- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-323-945/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00608-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolio D. J. ir V. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Juodoji audinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Naftrus“, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė „Jolada“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“, uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“, uždaroji akcinė bendrovė „Sitola“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos technika“, D. Č., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Vytauto Didžiojo kredito unija, G. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, D. G., AAS „BTA Baltic Insurance“, M. G., V. S., antstoliai D. J., B. Č., R. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. T. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio D. J. (toliau – ir antstolis) veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2023 m. balandžio 3 d. antstolio patvarkymą Nr. S-23-117-11687 ir nutraukti antstolio kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0117/23/00365.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio kontoroje priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 24 232,91 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 5 098,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo V. S. Pareiškėjas, gavęs antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti teismo sprendimą, 2023 m. kovo 28 d. kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą, nes pareiškėjas vienašališku pranešimu 2022 m. gruodžio 5 d. įskaitė V. S. reikalavimą į pareiškėjo reikalavimą V. S. pagal Kauno apylinkės teismo įsakymą, informuodamas apie tai suinteresuotas šalis, antstolių kontoras ir V. S. Antstolis 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo prašymą, nutarė atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, todėl vykdomoji byla Nr. 0117/23/00365 turi būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes pareiškėjas su V. S. atsiskaitė dar iki vykdomosios bylos inicijavimo, pareiškėjui atlikusjo ir V. S. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. V. S. neginčijo pareiškėjo atlikto vienašalio prievolių įskaitymo. Pareiškėjas turėjo teisę įsigyti iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „M&L Baltija“ reikalavimo teisę į V. S. Pareiškėjo ir jo skolininko V. S. priešpriešinių prievolių įskaitymas įvyko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 2 dalies pagrindu.
3. Antstolis 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad jis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui V. S. Pareiškėjas nesikreipė į antstolius D. J. ir B. Č. su prašymu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, įskaitymas CPK nustatyta tvarka neįvyko. Nėra duomenų, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, yra panaikintas, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad antstolio kontoroje buvo priimtas patvarkymas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Tai, kad V. S. teismine tvarka neginčijo pareiškėjo vienašalio skolos įskaitymo, nereiškia, jog jis sutiko su įskaitymu. Pareiškėjas įstojo į jau prasidėjusį vykdymo procesą dėl V. S. skolos išieškojimo, todėl priešpriešinių sumų įskaitymas turi būti sprendžiamas CPK normų pagrindu. Nuo 2019 m. antstolio kontoroje vykdomas V. S. 39 skolų išieškojimas, o antstolis turi užtikrinti visų skolininko kreditorių interesus. Visi vienos eilės reikalavimai vykdymo procese turi būti tenkinami proporcingai, todėl vienašališkas pareiškėjo pranešimas apie atliktą įskaitymą pažeidžia kitų V. S. kreditorių (tarp jų – nepilnamečių vaikų) teises. Išlaikymo skolos išieškojimo atveju priešpriešinių reikalavimų įskaitymas CK nustatyta tvarka draudžiamas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. V. S. nurodė, kad skolininkas nėra subjektas, turintis teisę vienašališkai įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus vykdymo procese, ši teisė priklauso tik antstoliui. Pareiškėjo antstoliui pateikti teisių ir pareigų perėmimo sutartis, pranešimai apie vienašalį įskaitymą nėra vykdytini dokumentai CPK 584 straipsnio prasme. 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas nebuvo pateiktas vykdyti 2022 m. gruodžio 5 d. pranešimo dėl įskaitymo metu. Pareiškėjo ir V. S. prievolės yra nelygiavertės vykdytinumo prasme. Pareiškėjo neteisėtu įskaitymu kiti kreditoriai, turintys teisę gauti iš pareiškėjo išieškotų lėšų dalį pagal kreditorių eiles ir proporcingai jų turimiems reikalavimams, netenka galimybės išieškoti jiems priklausančių lėšų dalį. V. S. niekada nesutiko su vienašaliu pareiškėjo prievolių įskaitymu, be to, šis įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl neturėjo būti ginčijamas teisme.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodė palaikanti antstolio poziciją, išdėstytą patvarkyme.
