Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-76-651/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-12
Bylos Nr.
AN2-76-651/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00145-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-76-651/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00145-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. (D. K.) skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2023 m. spalio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. K. už tai, kad jis 2023 m. spalio 14 d., 16.44 val., Klaipėdos rajono sav., Rajoniniai keliai (duomenys neskelbtini), 7,5 km, vairavo automobilį ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklui „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.1 punkto reikalavimą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13667-2023 D. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 175 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo D. K. priimtą nutarimą apskundė teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi Nr. II-63-729/2024 D. K. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13667-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo D. K. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13667-2023 arba panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams, paliekant galioti tik paskirtą administracinę nuobaudą.

4.1. Skunde nurodoma, kad manevras buvo padarytas dėl pavojingo lenkiamojo automobilio vairuotojo vairavimo, jis privertė D. K. imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Apeliantas 2023 m. spalio 14 d. apie 16.40 val. važiodamas keliu (duomenys neskelbtini) pradėjo lenkimo manevrą, nes prekes vežęs automobilis važiavo labai lėtai, t. y. 35 km/h greičių, nors leidžiamas greitis yra 70 km/h. Jis savo veiksmais pažeidė KET 135.3 punkto reikalavimus, kurie numato draudimą važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Pažymima, kad automobilis nerodė jokių signalų, tokių kaip avarinių šviesų, dėl kurių būtų galima suprati, kodėl važiavo taip lėtai. Nurodoma, kad prieš pradedant lenkimo manevrą buvo įsitikinęs, jog nepažeis KET 136 punkto, kuris numato, kad baigdamas lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Tačiau pradėjus lenkti, lenkiamos mašinos vairuotojas staigiai pradėjo didinti greitį, pažeisdamas KET 138 punktą, pagal kurį lenkiamos transporto priemonėms vairuotojams draudžiamą trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Vairuotojas savo veiksmais sumažino atstumą tarp jo mašinos ir prieš jį važiavusio mašinos bei neleido D. K. užbaigti manevro, bei tokiu būdu privertė lenkti antrą mašiną tam, kad būtų išvengta avarinės situacijos. Tokiu būdu apeliantas baigė lenkimo manevrą prie „Šalutinis kelias iš kairės“ ženklo. Nurodoma, kad D. K. pasijautė nesaugus dėl pirmo lenkiamojo automobilio manevro ir nusprendė kuo greičiau baigti manevrą aplenkiant antrą automobilį. Apie galimybę sumažinti greitį ir grįžti atgal į savo juostą net nesvarstė, kadangi nebuvo įsitikinęs, jog pirmo lenkiamojo automobilio vairuotojas nesugalvos dar kokį kitą manevrą ir sutrukdys užbaigti manevrą arba manevrui užbaigti sutrukdys automobilis, važiuojantis priešinga kryptimi. Šias aplinkybes patvirtino ir kartu važiavęs E. G., kuris nėra giminaitis ar šeimos narys. Sustabdžiusiems policijos pareigūnams paaiškino aplinkybes, dėl kurių buvo priverstas pabaigti manevrą toje vietoje. Pažymima, kad KET 140.1 punktas draudžia pradėti lenkimo manevrą, o ne jį baigti, todėl apelianto manymu, jis nepažeidė minėto punkto, arba pažeidė jį iš dalies, dėl ko gailisi.

4.2. Skunde teigiama, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, kadangi mokosi (duomenys neskelbtini), valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, dirba „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu tam, kad galėtų susimokėti už studijas, be to, tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

4.3. Be to skunde nurodoma, kad įrašas iš policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus negali būti laikomas įrodymu, kadangi įraše užfiksuotas tik antro automobilio lenkimas, nebuvo užfiksuota manevro pradžia. Teismo posėdžio metu minėtą faktą nurodė ir pareigūnė. Ji sakė, kad negali tiksliai pasakyti, kur buvo pradėtas lenkimo manevras. Nors pareigūnė nurodė, kad jos manymu, pirmasis automobilis nesiekė sukelti eismo įvykio, tačiau tuo negalima remtis motyvuojant D. K. kaltės, kadangi tai prieštarauja teisingumo principui.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13667-2023.

