Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. P., A. J. ir L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 1/16 dalis atsakovui A. Š., 3/16 dalių V. Š., 3/4 pastato dalies ieškovei L. M.. Iš Kauno miesto notarės V. V. 2019 m. rugsėjo 23 d. išduotos pažymos matyti, kad po M. L. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė V. Š., o mirus jai, jos palikimą pagal įstatymą priėmė L. S., A. J., A. Š. ir N. P.. Kartu su rašytinais įrodymais ieškovė pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą preliminarią išgriautos sienos padarinių šalinimo darbų sąmatą, iš kurios matyti, kad ūkinio pastato – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini) sienos atstatymo darbų kaina – 1 825,83 Eur. Taip pat pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti didžiulė skylė esanti pastato sienoje. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK) 2021 m. gruodžio 13 d. rašto, adresuoto ieškovei „Dėl pareiškimo tyrimo“, nurodoma, kad pagal ieškovės (L. M.) gautą pareiškimą, dėl kaimyno savavaldžiavimo Klaipėdos AVPK Palangos mieto PK 2021 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) ir paskirta 8 Eur nuobauda. Iš byloje pateiktos 1983 m. gruodžio 29 d. sutarties matyti, kad J. A., R. – O. A. ir M. L. sudarė sutartį. Pagal minėtą sutarti J. A. ir R. A. parduoda, o M. L. perka (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį gyvenamojo namo su mansarda, veranda, priestatu. Taip pat 1/4 dalį ūkinio pastato, žymimo plane 2J1p ir tos dalies kiemo įrengimus, esančius pagal paskutinės inventorizacijos duomenis 961 kv. m ploto žemės sklype. Gyvenamojo namo parduodama dalis paskaičiuota nuo bendro naudingo namo ploto. Taip pat nurodoma, kad J. A. parduoda 5/100 gyvenamojo namo dalis ir atitinkamą kiemo įrengimų dalį. R. A. parduoda visą savo dalį pastatų, t. y. 3/20 gyvenamo namo dalis su kiemo įrenginiais ir ¼ dalį ūkinio pastato 2J1p. Sutartyje nurodoma, kad pirkėjai M. L. nuolatiniam naudojimuisi atitenka šios patalpos: gyvenamojo namo pirmame aukšte kam.) II-3 (12,98 kv. m), veranda II-2 (6.26 kv. m), korid. II-1 (2,67 kv. m), vonia II-5 (2,77 kv. m), virtuvė II-4 (7,85 (kv. m) ir kamb. II-6 (9,06 kv. m). Ūkinio pastato savo dalimi ji naudosis iš pastato pietų galo su atskiru įėjimu, lauko tualetu viena naudosis atskiru esančiu prie ūkinio pastato. Žemės sklypo dalimi naudosis pagal sklypo naudojimosi padalinimo plano projektą. Į bylą pateiktas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-36-995/2017, kuriuo buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. S., A. J., N. P. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teismas minėtu sprendimu įpareigojo atsakovą A. Š. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per vieną mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius, išardyti bei atstatyti į buvusią padėtį savavališkai perstatytas ar pertvarkytas sandėliuko ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Iš ieškovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2022 m. spalio 31 d. antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymų dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo Nr. S1g-56183 ir Nr. S1g-56182, matyti, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-36-995/2017 yra įvykdytas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

8. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

9. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

10. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

11. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

13. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

14. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

15. Kaip jau minėta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, todėl abejonių nekyla, kad pastatas, kurio fasade skylę išmušė atsakovas priklauso ne tik atsakovui, tačiau ir kitiems asmenims, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/16 ūkinio pastato dalis, V. Š. 3/16 ūkinio pastato dalių, o ieškovei L. M. ¾ to paties ūkinio pastato dalių. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip matyti ir ką teismo posėdžio metu pripažino pats atsakovas, jis ūkinio pastato sienoje išmušė skylę, tačiau tą padarė neatsiklausęs bendraturčių ir negavęs jų sutikimo. Akivaizdu, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir dėl šios priežasties ieškovės, kuri yra nekilnojamojo turto bendrasavininkė, teisės ir interesai buvo pažeisti, buvo padaryta turtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką veiksmą, t. y. skylę to paties pastato sienoje atsakovas išmušė antrą kartą. Pirmąjį kartą teisme dėl to taip pat buvo kilęs ginčas, kur Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-995/2017 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00587-2014-3), teismas A. Š. veiksmus pripažino neteisėtais.