6. Kitų atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino antstolio 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymo dalį, kuria nuspręsta atlikti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. S. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal CPK 687 straipsnį, atmetė kitą skundo dalį.
8. Teismas sprendė, kad nepagrįstas yra antstolio motyvas, jog vykdymo procese priešpriešinių reikalavimų įskaitymas gali būti atliktas tik pagal CPK 687 straipsnį, be to, pareiškėjas atliko įskaitymą tuo metu, kai vykdymo procesas pagal 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dar nebuvo prasidėjęs.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. (kai pranešė antstolei ir V. S. apie įskaitymą) buvo V. S. kreditorius pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir įsiteisėjusį teismo įsakymą, tuo metu ir V. S. buvo pareiškėjo kreditorius pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo sprendimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ir V. S. reikalavimai vieno kitam buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai (t. y. dėl pinigų sumokėjimo), abu reikalavimai galiojo, nes V. S., gavęs iš pareiškėjo informaciją apie reikalavimo perėmimą, neginčijo nei reikalavimo perleidimo sutarties, nei savo prievolės, nurodytos įsiteisėjusiame teismo įsakyme, abu reikalavimai buvo vykdytini ir akivaizdūs. Teismas pažymėjo, kad nors V. S. įskaitymo metu neturėjo vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, tai nepaneigia to, jog jo reikalavimas pareiškėjui buvo vykdytinas. Teismo vertinimu, tai, kad 2022 m. gruodžio 5 d. įskaitymo dieną išieškotoja MB „M&L Baltija“ nebuvo pakeista į pareiškėją, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas neturėjo teisės įskaityti reikalavimo V. S. Įskaitymo dieną pareiškėjas turėjo vykdytiną reikalavimo teisę į V. S. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuri nebuvo ir šiuo metu nėra ginčijama. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad įskaitymo metu antstolių kontorose buvo vykdomos 39 vykdomosios bylos dėl skolų (tarp jų – išlaikymo įsiskolinimo) išieškojimo iš V. S. jo kreditoriams, nedraudė pareiškėjui įskaityti savo priešpriešinį reikalavimą (CK 6.134 straipsnis), nes draudimas atlikti įskaitymą išieškant išlaikymą taikytinas antstoliui, šiam atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CPK 687 straipsnio tvarka, be to, šiuo atveju pareiškėjo įskaitytos sumos nebuvo susijusios su išlaikymu. Nustatęs, kad pareiškėjo ir V. S. priešpriešiniai reikalavimai kilo iš įsiteisėjusių ir vykdytinų teismo procesinių dokumentų, o pareiškėjo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis dėl reikalavimo į V. S. nebuvo ginčijama, teismas konstatavo, jog pareiškėjas turėjo teisę įskaityti savo reikalavimą V. S. į šio reikalavimą jam (CK 6.131 straipsnis).
10. Teismas sutiko su antstolio argumentu, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo dieną (2023 m. balandžio 3 d.) nebuvo duomenų, leidžiančių antstoliui įsitikinti, jog pareiškėjo prievolė V. S. buvo pasibaigusi dėl įskaitymo, todėl antstolis skundžiamo patvarkymo priėmimo dieną negalėjo nutraukti ar užbaigti vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo V. S. naudai, tačiau antstolis neturėjo ir teisės nuspręsti atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CPK 687 straipsnio tvarka, prieš tai neįsitikinęs pareiškėjo atlikto įskaitymo neteisėtumu. Teismo vertinimu, esant abejonėms dėl pareiškėjo atlikto įskaitymo teisėtumo, buvo pagrindas antstoliui kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad antstolis, esant abejonėms dėl pareiškėjo atlikto įskaitymo, nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto vykdymo tvarkos išaiškinimo, bet be teisinio pagrindo nusprendė pats atlikti įskaitymą CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad pareiškėjas teisėtai įskaitė savo reikalavimus V. S. į šio išieškomą iš pareiškėjo sumą, teismas panaikino antstolio patvarkymą atlikti šių asmenų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CPK 687 straipsnio pagrindu, kadangi patvarkymo priėmimo dieną pareiškėjo prievolė V. S. buvo pasibaigusi įskaitymu pagal CK 6.131 straipsnį.
