- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-138-253/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05531-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- "Regitra" Klaipėdos filialas, ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "Registrų centras", "Mano būstas Baltija", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
rašytinio proceso apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė „Regitra“ Klaipėdos filialas, V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, prašydamas panaikinti 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktą Nr. S1e-94573.
2. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. iš automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės V. S. gavo 2020 m. spalio 13 d. turto arešto aktą, kuriame pareiškėjas įvardytas kaip minėto automobilio, kuris yra areštuotas, savininkas. Pažymėjo, kad nebuvo ir nėra minėto automobilio savininkas, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Regitra“ Klaipėdos filialas suklastojo automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame neteisėtai įrašė, kad pareiškėjas yra šio automobilio valdytojas. VĮ „Regitra“ atsisakė panaikinti suklastotą registracijos liudijimą, todėl pareiškėjas pradėjo teisminį procesą, pateikė prašymą VĮ „Regitra“ išduoti minėto automobilio registracijos duomenis, tačiau VĮ „Regitra“ atsisakė pateikti šiuos duomenis. Pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui dėl įpareigojimo VĮ „Regitra“ išduoti prašomus duomenis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 21R2-173(AG2-111/15-2020) skundą tenkino. Nors sprendimas įsiteisėjo, tačiau VĮ „Regitra“ iki šiol neišdavė duomenų, susijusių su minėto automobilio registracija. Pareiškėjas nurodė, kad bet kuriuo atveju nėra automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas bei nėra ir nebuvo šio automobilio saugotoju. Nurodė ir tai, kad apie turto areštą nežinojo, antstolis nepateikė jokios informacijos. Esant šioms aplinkybėmis, atnaujintinas terminas skundo pateikimui, o antstolio priimtas turto arešto aktas naikintinas.
3. Antstolis A. S. 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S1c-S1f-46745 pareiškėjo skundo netenkino, skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/19/05149, Nr. 0010/19/05182, Nr. 0010/19/06867, Nr. 0010/20/02933, Nr. 0010/20/03298 persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, nurodė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui A. S. vykdomąsias bylas Nr. 0010/19/05149, Nr. 0010/19/05182, Nr. 0010/19/06867, Nr. 0010/20/02933, Nr. 0010/20/03298. Teismo pagrindiniai motyvai:
4.1. Dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčijamo 2020 m. spalio 12 d. turto arešto akto Nr. S1e-94573 įteikimo pareiškėjui diena laikytina 2020 m. spalio 19 d. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų antstolio veiksmų apskundimo terminas pasibaigė 2020 m. lapkričio 9 d., o naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas anksčiau nurodytiems antstolio veiksmams apskųsti suėjo 2021 m. sausio 11 d. Kadangi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 6 d., pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti. Dėl šios aplinkybės teismas pripažino, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas, todėl padarė išvadą, jog civilinė byla pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
4.2. Dėl ginčijamo turto arešto akto. Teismas padarė išvadą, jog antstolis teisėtai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių – areštavo skolininkui priklausantį turtą (turtinę teisę). Teismas pažymėjo, jog antstolis 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. S1e-94573 areštavo ne pačią transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso jos savininkei V. S., o skolininko, kaip transporto priemonės valdytojo, turtinę teisę, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, t. y. 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktas Nr. S1e-94573 surašytas vadovaujantis viešojo registro duomenimis, o viešajam registrui pateikti duomenys yra laikomi teisingais, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčijami. Nors pareiškėjas nurodė, kad vyksta teisminiai ginčai su VĮ „Regitra“ dėl automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų klastojimo bei duomenų pateikimo, tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad viešojo registro duomenys iki šiol nėra pakeisti, taigi antstolis, priimdamas skundžiamą turto arešto aktą, pagrįstai turto arešto akte nurodė, jog turtinės teisės savininkas ir saugotojas yra skolininkas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad antstoliui priimant ginčijamą turto arešto aktą buvo remtasi viešojo registro, t. y. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, atlikti vykdymo veiksmai atitinka teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš turtinių teisių vykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. S. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį; 2) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esminiai skundo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo aplinkybių, vadovavosi tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir priėmė neteisingą nutartį, kuri pareiškėjui gali sukelti neigiamas pasekmes.
4.2. Šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo (skolininko) ir automobilio savininkės V. S. teisės. Turto arešto akte pareiškėjas įvardytas kaip automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir saugotojas. Tai visiškai neatitinka tikrovės, nes apeliantas jokiais santykiais nėra susijęs su minėtu automobiliu. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas suklastojo duomenis, kad apeliantas tariamai yra minėto automobilio savininkas, valdytojas, saugotojas. Teismas, formaliai nagrinėdamas bylą, įteisino neatitinkančius tikrovės faktus. Skundžiama nutartis su tikrovės neatitinkančiais faktais gali būti panaudota prieš pareiškėją. Apeliantas niekada nebuvo ir nėra minėto automobilio savininkas ar valdytojas, nėra susijęs su šio automobilio „teisėmis“.
4.3. Turto arešto metu automobilis nebuvo eksploatuojamas. Automobilio savininkė V. S. susidūrė su nepatogumais atiduodama automobilį į metalo laužą, patirdama ir materialinius nuostolius. Apeliantas pripažintas kaltu dėl tokių neigiamų aplinkybių susidarymo, susiklosčiusi situacija jam kelia materialinę ir moralinę žalą, todėl skundžiama nutartis naikintina. Antstolis ir VĮ „Regitra“ pasiekė tikslą – teismas pripažino (įteisino melą), jog apeliantas yra minėto automobilio savininkas. Šios nusikalstamos aplinkybės turi būti atskleistos, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo perduoti bylą prokurorui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmenys, padarę nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimą), būtų patraukti atsakomybėn.
4.4. Ginčijamas turto arešto aktas yra niekinis, apie jį pareiškėjas sužinojo iš V. S., o iš antstolio jokių procesinių dokumentų dėl turto arešto akto nėra gavęs, taip pat nėra gavęs ir patvarkymo dėl antstoliui pateikto skundo.
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir žodinio proceso
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atskirajame skunde nėra išdėstyta jokių prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
10. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą ir šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams. Apylinkės teismas, nutraukdamas civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, tokį savo sprendimą tinkamai ir išsamiai motyvavo ir atsižvelgė į visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes.
11. CPK 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
12. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, pažymėjo, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
13. Nors atskirajame skunde, kaip ir pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų, nurodoma, jog apie ginčijamą 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktą Nr. S1e-94573 J. S. nebuvo tinkamai informuotas, tačiau turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (CPK 675 straipsnio 4 dalis, Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalys numato, kad turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl, įregistravus turto areštą, yra laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktas Nr. S1e-94573, kuriuo areštuotas skolininko turtas – turtinė teisė į kelių transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), savininkas ir saugotojas – J. S., turto arešto mastas – 405,13 Eur, Turto arešto aktų registre įregistruotas 2020 m. spalio 13 d. (Pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. TA2-20-114054) (vykd. byla Nr. 0010/20/02933, v. b. l. 33–35, 36). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog 2020 m. spalio 13 d. įregistravus turto arešto aktą, 2020 m. spalio 12 d. turto arešto akto Nr. S1e-94573 duomenys apeliantui turėjo būti žinomi ir prieinami.
15. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patikimai patvirtina, jog ginčijamas 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktas Nr. S1e-94573 buvo įkeltas į Antstolių informacinę sistemą 2020 m. spalio 12 d. 16.31.17 val. (vykd. byla Nr. 0010/20/02933, v. b. l. 33–35). Turto arešto akto pareiškėjui įteikimo diena laikytina 2020 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tai reiškia, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų antstolio veiksmų apskundimo terminas pasibaigė 2020 m. lapkričio 9 d., o naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas anksčiau nurodytiems antstolio veiksmams apskųsti suėjo 2021 m. sausio 11 d. Tuo tarpu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje gautas tik 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po naikinamojo termino pasibaigimo. Tai reiškia, jog apeliantas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neabejotinai praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti, o kaip jau minėta, praleidus šį terminą, jis nebegali būti atnaujinamas.
16. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas praleidus naikinamąjį terminą, todėl nenagrinėtinas teisme, o apylinkės teismas šį skundą apskritai turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vis dėlto, šiai aplinkybei paaiškėjus jau po skundo priėmimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai priėmė vienintelį sprendimą, kurį aptariamoje situacijoje galėjo priimti – civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
17. Atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismo prašoma perduoti šią civilinę bylą prokurorui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti asmenys, kurie, apelianto manymu, yra padarę nusikalstamą veiką (klastoję dokumentus).
18. CPK 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių akivaizdžiai baudžiamosios teisės požiūriu nusikalstamų veiksmų nenustatyta. Be to, apeliantas, manydamas, kad yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, pats turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, neperkeldamas tokio veikimo iniciatyvos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-813-464/2020).
19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.