Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/23/00365, suinteresuoti asmenys antstoliai V. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, D. Č., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Vytauto Didžiojo kredito unija, G. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, D. G., AAS „BTA Baltic Insurance“, M. G., V. S., antstoliai Darius Jonaitis, Birutė Čereškienė ir Ramutė Damulienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Ieškovo iniciatyva Jonavos rūmų nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 8 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: įrašas viešame registre apie draudimą perleisti atsakovui A. T. priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); 29 006 Eur atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 25 d.

11. Teismas, išnagrinėjęs V. S. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022, 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo reikalavimus priteisdamas iš atsakovo A. T. ieškovui V. S. 24 232,91 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 5098,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priimtame sprendime taip pat nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio dalis). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d.

21. 2023 m. vasario 23 d. A. T. padavė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi bei panaikinti ir užbaigti 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą (b. l. 57). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas (b. l. 17). Pareiškėjui apskundus šią nutartį atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį ir grąžino pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėti iš naujo (b. l. 58-63). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymas patenkintas iš dalies, panaikinant 2021 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei nutraukiant bylos dalį pagal prašymą panaikinti 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą (b. l. 73-75). V. S. apskundus šią nutartį Kauno apygardos teismui, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartyje, priimtoje e2S-1139-1041/2023, panaikino Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei atmetė V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl pareiškėjo A. T. teisės įskaityti savo priešpriešinius reikalavimus suinteresuotam asmeniui V. S. į šio priešpriešinius reikalavimus A. T. vykdymo procese

24. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

25. Pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.

27. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teisinę praktiką, mano, kad nepagrįstas yra antstolio D. Jonaičio motyvas, jog vykdymo procese priešpriešinių reikalavimų įskaitymas gali būti atliktas tik pagal CPK 687 straipsnį. Juolab kad pareiškėjas A. T. atliko įskaitymą tuo metu, kai vykdymo procesas pagal 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dar nebuvo prasidėjęs.

28. Nustačius, kad kreditorius gali įskaityti savo reikalavimą skolininkui į šio reikalavimą kreditoriui ir vykdymo procese, toliau pasisakoma dėl A. T. atlikto įskaitymo (ne)teisėtumo.

Dėl pareiškėjo A. T. 2022 m. gruodžio 5 d. atlikto įskaitymo (ne)atitikties teisės aktų reikalavimams

29. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 15 punktas).

30. Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 16 punktas).

31. Šių sąlygų visuma lemia tai, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 17 punktas).

32. Bylos duomenimis pareiškėjas A. T. 2022 m. gruodžio 5 d. (kai pranešė antstolei ir V. S. apie įskaitymą) buvo V. S. kreditorius pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir įsiteisėjusį teismo įsakymą. Tuo metu ir V. S. buvo A. T. kreditorius pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą.

33. Pareiškėjo ir V. S. reikalavimai vieno kitam buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai (t. y. dėl pinigų sumokėjimo). Abu reikalavimai galiojo, nes V. S., gavęs iš A. T.informaciją apie reikalavimo perėmimą, neginčijo nei reikalavimo perleidimo sutarties, nei savo prievolės, nurodytos įsiteisėjusiame teismo įsakyme.

34. Abu reikalavimai buvo vykdytini ir akivaizdūs. Šiuo atveju svarbu tai, kad nors V. S. įskaitymo metu neturėjo vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš A. T. , tai nepaneigia to, jog jo reikalavimas A. T. buvo vykdytinas. Įskaitymo metu 2022 m. balandžio 25 d. teismo sprendimas dėl 24 232,91 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 5098,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš A. T. buvo įsiteisėjęs, vadinasi vykdytinas (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo dieną (2022 m. gruodžio 5 d.) buvo vykdytinas ir 2019 m. liepos 19 d. teismo įsakymas dėl 37 268 Eur skolos, 1398,83 Eur palūkanų ir 318 Eur žyminis mokesčio išieškojimo iš V. S. MB „(duomenys neskelbtini)“, nors tuo metu vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01173 išieškotojas nebuvo pakeistas.

36. Tai, kad įskaitymo metu antstolių kontorose buvo vykdomos 39 vykdomosios bylos dėl skolų (tarp jų – išlaikymo įsiskolinimo) išieškojimo iš V. S. jo kreditoriams, nedraudė A. T. įskaityti savo priešpriešinį reikalavimą (CK 6.134 straipsnis). Draudimas atlikti įskaitymą išieškant išlaikymą taikytinas antstoliui, šiam atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CPK 687 straipsnio tvarka. Be to, šiuo atveju pareiškėjo įskaitytos sumos nebuvo susijusios su išlaikymu.

