- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- II-63-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00145-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Jurgita Grigonienė, Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- D. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13667-2023 (ROIK: 23223795438).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-13667-2023 (ROIK: 23223795438) D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 175 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesių už tai, kad jis 2023 m. spalio 14 d., 16.44 val., Klaipėdos rajono sav., Rajoniniai keliai Klaipėda – Veiviržėnai – Endriejavas, 7,5 km, vairavo automobilį ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklui „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 140.1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. K. skundas, kuriame nurodo, jog su priimtu nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o jei teismas netenkintų šio prašymo, prašo bent neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisė vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą motyvuoja tuo, jog važiuodamas keliu Klaipėda – Veiviržėnai – Endriejavas pradėjo lenkimo manevrą, laikėsi visų atsargumo reikalavimų, kurie numatyti KET 136 punkte, ir buvo įsitikinęs, jog baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamam automobiliui. Kai lenkimo metu jo automobilis buvo lygiagrečiai su lenkiamuoju automobiliu, pastarojo vairuotojas staigiai pradėjo didinti greitį ir sumažino atstumą tarp jo ir prieš jį atvažiuojančio automobilio, tokiu būdu neleido jam pabaigti lenkimo manevro, todėl jis turėjo lenkti antrą automobilį, kad išvengtų avarinės situacijos kelyje, ir lenkimo manevrą baigė prie „Šalutinis kelias iš kairės“ ženklo. Po to jį sustabdė policijos pareigūnas, kuris paaiškino, jog matė ir užfiksavo jo padarytą KET pažeidimą. Policijos pareigūnui D. K. paaiškino aplinkybes dėl kurių lenkimo manevrą pabaigė sankryžoje, tačiau pareigūnai į tai nekreipė dėmesio. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriuo remiantis priimtas nutarimas, jame matyti, jog įraše užfiksuotas tik lenkimo manevro užbaigimo momentas. Jo nuomone, jis KET pažeidimo nepadarė, nes KET 140.1 punktas nurodo, jog draudžiama pradėti lenkimo manevrą, o ne jį baigti. Skunde pažymi, jog teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga tam nuvykimui į studijas Klaipėdos Aukštojoje jūreivystės mokykloje bei darbui, nes dirba „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu (vežioja maistą), kad apmokėtų studijas, tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. K. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog prieš atlikdamas lenkimo manevrą D. K. privalėjo įsitikinti, kad minėtoje vietoje yra leidžiama lenkti kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, tačiau to nepadarė. Iš vaizdo įrašo matyti, jog D. K. vairuojamas automobilis pradėjo lenkimo manevrą per sankryžą, lenkiamos transporto priemonės judėjo vienodu greičiu, tolygiai, nedidindamos greičio. Jau pradedant lenkimo manevrą matyti, kad tarp lenkiamų transporto priemonių esantis tarpas yra per mažas, kad lenkimo manevrą pradėjusi transporto priemonė galėtų laisvai grįžti į savo juostą. Taip pat iš pareigūnų „body“ kamerų matyti, kad pareigūnams bendraujant su D. K. ir paklausus „kus jis taip skuba“, pastarasis atsakė, kad „tiesiog priešais esantis vairuotojas labai lėtai važiavo“, taip pat vairuotojas teigė, kad jis ne kiekvieną dieną šiuo keliu važiuoja ir nežinojo, kad čia yra sankryža. Dėl šių aplinkybių D. K. skunde argumentai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad automobilį nusprendė lenkti leidžiamoje vietoje, tačiau lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį ir nenorėjo jo praleisti, todėl jis nusprendė aplenkti du automobilius, todėl lenkimo manevras atliktas per sankryžą. Prieš lenkimo manevrą buvo įsitikinęs, jog jokių kliūčių jam pabaigti nėra; ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ nematė. Išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą važiavo labai ilgai, apie minutę. Iš galo taip pat važiavo automobilis. Tuo metu turėjo apie metų laiko vairuotojo stažą, todėl pirma mintis, kuri atėjo į galvą, buvo aplenkti abu automobilius; taip ir padarė, daugiau nepagalvojęs. Baudos neginčija, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, nes jam reikia dirbti, kad galėtų sumokėti už studijas. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbo funkcijoms atlikti.