11. Nustatęs, kad 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomasis raštas priimtas vykdyti 2023 m. kovo 20 d., antstoliui nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti šį dokumentą vykdyti, vykdomojo rašto priėmimo vykdymo metu antstoliui nebuvo žinoma apie pareiškėjo ir MB „M&L Baltija“ reikalavimo perleidimo sutartį, MB „M&L Baltija“ išduotą įsiteisėjusį teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš V. S., pareiškėjas apie reikalavimo perleidimo sutartį, įsiteisėjusį teismo įsakymą ir jo atliktą įskaitymą informavo antstolį po raginimo gavimo, t. y. tik 2023 m. kovo 28 d., teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą ir dėl to turėjo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 9 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas antstoliui ne nutraukti vykdomąją bylą, bet ją užbaigti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu antstolis D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolis 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymu neatliko jokių įskaitymų. CPK 687 straipsnis patvarkyme nurodytas informaciniu tikslu. Tai, kad antstolis nurodė teorinę galimybę atlikti įskaitymą, nereiškia, jog jis atliko konkretų veiksmą. Patvarkyme nėra nurodytos jokios konkrečios aplinkybės (nei šalys, nei pagal kokius vykdomuosius dokumentus, nei kokia apimtimi atliktas priešpriešinių sumų įskaitymas), kurias galima pripažinti kaip priešpriešinių sumų įskaitymą antstolio patvarkymu.
1.2. Teismas netinkamai interpretavo antstolio frazę, kad „nuspręsta atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą CPK 687 straipsnio nustatyta tvarka“, kaip jau atliktą antstolio veiksmą. Tokio įskaitymo atlikimas būtų svarstomas, jei būtų gautas proceso šalies prašymas ir toks įskaitymas įmanomas CK nustatyta tvarka. Toks prašymas nebuvo gautas. Antstolis patvarkyme aiškiai nurodė, kad jis negalėjo atlikti įskaitymo, kadangi išlaikymo skolos atveju priešpriešinių sumų įskaitymas draudžiamas.
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjo vienašališkai atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes jis prieštarauja CK ir CPK normoms.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. V. S. atžvilgiu vykdymo procesas pasižymi kreditorių daugetu ir konkurencija, o tai užkerta kelią pareiškėjui vienašališkai atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
2.3. Teismas nevertino, kad pareiškėjas nepagrįstai atliko vienašalį įskaitymą vykdymo procese, nes teisių ir pareigų perėmimo sutartis nėra laikoma vykdytinu dokumentu proceso įstatymo prasme. Vykdymo procese įskaitymo atlikimas yra išimtinai antstolio veikla, todėl pareiškėjas antstoliui turėjo pateikti vykdytiną dokumentą, o ne pranešimą dėl vienašalio įskaitymo įvykdymo. Įskaitymą turėjo atlikti ne pareiškėjas, o antstolis. Be to, V. S. ir pareiškėjo priešpriešiniai reikalavimai buvo akivaizdžiai nelygiaverčiai vykdytinumo požiūriu.
2.4. Teismas neatsižvelgė, kad, esant V. S. atžvilgiu vykdymo procese kreditorių daugetui ir konkurencijai, vieno iš kreditorių – pareiškėjo – interesų patenkinimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti vykdymo procese jiems priklausančią išieškotiną iš pareiškėjo dalį.
