Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui Y. B., tretieji asmenys – UAB „Geovika“, AB SEB bankas, A. S. T. dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo bei kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės I. B. ir Y. B. santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, kompensacijos priteisimo ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13. daliniu sprendimu šalių santuoka nutraukta, tačiau kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai nagrinėjami toliau byloje ir iki šiol nėra išspręsti.

2. Ieškovė I. B. 2019-01-16 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo be kitų, jau anksčiau pareikštų reikalavimų, pareiškė vieną naują reikalavimą – pripažinti, kad prievolė pagal 2004-10-20 paskolos sutartį tarp Y. B. ir Z. V. R. laikytina asmenine atsakovo Y. B. prievole.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį.

3.1. Teismas nurodė, kad atsakovas yra pateikęs 2018 m. lapkričio 30 d. skolos grąžinimo aktą Nr. 8 pagal 2004 m. spalio 20 d. paskolos sutartį, kuriame Z. V. R. yra patvirtinusi, kad neturi jokių finansinių pretenzijų atsakovui Y. B., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo įtraukti Z.V. R. į bylą trečiuoju asmeniu, nes bylos išsprendimas neturės jokios įtakos minėtos kreditorės teisėms ir pareigoms. Be to, Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo Y. B. priešieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti atsakovo ir Z.V. R. 2004 m. spalio 20 d. sudarytą paskolos sutartį bendra ieškovės ir atsakovo prievole, ir atitinkamai išieškoti iš ieškovės I. B. 1 500 000 USD, t. y. ½ skolos dalį, kurią atsakovas grąžino minėtai kreditorei aukščiau nurodytoje nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui Y. B. dėl bendros jungtinės nuosavybės padalijimo, teismas atsisakė priimti, nustačius atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pareigomis, nurodydamas, kad atsakovo reikalavimai gali būti pateikti atskiru ieškiniu. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovo Y. B. reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją yra pareikštas ir priimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos ar Rusijos Federacijos teismuose, todėl prievolės pagal 2004 m. spalio 20 d. sudarytą paskolos sutartį pobūdžio nustatymas nesukels ieškovės teisėms ir pareigoms jokių materialinių teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį.

1) Z.V. R. pareiškė ieškinį atsakovui Sankt Peterburgo miesto (duomenys neskelbtini) teisme, kurio 2018-10-28 sprendimu jos naudai buvo priteista net tik 3 000 000 USD paskola, bet ir 450 000 USD palūkanų už naudojimąsi paskola bei 9 764 328,03 RUB už naudojimąsi paskola, bei 60 000 RUB už valstybinės rinkliavos sumokėjimą, todėl nepaisant atsakovo neva atsiskaitymo už pagrindinę prievolę, atsakovas galimai yra skolingas palūkanų, netesybų ir kitų išlaidų, todėl nesant duomenų, kad atsakovas visiškai atsiskaitė, egzistuoja pagrindas tikslinti ieškinį.

2) Atsakovas Rusijos Federacijos teisme teigia, kad iš Z.V. R. paimta paskola buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti (turo įsigijimui, remontui) su ieškovės žodiniu pritarimu ir žinojimu, tačiau ieškovė apie šią paskolą nieko nežinojo. Atsakovas bet kuriuo metu šioje byloje gali reikšti priešieškinį ieškovei priteisti dalį grąžintos paskolos, t. y. atsakovas gali teigti, jog jam ir ieškovei atsirado solidarioji sutuoktinių prievolė atsiskaityti su Z.V. R..

3) Atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį teismas apribojo ieškovei galimybę aiškintis ir nustatyti šalių turto balansą ir nagrinėti, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek turi būti kompensuota iš bendro turto, nes pagal CK 3.118 straipsnį dalijant sutuoktinių turtą, turi būti nustatomas bendras ir asmeninis sutuoktinių turtas, taip pat asmeninės ir solidarios skolos, sudaromas kompensacijų balansas ir pan.

4) Teismas riboja galimybę ieškovei aiškintis, ar galimai ateityje atsakovas pagal CK 6.9 straipsnį nukreips reikalavimą į ieškovę dėl prievolės, kurią jis laiko solidaria, juo labiau, kad atsakovas jau bandė pateikti reikalavimą priteisti iš ieškovės 1 500 000 USD Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo (duomenys neskelbtini) teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas tą gali vėl bandyti daryti.

