- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2-1727-490/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00600-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
atsakovui A. T., jo atstovui advokato padėjėjui A. T. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ir kontaktiniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu alternatyviais reikalavimais prašo: 1) priteisti iš atsakovo A. T. ieškovo V. S. naudai 29 006 Eurų žalą (26 762,75 Eurų patirta žala (nuostoliai) ir 2 242,69 Eurų negautų pajamų) ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; arba 2) ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 26 762,75 Eurų dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ir nuo šios sumos 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant žyminį mokestį bei išlaidas už advokato paslaugas pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis, veikdamas kaip ūkininkas (toliau - ir Ieškovas) 2018 metų vasarą su pažįstamu bei kaimynu A. T. (ūkininku) (toliau - ir Atsakovas), pastarojo iniciatyva bei abipusio pasitikėjimo pagrindu sudarė žodinę paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu Ieškovas įsipareigojo savo vardu bei lėšomis iš juridinių asmenų įsigyti žieminių kviečių sėklų, trąšų, pesticidų, herbicidą Mustang bei dyzelino, kuriais turėjo būti įdirbti bei užsėti žemės sklypai, priklausantys Ieškovui bei žemės sklypai, kuriais panaudos pagrindu naudojosi Atsakovas. Pagal nurodytą žodinį susitarimą, įdirbtuose žemės sklypuose išauginti bei nukulti kviečiai supirkėjams turėjo būti parduoti Atsakovo vardu, iš gautų lėšų kompensuotos sąnaudos, kurias Ieškovas patyrė, pirkdamas aukščiau nurodytas priemones, kurių pagalba buvo išauginti kviečiai, o gautas pelnas pasidalintas. Įvykdžius žodinį susitarimą bei Atsakovui į savo banko sąskaitą gavus lėšas už parduotus grūdus, jis žodinio susitarimo su Ieškovu nesilaikė ir ne tik nekompensavo Ieškovo patirtų sąnaudų, bet ir nepasidalino gauto pelno. Tokiu būdu Ieškovas patyrė 29 006 Eurų žalą, kurią ir prašo priteisti šiuo ieškiniu arba priteisti iš Atsakovo 26 762,75 Eurų sumą, kaip gautą nepagrįstą praturtėjimą.
Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės pagrindu įgijo 22 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), kurio ariamos žemės plotas - 20,3819 ha, likusiame plote - natūralios pievos, ganyklos bei statiniai. 2009 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje jis įregistravo ūkininko ūkį - ūkininko registravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. šį žemės sklypą panaudos sutarties pagrindu perleido V. S., o šį juridinį faktą įregistravo Valstybinėje įmonėje Registrų Centras. Su Atsakovu sutarė, kad jų abiejų valdomų žemės sklypų plotui, viso apie 50 ha, užsėti bei išauginti juose grūdines kultūras Ieškovas savo lėšomis nupirks kviečių sėklą, pesticidus, trąšas bei kitas priemones, išaugintus kviečius parduos grūdų supirkėjui Atsakovo vardu, o pastarasis už parduotus kviečius gautomis lėšomis turėjo kompensuoti Ieškovo patirtas aukščiau nurodytas išlaidas. 2018 m. antroje - 2019 metų pirmoje pusėje Ieškovas už savo lėšas pirko kviečių sėklą už 3 091,55 Eurų, trąšas už 15 772,35 Eurų, pesticidus už 4 527,2 Eurų, herbicidą Mustang už 194 Eurus bei dyzelinį kurą už 3 177,65 Eurus, viso už nurodytas medžiagas Ieškovas sumokėjo 26 762,75 Eurus. Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog Bendrovė iš V. S. ir V. S. per 2019 metus grūdų nepirko, bet pirko iš A. T.. Remiantis rašte nurodyta informacija bei prie jo pridėtais grūdų priėmimo aktais bei PVM sąskaitomis-faktūromis, per 2019 m. liepos 31 - rugpjūčio 5 d. laikotarpį A. T. vardu buvo priduotos 185,94 tonos įvairios klasės kviečių bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bendrai 31 248,12 Eurų sumai, pagal kurias Atsakovui buvo apmokėta už pristatytus kviečius. 2021 m. liepos 22 d. Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, jog V. S. ir V. S. 2019 metais grūdų bendrovei nepristatė. 