Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-12 · Civilinė byla Nr. eB2-1780-852/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-437-852/2022Nutartis · 2020-06-23Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-08-20Lietuvos apeliacinis teismas
  3. I-a instancijaNutartis · 2021-04-12Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-06-07Lietuvos apeliacinis teismas
  5. eB2-437-852/2022Sprendimas · 2022-12-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
eB2-1780-852/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00689-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Andrius Verikas (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
U. T.
Pareiškėjas
Bankrutuojanti „VLATE“
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, „KWEST“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1780-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00689-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vlate“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ pareiškimą atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Vlate“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo U. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vlate“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ (toliau – ir administratorė) kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydama: 1) Pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ bankrotą pripažinti tyčiniu; 2) Nustatyti U. T. kaip atsakingą asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą; 3) Priteisti likviduojamos dėl bankroto „Vlate“ bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens U. T. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo U. T. buvo likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ vadovu nuo 2010 m. spalio 26 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Vlate“ įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad U. T. taip pat yra ir įmonės vienintelis akcininkas nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre (2010 m. spalio 28 d.) iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Paaiškino, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ vadovo U. T. atstovas administratorei perdavė dalį dokumentų, taip pat buvo perduotas įmonės turtas (viena transporto priemonė ir nekilnojamasis turtas). Tačiau buvęs likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ vadovas neperdavė jokių aktualių įmonės dokumentų, taip pat nėra perduotas įmonės balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai su visais lydimaisiais dokumentais (turto sąrašais ir likutinėmis, balanse nurodytomis, vertėmis ir kt.), įmonės debitorių sąrašas, įmonės buhalterinės apskaitos programa, dėl ko suinteresuotam asmeniui U. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda. Atkreipė dėmesį į tai, kad administratorė susisiekė su buhalterines paslaugas UAB „Vlate“ teikusia įmone, kuri informavo, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo nutraukė sutartį su UAB „Vlate“ ir turimus dokumentus perdavė įmonės vadovui U. T.. Pažymėjo, kad UAB „Finansų analizė“ pateiktuose dokumentuose yra užfiksuota, jog 2020 m liepos 31 d. U. T. pasirašytinai asmeniškai perėmė įmonės dokumentus (2019 – 2020 m.) ir USB su duomenų baze. Ši informacija neabejotinai patvirtina, kad U. T. turi visus įmonės dokumentus ir popierine, ir elektronine forma, tačiau piktybiškai šių duomenų neperduoda ir taip nevykdo jam įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą paskirtam nemokumo administratoriui. Pažymėjo ir tai, kad administratorei buvo perduotas ne visas įmonės turtas, VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Vlate“ nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės (TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz V-Klasse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau administratorei buvo perduota tik viena transporto priemonė (TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl neperduotos transporto priemonės 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje ieškomų transporto priemonių registre paskelbta transporto priemonės Mercedez Bendz paieška. Patikrinusi UAB „Vlate“ banko sąskaitos išrašus nustatė, kad UAB „Vlate“ savo pasiskolintas lėšas iš trečiųjų asmenų nedelsiant pervesdavo (paskolindavo) įmonės vadovui U. T. 2019 m. spalio 10 d. tarp UAB „Vlate“ (paskolos davėjas) ir U. T. (paskolos gavėjas) sudaryta paskolos sutartis Nr. 2019/10/10 dėl 403 500 Eur paskolos. U. T. liko skolingas UAB „Vlate“ 388 820 Eur. Nurodė, kad daugiau jokių kitų paskolos sutarčių tarp perduotų dokumentų nerado, bet pagal banko sąskaitų išrašus, akivaizdu, jog ir anksčiau U. T. pervesdavo sau lėšas iš įmonės sąskaitos. Pabrėžė, kad, kadangi buvę įmonės valdymo organai nėra perdavę aktualių įmonės dokumentų (t. y. už paskutinius metus prieš bankroto bylos iškėlimą), tame tarpe ir balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, tikslių kreditorių, bei debitorių sąrašų, administratorei nėra įmanoma nustatyti įmonės