2.5. Teismas nevertino, kad įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, yra neteisėtas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja, nepaisant to, ar V. S. kreipėsi dėl jo nuginčijimo, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). V. S. niekada nesutiko su vienašaliu įskaitymu.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas atsiliepimu į antstolio D. J. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Iš antstolio 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymų matyti, kad antstolis 2023 m. balandžio 3 d. patvarkyme konstatavo faktą, jog jis patvarkymu atliko priešpriešinių sumų įskaitymą CPK 687 straipsnio nustatyta tvarka.
3.2. Antstoliui nėra būtinas proceso šalies prašymas įskaitymo atlikimui vykdymo procese CPK 687 straipsnio nustatyta tvarka, nes įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė), kurį atlieka antstolis savo patvarkymu.
3.3. 2023 m. balandžio 28 d. patvarkyme antstolis nėra nurodęs, kad jis negalėjo atlikti įskaitymo, nes toks įskaitymo atlikimas CPK 687 straipsnio nustatyta tvarka jam būtų draudžiamas.
3.4. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. vienašališku įskaitymu CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka yra įskaitęs reikalavimą, akivaizdžiai teismo priimtą, galiojantį ir vykdytiną.
3.5. Pareiškėjo vienašalis prievolių įskaitymas buvo atliktas ne vykdymo procese, o dar iki Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto išdavimo.
3.6. Nei vienas iš V. S. kreditorių nėra pateikęs į bylą prieštaravimų dėl pareiškėjo atlikto įskaitymo, taip pat atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.
15. Pareiškėjas atsiliepimu į suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. atliko vienašalį įskaitymą CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitymas buvo atliktas ne vykdymo procese, o dar iki Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto išdavimo.
4.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 nėra nurodytos išimtys tais atvejais, kai yra daugiau negu vienas skolininkas ir daugiau negu vienas kreditorius.
4.3. V. S. ir pareiškėjo reikalavimai vieno kitam buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, abu reikalavimai galiojo, buvo vykdytini ir akivaizdūs.
4.4. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, V. S. turi kitų kreditorių ir neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas.
4.5. Pats V. S. yra nesąžiningas savo kreditorių atžvilgiu, nes jis siūlė pareiškėjui padengti skolą, pervedant pinigus į V. S. Belgijos banke atidarytą sąskaitą.
16. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į antstolio D. J. atskirąjį skundą nurodo sutinkanti su atskirojo skundo argumentais ir prašo jį patenkinti.
17. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Esant užvestoms vykdomosioms byloms, priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas vykdymo procese galimas tik pagal CPK 687 straipsnio reikalavimus.
6.2. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pareiškėjas įgijo tiek ir tokių teisių į V. S. skolą, kiek ir kokias jų turėjo pradinė kreditorė MB „M&L Baltija“. MB „M&L Baltija“ įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus būtų galėjusi tik CPK 687 nustatyta tvarka, todėl tik tokias teises galėjo perimti ir perėmė reikalavimą įsigijęs pareiškėjas.
6.3. Pareiškėjo atliktas vienašalis įskaitymas pažeidžiant kitų kreditorių teises prieštarauja CPK 687 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytiems imperatyviems reikalavimams.
6.4. Pareiškėjo atliktas vienašalis įskaitymas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo, o antstolio veiksmai taikant CPK 687 straipsnį atitinka teisės aktų reikalavimus.
18. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – V. S. pareiškėjui siųstas žinutes, prašydamas šiuos naujus įrodymus priimti į bylą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš pareiškėjo pateiktų žinučių matyti, kad jos pareiškėjui buvo siųstos laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. kovo 16 d., taigi šios žinutės į bylą galėjo būti pateiktos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus priimti ir vertinti apeliaciniame procese nėra pagrindo.
