Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė visas socialinės reabilitacijos priemones, drausmine bei administracine tvarka nebaustas, skatintas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika-12 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo pataisos namuose, šiuo metu perkeltas į Marijampolės pusiaukelės namus, įsidarbino į (duomenys neskelbtini) Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas į prokurorės skundą, nuteistasis prašo Komisijos nutarimą patvirtinti, nurodo, kad per bausmės laiką įvertino savo padarytas klaidas.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 4 dalis numato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad N. J., nuteistas 2013-04-25 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, jam paskirta 8 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 2014-12-09 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, pakeitus 2013-04-25 nuosprendį ir 2014-03-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartį pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, nuteistajam paskirta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2019-11-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas-1 mėnuo. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 6 mėnesiai ir 5 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, sutinka, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nutarime Komisija nurodo, kad nuteistasis įgijęs ne vieną profesiją, dirbo. Nuteistojo požiūris į darbą, bei gebėjimai sudaro pagrindą spręsti, jog jam susirasti darbą problemų nebus. Visos bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka nebaustas, yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, 2 kartus skatintas, nuteistajam nustatyta nuolat vis mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu- 12 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką (pirmą kartą vertinant riziką 2020-05-25 ji buvo 18 balų).

Nustatyta, kad nuteistasis teistas pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas. Kartu teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, savo nusikalstamo elgesio vertinimą bei pateiktus paaiškinimus. Prokurorės skundo argumentai ir motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu. Šiuo konkrečiu atveju bausmės atlikimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neigiamai apibūdintų nuteistąjį, ir neatliktos bausmės dalies bei veikos pavojingumo kontekste, leistų abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo veiksmingumu.

Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Pabrėžtina, jog Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis geba identifikuoti problemas, susijusias su kriminaliniu elgesiu, yra žingeidus, siekiantis tobulinti savo asmenybę, turi aiškius ateities tikslus, socialines situacijas vertina teisingai, yra ramaus būdo, savitvardos praradimo ar agresijos pasireiškimo epizodų neužfiksuota. Todėl šiuo atveju, teismo nuomone, būtent lygtinis paleidimas skatins nuteistąjį būnant laisvėje toliau teigiama linkme koreguoti savo elgesį, turės didesnį teigiamą ir drausminantį poveikį nei paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus pilną bausmę nesant jokių suvaržymų ar/ir apribojimų. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina jo galimybė įsidarbinti laisvėje, didelis jo įsitraukimas į savo resocializacijos procesą, kas betarpiškai patvirtina nuoširdžią nuteistojo motyvaciją keistis. Šių aplinkybių visuma teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis teigiamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai (Tokios pozicijos, formuodami vieningą teismų praktiką laikosi ir aukštesnės instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2021-03-10 nutartis Nr. 1S-141-926/2021).

Teismas sprendžia, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus kaip ankstesnį slapstymąsi nuo bausmės atlikimo ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir atitinka 12 balų (žema nuo 0 iki 40 balų). Be to, ši rizika mažėjo. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina jo aukšta motyvacija darbui bei galimybė įsidarbinti laisvėje, problemų dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimas, stiprūs nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais, galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio. Akivaizdžią pažangą pataisos įstaigoje rodo ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus nuteistasis nebuvo baustas. Priešingai, už nepriekaištingą elgesį jis buvo tik skatinamas. Nuteistajam nuosekliai leidžiama parvykti į namus trumpalaikių išvykų metu. Jokių pažeidimų būdamas už pataisos įstaigos ribų nuteistasis nepadarė. Šių aplinkybių visuma teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis teigiamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Spręstina, jog tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).

Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos į taisykles, kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, net ir įvertinus likusios bausmės laiką, nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, pažangą mažinant ją, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, dirbti, rūpintis artimaisiais, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas nepritaria prokurorės skunde esantiems lygtinio paleidimo netvirtinimo argumentams. Priešingai, teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-912 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam N. J..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.