2019 m. spalio 15 d. Ieškovas atsitiktinai sužinojo, jog Atsakovas 2019 m. balandžio 2 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, siekdamas gauti papildomas išmokas už dirbamus žemės plotus, pateikė Ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, pats pasirašydamas už panaudos davėją. Dėl šito jis kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Nors ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, jo metu Atsakovas patvirtino, kad „Kviečių sėklas turėjo V., tačiau aš išdirbau žemę, pasėjau žieminius kviečius, juos prižiūrėjau, nupjoviau [...] Tuo metu mes su V. bendrai dirbome ir buvome sutarę, kad jis duos kviečių sėklą, aš ją pasėsiu ir užauginsiu kviečius, juos nupjausiu, o pelną mes pasidalinsime pusiau “. Kaip matyti iš duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose, Atsakovas pripažįsta, jog tarp jo ir Ieškovo buvo susiklostę sutartiniai santykiai, kuriais remiantis, Ieškovas buvo įsipareigojęs savo lėšomis nupirkti sėklą, dirvos tręšimo priemones, kurą, o pardavus užaugintus kviečius, Atsakovas su Ieškovu turėjo pasidalinti pelną. Ieškovui yra žinoma, kad Atsakovas savo vardu 2019 metų pavasarį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijo naudotą traktorių CLAAS (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) už ne mažesnę kaip 27 tūkst. Eurų sumą, atidedant apmokėjimą 2019 metų rudeniui. Ieškovas yra įsitikinęs, jog Atsakovas už traktorių atsiskaitė lėšomis, gautomis už Atsakovo vardu priduotus kviečius. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad Ieškovą ir Atsakovą siejo ilgalaikiai glaudūs kaimyniniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, susiformavusiu nuo paauglystės, kurie pradėjo blogėti 2019 m. spalio 15 d. Ieškovui sužinojus apie Atsakovo mėginimą be Ieškovo žinios Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaruoti Ieškovui priklausantį žemės sklypą, siekiant gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas. Susiklostęs tarpusavio pasitikėjimas sąlygojo tai, kad ginčo šalys santykius, įskaitant verslo (ūkininkavimo), grindė žodiniais, bet ne rašytiniais susitarimais. Kaip galima spręsti iš šiame ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios grindžiamos kartu su ieškiniu teikiamais dokumentais, ginčo šalys sudarė žodinę atlygintinę paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu Ieškovas įsipareigojo savo vardu ir lėšomis nupirkti kviečių sėklą, pesticidus, trąšas bei kitas priemones kviečių auginimui, kuriais buvo įdirbti bei užsėti tiek Ieškovui priklausęs žemės sklypas, tiek žemės sklypai, kuriais įvairiais pagrindais naudojosi Atsakovas, kuriuose buvo išauginti kviečiai. Bendromis jėgomis išaugintus ir nukultus kviečius, pagal išankstinį susitarimą, Ieškovas pridavė Akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ Atsakovo vardu, pagrįstai tikėdamasis, jog Atsakovas, gavęs lėšas už jo vardu priduotus kviečius, kompensuos Ieškovo patirtas išlaidas, viso 26762,75 Eurus bei, vadovaujantis proporcingumo ir sąžiningumo principais, pusę sumos, kuri susidarė iš bendros kviečių pardavimo sumos atėmus Ieškovo patirtas išlaidas jų išauginimui. Ieškovui įvykdžius visas žodinio susitarimo sąlygas ir Atsakovo vardu pridavus išaugintus kviečius, šio žodinio susitarimo Atsakovas nesilaikė ir ne tik nekompensavo Ieškovo patirtų išlaidų, bet ir nepasidalino naudos (pelno), gautos pardavus kviečius. Visgi, jei teismas manytų, jog nepakanka pagrindo tarp šalių konstatuoti sutartinius santykius (paslaugų teikimo ar pan.), Ieškovas tokiu atveju formuluoja Ieškinio alternatyvų reikalavimą, paremtą nepagrįsto praturtėjimo institutu. Teismų praktikos pripažįstama, jog nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės šiuo būdu ginamos tuomet, kai jų negalima apginti kitais būdais. Atsakovas praturtėjo dėl to, kad tik Ieškovo įgytų grūdų sėklų bei jų auginimo priemonių dėka pavyko išauginti kviečių derlių, kuris visas buvo priduotas Atsakovo vardu. Dėl šios priežasties Atsakovas, gavęs pajamas už parduotus kviečius, nepatyrė jokių sąnaudų sėklų, trąšų ar kitų auginimo priemonių įgijimui. Jei Ieškovas savo lėšomis nebūtų nupirkęs nurodytų priemonių, Atsakovas nebūtų išauginęs bei gavęs pajamų už parduotus kviečius.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai jis nurodė, kad su atsakovu buvo draugai, 2018-2019 m. dirbo kartu jo ir savo laukus. Atsakovo buvo apie 11 ha laukų, jo - nuosavų 22 ha ir dar 10 ha nuomojamų, viso jie dirbo kartu apie 40 ha. Kadangi atsakovas neturėjo technikos ir jam nebūtų davę sėklos ir trąšų skolon, jis šitai pirko į skolą savo vardu. Atsakovas pasėjo sėklą, išbėrė trąšas, o kultivavimą, purškimą, kūlimą ir grūdų išvežimą organizavo jis. Už kūlimą ir grūdų išvežimą V. Ž. jis atsiskaitė grūdais 40 tonų. A. D. už grūdų išvežimą mokėjo grynais 150 Eur. Grūdus pridavė į „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo vardu, pinigus gavo atsakovas ir jie turėjo atsiskaityti už grūdus, trąšas. Iš atsakovo jokių pinigų negavo. 2019 m. grūdų jis niekam nepardavė. Šiaudus su atsakovu pasidalino. Iš 2018 m. pirktų trąšų ir sėklų neliko nieko, buvo viskas išnaudota sėjai ir tręšimui. I. M. jis pardavė 3 t sertifikuotos sėklos, tai buvo dalis iš 10 t sėklos, kurią 2019 m. pirko jo tėvas V. S..
