebėjimo kameros įraše (duomenys neskelbtini)matosi, kaip kamerą turintis asmuo laiko nukentėjusįjį už abejų riešų ir eina atbulomis. Kitas asmuo nukentėjusįjį laiko už pečių iš už nugaros. Girdisi: ,,nu ir, nu.’’ Toliau vaizdas neaiškus, matosi įvairūs rankų judesiai. Girdisi kaip moteris sako: „ jis man sakė palauk, palauk, tu man grasini, kad’’. Laike 00:26 matyti, kaip yra nustumiama moteris, mėlyna suknele, ant žemės. (kas ir kaip ją nustumia nesimato, galimai vyras prie kurio yra pritvirtinta kamerą, kuri filmuoja). Toliau vyras baltais ilgomis rankovėmis marškinėliais pastumia vyrą. Girdisi necenzūriniai žodžiai. Girdisi kaip moteris sako: policiją kviesk. Toliau girdisi kaip vyras (prie kurio galimai yra pritvirtinta kamerą) sako: dabar ramiai, neagresyvėjam, palaikom atstumą, palaikom atstumą arba bus panaudota spec. priemonė dujos. Moteris mėlyna suknele sako: „jisai mane išjungė, va žiekit (rodo ranką)“. Toliau girdėti kaip vienas ant kito šaukia, vartojami necenzūriniai žodžiai. Toliau vaizdo įraše matyti kaip vyras sugrįžta į patalpos vidų.
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad aprašyti nukentėjusiosios V. G. kūne matomi sužalojimai. Matosi, kad jos dešinės rankos alkūnė nubrozdinta, matosi mėlynės apie 50 cm. ilgio, taipogi kairėje rankoje matosi nežymios mėlynės apie 20 cm. ilgio. Toliau apžiūrint moteriškos lyties atstovė stebima, kad jos nugaros (dešinėje) pusėje nubrozdinimas apie 30 cm. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nestebima.( 1 tomas, b.l.65-75)
Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad V. G. nustatyti sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva dešiniajame dilbyje, kraujosruva kairiame rieše. V. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2023-05-20 02.4 val. jai kreipiantis į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. V. G. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 2 trauminių poveikių. V. G. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Tikėtina, kad V. G. nubrozdinimas ir kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo būti padarytas griuviminės ar kritiminės traumos metu. ( tomas, b.l.97-98)
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad aprašyti vizualiai ant nukentėjusiojo E. G. matomi sužalojimai. Apžiūrint asmens veidą matosi kaktoje nubrozdinimas. Asmens dešinės rankos alkūnėje matosi nubrozdinimas. Daugiau akivaizdžių nubrozdinimų nenustatyta. (1 tomas, b.l.103-109)
Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad E. G. nustatyti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva kairio viršugalvio srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje. E. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2023-05-20 02.50 val. jam kreipiantis į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. E. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. E. G. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 3 smūginių poveikių. E. G. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. E. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuviminės, ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, tiek ir suduodant tiesioginius smūgius kietais bukais daiktais.( 1 tomas, b.l.133-134)
Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Ištirti įrodymai patvirtina, kad 2023-05-19 vakare į (duomenys neskelbtini)“ atėjo nukentėjusieji E. G., V. G., R. S., L. S., A. Ž., I. Ž., R. G., G. G.. Jie planavo švęsti gimtadienį iki 4 val. ryto, kaip buvo nurodyta internetinėje svetainėje. Faktą, kad (duomenys neskelbtini)buvo deklaruojamas iki 4 val. patvirtino (duomenys neskelbtini)J. K.. Pastaroji nurodė, kad dirbdavo iki tol, kol būdavo pakankamai daug klientų. Iš anksto klientus neinformuodavo apie trumpesnį darbo laiką. Dažniausiai užsidarydavo apie 2 val. nakties. Ji išeidavo iki uždarymo. Įvykio dieną užsidarinėjo 2 val., nes buvo mažai klientų. Nurodymą užsidarinėti davė ji. Liudytojai R. G. ir G. G. iš (duomenys neskelbtini)išėjo 2023-05-19 apie 1 val. nakties. Apie 1:30 val. prie nukentėjusiųjų staliuko