21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolės B. Č. kontoroje buvo priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-20169-1084/2019, kuriuo iš V. S. kreditorei MB „M&L Baltija“ priteista 37 268 Eur skola, 1 398,83 Eur palūkanos ir 318 Eur žyminis mokestis. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022 V. S. iš pareiškėjo priteista 24 232,91 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 5 098,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d. 2022 m. gruodžio 5 d. pranešimu pareiškėjas informavo antstoles B. Č. ir R. D., vykdžiusią nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat V. S., kad pagal 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimą su V. S. kreditore MB „M&L Baltija“ dėl reikalavimo teisės perleidimo pareiškėjas perėmė iš MB „M&L Baltija“ teisę reikalauti iš V. S. skolos apmokėjimo pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-20169-1084/2019, ir pranešė, jog vienašališkai įskaito priešpriešinį reikalavimą į V. S. pagal reikalavimo perleidimo sutartį su pareiškėjo prievole V. S. pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022. 2022 m. gruodžio 30 d. V. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022. Tą pačią dieną V. S. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022. 2023 m. vasario 27 d. patvarkymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01173, antstolė B. Č. vykdymo procese išieškotoją MB „M&L Baltija“ pakeitė pareiškėju. 2023 m. kovo 15 d. V. S. pateikus antstoliui 2022 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą, šis buvo priimtas vykdyti antstolio 2023 m. kovo 20 d. patvarkymu. Pareiškėjas 2023 m. kovo 28 d. antstoliui pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0117/23/00365, prašymą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas vienašališku pranešimu 2022 m. gruodžio 5 d. įskaitė priešinį piniginį reikalavimą su V. S. reikalavimu pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022, apie tai informuodamas suinteresuotas šalis, antstolių kontoras ir V. S. 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymu antstolis atmetė pareiškėjo prašymą ir nutarė antstolio patvarkymu atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka.
22. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S-23-117-11687 ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0117/23/00365. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį patenkino iš dalies ir panaikino antstolio 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymo dalį, kuria nuspręsta atlikti pareiškėjo ir V. S. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal CPK 687 straipsnį, konstatavęs, jog patvarkymo priėmimo dieną pareiškėjo prievolė V. S. buvo pasibaigusi įskaitymu pagal CK 6.131 straipsnį, todėl antstolis negalėjo atlikti šių asmenų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo CPK 687 straipsnio pagrindu. Antstolis ir V. S. dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pateikė atskiruosius skundus.
23. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymo priėmimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
25. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad pareiškėjas ir V. S. vienas kito atžvilgiu turėjo galiojančius, akivaizdžius ir vykdytinus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš MB „M&L Baltija“ perėmė reikalavimo teisę į V. S. skolą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-20169-1084/2019, dėl šios skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo inicijuotas vykdymo procesas. V. S. reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu kildinti iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022, net ir nesant inicijuoto priverstinio vykdymo proceso, jau vienašalio įskaitymo atlikimo dieną vykdytinumo prasme buvo lygiaverčiai pareiškėjo reikalavimams.
26. Byloje kilo ginčas dėl CK 6.130 straipsnio ir CPK 687 straipsnio tarpusavio santykio, t. y. ar esant inicijuotam priverstiniam išieškojimui galimas materialinės teisės reguliuojamas priešpriešinių prievolių įskaitymas vienašališku vieno iš teisinio santykio dalyvių sprendimu, ar tokiu atveju išimtinė teisė atlikti įskaitymą suteikiama antstoliui vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, cituodamas kasacinio teismo praktiką, CPK 687 straipsnyje įtvirtintas procesinio įskaitymo institutas tėra papildomas antstoliui suteiktas vykdymo proceso instrumentas, kuris negali būti vertinamas kaip užkertantis kelią vienam iš teisinio santykio dalyvių įgyvendinti CK 6.130 straipsnyje reglamentuojamą įskaitymo institutą. V. S. atskirojo skundo argumentą dėl išimtinės antstolio teisės atlikti įskaitymą papildomai paneigia ir nutarties 25 punkte minėtas faktas, kad pareiškėjo atlikto įskaitymo metu tik vienas iš priešpriešinių reikalavimų buvo privestinai vykdomas antstolio, o pats V. S. ne tik nebuvo iniciavęs savo reikalavimo teisės pareiškėjo atžvilgiu priverstinio vykdymo, bet net neturėjo teismo išduoto vykdomojo dokumento.