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovo patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė , kad ieškiniu pareikšti du alternatyvūs reikalavimai iš esmės tarpusavyje visiškai nesusiję ir vieno ieškinio reikalavimo patenkinimas negali pašalinti kito galimybės. Antrasis formuluojamas reikalavimas prieštarauja logikos dėsniams ir formuojamai teismų praktikai dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3-420-248/2017). Kaip matyti iš byloje teiktų įrodymų, nepagrįsto praturtėjimo požymių nėra, o Ieškovo samprotavimai nepagrįsto praturtėjimo tema tėra subjektyvi nuomonė, neparemta 7 prielaidomis, kurios, remiantis kasacinio teismo praktika, yra conditio sine qua non. Taigi, pagal antrąjį alternatyvų reikalavimą pareikšti ieškiniui nėra būtinų 7 prielaidų, todėl apie tai plačiau Atsakovas nepasisako.
Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. būtina nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentuoja šalių tarpusavio santykius. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią - kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-177/2009). Ieškovas teigia, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pažymėtina, kad Atsakovas nėra paslaugų teikėjas, jis yra ūkininkas, dirbantis žemę ir gaunantis iš to pajamas, o Ieškovas nėra klientas, užsakantis paslaugų teikimą, o yra toks pats ūkininkas, todėl Atsakovas Ieškovui negali suteikti nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų, nes tai nėra jo veiklos sritis. Todėl Ieškovo teiginys, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, yra nepagrįstas, nes tokia sutartis tarp šių dviejų subjektų negalėjo būti sudaryta. Aiškinant paslaugų sutarties sampratą kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tokia žodinė paslaugų sutartis, kaip nurodo Ieškovas, iš vis negalėjo būti sudaryta.
Ieškovas cituoja ikiteisminio tyrimo metu atliktos įtariamojo apklausos ištraukas, kuriose Atsakovas nurodo, jog šalys dirbo bendrai, Ieškovas duos kviečių sėklą, trąšas ir pesticidus, Atsakovas užsės ir prižiūrės, o pelną kartu pasidalins pusiau. Atsakovas neginčija šio fakto ir neneigia ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovo pateiktos sąskaitos - faktūros įrodančios žaliavų (grūdų, trąšų, pesticidų ir kt. Pirkimą) neįrodo esminio fakto byloje - jog būtent šiomis žaliavomis ir buvo užsėta Atsakovo dirbta žemė. Kaip minėjo ir pats Ieškovas, jis yra ūkininkas, užsiima kviečių auginimu savo valdomose žemės plotuose, todėl įgytomis žaliavomis galėjo būti užsėti ir kiti, ne Atsakovo valdomi žemės sklypai. Be kita ko, Ieškovo pateiktuose dokumentuose matyti, jog grūdus vežė priduoti ir pats Ieškovas, taip pat jo tėvas V. S.. Tarp šalių nebuvo jokio rašytinio susitarimo, kuriuo būtų apibrėžtos jų teisės ir pareigos, sutarties dalykas, kaina, pelno dalybos. Tokio pobūdžio santykiuose žodinė sutartis negali būti sudaryta, o ypač negalėjo būti sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes tokia sutartis reglamentuoja visai kito pobūdžio teisinius sutartinius santykius. Ieškovas savaip supranta tarp šalių susiklosčiusius santykius, tačiau jie neatitinka žodinės atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sampratos. Ieškovas nenurodo koks, jo vertinimu, turėjo būti Atsakovo atlygis už darbą, kas dar kartą patvirtina Ieškovo pozicijos nenuoseklumą. Iš viso patikslinto ieškinio matyti, jog Ieškovas akcentuoja pagal menamą žodinę atlygintinių paslaugų sutartį turėtus gauti pinigus, o ne paslaugą ar produktą, kai tuo tarpu apie Atsakovo atlygį nenurodo nieko. Pagal atlygintinių paslaugų sutartį asmuo gali tikėtis gauti iš tokios sutarties vykdytojo produktą, tačiau ne pinigus, nes tai prieštarautų pačiai tokios sutarties sampratai. Šiuo konkrečiu atveju tarp šalių galėjo ir turėjo būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurią reglamentuoja CK VI knygos LI skyrius. Pažymėtina, kad skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, - tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019). CK 6.969 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. 4 to paties straipsnio dalis sako, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Kaip jau minėta, tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos ar kita sutartis, tarp šalių vyko derybos, tam tikri susitarimai, tačiau jie nebuvo įforminti raštu, kaip to reikalauja įstatymas. Nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė jungtinės veiklos sutartis pasirašyta nebuvo, nėra. Kadangi pagal CPK 6.969 straipsnio 4 dalį nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi, akivaizdu, kad bet kokie galimi žodiniai ieškovo ir atsakovo susitarimai dėl jungtinės veiklos, jeigu ir būtų nustatyta, jog jie egzistavo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-140-302/2019). Kad Ieškovas su Atsakovu bendravo ir dalinosi derlių, patvirtina pateiktas šalių susirašinėjimas per MESSENGER programą, iš kurio matyti, jog Ieškovas gavo grūdus, kuriuos pardavė, taip pat grūdais atsiskaitė su asmeniu, kūlusiu grūdus. Pagal žodinį šalių susitarimą Atsakovas yra viską įvykdęs, todėl Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Be to Ieškovas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie nors dalinai pagrįstų jo teiginius.
