Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., valstybės įmonė „Registrų centras“, valstybės įmonė „Regitra“ Klaipėdos filialas, V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla nutrauktina.

9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 534 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 635 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 240 Eur skolos (antrinės teisinės pagalbos išlaidų) išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9,07 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 123,43 Eur skolos, 166,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai.

11. Antstolis ginčijamu 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko turtinę teisę į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), teisė – valdytojas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 13 d. pranešime apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad areštuotas turtas – turtinė teisė į kelių transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), savininkas ir saugotojas – J. S., turto arešto mastas – 405,13 Eur (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), v. b. l. 33-35, 36).

12. Skolininkas elektroniniu paštu antstolio kontorai pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl informacijos ir duomenų gavimo, kuriame skolininkas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. susipažino su 2020 m. spalio 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad skolininkas yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, duomenys neatitinka tikrovės, skolininkas nebuvo ir nėra minėto automobilio savininkas, todėl prašė pateikti informaciją ir duomenis, kurių pagrindų antstolis nustatė, jog skolininkas yra nurodyto automobilio savininkas. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku informavo skolininką, jog antstolis areštavo ne transporto priemonę, o turtinę teisę į ją, papildomai pridėjo Transporto priemonių registro duomenų išrašą. Skolininkas 2021 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu paštu pateikė pranešimą, kuriame pakartotinai informavo, kad nebuvo ir nėra nurodytos transporto priemonės savininkas ir valdytojas, registracijos liudijimas suklastotas VĮ „Regitra“ Klaipėdos skyriaus, dėl klastojimo fakto vyksta ginčas, kuris šiai datai nėra baigtas, dėl dokumento klastojimo fakto pakartotinai kreipsis į policiją (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), v. b. l. 62-63, 65-67, 68-69).

Dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti

13. CPK 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

14. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

15. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

16. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

17. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

18. Taigi, įstatymas numato dvidešimties dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Minėta norma taip pat numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų negali būti paduotas vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai reiškia, kad nustatytas dvidešimties dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie skundžiamą veiksmą ir jis gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau devyniasdešimties dienų terminas yra naikinamasis ir jis negali būti atnaujinamas. Be to, šis terminas skaičiuojamas ne nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, o nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo dienos. Praleidus nustatytą devyniasdešimties dienų terminą, nebegalima paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

19. Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis skundžia antstolio 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuota skolininko turtinė teisė į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad nėra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas bei nėra ir nebuvo šio automobilio saugotoju. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad apie turto areštą nieko nežinojo, nes antstolis nepateikė jokios informacijos, apie šią aplinkybę sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 5 d. iš automobilio savininkės V. S.. Esant šioms aplinkybėmis, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

20. CPK 605 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.

21. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas numato, jog vykdymo proceso šalys, suinteresuoti asmenys ir jų atstovai elektroninius dokumentus antstoliui teikia elektroninių ryšių priemonėmis per Antstolių informacinę sistemą interneto svetainėje adresu www.antstoliai.lt. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamas elektroninis dokumentas turi būti pasirašytas dokumentą pateikiančio asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu.

22. Aprašo 5 punkte nurodyta, jog vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie CPK 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą.

23. Aprašo 6 punktas numato, kad vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-350 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas numato, jog <...> procesinius dokumentus antstolis rengia Antstolių informacinėje sistemoje ir pasirašo elektroniniu parašu. Jeigu šiuos procesinius dokumentus antstolis parengė ne Antstolių informacinėje sistemoje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo procesinio dokumento parengimo dienos skaitmeninę procesinio dokumento kopiją jis turi įkelti į Antstolių informacinę sistemą. Pasirašytas antstolio kontoros darbuotojo elektroniniu parašu ir įkeltas į Antstolių informacinę sistemą, jis tampa elektroniniu vykdomuoju dokumentu. Elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nurodytus atvejus (Aprašo 9 punktas).

25. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, antstolio 2020 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkas buvo informuotas apie tai, kad vadovaujantis CPK 605 straipsniu, kiti procesiniai dokumentai bus įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis per Antstolių informacinę sistemą, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai dokumentai bus siunčiami registruotąja pašto siunta. Skolininkui išaiškinta, kad prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos galima interneto svetainėje www.antstoliai.lt savo tapatybę patvirtinus elektroniniu parašu, mobiliuoju parašu ar per elektroninės bankininkystės sistemas. Skolininkas taip pat turi teisę pateikti antstoliui prašymą procesinių dokumentų elektronines kopijas siųsti skolininko nurodytu elektroninio pašto adresu; pateikti antstoliui prašymą tik elektroninių ryšių priemonėmis siųsti skolininkui ir tuos procesinius dokumentus, kurie, vadovaujantis CPK nuostatomis, turi būti įteikiami registruotąja pašto siunta. Dokumentus įteikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, nebūtų skaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos vykdymo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu registruotąja pašto siunta. 2020 m. rugsėjo 16 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su 2020 m. rugsėjo 17 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimu dėl asmenų prašymų, paklausimų pateikimo antstolių kontorai tvarkos, prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis forma bei atmintine apie pradėtą vykdymo procesą skolininkui J. S. išsiųsti registruota pašto siunta su įteikimu 2020 m. rugsėjo 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugsėjo 28 d. (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), v. b. l. 1, 2-3, 4-5, 6-7, 8-11, 18).

26. Skolininkas 2020 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu antstolio kontorai pateikė prašymą dėl vykdymo aplinkybių išaiškinimo, kuriuo skolininkas, be kita ko, prašė motyvuotai išaiškinti galioja ar ne jo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymas dėl dokumentų įteikimo elektronine ryšio priemone (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), v. b. l. 44-45). Antstolis 2020 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku skolininką informavo, kad skolininko siųstus dokumentus gavo, tačiau, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB“, atsakyti į siųstą elektroninį laišką negali, kadangi nėra galimybės identifikuoti siuntėjo (duomenys neskelbtini) tapatybės, skolininkui išaiškinta, jog suinteresuotas asmuo, pageidaujantis elektroninių ryšių priemonėmis antstolių kontorai pateikti prašymą, paklausimą, be kokios kitos formos rašytinį dokumentą ir gauti su vykdomąja byla susijusią informaciją, privalo elektroniniu paštu siunčiamą prašymą pasirašyti saugiu elektroniniu parašu bei pateikti per vykdomosios bylos portalą www.antstoliai.lt, taip pat atvykus į antstolio kontorą, paštu arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikti nustatytos formos prašymą „Dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis“. Antstolis 2020 m. spalio 22 d. surašė paklausimą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog iki nurodytos datos skolininkas įstatymo nustatyta tvarka savo tapatybės nėra patvirtinęs, todėl informacija apie vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus nebuvo suteikta bei siekiant pašalinti bet kokius informacijos gavimo/pateikimo trukdžius vykdymo procese, įpareigojo skolininką patvirtinti, jog paklausimus iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) rašo skolininkas, taip pat paklausime nurodytais būdais patvirtinti tapatybę, be to, skolininkui išaiškinta, kad visi procesiniai dokumentai, priimti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bus įteikiami per Antstolių informacinę sistemą, todėl pageidaujant gauti pranešimą apie tai, jog į Antstolių informacinę sistemą antstolis įkėlė naują dokumentą, skirtą skolininkui, skolininkas turi tinkamu būdu užpildyti prašymą ir jį įstatymų nustatyta tvarka pateikti antstoliui (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), v. b. l. 42-43, 46). 2020 m. spalio 22 d. antstolio paklausimas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 24 d. registruota pašto siunta išsiųstas skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), skolininkui įteiktas 2020 m. spalio 26 d. (AB „Lietuvos paštas“ pranešimas apie dokumento įteikimą, voko data 2020 m. spalio 23 d., barkodas Nr. (duomenys neskelbtini)).

27. Pažymėtina, kad, pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą, skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Skolininko teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga įtvirtinta CPK 643 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

28. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, spręstina, jog pareiškėjui visi procesiniai dokumentai, priimti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir pareiškėjo skundžiamas 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (Turto arešto aktų registre registruotas 2020 m. spalio 13 d.) buvo įteikti per Antstolių informacinę sistemą. Pareiškėjui informacija apie tai, kad visi dokumentai pareiškėjui bus teikiami per Antstolių informacinę sistemą, apie tapatybės patvirtinimo ir prisijungimo prie vykdomosios bylos portalo www.antstoliai.lt galimybes, buvo pateikta ir išsamiai išaiškinta tiek 2020 m. rugsėjo 16 d. antstolio patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek 2020 m. spalio 22 d. paklausime dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, pareiškėjui turto arešto akto priėmimo ir jo įregistravimo Turto arešto aktų registre aplinkybės turėjo būti žinomos ir su 2020 m. spalio 12 d. antstolio priimtu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (Turto arešto aktų registre registruotas 2020 m. spalio 13 d.) pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti, prisijungus prie vykdomosios bylos portalo www.antstoliai.lt.

29. Be to, pažymėtina, kad turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (CPK 675 straipsnio 4 dalis, Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1-2 dalys numato, kad turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl, įregistravus turto areštą, yra laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui.

30. Kaip jau minėta, 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas skolininko turtas - turtinė teisė į kelių transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), savininkas ir saugotojas – J. S., turto arešto mastas – 405,13 Eur, Turto arešto aktų registre įregistruotas 2020 m. spalio 13 d. (Pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini)) (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), v. b. l. 33-35, 36), todėl 2020 m. spalio 13 d. įregistravus turto arešto aktą, 2020 m. spalio 12 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys pareiškėjui turėjo būti žinomi ir prieinami.

31. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skundžiamas 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas antstolio padėjėjos K. S. elektroniniu parašu, įkeltas į Antstolių informacinę sistemą 2020 m. spalio 12 d. 16:31:17 val. (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), v. b. l. 33-35), tokiu būdu, turto arešto akto pareiškėjui įteikimo diena, įvertinus tai, jog dokumento įteikimo data 2020 m. spalio 17 d. sutampa su savaitės nedarbo diena, laikytina 2020 m. spalio 19 d. Vadinasi, CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų antstolio veiksmų apskundimo terminas, įvertinus tai, jog apskundimo termino pabaigos data 2020 m. lapkričio 8 d. sutampa su savaitės nedarbo diena, pasibaigė 2020 m. lapkričio 9 d., o naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas anksčiau nurodytiems antstolio veiksmams apskųsti, įvertinus tai, jog apskundimo termino pabaigos data 2021 m. sausio 10 d. sutampa su savaitės nedarbo diena, suėjo 2021 m. sausio 11 d. Kadangi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje gautas 2021 m. rugpjūčio 6 d., darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas, todėl civilinė byla pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl turto arešto akto

33. Nors civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme, tačiau teismas vertina ir aplinkybes dėl skundžiamo 2020 m. spalio 12 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo.

34. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio teisė areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

35. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą, nesant duomenų, kad skolininkas geruoju būtų sumokėjęs vykdomajame dokumente nurodytas sumas, taip pat vykdymo išlaidas, darytina išvada, jog antstolis teisėtai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių – areštavo skolininkui priklausantį turtą (turtinę teisę). Nagrinėjamu atveju, pažymėtina ir tai, jog antstolis 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ne pačią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso jos savininkei V. S., o skolininko, kaip transporto priemonės valdytojo, turtinę teisę, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, t. y. 2020 m. spalio 12 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas vadovaujantis viešojo registro duomenimis, todėl, šiuo atveju, laikytina, kad viešajam registrui pateikti duomenys yra laikomi teisingais, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčijami. Nors pareiškėjas nurodo, kad vyksta teisminiai ginčai su VĮ „Regitra“ dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų klastojimo bei duomenų pateikimo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad viešojo registro duomenys iki šiol nėra pakeisti, taigi, antstolis, priimdamas skundžiamą turto arešto aktą, pagrįstai turto arešto akte nurodė, jog turtinės teisės savininkas ir saugotojas yra skolininkas.

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstoliui priimant skundžiamą turto arešto aktą, buvo remtasi viešojo registro, t. y. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, atlikti vykdymo veiksmai atitinka teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš turtinių teisių vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas, V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mano Būstas Baltija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.