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. nuoseklūs veiksmai (prašymas teismui išduoti vykdomąjį raštą, kreipimasis į antstolį, nesutikimas su pareiškėjo prašymu nutraukti vykdomąją bylą bei procesinė pozicija kilus teisminiam ginčui) atskleidžia nesutikimą su pareiškėjo atliktu vienšališku priešpriešinių prievolių įskaitymu. Kita vertus, nei V. S., nei jo kreditoriai teismine tvarka nepareiškė reikalavimo dėl įskaitymo nuginčijimo. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodė vertinantis kaip pagrindą taikyti šio vienašalio sandorio pasekmės. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiai pareiškėjo pozicijai, tačiau su tokiu vertinimu nesutinka V. S., atskirajame skunde teigdamas, jog įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, yra neteisėtas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja, nepaisant to, ar V. S. kreipėsi dėl jo nuginčijimo, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.
28. Apeliacinės instancijos teismas nurodytą atsirojo skundo argumentą vertina kaip pagrįstą CK 1.78 straipsnio kuriamu reglamentavimu. Civiliniame procese teismas įprastai nagrinėja kilusį šalių ginčą pagal pareikštus reikalavimus ir prašomus taikyti civilinių teisių gynybos būdus. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesant pareikšto reikalavimo, nesprendžia dėl ginčo šalių veiksmų teisėtumo pagal pareigas. Tačiau sandorių eliminavimas iš civilinės apyvartos, sietinas ne tik su jų nuginčijimu specialiam įstatyme nustatytam subjektui reiškiant su tuo susijusį reikalavimą teismine tvarka, bet ir su niekiniu sandoriu siekiamų pasekmių netaikymu. Vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi kuriamu teisiniu reglamentavimu, jeigu viena iš teisminio ginčo šalių savo poziciją grindžia sandoriu, tiek bet kurio suinteresuoto asmens reikalavimu, tiek ir savo iniciatyva ginčą nagrinėjantis teismas gali konstatuoti, kad sandoris yra niekinis ir netaikyti su juo su sietinų pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama ir antstolio pareiga, vykdymo proceso metu gavus informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021). Dėl nurodytos priežasties kaip nepagrįsta vertintina pareiškėjo pozicija, kad vien pats jo atlikto įskaitymo faktas yra privaloma sąlyga konstatuoti jo prievolės V. S. atžvilgiu pasibaigimą.
29. Vienas iš sandorio pripažinimo niekiniu pagrindų yra jo prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). V. S. argumentas, kad niekinį sandorio pobūdį lemia aplinkybė, jog esant pradėtam vykdymo procesui įskaitymą gali atlikti tik antstolis CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažintas nepagrįstu nutarties 26 punkte aptartais motyvais. Kita vertus, suinteresuotojo asmens atskirasis skundas yra grindžiamas ir aplinkybe, kad tokiu įskaitymu buvo pažeistos teisės normos, susijusios su vykdymo proceso dalyvių daugetu ir jų tarpusavio teisėmis bei pareigomis.
30. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iš MB „M&L Baltija“ perėmė teisę reikalauti iš V. S. skolos apmokėjimo pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-20169-1084/2019. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). CPK 596 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui. Taigi, pareiškėjas, vykdymo procese perėmęs reikalavimo teisę į V. S. skolą, įgijo tokias pačias teises, kokias turėjo pradinė kreditorė MB „M&L Baltija“. Kitaip tariant, pareiškėjas pagal jo teisinę padėtį vertintinas kaip iniciavęs savo materialinės teisės įgyvendinimą priverstine tvarka, kaip vienas iš keleto V. S. kreditorių.
31. Išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. teismo įsakymą antstolė B. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01173 vykdo nuo 2019 m. spalio 25 d. Dėl to pareiškėjas turi kreditoriaus statusą, kaip ir kiti kreditoriai, kurių naudai iš V. S. yra išieškomos įvairios skolų sumos. CPK 754 straipsnyje yra nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė, pagal kurią pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (2 dalis), antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (3 dalis), trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (4 dalis). Nagrinėjamu atveju MB „M&L Baltija“ reikalavimas turėjo būti tenkinamas trečiąja eile, tokia pačia eile turi būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas. Pažymėtina, kad visų tos pačios eilės kreditorių teisės yra lygios, o žemesnės eilės kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami esant nepatenkintiems aukštesnės eilės kreditorių reikalavimams.
32. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, įskaitydamas savo ir V. S. priešpriešinius reikalavimus, iš dalies patenkino savo trečios eilės reikalavimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. S. turi neįvykdytų išlaikymo prievolių, t. y. turi pirmos eilės kreditorių, taip pat turi ir kitų trečios eilės kreditorių. Šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas, nurodydamas, kad nėra atsakingas dėl to, jog V. S. turi kitų kreditorių ir neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas. Visgi, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022 V. S. iš pareiškėjo priteistos 24 232,91 Eur be pagrindo įgytos lėšos, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 5 098,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra V. S. turtas, iš kurio proporcingai gali būti tenkinami jo kreditorių reikalavimai. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo V. S., pareiškėjas visą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1727-490/2022 iš jo priteistą sumą įskaitydamas į V. S. skolą, perimtą iš MB „M&L Baltija“, savo trečios eilės reikalavimą patenkino ženkliai didesne dalimi, nei jis būtų tenkinamas proporcingai tarp V. S. kreditorių skirstant iš pareiškėjo priteistą skolos sumą. Kitaip tariant, vienašališku įskaitymu šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios CPK normos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų patenkinimo eiles, ta apimtimi, kuria įskaitoma didesnė suma, nei priklausytų pareiškėjui tuo atveju jeigu jis būtų įvykdęs savo prievolę V. S., o gautos lėšos būtų paskirstytos proporcingai tarp V. S. kreditorių.
33. Konstatavęs, kad pareiškėjo atliktas įskaitymas ta dalimi, kuria įskaitoma didesnė suma, negu priklausytų pareiškėjui, proporcingai tarp V. S. kreditorių paskirsčius iš pareiškėjo priteistą skolos sumą, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir dėl to negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vienašalio įskaitymo pasekmių taikymo, jo prievolės V. S. pripažinimo pasibaigusia ir vykdomosios bylos Nr. 0117/23/00365 nutraukimo.
34. Kaip minėta, antstolis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria panaikinta antstolio 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymo dalis, kuria nuspręsta atlikti pareiškėjo ir V. S. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal CPK 687 straipsnį, kadangi, antstolio teigimu, jis neatliko jokių įskaitymų CPK 687 straipsnio pagrindu.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant antstolio atskirojo skundo argumentų, 2023 m. balandžio 3 d. patvarkyme yra aiškiai nurodyta, kad antstolis nutaria antstolio patvarkymu atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą, vadovaujantis CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors paminėtame patvarkyme nėra nurodyta konkrečių įskaitomų sumų ir subjektų, kurių reikalavimai įskaitomi, nustačius, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nėra duomenų apie galimybę įskaityti kokias nors sumas ne tik pagal CK, bet ir CPK, antstoliams neatlikus su tuo susijusių skaičiavimų, antstolio 2023 m. balandžio 3 d. patvarkyme esantis net ir informacinio pobūdžio, kaip teigia antstolis, nutarimas negali būti paliktas galioti, todėl, siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus, susijusius su priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymu, turi būti panaikintas.
36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepaisant padarytų neteisingų išvadų, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo bylą, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.