Ieškovas savo reikalavimą didžia dalimi grindžia ikiteisminio tyrimo metu atlikto įtariamojo (Atsakovo) apklausos protokolo turiniu. Akivaizdu, jog asmens statusas baudžiamajame ir civiliniame procese nėra tapatus, todėl civiliniame procese bandyti remtis ir teikti kaip CPK 177 str. atitinkančius įrodymus įtariamojo apklausos protokolą nėra tinkama įrodinėjimo priemonė. Iš šalių paaiškinimo tikėtina, jog tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Kad Ieškovas su Atsakovu bendravo ir dalinosi derlių, patvirtina pateiktas šalių susirašinėjimas per MESSENGER programą, iš kurio matyti, jog Ieškovas gavo grūdus, kuriuos pardavė, taip pat grūdais atsiskaitė su asmeniu, kūlusiu grūdus. Pagal žodinį šalių susitarimą Atsakovas yra viską įvykdęs, todėl Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Be to Ieškovas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie nors dalinai pagrįstų jo teiginius. Atskirai pažymėtina, kad Ieškovo minimas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o apskųstas ir prokurorui, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nebuvo atnaujintas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad „ikiteismino tyrimo metu nenustatyta, kad A. T., apgaule būtų pasikėsinęs užvaldyti V. S. priklausantį turtą - išmokas už žemės ūkio naudmenas. Įvertinus visus surinktus duomenis darytina išvada, kad A. T. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl ikiteisminis tyrimas jam yra nutrauktas“. Šalys susitarė, jog pasinaudos valstybės teikiamomis išmokomis už žemės ūkio naudmenas, Atsakovas sutvarkys dokumentus, pateiks juos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype kviečius pasėjo ir juo prižiūrėjo A. T. ir V. S., A. T. turėjo teisę deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir gauti išmokas, kaip jaunas ūkininkas, tačiau privalėjo turėti ir pateikti dokumentus, patvirtinančius teisėtą žemės valdymą. Šiuo atveju su Ieškovu buvo suderinta panaudos sutartis, kartu lankytasi anksčiau minėtoje institucijoje, panaudos sutartis pasirašyta ir priduota, tačiau po kurio laiko įvykus nesutarimams tarp šalių, Ieškovas parašė pareiškimą policijai, neva Atsakovas apgaule bando pasisavinti Ieškovui priklausančias išmokas už žemės ūkio naudmenas. Toks Ieškovo elgesys parodo nesąžiningumą ir po įvykusių nesutarimų, ikiteisminių tyrimų, skundų ir pretenzijų Ieškovas prarado Atsakovo pasitikėjimą, bet kokiuose santykiuose.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog patyrė žalą, tačiau žala nėra preziumuojama. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog jis būtų patyręs žalą. Iš esmės, Ieškovo ieškinio reikalavimas suprastinas kaip noras pasipelnyti Atsakovo sąskaita, nes aplinkybė, jog Ieškovas gavo savo grūdų dalį, patvirtinama tiek jo tėvo V. S., tiek paties Ieškovo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovas neturi argumentų, kodėl jam priklausytų iš Atsakovo kokios nors papildomos lėšos ir kodėl jis jas įvardina kaip žalos atlyginimą. Susidariusi situacija rodo Ieškovo nesąžiningumą, nes jo piniginis reikalavimas yra nepagrįstas. Kaip jau minėta anksčiau, nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent tomis žaliavomis buvo užsėti ir prižiūrimi žemės plotai valdomi Atsakovo. Be kita ko, grūdus AB „(duomenys neskelbtini)“ pristatinėjo ir už tai išmokas gavo ir pats Ieškovas bei jo tėvas V. S..