priėjo kaltinamasis pranešdamas, kad užsidaro. Tarp minėtų prie staliuko sėdinčių asmenų prasidėjo diskusija dėl darbo laiko trukmės, užsakytų nesuvartotų vaišių ir gėrimų. Kaltinamajam nuėjus šalin, prie nukentėjusiųjų staliuko priėjo kitas apsaugos darbuotojas, kuris pakartojo pranešimą apie užsidarymą. Toliau tęsėsi diskusija dėl darbo trukmės. Netrukus prie nukentėjusiųjų staliuko priėjo kaltinamasis, kuris pareikalavo palikti patalpas, nes užsidaro. Tęsiantis diskusijai dėl darbo trukmės, kaltinamasis įžeidžiančia fraze liepė visiems atsikelti ir eiti. Nukentėjusiajam atsistojus ir pareikalavus kalbėti mandagiau, liudytojas M. A. K. suėmė nukentėjusįjį iš už nugaros už pečių, o kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį už riešų. Kaltinamasis, laikydamas nukentėjusiojo riešus, ėjo atbulom, o M/ A. K., laikydamas iš už nugaros nukentėjusįjį už pečių, stūmė pastarąjį laukan. Kaltinime nurodyta, kad viduje kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. G. į veido sritį. Taip nurodyta ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad viduje jam buvo smogta į galvą iš už nugaros. Teisiamojo posėdžio metu apklausti su nukentėjusiuoju buvę nukentėjusioji ir liudytojai R. S., L. S., A. Ž., I. Ž. parodė, kad nematė, kad kaltinamajam būtų smogtą į veidą, ar galvą. Iš E. D. vaizdo kameros pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusįjį už riešų ir nukentėjusiajam nesmūgiavo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini)kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į veidą, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Atkreiptinas dėmėsis, kad kaltinamasis vedė nukentėjusįjį laukan būdamas pastarajam ne iš šono, kaip nurodo liudytojai R. S., L. S., A. Ž., I. Ž., o eidamas atbulom. Tai patvirtina minėtas E. D. vaizdo stebėjimo kameros pateiktas vaizdo įrašas. Kaltinamasis pro duris išėjo nugara į priekį, laikydamas dešine ranka nukentėjusiojo kairįjį riešą krūtinės aukštyje, kairę ranka laikydamas nukentėjusiojo dešinį riešą bei ranką mosikuodamas virš galvos. Kaltinamasis paleido nukentėjusiojo kairįjį riešą ir nukentėjusysis dešinę ranką uždėjo ant kaltinamojo kairio peties. M. A. K., laikydamas nukentėjusįjį už pečių, patraukia nukentėjusįjį link savęs pastarąjį atlošdamas. Tuo tarpu kaltinamasis, nepaleisdamas nukentėjusiojo dešinio riešo, dešine alkūne smogė dešine alkūne į nukentėjusiojo kairę veido pusę. Nukentėjusysis parklumpa ant dešinio kelio. Tuo metu antras apsaugininkas tebelaiko nukentėjusįjį už pečių. Parklupusiam nukentėjusiajam, nepaleisdamas dešinio nukentėjusiojo riešo, kaltinamasis smogė dešine alkūne į veidą. M. A. K. paleido nukentėjusiojo pečius ir nukentėjusysis nukrenta nugara ant žemės. Kaltinamasis dešiniu keliu atsiklaupė prie nukentėjusiojo kairiojo šono ir dešine alkūne smogė pastarajam į veidą. Tuo tarpu prie nukentėjusiojo galvos atsiklaupė nukentėjusioji, kuri stūmė kaltinamojo rankas nuo nukentėjusiojo veido, tačiau kaltinamasis dešine alkūne smogė nukentėjusiajam į veidą. Po to kaltinamasis atsistojo ir paėjo kelis žingsnius šaligatviu ir veidu pasisuko į gulintį nukentėjusįjį. Nukentėjusioji priėjo prie kaltinamojo. Pastarosios rankos buvo nuleistos. Priėjusi, ji šiek tiek sulenkė rankas ties alkūnėmis. Kaltinamasis abejomis rankomis pastūmė į krūtinės sritį nuo savęs nukentėjusiąją. Nukentėjusioji nugriuvo ant nugaros. Jai padėjo atsikelti moteris ir vyras. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusiųjų parodymai, iš dalies kaltinamojo parodymai, (duomenys neskelbtini)vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis alkūne smogė nukentėjusiajam į krūtinę, kadangi iš vaizdo stebėjimo kameros akivaizdžiai matosi, kaip kaltinamais alkūne smogia nukentėjusiajam ne į krūtinę, o į veidą. E. G. po minėto įvykio nustatyti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva kairio viršugalvio srityje, nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje. Sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. E. G. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 3 smūginių poveikių. E. G. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuviminės, ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, tiek ir suduodant tiesioginius smūgius kietais bukais daiktais. Iki minėto įvykio nukentėjusysis E. G. nebuvo sužalotas, tai patvirtina E. G., V. G., R. S., L. S., A. Ž., I. Ž.. E. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Po minėto įvykio V. G.buvo padaryti sužalojimai - nubrozdinimas ir kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame rieše, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iki minėto įvykio nukentėjusioji V. G. nebuvo sužalota, tai patvirtina E. G., V. G., R. S., L. S., A. Ž., I. Ž.. V. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. G. į veido sritį, kadangi ši aplinkybė neįrodyta. Iš vaizdo įrašo, daryto kaltinamojo kamera, matyti, kad kaltinamasis nukentėjusįjį vedė laikydamas abejomis rankomis už riešų ir iki pat išėjimo laukan riešų nepaleido. Specialistas teismo medikas nurodė, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo kūno atsirado trijų smūginių poveikių pasėkoje. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuviminės, ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius. Pašalinus aplinkybę, kad viduje kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į galvą, kaltinimo esmė nesikeis, nes vienas trauminis poveikis galėjo atsirasti griuvimo, kritimo metu, atsitrenkiant į grindinį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatyta: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką <...>.“
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – viešoji tvarka. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Veika buvo padaryta viešoje vietoje – bare ir prie baro, kur gali lankytis bet kuris žmogus. Kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus dėl menkavertės dingsties, t.y. kilus diskusijai dėl (duomenys neskelbtini) darbo trukmės ir atsisakymo nukentėjusiesiems išeiti iki viešai deklaruojamo uždarymo laiko. „<...> tai, jog asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006). Kaltinamasis, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, smogė nukentėjusiajam alkūne į veidą, pargriovė ant žemės, tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, stipriai pastūmė nukentėjusiąją į krūtinės sritį, dėl ko pastaroji nukrito bei buvo nežymiai susižalota. Tokie kaltinamojo veiksmai laikomas įžūliais. „<...> smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). „Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Tokiais savo veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, šokiravo bare ir buvusius aplinkinius, sukėlė aplinkiniams išgąstį, bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. „<...> visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.). Kaltinamojo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamąjį baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų nusikaltimą, vedęs, dabovietėje bei visuomeninėje veikloje charakterizuojamas teigiamai, turi daug padėkų, diplomų, anksčiau teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą charakterizuojančią medžiagą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Nukentėjusioji V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, jog ji jaučia didelius neigiamus emocinius išgyvenimus. Patyria nuolatinę baimę. Dėl patirto sužalojimo jai sutriko emocinius stabilumas, dažnai pasireiškia paniekos priepuoliai, jaučia didelį nerimą viešojoje erdvėje. Vengia dalyvauti socialiniame gyvenime kultūriniuose renginiuose, riboja buvimą masiniuose susibūrimuose, taip izoliuoja save nuo bendravimo. Patirtais išgyvenimais negali dalintis ir ieškoti paguodos su jai artimaisiais žmonėmis, nes jaučia gėdą dėl patirto sužalojimo. Ji konsultuojasi su privačiu psichologu. Dirba vadovaujamą darbą. Darbe prarado pasitikėjimą savimi, negali išnaudoti savo profesionalumo dėl sutrikusios emocinės būsenos. Jaučia baimę dėl reputacijos. Priversta atidėti savo darbus, keisti planus ir dalyvauti jai nemalonius pojūčius keliančiuose procesuose.
Nukentėjusioji V. G. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstratyviai rodant jai nepagarbą kitų žmonių akivaizdoje, įvykio metu buvo pastumta į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant šaligatvio ir susitrenkė nugarą bei rankas. Jai buvo nustatyti sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame rieše, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji po patirto sužalojimo nebuvo gydoma ligoninėje, nesigydė ambulatoriškai. Nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų jai būtų skirtas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl minėto įvykio ji iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, ją kankina nerimas, suprastėjo jos gyvenimo kokybė, bendravimas su artimaisiais žmonėmis, negali kokybiškai atlikti jai darbe pavestas vadovaujančio pobūdžio funkcijų, tačiau nėra duomenų, kad dėl tokių neigiamų pasekmių, kurie jos paaiškinimu trunka ilgą laiką, ji kreipėsi į gydymo įstaigą ir jai buvo skirtas gydymas. Nukentėjusioji tik minėjo, kad kreipėsi į privatų psichologą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Jeigu nukentėjusioji išties kreipėsi pagalbos į psichologą, nėra duomenų, ar kreipimasis susijęs su kaltinime minėto įvykio sukeltomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybe, nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų mastą, sukeltas pasekmes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kai nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Iš E. D. priteistina mažesnė neturtinė žalą, nei prašo nukentėjusioji, t.y. 500 Eur.
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog įvykio metu buvo sudaužytas vardinis laikrodis 500 eurų vertės, sudaužyta laikrodžio apyrankė, sugadinti odiniai bateliai 100 eurų vertės, nes buvo nubruzdinti į asfaltą, per siūlė buvo suplėšyta suknelė 120 eurų vertės, sudaužytas stiklinis koljė 80 eurų vertės.
Nukentėjusioji tik žodžiu pateikė duomenis apie įvykio metu galimai sugadintus, sunaikintus asmeninius daiktus ir rūbą, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų (pvz. pačius sugadintus, sunaikintus daiktus, duomenis apie jų remontą, tai patvirtinančius dokumentus, jeigu yra, šių daiktų, rūbo įsigijimo dokumentus), todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Nukentėjusysis E. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindė tuo, jog buvo sumuštas, dėl to negalėjo eiti į darbą. Dirba statybos sektoriuje, yra firmos direktorius. Dėl sužalojimų teko pristabdyti darbus ir su klientais derėtis, mažinti kainas, nes nebeįsiteko į terminus. Gydymo įstaiga jam neišdavė nedarbingumo pažymėjimo. Ligoninėje negulėjo, ambulatorinis gydymas nebuvo paskirtas. Į darbą nėjo, nes negalėjo fiziškai dirbti, svaigo galva. Į darbą nėjo apie mėnesį laiko, teko pasiimti atostogas. Pagrindinė priežastis nėjimo į darbą - galvos svaigimas.
Nukentėjusysis E. G. įvykio metu iš (duomenys neskelbtini)buvo išvestas naudojant jėgą, t.y. laikant pastarąjį už pečių ir už riešų. Lauke, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstratyviai rodant jam nepagarbą kitų žmonių akivaizdoje, pargriaunant ant šaligatvio, jam buvo smogta du kartus į veidą. Dėl šių neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nubrozdinimas ir kraujosruva kairio viršugalvio srityje, nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. E. G. nebuvo gydomas ligoninėje, jam nebuvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Jam nebuvo išduotas nedarbingumas. Nukentėjusysis nurodė, kad mėnesį laiko nėjo į darbą, pasiėmė atostogas, nes svaigo galva, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad galvos svaigimas yra susijęs su kaltinime nurodytu įvykių. Nukentėjusysis savo iniciatyva nėjo į darbą ir į gydymo įstaigą nesikreipė. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, į sukeltas pasekmes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kai nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Iš E. D. priteistina mažesnė neturtinė žalą, nei prašo nukentėjusysis, t.y. 800 Eur.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 174.88 Eur turtinės žalos atlyginimo (E. G. gydymas 91.28 Eur, V. G. gydymas 83.60 Eur). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo E. D. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.
Dėl kardomosios priemonės
E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD su įrašu paliktinas prie baudžiamosios bylos.
2023-03-01 Šiaulių apylinkės teismo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. D. priklausantį turtą pinigines lėšas pasibaigė 2024-05-01, todėl iš naujo skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo E. D. pinigines lėšas 1 474.88 eurų, esančias AB banke „(duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini)sąskaitoje.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. bei skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
- neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą ) valandų per 1 metus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiojo E. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš E. D. priteisti nukentėjusiajam E. G. 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios V. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš E. D. priteisti nukentėjusiajai V. G. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios V. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 800 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip neįrodytą.
Iš E. D. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 174.88 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 88 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo,
Paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. D. pinigines lėšas 1 474.88 eurų Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 88 eurocentus), esančioms: (duomenys neskelbtini) AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) - 730.00 Eur.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD su įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.