turimo turto kiekio (neregistruoto) bei reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal paskutinį administratorei žinomą UAB „Vlate“ balansą, turto kiekis yra labai didelis, tačiau U. T. nesiteikė paaiškinti kas sudaro įmonės turtą, nurodytą atskirose balanso eilutės. Akivaizdu, kad įmonės dokumentai administratorei yra neperduodami tyčia, siekiant nuslėpti galimai padarytą žalą įmonės kreditoriams, siekiant asmeninės naudos. Pažymėjo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti pagrindai dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pasisakydama dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto nurodė, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad šiuo atveju yra atsakingas įmonės vadovas. Akivaizdu, kad U. T. bando nuslėpti įmonės dokumentus ir jis yra atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. UAB „Vlate“ buvusio vadovo advokatas perdavė tik dalį įmonės dokumentų, o pareikalavus perduoti aktualius įmonės dokumentus, buvęs įmonės vadovas su administratore nebendradarbiavo ir neteikė jokios informacijos. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui pripažinti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam bendrovės administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas buvo vienas iš požymių, kurį nustatęs teismas, turėjo bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau šio požymio taikymui buvo privaloma nustatyti ir dar vieną aplinkybę – visišką arba dalinį negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aptariamo tyčinio bankroto požymio taikymui nėra būtina įrodinėti aplinkybės, kad dėl apgaulingai ar aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto ir kitų aplinkybių. Pažymėjo, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui nereikia įrodinėti aplinkybės, kad dėl apgaulingai ar aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto ir kitų aplinkybių, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Tuo tarpu JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, tame tarpe ir apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas, taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020). Pažymėjo, kad sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo išvada, padaryta aukščiau nurodytoje byloje, kad naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką dėl nurodyto instituto, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, įtvirtintas anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje yra išaiškintas ne kartą. Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Remiantis aukščiau paminėta praktika, akivaizdu, kad siekiant bankrotą kvalifikuoti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pakanka nustatyti bent vieną JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą aplinkybę (buhalterinės apskaitos apgaulingą ar aplaidų vedimą, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą ar neteisingų tokių dokumentų pateikimą, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytą mokesčių mokėjimo vengimą) bei tai, ar paminėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą (žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020). Nėra jokių abejonių, kad UAB „Vlate“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ar net apgaulingai, kadangi be jokių pateisinamų priežasčių buvęs įmonės vadovas neperdavė svarbiausių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (balanso bankroto bylos iškėlimo dienai, turto sąrašų, debitorių sąrašo), o taip pat yra neperduota ir buhalterinės apskaitos programa. Akivaizdu, kad įmonė buvo valdoma blogai ir dokumentų neatidavimas administratorei yra sąmoningas, kadangi jau dabar yra nustatyta, kad U. T. yra skolingas UAB „Vlate“ didelę pinigų sumą (virš 300 000 Eur). Dar vienas sąmoningai blogas juridinio asmens valdymo įrodymas yra tas, kad U. T. neperduoda įmonei priklausančios transporto priemonės, dėl kurios šiuo metu yra paskelbta paieška. Pasisakydama dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodė, kad UAB „Vlate“ piniginės operacijos laikotarpiu nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo aiškiai atspindi sąmoningai blogą įmonės valdymą ir aiškiai nuostolingus įmonei sandorius. Nurodė, kad įmonė skolindavosi lėšas iš įvairių asmenų ir minėtas lėšas naudodavo ne įmonės reikmėms, o šias lėšas pervesdavo įmonės vadovui U. T., neva pagal paskolos sutartis arba kaip paskolos grąžinimą. Administratorė turi informaciją tik apie vieną paskolos sutartį, kuri buvo suteikta įmonės vadovui 2019 m. spalio 10 d., o įmonės bankrotas buvo iškeltas nepraėjus nei pusei metų nuo šios paskolos sutarties sudarymo, todėl galimai minėtos paskolos suteikimas įmonės vadovui be jokių užtikrinimo priemonių, galutinai pablogino įmonės finansinę būklę ir tyčia privedė ją prie bankroto. Pavedimai, kaip paskolos U. T., yra iki 2019 m. spalio 10 d. t. y. iki administratorei žinomos paskolos sutarties sudarymo dienos, vadinasi ir eilę metų iki minėtos paskolos sutarties sudarymo, įmonė skolinosi lėšas iš trečiųjų asmenų ir be jokių užtikrinimo priemonių šias lėšas pervesdavo įmonės vadovui, kas akivaizdžiai parodo, kad buvo siekiama tyčia įmonę privesti prie bankroto t. y. akivaizdu, jog paskolintų lėšų buvęs įmonės vadovas niekada net neplanavo grąžinti ir taip įmonės kreditorių galimybės atgauti skolas neabejotinai buvo apribotos (išvengta atsiskaitymo).