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nes ieškovas gavo pinigų daugiau, nei jis. Jis nurodė, kad pripažįsta, jog trąšos ir sėkla buvo ieškovo, tačiau jis sėjo, kultivavo ir tręšė, kurui išleido apie 2 000 Eur. Traktorių reikėjo pirkti, nes nebuvo su kuo dirbti, kai 2019 m. P. atėmė iš ieškovo traktorių Ford. Jis tik tada sužinojo, kad ieškovas turi daug problemų, pas antstolius jis skolingas apie 350 000 Eur. Kadangi ieškovas kreditan traktoriaus nebūtų gavęs, todėl jų abiejų sutarimu jis deklaravo 34 ha laukų ir kreditan gavo traktorių. Įmokai už traktorių sumokėti jis pasiskolino 3 225 Eur iš E. S. tėvų, po to, pardavęs savo seną traktorių, skolą jiems atidavė. Jis tikėjosi ir toliau dirbti su ieškovu, bet šis kreipėsi į policiją, neteisingai jį kaltindamas savavališkai deklaravus jo laukus. Nors tai nepasitvirtino, dėl šio skundo jis 3 metus negavo išmokų iš NŽT. Su ieškovu jie dirbo viso apie 50 ha laukų : 11 ha buvo jo, likę – ieškovo savi ir nuomojami. Jis dirbo šiuose laukuose visą 2018 m. rudenį ir 2019 m. pavasarį. Už grūdus jam buvo pervesta 31 000 Eur, iš jų 4 900 Eur jis sumokėjo PVM, už atsargines dalis traktoriui jis mokėjo 2 000 Eur, dar 1 000 Eur davė kurui, 24 000 Eur pervedė už traktorių. Ieškovas jo prašė pinigų, tai jis pervedė į ieškovo tėvo sąskaitą 1 500 Eur. Po kūlimo ieškovas jam paskambino ir pasakė, kad V. Ž. sumokėti reikia 3 000 Eur, tai jis per du kartus nuėmė nuo savo sąskaitos šiuos pinigus ir jam atidavė. Ieškovas iš V. Ž. skolon buvo pirkęs plūgą, barstytuvą ir sėjamąją, tai V. Ž. už šitus daiktus atsiėmė grūdais. V. Ž. iš viso išsivežė apie 120 t grūdų. Ieškovas barstytuvą už 500 Eur ir sėjamąją už 1 500 Eur pardavė I. M., plūgą kažkam pardavė už 2 000 Eur. Visus šiaudus pardavė ieškovas. Viso jie prikūlė apie 350 t grūdų. Kieno vardu ieškovas juos pridavė, jis nežino, bet žinutėse ieškovo rašytos sumos, kad gavo 10 000 Eur ir 15 000 Eur, reiškia ieškovo gautus pinigus. Sandėly pas ieškovą dar buvo likę nepriduotų grūdų 5-7 t. vėliau jis sužinojo, kad I. M. ieškovas pardavė 3 t tų grūdų kaip sertifikuotą sėklą. Taip pat liko nepanaudotų trąšų apie 2 tonas ir jie visai nenaudojo augimo reguliatoriaus. Viber programos jis niekada nėra turėjęs, ieškovo pateiktas neva jo susirašinėjimas yra suklastotas, jo nuotrauka paimta iš Facebook'o.
Teismo posėdyje liudytojas I. M. parodė, kad šalis pažįsta nuo vaikystės, užaugę vienam kaime. Jį ir šalis sieja draugiški bendradarbiavimo santykiai: iš jo atsakovas ėmė traktorių dirbti, o ieškovas jam vežė grūdus į Jonavos elevatorių, jie vieni kitiems padėdavo be atlygio. Žino, kad ieškovas su atsakovu buvo draugai, 1-2 metus kartu dirbo žemę, o vėliau susipyko. Atsakovas dirbo ieškovo laukus, arė, purškė. 2019 m. jo grūdų derlingumas buvo apie 5 t iš hektaro. Tais metais, kai ieškovas su atsakovu susipyko, jis iš ieškovo pirko apie 3 t grūdų, mokėjo iki 500 Eur grynais, konkrečiai neprisimena. Šiuos grūdus ieškovas jam atvežė priekaboje, kurią iš jo buvo pasiskolinęs. Atsakovas turėjo seną baltarusišką traktorių, o vėliau kreditu įsigijo kitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad ieškovas – sūnus. Jie yra ūkininkai, turi nuosavos žemės 22 ha ir dar nuomojamos. Žemę padovanojo sūnui V.. 2019 m. jis pirko 10 t sėklos, trąšas bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir sėjo. 2018 m. sėjo sūnus. Derlius jo lauke būna 3-4 t iš ha. Viskuo rūpinosi sūnus V., kur jis vežė grūdus priduot, nežino. Techniką darbams atsakovas ėmė iš jų, traktorius Ford, kuriuo jie naudojosi, buvo Ž.. Grūdų į sandėlį niekas nevežė, liko sandėlyje tik „vištoms“. Ar jis atsakovui, ar atsakovas jam buvo daręs pavedimą apie 1 000 Eur, detalių neprisimena. 2019 m. lauką dirbo sūnus V., atsakovo dirbančio nematė.