37. Nustačius, kad pareiškėjo ir V. S. priešpriešiniai reikalavimai kilo iš įsiteisėjusių ir vykdytinų teismo procesinių dokumentų, o pareiškėjo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis dėl reikalavimo į V. S. nebuvo ginčijama, konstatuojama, kad pareiškėjas turėjo teisę įskaityti savo reikalavimą V. S. į šio reikalavimą jam (CK 6.131 straipsnis, sprendimo 29-31 punktai).

38. Konstatavus, kad A. T. turėjo teisę įskaityti savo reikalavimus V. S. į šio reikalavimus, reiškiamus jam, toliau pasisakoma apie antstolio D. Jonaičio veiksmų (ne)teisėtumą, priimant skundžiamą 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymą (žr. sprendimo 20 punktą).

Dėl antstolio D. Jonaičio 2023 m. balandžio 3 d. priimto patvarkymo (ne)teisėtumo

39. Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 24 punktas).

40. Antstolio veiksmų atlikimą tokiu atveju lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 25 punktas).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 24 punktą). Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 26 punktas).

42. Tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant abejonių, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pranešus antstoliui D. Jonaičiui apie atliktą įskaitymą, antstolis buvo aktyvus, rinko informaciją, būtiną pareiškėjo prašymui išspręsti. Antstolis nustatė, kad neįsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas A. T. turtui dėl to, jog teismas nurodė, kad įskaitymas turi būti vykdomas pagal CPK 687 straipsnį.

44. Teismas sutinka su antstolio argumentu, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo dieną (2023 m. balandžio 3 d.) nebuvo duomenų, leidžiančių antstoliui įsitikinti, jog A. T. prievolė V. S. buvo pasibaigusi dėl įskaitymo. Prašymo nagrinėjimo dieną antstolis žinojo, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimo buvo apskųsta, t. y. nebuvo aišku, ar Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų išvada dėl įskaitymo negalimumo buvo teisėta ir pagrįsta. Todėl teismas sutinka, kad antstolis skundžiamo patvarkymo priėmimo dieną negalėjo nutraukti ar užbaigti vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš A. T. V. S. naudai. Tačiau buvus tokioms aplinkybėms, antstolis D. Jonaitis neturėjo ir teisės nuspręsti atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CPK 687 straipsnio tvarka, prieš tai neįsitikinęs pareiškėjo atlikto įskaitymo neteisėtumu. Teismo vertinimu, pareiškėjui apskundus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimo, buvo abejonių dėl pareiškėjo atlikto įskaitymo teisėtumo, todėl buvo pagrindas antstoliui kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad antstolis D. Jonaitis, buvus abejonėms dėl pareiškėjo atlikto įskaitymo, nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto vykdymo tvarkos išaiškinimo, bet be teisinio pagrindo nusprendė pats atlikti įskaitymą CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka.

45. Byloje nustačius, kad A. T. teisėtai įskaitė savo reikalavimus V. S. į šio išieškomą iš A. T. sumą, antstolio D. Jonaičio patvarkymas atlikti šių asmenų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CPK 687 straipsnio pagrindu naikinamas, kadangi patvarkymo priėmimo dieną A. T. prievolė V. S. buvo pasibaigusi įskaitymu pagal CK 6.131 straipsnį.

Dėl antstolio D. Jonaičio atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą, kurioje išieškoma A. T. skola V. S.

46. CPK 629 straipsnyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

47. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

48. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

49. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

50. Pareiškėjas nurodo, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, nes antstolis D. Jonaitis neteisėtai priėmė 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą vykdyti. Teismas, nenustatęs kitų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų (CPK 629 straipsnio 1-8, 10-12 punktai), pasisako dėl pareiškėjo nurodyto vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo (CPK 629 straipsnio 9 punktas).

51. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomasis raštas priimtas vykdyti antstolio D. Jonaičio kontoroje 2023 m. kovo 20 d., antstoliui nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti šį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2, 3 dalys). Vykdomojo rašto priėmimo vykdymo metu antstoliui nebuvo žinoma apie A. T.ir MB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartį bei MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą įsiteisėjusį teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš V. S.. Pareiškėjas A. T.apie reikalavimo perleidimo sutartį, įsiteisėjusį teismo įsakymą ir jo atliktą įskaitymą informavo antstolį D. Jonaitį po raginimo gavimo, t. y. tik 2023 m. kovo 28 d. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad antstolis D. Jonaitis neteisėtai priėmė vykdyti 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą ir dėl to turėjo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 9 punkto pagrindu.

52. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas antstoliui ne nutraukti vykdomąją bylą, bet užbaigti ją (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pareiškėjo skundo prašymas nutraukti vykdomąją bylą atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais,

nutaria:

patenkinti iš dalies pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/23/00365.

Panaikinti antstolio Dariaus Jonaičio 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymo dalį, kuria nuspręsta atlikti pareiškėjo A. T. ir suinteresuoto asmens V. S. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 687 straipsnį.

Atmesti kitą skundo dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.