16. Ieškiniu dėl pažeistų teisių, interesų ir išmuštos skylės sienoje bei dėl iš to išplaukiančių pasekmių, ieškovė prašo teismo priteisti turtinę žalą iš atsakovo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais susilpnino bei iš dalies pakeitė ūkinio pastato laikančiąsias konstrukcijas, sugadino fasadą, o dėl didelės angos sienoje kyla reali grėsmė pastato būklei. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ preliminarią išgriautos sienos padarinių šalinimo darbų sąmatą dėl ūkinio pastato – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos atstatymo darbų. Preliminarioje sąmatoje nurodoma, kad norint sutvarkyti sugriautą sieną reikia atlikti įvairius darbus: 1) angų užtaisymas – 390,38 Eur; 2) gerasis fasadų sienų tinkavimas – 332,46 Eur; 3) paviršių dažymas fasadiniais dažais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pagrindo – 542,99 Eur; 4) elektros instaliacijos sutvarkymas – 60 Eur. Taip pat matyti, kad sutvarkyti fasadą yra reikalingos medžiagos: 1) plytos – 80 Eur; 2) cementas – 30 Eur; 3) armavimo glaistas – 80 Eur; 4) glaistas – 60 Eur; 5) dažai, teptukai lauko darbams – 150 Eur; 6) medžiagų atvežimas – 100 Eur. Minėtos preliminarios išgriautos sienos padarinių šalinimo darbų sąmatoje nurodoma, kad visa preliminari darbų kaina su medžiagomis yra 1 825,83 Eur.

17. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

18. Atsakovas su ieškovės pateikta turtinės žalos sąmata ir apskritai su žalos atlyginimu ieškovei nesutinka. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ūkinio pastato sienoje esančios skylės uždengimas jo paties pajėgumais kainuotų apie 5 eurus, o pateikus sąmatą, kaina būtų apie 50 eurų, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovui buvo siūloma parengti ir pateikti preliminarią sienos tvarkymo sąmatą bei teismo posėdį atidėti, tačiau atsakovas nurodė, kad neketina to daryti ir sienos taisymo darbų sąmatos teismui nepateiks.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

21. Įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad skylės išmušimas pastato sienoje ir toks veiksmas padarytas be bendraturčių sutikimo yra neteisėtas. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą bendraturčiams. Taigi, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Vertinant ieškovės prašomos turtinės žalos dydį, darytina išvada, kad ieškovė priešingai nei atsakovas, pagrindė būsimos turtinės žalos dydį, pateikė preliminarią UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgriautos sienos padarinių šalinimo darbų sąmatą dėl ūkinio pastato – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos atstatymo darbų. Ieškovės pateikta sąmata teismo vertinimu yra išsami ir pagrįsta. Ieškovė yra pensininkė, atsakovas ne pirmą kartą neteisėtais veiksmais sugadina ieškovei priklausantį turtą, todėl iš atsakovo priteistinos būsimos išlaidos ir ieškovės reikalavimas dėl 1 825,83 Eur turtinės žalos priteisimo laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškinį tenkinus pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 825,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškovės ieškinį pilna apimtimi, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

24. Teisme 2023 m. kovo 16 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovės naudai 1 800 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas šioje civilinėje byloje. Kartu su prašymu pateikė advokato Dainiaus Urbono 2023 m. kovo 14 d. išrašytą sąskaitą DU Nr. 2310 iš kurios matyti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė: 1) už suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-281-999/2023: ieškinio parengimas – 1 500 Eur; 2) konsultacija dėl gauto atsiliepimo – 2 val., viso 200 Eur; 3) dalyvavimas 2023 m. kovo 16 d. posėdyje – 1 val., viso – 100 Eur. Bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 800 Eur. Taip pat pateiktas patvirtinimas, kad ieškovė L. M. advokatui Dainiui Urbonui 2023 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą DU Nr. 2310), pervedė 1 800 Eur.

25. Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, viso ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 800 Eur atstovavimo išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo.

26. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teikdama ieškinį valstybei sumokėjo 41 Eur dydžio žyminė mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės L. M. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 825,83 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 83 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 825,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 841 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.