Pareiškėjo D. K. atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad įsitikino, jog ir medžiagoje yra faktai, kad policijos pareigūnų automobilis stovėjo toje vietoje, kur jie negalėjo stebėti lenkimo manevro pradžios; jie tik matė faktą, kad sankryžoje buvo lenkiami automobiliai, tačiau negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo nurodyto fakto, kad pirmas lenkiamasis automobilis padidino greitį ir kliudė D. jį aplenkti. Tame kelyje yra vietų kur galima lenkti automobilius, uždraustos lenkimui vietos yra prieš sankryžą. D. negalėjo prieš sankryžą grįžti į savo eismo juostą, nes kaip ir pati pareigūnė sakė, buvo intensyvus eismas link Klaipėdos, todėl jam buvo galimybė tik aplenkti abu automobilius ir tada grįžti į savo eismo juostą. D. taip pasielgė, kad išvengtų kritinės – avarinės – situacijos, kurią privertė padaryti pirmasis lenkiamas automobilis. KET pažeidė vairuotojas, kuris buvo lenkiamas, nes nesileido būti aplenkiamas. Kaip D. ir sakė, jog prieš pradedant manevrą buvo įsitikinęs, kad saugu aplenkti, taip pat jam vietos būtų užtekę pabaigti manevrą.
Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog važiuojant su D. keliu Klaipėda – Veiviržėnai – Endriejavas juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie važiavo, D. pradėjo lenkimo manevrą, nes automobilis iš priekio lėtai važiavo; išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, baigiant lenkimo manevrą, aplenkiamas automobilis pradėjo greitėti, nedavė D. tarpo sugrįžti, todėl D. aplenkė du automobilius ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje. Ar po lenkimo manevro D. grįžo į savo eismo juostą kirsdamas ištisinę eismo juostą, nepamena. Sankryžos toje vietoje nebuvo, ten buvo keliukas kur buvo įvažiavusi policija. Kokios spalvos buvo automobilis, kurį lenkė D., nepamena. Prieš pradedant lenkimo manevrą D. buvo įsitikinęs, jog jam užteks vietos grįžti, nes jis pats matė, jog buvo reikiamas tarpas grįžimui. Prieš pradedant lenkimo manevrą jokių kliūčių nebuvo.
Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnė ir šio nusižengimo aplinkybes prisimena. Asmuo vairavo transporto priemonę ir sankryžoje, paženklintoje ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą. Ji su kolega stovėjo aikštelėje prieš sankryžą, iki sankryžos buvo apie 50 metrų. Po pažeidimo pamatymo iškart vijosi vairuotoją, vairuotojo automobilis nebuvo dingęs iš jų matymo lauko. Kelyje tuo metu buvo intensyvus eismas link Klaipėdos ir mažiau intensyvus priešinga kryptimi. Kur prasidėjo D. K. atliktas lenkimo manevras, ji tiksliai negali pasakyti, nes palei kelią augantys krūmai kiek ribojo matomumą, bet tiksliai užfiksavo, jog „BMW“ automobilis, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, sankryžoje lenkė kitas transporto priemones ir tik už sankryžos grįžo į savo eismo juostą. Tikrai nebuvo matyti, jog kitas vairuotojas (lenkiamasis) siektų, kad įvyktų eismo įvykis. Mano, kad šiame kelyje nėra galimybės lenkti, kadangi tai draudžia kelio ženklai, yra įrengti greičio mažinimo kalneliai, gausu sankryžų, ištisinio kelio ženklinimo juostų, o kelias siauras.
Pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog pareigūnai stebi Dumpių – Toleikių g. sankryžą, kur matyti, jog automobilis „BMW“ lenkimo, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, manevrą atlieka jau prieš sankryžą. Automobilis „BMW“ sankryžoje aplenkęs du automobilius, lenkimo manevrą baigia ir į savo eismo juostą sugrįžta už sankryžos.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalis asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą.
Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.
KET 140.1 punkte be kita ko numatyta, kad draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.