5. Atsakovas Y. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė nutraukti apeliacinį procesą, nes nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama, ji neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, nes tokį reikalavimą ieškovė turi teisę suformuluoti naujoje byloje. Be to, teismas šeimos byloje gali viršyti pareikštus reikalavimus. Naujų ieškovės pareikštų reikalavimų išsprendimas nesuderinamas su koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

7. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Y. B. prašė apeliacinį procesą nutraukti, teigdamas, jog pirmosios instancijos nutartis pagal CPK 141 straipsnį neskundžiama, tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Teismas pažymi, kad šeimos bylų, o šiuo atveju – santuokos nutraukimo bylų specifika pasireiškia tuo, kad tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso normos (CPK XIX skyrius. Antrasis skirsnis) įpareigoja teismą, priimant sprendimą nutraukti santuoką, išspręsti visus su tuo susijusius klausimus (dėl turto ir prievolių padalijimo, vieno sutuoktinio išlaikymo, žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kt.), tuo pačiu įpareigoja ieškovą / atsakovą (ieškinyje / priešieškinyje), be kita ko nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei pranešti jiems apie bylos iškėlimą, taip pat suteikia teisę šalims net iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, tokiose bylose dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo itin ribotai taikomas proceso atnaujinimo institutas ir pan., todėl tai, jog ieškovė I. B. 2019-01-16 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl santuokoje prisiimtos prievolės pagal paskolos sutartį pobūdžio nustatymo, nevertintina kaip pareiškimas dėl ieškinio dalyko ar/ir pagrindo keitimo CPK 141 straipsnio prasme, kurio atsisakymas priimti atskiruoju skundu neskundžiamas. Atitinkamai atsakovo atsiliepime nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi c.b. Nr. e2-1620-178/2016, kurioje apeliacinis procesas dėl CPK 141 straipsnio tvarka priimtos nutarties buvo nutrauktas, nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi, kadangi bylų ratio decidenti skiriasi, atsakovo nurodyta byla nėra iš šeimos teisinių santykių kylanti byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje taikomos specialiosios civilinio proceso teisės normos.

9. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo Y. B. buvo priteista Z. V. R. naudai 3 000 000 USD negrąžintos paskolos, 450 000 USD palūkanų, 9 764 328 RUB už naudojimąsi paskola bei naudojimąsi svetimomis piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., taip pat 60 000 RUB už valstybinės rinkliavos sumokėjimą. Spręsdamas nagrinėjamoje byloje ieškovės I. B. pateiktą prašymą dėl Z. V. R. įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti įrodymus, ar jis yra atsiskaitęs su Z. V. R.. Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2018 m. lapkričio 30 d. Skolos grąžinimo pagal 2004 m. spalio 20 d. paskolos sutartį akto Nr. 8, pasirašyto Z. V. R. ir Y. A. B. jau po minėto Rusijos Federacijos teismo sprendimo priėmimo, juo Z. V. R. patvirtino, kad paskolos gavėjas grąžino visas pinigines lėšas pagal paskolos sutartį – 3000000 JAV dolerių (ekvivalentu rubliais), ir paskolos davėjas neturi jokių finansinių pretenzijų paskolos gavėjui (atsakovui). Visuose savo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas Y. B. taip pat nuosekliai teigė ir buvo nurodęs, kad yra grąžinęs skolą Z.V. R., kad Z.V. R. nėra jo kreditorė, kad kreditorė jokių reikalavimų atsakovo atžvilgiu nebeturi, ir ši prievolė pasibaigė. Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo (duomenys neskelbtini) teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal I. B. ieškinį J. B. dėl bendros jungtinės nuosavybės padalijimo atsakovo Y. B. 2018 m. gruodžio 5 d. pateiktą priešieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti prievolę pagal aukščiau nurodytą 2004 m. spalio 20 d. paskolos sutartį bendra ieškovės ir atsakovo prievole, ir atitinkamai išieškoti iš ieškovės 1 500 000 USD, t. y. ½ skolos dalį, kurią atsakovas grąžino minėtai kreditorei, atsisakyta priimti, nesant tam įstatyminio pagrindo bei kadangi tai prieštarautų savalaikiam ir greitam bylos išnagrinėjimui, o taip pat esant galimam tokius reikalavimus pareikšti atskiroje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei konstatavus, jog nagrinėjamos bylos dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo išsprendimas neturės jokios įtakos kreditorės Z.V. R. teisėms ir pareigoms, buvo atmestas ieškovės prašymas dėl Z.V. R. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi visas aukščiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškovės I. B. ieškinį, kuriuo ji pareiškė reikalavimą dėl aukščiau nurodytos prievolės pagal Y. B. ir Z.V. R. sudarytą 2004 m. spalio 20 d. pripažinimo asmenine atsakovo prievole.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovės I. B. atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog teismui atsisakius priimti jos patikslintą ieškinį ir tokiu būdu atsisakius spręsti klausimą dėl prievolės pagal atsakovo Y. B. ir Z.V. R. paskolos sutartį pobūdžio (solidari abiejų sutuoktinių prievolė ar asmeninė atsakovo prievolė), nebus teisingai nustatytas tarp buvusių sutuoktinių dalintino turto ir prievolių balansas, atitinkamai nebus tinkamai išspręstas tarpusavio kompensacijų klausimas ir pan. Šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nuoroda į CK 3.118 straipsnį, kuris numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas; iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma; nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto; jeigu sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Taigi, tinkamam santuokos nutraukimo pasekmių taikymui ir turto padalijimui yra svarbu identifikuoti tiek bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tiek asmenine vieno ar kito sutuoktinio nuosavybe esantį turtą, tiek bendras abiejų sutuoktinių (solidarias, dalias), tiek asmenines kiekvieno iš sutuoktinių prievoles, kurių terminai gali būti nesuėję, arba suėję. Kita vertus, aukščiau nurodytose CK normose yra kalbama apie egzistuojančias, esamas, galiojančias turtines prievoles, kurių buvimas ir dydis atitinkamai turi įtakos turto padalijimui, prievolių padalijimui, kompensacijų balanso sudarymui ir pan. Nagrinėjamu gi atveju aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo Y. B. prievolė pagal su Z.V. R. sudarytą 2004 m. spalio 20 d. paskolos sutartį yra pasibaigusi vienu iš prievolių pasibaigimo teisiniu pagrindu - jos įvykdymu. CK 6.123 str. 1 d. numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdyta; 3 d. numato, kad kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas Y. B. savo procesiniuose dokumentuose, tiek pati paskolos davėja Z.V. R. patvirtino, jog skolininko prievolė pagal paskolos sutartį yra įvykdyta, ir kreditorė paskolos gavėjui jokių su šia prievole susijusių pretenzijų nebeturi. Byloje nėra jokių duomenų ir juos galinčių pagrįsti įrodymų, kad kreditorė Z.V. R. būtų skundusi aukščiau nurodytą teismo sprendimą dėl paskolos jai priteisimo, jog jis būtų neįsiteisėjęs, panaikintas ar pan., taip pat nėra duomenų, kad kreditorė būtų kreipusis į kompetentingas Rusijos Federacijos ar kitų valstybių institucijas (teismus, teismo antstolių tarnybas ir kt.) dėl priverstinio sprendimo įvykdymo, jo pripažinimo ir leidimo vykdyti užsienyje ir pan., t.y. ėmusis kokių nors veiksmų dėl priteistų sumų (tiek pilna apimtimi, tiek jų dalies) išieškojimo po teismo sprendimo priėmimo. Tokiu būdu nesant duomenų apie tai, jog prievolė pagal aukščiau nurodytą paskolos sutartį būtų galiojanti ir nepasibaigusi, dėl ko Z.V. R. tebeturėtų reikalavimo teisę į atsakovą Y. B. ar / ir ieškovę, nėra pagrindo byloje dėl buvusių sutuoktinių turto padalijimo spręsti dėl tokios prievolės pobūdžio (ar ji asmeninė, ar solidari ir pan.). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apribojo jai galimybę aiškintis ir nustatyti jos ir atsakovo turto balansą.

13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, jog šiuo metu atsakovas Y. B. būtų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių teismuose pareiškęs turtinius reikalavimus ieškovei, susijusius su minėta prievole, dėl ko kiltų poreikis nustatyti šios prievolės pobūdį, todėl vien hipotetiniai ieškovės svarstymai apie galimą ateityje atsakovo regresinį ieškinį ieškovei, kaip galimai solidariai bendraskolei CK 6.9 straipsnio pagrindu, pareiškimo (ypač turint omenyje, kad nagrinėjama byla iškelta dar 2013 metais ir šalys per tuos 6 metus daug kartų tikslino savo ieškinio bei priešieškinio reikalavimus), nesudaro pagrindo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui šiuo metu spręsti klausimą dėl prievolės pobūdžio, nes negalima daryti išvados, kad tokio klausimo išsprendimas sukels šalims kokių nors teisinių padarinių.

14. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl I. B. atskirajame skundė išdėstytų argumentų, susijusių su pačios prievolės pagal aukščiau minėtą 2004-10-20 paskolos sutartį, pobūdžiu (ar tai yra asmeninė Y. B., ar solidari abiejų sutuoktinių prievolė), kadangi tokie klausimai galėtų būti sprendžiami tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik tuo atveju, jeigu atitinkamas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje būtų pareikštas ir teismo priimtas, o šiuo atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti tokį reikalavimą.

15. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškovės ieškinį, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.