Teismo posėdyje liudytoja E. S. parodė, kad yra atsakovo sugyventinė. Ieškovas su atsakovu yra draugai nuo vaikystės, atsakovas juo aklai pasitikėjo. Dirbo atsakovas visą rudenį, pavasarį, sėjo, kūlė, presavo šiaudus. Jis ėmė darbe atostogas ir dirbo apie 50 ha žemės : 5 ha yra atsakovo asmeninės, 6 ha nuomojamos, likusi – ieškovo žemė. Ieškovo dirbančio laukuose nematė, kai atveždavo atsakovui į laukus valgyti. Atsakovas 2019 m. iš jos tėvo V. B. pasiskolino 3 000 Eur pradiniam įnašui traktoriaus įsigijimui. Pardavęs savo traktorių, atsakovas atsiskaitė su V. B. ir dar pirko purkštuvą. Už grūdus gavęs pinigus atsakovas apmokėjo likusią dalį už traktorių, taip pat ieškovo reikalavimu, nuėmęs iš savo sąskaitos, perdavė jam grynais 3 000 Eur , dar 1 500 Eur atsakovas pervedė ieškovo prašymu į ieškovo tėvo sąskaitą. Taip pat iš jų šeimos santaupų atsakovas duodavo ieškovui kurui nedideles sumas 600, 800 Eur. Grynus pinigus ieškovui reikėjo paduoti dėl to, kad jis turėjo daug skolų. Viber mobilios programėlės atsakovas niekada nėra turėjęs, naudojasi Messenger programa.
Teismo posėdyje liudytojas V. Ž. parodė, kad jis yra ūkininkas. Ieškovas 2019 m. prašė jo nukulti ir išvežti grūdus. Jis sutiko su sąlyga, kad jam padės tik nusikūlęs savo javus. Ieškovas dar jo prašė mašinos grūdams vežti, jis atsakė, kad, jei pats vairuosi, imk. (duomenys neskelbtini) rajone ūkininkai gauna išmokas už nederlingas žemes, derlius būna 4-5 t iš ha. Ieškovas liepos mėn. dar iš jo skolino traktorių su purkštuvu laukams purkšti, bet liko nesumokėjęs apie 2 500 Eur. Pradėjęs kulti, pirmiausia jis pasiėmė apie 40 t grūdų sau kaip atlyginimą už darbą ir skolą už purkštuvą, nes žinojo, kad ieškovas „sunkiai kvėpuoja“, t.y. yra prasiskolinęs ir gali nesumokėti už paslaugas. 1 tona grūdų verta 150 Eur. Ieškovas iš jo dar pirko trąšų barstytuvą ir sėjamąją, mokėjo grynais pinigais. 2019 m. ieškovui grūdus kūlė trijuose laukuose viso apie 70 ha, kiek jis pamena. Jį labai nustebino neatsakingas šalių elgesys, kai jie, neturėdami laisvos mašinos grūdams pilti, liepė vairuotojui pilti grūdus ant žemės, po to naktį juos sėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
Šalių, liudytojų I. M., V. Ž., V. S. ir E. S. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje : Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais ir panaudos sutartimis, AB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis, išrašais iš bankinių pavedimų, antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atsakovo pateiktu susirašinėjimu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas – buvę draugai, nusprendę bendrai apsėti abiejų turimus nuosavus ir nuomojamus laukus javais, o pinigus, gautus už derlių, pasidalinti. Dėl šalis siejančių draugiškų santykių ir abipusio pasitikėjimo, jokios rašytinės sutartys tarp jų sudaromos nebuvo. Ieškovas savo vardu į skolą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikiamą sėklą, trąšas ir pesticidus, pirko kurą, viso už 26 762,75 Eur , atsakovas laukus patręšė ir pasėjo. Ieškovas pavasarį javus nupurškė ir organizavo javų nukūlimą ir išvežimą. Tam reikalingą techniką jis skolino iš ūkininko V. Ž., jį samdė ir javapjūtei. V. Ž. už savo paslaugas paėmė 40 t nukultų javų, D. už vieną reisą grūdų išvežimo ieškovas sumokėjo 150 Eur. Nukultus javus šalys pridavė AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo vardu. Atsakovas, gavęs už grūdus pinigus 31 248,12 Eur, savo vardu įsigijo traktorių, pirko jam atsarginių dalių, sumokėjo PVM mokestį.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, priklausomai nuo to, kaip teismas vertins šalių teisinius santykius, arba 29 006 Eurų žalą (26 762,75 Eur patirtą žalą (nuostolius) ir 2 242,69 Eur negautų pajamų), arba priteisti 26 762,75 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas E. K. prašė arba santykius tarp šalių vertinti kaip jungtinę veiklą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 26 762,75 Eur už sėklą ir trąšas, arba priteisti šią sumą kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokie santykiai jas siejo, ar ir kokia civilinė atsakomybė taikytina atsakovui.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas).
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).
Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, kad jie buvo seni draugai, nutarę bendrai veikti ir apsėti abiejų turimus nuosavus ir nuomojamus laukus javais, o pinigus, gautus už derlių, pasidalinti. Tam tikslui jie kooperavo savo darbą ir lėšas : ieškovas savo vardu į skolą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikiamą sėklą, trąšas ir pesticidus, pirko kurą, atsakovas prisidėjo savo darbu: laukus patręšė ir apsėjo. Ieškovas pavasarį javus nupurškė ir organizavo javų nukūlimą ir išvežimą. Dėl abipusio sutarimo ir pasitikėjimo jokios rašytinės sutartys tarp šalių pasirašomos nebuvo. Pažymėtina, kad šalių įneštas turtas buvo nelygus : viso buvo dirbama apie 50 ha žemės, atsakovui priklausantis nuosavybės ir panaudos pagrindu žemės sklypas buvo apie 11 ha , likę - ieškovui priklausantys nuosavybės ir panaudos pagrindu žemės sklypai apie 36-38 ha.
Teismo nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad tikroji šalių valia buvo bendra (jungtinė) veikla tikslu gauti pelną, tai atitiktų CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jungtinės veiklos sutarties sampratą, pagal kurią du ar daugiau asmenų kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Atsižvelgiant į imperatyvią įstatymo normą, kad jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia (CK 6.969 straipsnio 4 dalis), teismo nuomone, vien šiuo pagrindu ieškinio atmetimas neatitiktų bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, todėl teismas prieina išvados, kad atsakovui dėl dalies lėšų įgijimo taikytinos nepagrįsto praturtėjimo teisinės normos, atmetant ieškovo prašymą patirtus nuostolius laikyti žala, nes byloje nenustatytos būtinosios žalos atsiradimo sąlygos : neteisėti atsakovo veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žala, atsakovo kaltė.
CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Byloje anksčiau aptartais įrodymais yra neginčytinai nustatyta, kad šalys sutarė bendrai veikti, siekdamos gauti pelną : ieškovas parūpina veiklai būtinas priemones : sėklą, trąšas, pesticidus, kurą. Pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, šių priemonių vertė 26 762,75 Eur. Nors įrodymų, kad šios priemonės ir buvo panaudotos bendroje šalių veikloje bei kad visos sąskaitos yra apmokėtos ir ieškovas patyrė realius nuostolius (bankinių pavedimų, pinigų priėmimo kvitų), ieškovas nepateikė, (išskyrus kritiškai vertintiną pateiktą AB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai pasirašytą Tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį neva ieškovas nėra bendrovei skolingas), tačiau teismas atsižvelgia, kad be šių priemonių apskritai nebūtų įmanoma šalių tolesnė veikla ir jos rezultatas – javų derlius, o ieškovui pareiga sąskaitas apmokėti išliko. Taip pat byloje nėra ginčo, kad į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo vardu buvo priduota 186 t javų, už kuriuos jam buvo sumokėta 31 248,12 Eur bei 40 t javų buvo perduota V. Ž. kaip atlygis už suteiktas paslaugas.
Atsakovas, teismo posėdžio metu nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad ieškovas iš jų bendros veiklos gavo daugiau pinigų už jį, kad atsakovo darbas sėjant ir tręšiant laukus vertas 26 000 Eur, kad atsakovas ieškovui davė grynųjų pinigų 3 000 Eur, kad dėl ieškovo skundo NŽT atsakovui buvo taikyta nuobauda ir trejiems metams atimta teisė gauti išmokas, kad viso javų iš jų bendros veiklos buvo prikulta apie 350 t, nes derlingumas iš ha buvo 7-8 t javų, todėl derlius tarp šalių yra pasidalintas : atsakovui teko 186 t, ieškovui – likusios, kad ieškovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktas šalių susirašinėjimas Viber programoje yra suklastotas. Šiuos atsikirtimus be savo paaiškinimų atsakovas įrodinėjo savo banko sąskaitos išrašu ir liudytojo I. M. parodymais, kad 2019 m. šis iš ieškovo pirko 3 t javų sėklos, sumokėdamas iki 500 Eur grynaisiais pinigais.
Ieškovas nepripažino visų šių atsakovo nurodytų aplinkybių : dėl liudytojo I. M. parodymų ieškovas paaiškino, kad liudytojui buvo parduota dalis sėklos iš 10 t jo tėvo V. S. pirktos sėklos (pirkimo faktą patvirtina 2019 m. rugsėjo 18 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra). Ginčydamas atsakovo nurodomą javų derlingumą, ieškovas pateikė LR Statistikos departamento duomenis apie 4,5 t vidutinį javų derlingumą šalyje 2019 m. bei pažymas iš AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ , kad nei ieškovo, nei jo tėvo V. S. vardu 2019 m. nebuvo priduota jokių javų. Be to, liudytojo V. Ž. parodymais, kuriais abejoti teismui nėra jokio pagrindo, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajone visi ūkininkai gauna išmokas už nederlingą žemę, o liudytojas savo laukuose 2019 m. vidutiniškai prikūlė po 4-5 t iš ha. Šiais įrodymais yra paneigiami anksčiau minėti atsakovo atsikirtimai į ieškinį. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad šalių anksčiau aptartos bendros veiklos rezultatas – javų derlius – buvo 350 t, atsakovas nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų paneigiančių antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotą ieškovo pateiktą šalių susirašinėjimą. Anaiptol, susirašinėjimo turinys visiškai patvirtina šalių parodymus dėl jų bendros veiklos siekiant pelno.