Nors pareiškėjas ir jo atstovas iš dalies ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad D. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pats D. K. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku automobiliu važiavo Toleikių – Dumpių g. sankryžoje, Toleikių k., Klaipėdos r. sav., bei šiame kelyje lenkė transporto priemonę, tačiau tvirtina, kad lenkimo manevrą pradėjo leistinoje ir jį užbaigė už sankryžos dėl kito automobilio kaltės. Pagrindiniai pareiškėjo ir jo atstovo argumentai yra tie, jog lenkimo manevrą išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą pradėjo leistinoje vietoje, būdamas įsitikinęs, jog aplenkęs automobilį, jis galės grįžti į savo eismo juostą leistinoje vietoje, tačiau lenkiamas automobilis padidino greitį, neleido jam sugrįžti atgal į jo važiuojamąją eismo juostą, todėl susiklosčius šiai situacijai, jis, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis - kad išvengtų avarinės situacijos - priėmė sprendimą aplenkti du automobilius ir lenkimą manevrą atliko sankryžoje ir į savo eismo juostą grįžo už jos. Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis. Peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus matyti, jog policijos pareigūnai, būdami tarnybiniame automobilyje, stebėjo Toleikių – Dumpių g. sankryžą, esančią Toleikių km., Klaipėdos r. sav. Vaizdo įraše fiksuotu laiku, t. y. 2023 m. spalio 14 d. 16.16 val., matoma kaip pro sankryžą pravažiavo tamsios spalvos „BMW“ automobilis, kuris išvažiavęs į priešingą eismo juostą, atlikinėjo lenkimo manevrą, aplenkdamas du automobilius. Lenkimo manevras pradėtas dar prieš sankryžą ir baigtas už jos. Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė parodė, jog negali tiksliai pasakyti kur buvo pradėtas lenkimo manevras, tačiau pati faktą, jog asmuo vairavo transporto priemonę ir sankryžoje, paženklintoje ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą ir tik už sankryžos grįžo į savo eismo juostą, tikrai matė ir jį užfiksavo. Tuo metu kelyje buvo intensyvus eismas link Klaipėdos, tačiau, jos manymu, lenkiamasis automobilis tikrai nesiekė sukelti eismo įvykio, t. y. nedidino greičio. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnės, vykdžiusios tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančios pareiškėjo, paaiškinimų apie šio įvykio aplinkybes objektyvumu, juolab kad ir byloje nėra jokių juos paneigiančių duomenų, ir pareiškėjas jų nepateikė, suteikiančių pagrindą suabejoti pareigūnės,. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo metu jokių kitų automobilių, išskyrus du lenkiamuosius automobilius, nei eismo juostoje D. K. važiavimo kryptimi, nei priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo. Tik po to, ne iš karto, kai buvo atliktas lenkimo manevras ir D. K. bei aplenkti du automobiliai nuvažiavo, pasirodė trečias, D. K. važiavimo kryptimi, važiuojantis automobilis. Darytina išvada, jog D. K. matydamas, jog pirmasis lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį, dėl ko jam nepavyks baigti lenkimo nepažeidžiant taisyklių, nesant jam arti iš paskos važiuojančio automobilio, turėjo visas galimybes pristabdyti savo automobilį ir grįžti į savo eismo juostą iki sankryžos, o pareiškėjo teiginys, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekiant išvengti eismo įvykio, todėl jis nusprendė baigti lenkimą pažeisdamas KET – nepagrįstas.
Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu D. K. pateikė ir alternatyvų prašymą, t. y. jei teismas įžvelgs, kad administracinis nusižengimas padarytas, prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei D. K. charakterizuojanti medžiaga. Skundžiamu nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, D. K. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jo atžvilgiu netaikyti administracinio poveikio priemonės. D. K. prašymas neskirti administracinio poveikio priemonės grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, jog galėtų atlikti darbines funkcijas ir taip galėtų susimokėti už studijas. D. K. yra pradedantysis vairuotojas, kuriam taikomi tam tikri apribojimai, suponuojantys tai, kad jis turi elgtis itin atidžiai ir atsakingai. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iš esmės charakteristika yra teigiama, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo konkrečiu atveju asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-13667-2023 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o D. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. K. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13667-2023 (ROIK: 232237995438) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.