Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams J. B. (Y. B.), UAB „Geovika“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V., G. K., akcinei bendrovei „SEB bankas“, AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ieškovei I. B. skirta 300,00 EUR bauda sumokant ją iš asmeninių lėšų.Ieškovė I. B. pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame nurodė, jog naudojosi nušalinimo teise pagal paskirtį. Ieškovės nuomone, pareiškimai dėl nušalinimo nebuvo tapatūs, jie argumentuoti ir motyvuoti, todėl bauda paskirta nepagrįstai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės, veikiančios per atstovą, pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo orientuoti ne į teisėjos šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes. Ieškovė procesine nušalinimo teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai - turi tikslą užvilkinti ir apsunkinti bylos nagrinėjimą, siekdama nesąžiningų tikslų, t. y. nušalinti teisėją, tam, kad byla būtų paskirta kitam teisėjui, kuris turėtų pradėti bylą nagrinėti iš naujo, kas atitinka piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė prašyme dėl baudos panaikinimo iš esmės nepagrindė to, kad nepiktnaudžiavo nušalinimo teise ir neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė remiasi subjektyviu vertinimu apie bylos sudėtingumą, tuo, kad teisėja yra tendencinga, pažeidžia rungtyniškumo, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir nešališkumo principus, spręsdama ieškovės prašymus, ignoruoja Vilniaus apygardos teismo nutartį, yra nesusipažinusi su visos bylos medžiaga, atsisako atidėti bylos nagrinėjimą, priima sprendimą dėl dalies ieškinio reikalavimų nagrinėjimo skyrium, pradeda bylos nagrinėjimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovės reikšti nušalinimai teisėjai D. K. ne tik kad nebuvo pagrįsti faktais, dėl kurių teisėja turėtų būti nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, bet abiejų pareiškimų dėl nušalinimo turinys net keliose dalyse iš esmės analogiškas, antrasis pareiškimas dėl nušalinimo buvo pateiktas prieš pat teismo posėdį (prieš tai parengiamasis teismo posėdis vyko 2017-03-01), tokiu būdu sąmoningai vilkinant procesą, trukdant tiek teismo, tiek šalių laiką, vilkinant teismo sprendimo priėmimą, užsitęsusioje byloje.Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės piktnaudžiavimas nušalinimo teise buvo sąmoningas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti teismo paskirtos baudos.

Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl baudos panaikinimo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovei skirtą baudą.Apeliantės nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuotas sąmoningas piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise. Remiantis teismų praktika, įstatyme numatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdaus naudojimosi teise ne pagal paskirtį fakto. Ieškovės pareikštame nušalinime buvo aiškiai nurodytos aplinkybės, keliančios abejonę dėl civilinę bylą nagrinėjančio teismo objektyvumo. Bylą nagrinėjanti teisėja spręsdama ieškovės prašymus ignoruoja aukštesnės instancijos teismo nutartis, nesusipažinusi su byla konstatavo pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui pabaigą ir perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės, atsakovui ginčijant bylos teismingumą. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškime dėl nušalinimo nurodytų aplinkybių bei kitų proceso dalyvių veiksmų. Ieškovės vertinimu, ji pareiškime dėl teisėjos nušalinimo buvo nurodžiusi akivaizdžius specifinius faktus, sudarančius pagrindą abejoti dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės prašymų dėl nušalinimo turinys net keliose dalyse buvo analogiškas. Apeliantė pažymi, jog pirminis 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškimas dėl nušalinimo buvo susijęs su klausimo dėl teismo jurisdikcijos išsprendimo procedūra ir jo pagrindai absoliučiai skyrėsi nuo 2017 m. kovo 13 d. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl sąmoningo ieškovės piktnaudžiavimo procesine teise. Sąmoningo proceso vilkinimo nepagrindžia teismo kartojami motyvai dėl tariamo nagrinėjamos bylos nesudėtingumo bei užsitęsusio nagrinėjimo. Teismas neįvertino prašyme dėl baudos panaikinimo išdėstytų argumentų, jog abejonių dėl teisėjos šališkumo kilo 2017 m. kovo 1 d. posėdyje, tačiau reikėjo laiko paruošti pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, todėl jis pareikštas 2017 m. kovo 13 d., tačiau tai negali būti vertinama kaip sąmoningas siekis sužlugdyti planuojamą posėdį. Įvertinus bylos apimtį ir joje spręstus klausimus, ji negali būti vertinama kaip nesudėtinga. Tuo tarpu bylos trukmę didžiąja dalimi nulėmė atsakovo ir teismo veiksmai. Taigi, nėra suprantama kokiu pagrindu teismas priėjo išvados, kad ieškovė vilkina procesą. Be to, posėdžiai byloje buvo paskirti 2017 m. kovo 14, 16 ir 23 d., todėl neįvykus kovo 14 d. posėdžiui, tai niekaip neįtakojo tolimesnės bylos eigos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Y. B. prašė jį atmesti.Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė prašyme nepagrindė jog nepiktnaudžiavo nušalinimo teise ir neveikė prieš greitą procesą. Ieškovė deda visas pastangas, kad santuokos nutraukimo procesas vyktų kuo ilgiau. Nuolat tikslina savo reikalavimus, teikia nepagrįstus prašymus, o prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės siekia teisėjos nušalinimo. Už piktnaudžiavimą procesu teismas jau yra paskyręs jai baudą. Ieškovė atstovaujama keturių teisininkų nežymios apimties prašymą sąmoningai pateikė tik 2017 m. kovo 13 d., t.y. prieš posėdį. Be to ieškovė prieš posėdį pateikė ir kitą prašymą, nurodydama, jog 2017 m. kovo 14 d., 16 d. ir 23 d. teismo posėdžiai jai netinkami, dėl suplanuoto gydymo Ispanijoje. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškimo dėl nušalinimo pateikimas tokiu būdu, kad nevyktų iš anksto suplanuotas 2017 m. kovo 14 d. teismo posėdis, nors nušalinime nurodomos aplinkybės buvo žinomos dar prieš dvi savaites, pagrįstai vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl abejonių teisėjos šališkumu, kadangi 2017 m. kovo 1 d. posėdis vyko tik atnaujintoje dėl santuokos nutraukimo bylos dalyje.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdaus, sąmoningo ieškovės piktnaudžiavimo teise fakto, nepagrįstai ieškovei skyrė baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo procesine teise, neatsižvelgė į ieškovės prašyme dėl nušalinimo išdėstytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo medžiagą, atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Tai yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t.y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas baudą paskyrė ir atsisakė ją panaikinti nenustatęs akivaizdaus ir sąmoningo ieškovės piktnaudžiavimo nušalinimo teise fakto. Pažymėtina jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė 2017 m. kovo 13 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, motyvuodama tuo, kad teisėja spęsdama ieškovės prašymus ignoruoja aukštesnės instancijos teismo nutartį, nesusipažinusi su visa bylos medžiaga konstatuoja pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimai pabaigą ir pereina prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovės prašymas atmestas, konstatavus, jog pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo iš esmės yra susijęs su teisėjos priimtais procesiniais sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi apeliantės pareiškime dėl teisėjos nušalinimo nėra nurodoma jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo. Tokių argumentų apeliantė nenurodė ir atskirajame skunde. Minėta, jog teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją reiškė ne pirmą kartą. 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovės pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo taip pat buvo atmestas konstatavus, jog jis iš esmės grindžiamas teisėjo procesinio veiksmo netinkamu atlikimu ir nenurodžius aplinkybių sudarančių pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu. Nors apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teigia, kad ji pakartotiniu pareiškimu dėl nušalinimo nurodė naują pagrindą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakartotinio pareiškimo nušalinti teisėją pagrindu nurodytos tiek tapačios aplinkybės, tiek ir papildomos aplinkybės iš esmės buvo orientuotos ne į teisėjo šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjo priimtų tarpinių procesinių sprendimų kritiką. Pažymėtina, jog teisėjo procesinių veiksmų teisėtumas (pagrįstumas) paprastai gali būti tikrinamas tik konkretų sprendimą apskundus aukštesnės instancijos teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą apeliantės pareiškimą dėl nušalinimo vertinti kaip pareikštą piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise ir veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Be kita ko sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės siekį vilkinti bylos nagrinėjimą taip pat pagrindžia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, t.y. jog pakartotinis pareiškimas dėl nušalinimo pareikštas prieš pat iš anksto suplanuotus 3 teismo posėdžius ir praėjus beveik dviem savaitėms dienų nuo posėdžio, kuriame ieškovės teigimu, kilo abejonių dėl teisėjos šališkumo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tarp jų nušalinimo teise, todėl atskirojo skundo argumentus pripažįsta nesudarančiais teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas ieškovės pašymas panaikinti paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.