Dėl paminėto, teismas laiko byloje įrodytu, kad šalys prikūlė 226 t ( 40 t perduotų V. Ž. kaip užmokestį už darbą bei purkštuvą ir 186 t atsakovo vardu priduotų AB „(duomenys neskelbtini)“) iš apytikriai 49 ha, vidutinis derlingumas 4,61 t iš ha. Tai atitinka ir anksčiau ištirtus įrodymus.
Tų aplinkybių, kad ieškovas turėjo išlaidų dėl javų sėklos, trąšų ir pesticidų bei kuro įsigijimo, ir kad atsakovas mokėjo PVM mokestį, pirko atsargines dalis ir kurą traktoriui, kad dėl neva ieškovo kaltės trejus metus negavo išmokų už nederlingą žemę, kad davė ieškovui grynųjų pinigų, kad V. Ž. už suteiktas paslaugas buvo atsikaityta grūdais, teismas nevertina, nes, nesant šalių pasirašytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties, jos turi prisiimti riziką dėl patirtų išlaidų ir nuostolių.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys veikė bendrai, siekdamos pelno, t.y. tarp jų buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos santykiai, o visas pajamas už veiklos rezultatą – javų derlių – pasiėmė vienas atsakovas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) pripažintina, kad atsakovas, nesidalindamas gautomis pajamomis su ieškovu, iš dalies praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl tą dalį privalo grąžinti ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Teismui anksčiau ištirtais įrodymais nustačius, kad šalių bendrai dirbtame 49 ha žemės plote atsakovui priklausė 11 ha žemės plotas (tai sudaro 22,45 proc. viso ploto), likę 38 ha – ieškovui ( tai sudaro 77,55 proc. viso ploto), proporcingai turimam žemės plotui, padalintinos ir pajamos už gautą derlių 31 248,12 Eur : ieškovui tenkanti dalis – 7 015,21, atsakovui - 24 232,91 Eur. Kadangi atsakovas pinigus sumoje 24 232,91 Eur įgijo be teisėto pagrindo, pasisavindamas šias lėšas ir neperduodamas jų ieškovui , jis privalo jas grąžinti ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl paminėto, iš atsakovo ieškovui priteistina 24 232,91 Eur .
Dėl procesinių palūkanų
Esant CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų priteisimo sąlygoms, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas A.T. P. per baigiamąsias kalbas paprašė ieškovui už nesąžiningą elgesį skirti baudą, pusę šios baudos skiriant atsakovui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu (teismo posėdžiai buvo atidedami tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo ar jų atstovų prašymus), ieškovas nereiškė nepagrįstų prašymų, jis realizavo savo teisę į teisminę gynybą, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas yra nesąžiningas, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovo atstovo prašymas skirti ieškovui baudą netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: ieškovas sumokėjo 653 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 41 Eur žyminio mokesčių už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 300 Eur žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta iki sprendimo priėmimo, jis taip pat turėjo 5 310,85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo 3 585 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatų ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti sumos yra proporcingos. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.
Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies ( 90,55 proc.), iš atsakovo ieškovui proporcingai priteistina 628,42 Eur žyminio mokesčio ir 4 808,97 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 5 437,39 Eur.
Atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalyje ( 9,45 proc.) iš ieškovo atsakovui priteistina 338,78 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Sudengus priteistinas sumas, iš atsakovo ieškovui priteistina 5 098,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, sudaro 12,9 Eur įteikimu, jos proporcingai priteisiamos iš atsakovo valstybei - 11,68 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96, 98 straipsnis). 300 Eur žyminio mokesčio dalis, kuri buvo atidėta iki sprendimo priėmimo, į valstybės pajamas priteistina iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atitinkamai iš ieškovo – 28,35 Eur, iš atsakovo – 271,62 jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Kaišiadorių rajono savivaldybės Administracijos administraciniame viešame registre padarytas įrašas apie draudimą perleisti atsakovui priklausantį traktorių CLAAS (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigų, įskaitant akcinės bendrovės „Swedbank“, sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos – 29 006 Eur . Patenkinus ieškinį iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 232,91 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 91 ct) Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (24 232,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 098,61 Eur (penkis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.
iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 271,62 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 62 ct),
iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,35 Eur (dvidešimt aštuonis eurus35 ct),
išaiškinant, kad šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 11,68 Eur (vienuolika eurų 68 centus), išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.