5.1. Nurodoma, kad D. K. padarytas KET pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą. Skiriant nuobaudą pažeidėjui, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nenustačius aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės. D. K. pagrįstai paskirta sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta minimali administracinė nuobauda – 175 eurų bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Pažymima, kad D. K. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2022 metais ir yra laikomas pradedančiu vairuotoju, už KET pažeidimus iki 2023 m. spalio 14 d. nebuvo baustas. D. K. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinius skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad D. K. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl D. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apelianto atžvilgiu nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. K. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Taip pat nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą D. K. skirti trumpesnio, nei įstatymo numatyta, termino administracinio poveikio priemonę ar jos apskirtai neskirti, manytina, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga D. K. padarytam nusižengimui. Todėl naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį nėra pagrindo.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui darant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo arba kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai pažeisti.

10. Institucijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13667-2023 nurodyta, kad D. K. pažeidė KET 140.1 punktą.

11. KET 140.1 punkte numatytam kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

12. Iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. neneigia vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, t. y., jog jis vairavo automobilį ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklui „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tačiau laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme, t. y. pozicijos, kad lenkimo manevrą pradėjo leistinoje ir jį užbaigė už sankryžos dėl kito automobilio kaltės, t. y. prieš pradedant lenkimo manevrą buvo įsitikinęs, jog baigdamas lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, tačiau pradėjus lenkti, lenkiamos mašinos vairuotojas pradėjo didinti greitį, taip sumažindamas atstumą tarp jo automobilio ir prieš jį važiavusio automobilio, tokiu būdų neleido D. K. užbaigti manevro ir privertė jį lenkti antrą automobilį tam, kad būtų išvengta avarinės situacijos. Tačiau šiuos argumentus apygardos teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

13. D. K. kaltę padarius aptariamą administracinį nusižengimą visiškai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, liudytojos parodymai. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad 2023 m. spalio 14 d. 16.16 val., pro sankryžą pravažiuoja tamsios spalvos „BMW“ automobilis, kuris išvažiavęs į priešingą eismo juostą, atlieka lenkimo manevrą, aplenkdamas du automobilius. D. K. vairuojamu automobiliu lenkimo manevrą atliko kelio atkarpoje, kur yra sankryža, kur toks lenkimas yra draudžiamas, Be to, liudytoja G. R., kuri yra policijos pareigūnė, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad asmuo vairavo transporto priemonę ir sankryžoje, paženklintoje ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą. Nurodė, jog kur prasidėjo D. K. atliktas lenkimo manevras, ji tiksliai negali pasakyti, nes palei kelią augantys krūmai kiek ribojo matomumą, bet tiksliai užfiksavo, jog „BMW“ automobilis, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, sankryžoje lenkė kitas transporto priemones ir tik už sankryžos grįžo į savo eismo juostą. Taip pat nurodė, kad nebuvo matyti, jog kitas vairuotojas (lenkiamasis) siektų, kad įvyktų eismo įvykis. Darytina išvada, kad D. K. savo veiksmais pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas visiškai pagrįstai.

14. Priešingos išvados neleidžia daryti skundo argumentai, jog negali būti vadovaujamasi pareigūnės parodymais, jog nebuvo matyti pirmasis automobilis siektų sukelti eismo įvykio, kadangi ji tiksliai nematė, kur prasidėjo lenkimo manevras. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnės, atlikusios savo darbines funkcijas ir tiesiogiai mačiusios įvykį parodymais, jog nebuvo matyti, jog kitas vairuotojas (lenkiamasis) siektų, kad įvyktų eismo įvykis, kadangi parodymai atitinka kitą bylos medžiagą. Be to, be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnė kito suinteresuotumo neturėjo, ji kaip liudytoja davė parodymus, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą D. K. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl netikėti liudytojos parodymais kartu su byloje fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo.

15. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kaip matyti iš skundžiamo institucijos nutarimo, apeliantui buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teismo pastaba) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

17. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad aplinkybės, jog administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, tinkamai įvertintos bylos aplinkybės ir D. K. charakterizuojanti medžiaga.

18. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones D. K. reikalinga tam, kad galėtų atlikti darbines funkcijas, kadangi jis dirba kurjeriu, kas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, be to, iš šių gaunamų pajamų moka už studijas valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, negali būti laikomos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme.

19. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Čia pažymėtina tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neužkerta galimybės užsiimti darbine veikla, kuriai nėra būtinas teisės vairuoti transporto priemones turėjimas.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai D. K. veiksmuose konstatavo esant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Taip pat darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų apeliantui neskirti ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, ar sutrumpinti jos terminą. Todėl apelianto skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. (D. K.) skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė