- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-616-826/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- N. P., A. J., L. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-999/2023 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. P., A. J. ir L. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo 1 825,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. Š. (toliau – ir atsakovas) savavališkai iškirto fasado sieną ūkinio pastato vakarinėje dalyje. Ieškovė yra minėto nekilnojamojo turto bendraturtė, todėl mano, kad atsakovas nesilaikė pareigos suderinti valią dėl atliekamų darbų su ja, gauti leidimus ar pritarimus. Tokiais veiksmais atsakovas susilpnino ir iš dalies pakeitė ūkinio pastato laikančiąsias konstrukcijas, sugadino fasadą ir padarė žalos turtui. Nurodė, kad norint atkurti pastato sieną iki buvusios padėties statybos ir remonto darbams reikalinga 1 825,83 Eur suma, ją patvirtina išgriautos sienos padarinių šalinimo sąmata. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas pastato sieną nugriauna jau antrą kartą ir pirmą kartą teismas pripažino, kad jo veiksmai buvo nesuderinti su bendraturčiais, todėl pripažinti neteisėtais.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė po 40 metų reiškia pretenzijas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei gyvenamajame name, nei ūkiniame pastate bendrų patalpų nėra nuo pat pirkimo dienos.
3. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1 825,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 825,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 841,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad pastatas, kurio fasade atsakovas išmušė skylę, priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitiems asmenims, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/16 ūkinio pastato dalis, V. Š. – 3/16 ūkinio pastato dalys, o ieškovei – 3/4 to paties ūkinio pastato dalys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad jis ūkinio pastato sienoje išmušė skylę, tačiau tą padarė neatsiklausęs bendraturčių ir negavęs jų sutikimo. Todėl teismui buvo akivaizdu, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir dėl šios priežasties ieškovės, kuri yra nekilnojamojo turto bendraturtė, teisės ir interesai buvo pažeisti, buvo padaryta turtinė žala.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas analogišką veiksmą padarė, t. y. išmušė skylę to paties pastato sienoje, antrą kartą. Pirmąjį kartą teisme dėl to taip pat buvo kilęs ginčas, Plungės apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-995/2017 teismas atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais.
7. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, teismas nurodė, kad skylė pastato sienoje išmušta be bendraturčių sutikimo ir toks veiksmas yra neteisėtas. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos bendraturčiams. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistavo visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Vertindamas ieškovės prašomos turtinės žalos dydį, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, priešingai nei atsakovas, pagrindė būsimos turtinės žalos dydį, pateikė preliminarią UAB „Betono meistras“ išgriautos sienos padarinių šalinimo darbų sąmatą dėl ūkinio pastato – sandėliuko sienos atstatymo darbų. Teismas nurodė, kad ieškovė yra pensininkė, atsakovas ne pirmą kartą neteisėtais veiksmais sugadina ieškovei priklausantį turtą. Todėl teismas iš atsakovo priteisė būsimas išlaidas ir ieškovės reikalavimą dėl 1 825,83 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė įrodytu.
8. Pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškinį tenkinęs visa apimtimi teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 825,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir faktų ir į nagrinėjamą bylą neįtraukė Klaipėdos statybos inspekcijos, kaip suinteresuoto asmens. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui jis pateikė priedus kartu su atsiliepimu į ieškinį, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir apie juos nepasisakė skundžiamame sprendime. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti įrodymus, t. y. inventorizacijos bylą, kurią pateikus pirmosios instancijos teismui paaiškėtų esminės faktinės bylos aplinkybės.
9.2. Anot atsakovo, pagal pirkimo–pardavimo sutartį pietinė ūkinio pastato dalis priklauso M. L., nes perkant namo dalį ir ūkinio 1/4 dalį ji buvo atidalinta natūra ir valdoma iki šiol. Teigia, kad 2018 metų gale jis M. L. priklausančio ūkinio pastato dalyje išmušė 50 cm pločio ir 50 cm aukščio skylę tam, kad patektų prie vandentiekio sklendžių, kadangi siekė apsaugoti dušinę M. L. priklausančioje ūkinio pastato dalyje. Teigia, kad 2019 metų pradžioje skylę buvusioje durų vietoje minėtam asmeniui papriklausančioje ūkinio pastato dalyje paaukštino iki 150 cm. Atsakovo teigimu, jis tokiu būdu siekė patekti į vidų, kadangi ketino pasiimti žieminius rūbus ir kompiuterį, todėl skylę išmušė dėl to, o ne tyčia.
9.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas VĮ Registrų centro išrašas negali būti įrodymu, kadangi būtina įvertinti namo inventorizacijos bylą, siekiant nustatyti, iš kokių medžiagų pastatytas ūkinis pastatas. Nurodo, kad ūkiniame pastate jau seniai nėra medinių grindų.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bei įvertino visas būtinas aplinkybes, ištyrė pateiktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog skylė ūkinio pastato sienoje išmušta be bendraturčių sutikimo ir toks atsakovo veiksmas yra neteisėtas. Ieškovės teigimu, atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos bendraturčiams.
10.2. Anot ieškovės, ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas), nuosavybės teise priklauso taip: 1/16 dalis – atsakovui, 3/16 dalys – V. Š., 3/4 pastato dalys – ieškovei. Teigia, kad Kauno miesto notarės V. V. 2019 m. rugsėjo 23 d. išduota pažyma patvirtina, kad po M. L. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė V. Š., o mirus jai, jos palikimą pagal įstatymą priėmė atsakovas, L. S., A. J. ir N. P.. Nurodo, jog J. A., R. O. A., sudarydami su M. L. (pirkėja) sutartį dėl dalies gyvenamojo namo ir 1/4 dalies ūkinio pastato pirkimo, nustatė ūkinio pastato naudojimosi tvarką, pagal kurią savo ūkinio pastato dalimi ji naudosis iš pastato pietų galo su atskiru įėjimu, lauko tualetu, esančiu prie ūkinio pastato, ji naudosis viena.
10.3. Teigia, kad atsakovas paveldėjo 1/16 dalį (atsakovui tenkanti dalis sudaro 1,73 kv. m iš bendro 36 kv. m ūkinio pastato ploto) ūkinio pastato iš V. Š., o ši iš mirusiosios M. L., atsakovas yra saistomas nustatytos ūkinio pastato naudojimosi tvarkos. Todėl atsakovo teiginiai, jog jis kirto sieną vakarinėje pusėje norėdamas pasiimti savo daiktus, įstatyti duris vakarinėje pastato sienoje ar prieiti prie vandentiekio sklendės, yra nepagrįsti, kadangi šiuos veiksmus jis galėjo atlikti iš pastato pietinės pusės, kur ir yra durys į jo paveldėtą patalpą (pagal nustatytą naudojimosi tvarką), kuria naudojosi ankstesnės ūkinio pastato savininkės.
10.4. Pažymi, kad atsakovas supranta savo veiksmų neteisėtumą ir pakartotinai ir sąmoningai siekia daryti žalą turtui, galbūt kerštaudamas ieškovei, kadangi minėtus veiksmus atlieka jau kelintą kartą. Anot ieškovės, tam, kad sugadinto pastato dalį būtų galima atkurti iki buvusios padėties, statybos ir remonto darbams – užmūryti, nutinkuoti, nudažyti sieną, sutvarkyti elektros instaliaciją, reikia 1 825,83 Eur, ką patvirtina pateikta išgriautos sienos padarinių šalinimo sąmata. Teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sugadinant pastatą, išgriovus dalį sienos, iškertant skylę fasade, iškovė patyrė 1 825,83 Eur nuostolių, turtinę žalą. Atsakovui atsisakant pašalinti savo neteisėtų veiksmų padarinius ir atstatyti sieną, dėl didelės angos kyla grėsmė pastato mechaninei, elektros, įrangai, o ardomieji klimato (vėjo, lietaus, drėgmės) veiksniai didina neigiamą poveikį pasatui, dėl ko atsiranda papildomų nuostolių, pūva medinės grindys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nagrinėjamu atveju nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
16. Apeliantas kartu su pateiktu apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, t. y. tris ginčo ūkinio pastato fotonuotraukas. Susipažinus su pateiktais papildomais įrodymais, t. y. su papildomai pateiktomis fotonuotraukomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apeliaciniu skundu pateiktas fotonuotraukas apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių įrodymai buvo nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl minėtus įrodymus, t. y. tris fotonuotraukas atsisakytina priimti ir pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos šios civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams: 1/16 dalis – atsakovui, 3/16 dalys – V. Š., 3/4 pastato dalys – ieškovei. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad po M. L. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė V. Š., o mirus jai, jos palikimą pagal įstatymą priėmė L. S., A. J., atsakovas ir N. P. (Kauno miesto notarės V. V. 2019 m. rugsėjo 23 d. išduota pažyma). Iš byloje esančios 1983 m. gruodžio 29 d. sutarties (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) matyti, kad J. A., R. O. A. ir M. L. sudarė sutartį. Sutartyje nurodoma, kad pirkėjai M. L. nuolat naudotis atitenka šios patalpos: gyvenamojo namo pirmame aukšte kambarys II-3 (12,98 kv. m), veranda II-2 (6,26 kv. m), koridorius II-1 (2,67 kv. m), vonia II-5 (2,77 kv. m), virtuvė II-4 (7,85 (kv. m) ir kambarys II-6 (9,06 kv. m). Minėtoje sutartyje taip pat nustatyta ūkinio pastato naudojimosi tvarka, t. y. tai, kad savo ūkinio pastato dalimi pirkėja naudosis iš pastato pietų galo su atskiru įėjimu, atskiru lauko tualetu, esančiu prie ūkinio pastato, ji naudosis viena. Žemės sklypo dalimi naudosis pagal sklypo naudojimosi padalinimo plano projektą.
18. Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, nesusipažino su jo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, nevertino jo atsiliepime į ieškinį pateiktų priedų, taip pat, kad skylę jis išmušė jam priklausančioje ūkinio pastato dalyje. Vadinasi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl to ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir iš atsakovo priteisė žalą.
19. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis, ūkinio pastato sienoje be bendraturčių sutikimo padarydamas įėjimą į pastatą, padarė 1 825,83 Eur žalą ieškovei.
21. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas be kitų bendraturčių sutikimo savavališkai ūkinio pastato sienoje padarė papildomą įėjimą į ūkinį pastatą, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Atsakovas, savo neteisėtais veiksmai, sugadino bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastato sieną, kuri turi būti atkurta iki atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo buvusią padėtį. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių – padarytos skylės ūkinio pastato sienoje, yra tiesioginis priežastinis ryšis, o atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama.
23. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktą).
24. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).
25. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną žalos atlyginimo dydį, vadovavosi jos pateikta pastato sienos remonto sąmata, sudaryta UAB „Betono meistras“. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktą sąmatą ar joje nurodytus darbus bei šiems darbams atlikti būtina išlaidas, išskyrus savo paaiškinimą teismo posėdžio metu, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai ieškovės pateiktą UAB „Betono meistras“ parengtą preliminarią sąmatą laikė pagrįsta ir iš atsakovo priteisė 1 825,83 žalą.
27. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas.
28. Nors atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesusipažino su jo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, nevertino jo pateiktų priedų, tačiau iš pateikto apeliacinio skundo neaišku, kokios atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos ar buvo įvertintos netinkamai, kokie atsiliepimo į ieškinį priedai buvo neįvertinti ar įvertinti netinkamai, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
29. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas analogiškus neteisėtus veiksmus atlieka jau antrą kartą, t. y Plungės apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-36-995/2017 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu atsakovo atliktus analogiškus veiksmus pripažino neteisėtais, kas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas savo veiksmų neteisėtumą supranta. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir dėl šios priežasties ieškovės, kuri yra nekilnojamojo turto bendraturtė, teisės ir interesai buvo pažeisti ir buvo padaryta turtinė žala.
30. Be to, tai, jog atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
34. Ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pateiks įrodymus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir prašo jas priteisti iš atsakovo, tačiau minėtų įrodymų į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą nepakeistą.