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo U. T. atsiliepimu prašo pareiškėjos prašymo netenkinti. Pasisakydamas dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) aplaidžiai. Teigdama, kad įmonės veikla buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) aplaidžiai, pareiškėja tai privalo įrodyti. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai pareiškėjai buvo perduoti. Jei pareiškėja kelia klausimą dėl buhalterinės apskaitos blogo tvarkymo, ji privalo paskirti reviziją ir nustatyti tuos faktus, o ne remtis prielaidomis. Pažymėjo, kad įmonės finansinės ataskaitos buvo teikiamos visą įmonės gyvavimo laiką nustatyta tvarka ir terminais. Priešingai nei nurodo pareiškėja, U. T. nenuslėpė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Tai, kad U. T. įmonei skolingas 300 000 Eur, nepatvirtina tyčinio bankroto. Ši paskola buvo paimta 2018 metais ir būtų grąžinta, jei nebūtų pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenuslėpta, o buvo teisės aktų nustatyta tvarka parduota. Tai buvo teisėta ir neuždrausta, pareiškėjai apie tai yra žinoma. Pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo tyčinį bankrotą pripažinti ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėja pateikė lenteles su ūkinėmis finansinėmis operacijomis, teigdama, kad ūkinės finansinės operacijos, nurodytos lentelėje, galutinai pablogino įmonės finansinę būklę ir privedė prie tyčinio bankroto. Tokie pareiškėjos argumentai yra niekuo nepagrįsti. Visos nurodytos operacijos buvo atliktos laikantis įstatymo reikalavimų, nei viena įmonė nereiškė jokių pretenzijų. Visos paskolos buvo grąžintos (tai matyti iš byloje esančių kreditorių – nėra nei vieno kreditoriaus, kuriam įmonė nebūtų grąžinusi paskolos, išskyrus UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, kuriai įmonė laikų mokėdavo paskolos grąžinimą iki tol, kol buvo iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad likviduojama dėl bankroto UAB ,,Vlate“ yra 2020 m. balandžio 29 d. VĮ ,,Registrų centras“ pateikusi balansą už 2019 metus su aiškinamuoju raštu. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. likviduojama dėl bankroto UAB ,,Vlate“ turėjo turto už 5 818 430 Eur (2018 metais buvo 5 499 923 Eur). Bendrasis atsakovės pelnas 2019 metais buvo 17 259 Eur. Todėl pagal pateiktus finansinius dokumentus, bendrovė dirbo pelningai. Taip pat UAB ,,Vlate“ nuosavybės teise priklausė brangus nekilnojamasis turtas – 303/666 dalis žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis ten pat. Jo vidutinė rinkos vertė 580 000 Eur. Tai, kad U. T. nesiekė įmonės bankroto byloja tokios aplinkybės: iki bankroto bylos iškėlimo joks įmonės turtas nebuvo perrašytas trečiųjų asmenų vardu (pagal pareiškėjos logiką, U. T. galėjo ne paimti iš UAB „Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ paskolą, taikydama hipoteką, o parduoti jai nekilnojamąjį turtą, bet to nedarė, paskolos mokėjimą vykdė sąžiningai); U. T., po bankroto bylos iškėlimo visiems dabar byloje esantiems kreditoriams pranešė, kad įmonei iškeltas bankrotas, paragino juos teikti kreditorinius reikalavimus, jei tai būtų tyčinis bankrotas, tai šių veiksmų tikrai nesiimtų; šiuo metu U. T. nuomos pagrindais gyvena įmonės kotedže, naudoja įmonės automobilį ir sąžiningi moka nuomos mokesčius, tikėdamasis, kad dar yra galimybė su kreditore S. A. „ZPUE“ susiderėti dėl skolos ir jos dydžio.

3. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo sprendimą šioje civilinėje byloje dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ bankroto pripažinimo tyčiniu priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ vadovas U. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-63-961/2019 pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 1 500 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

4. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ kreditorė UAB „KWEST“ pateikė nuomonę dėl pareikšto prašymo, kurioje nurodė, kad UAB „Vlate“ buhalterinę apskaitą tvarkė išorinis paslaugų tiekėjas, kuris paslaugų tiekimo sutartį nutraukė 2020 m. rugpjūčio 11 d., tai yra maždaug prieš savaitę iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai, paskutinę savaitę UAB „Vlate“ galimai neturėjo už buhalterinės apskaitos tvarkymą tiesiogiai atsakingo asmens, o naujo tiekėjo paieškos tokioje situacijoje galimai nebuvo tikslingos. Tai savo ruožtu gali reikšti, kad administratorės pasigendamų aktulių (2020 m. rugpjūčio 20 d.) buhalterinės apskaitos dokumentų apskritai nebuvo, o UAB „Vlate“ neturėjo paslaugų tiekėjo, galinčio juos paruošti. Dėl to logiška daryti prielaidą, kad administratorės pasigendama įmonės buhalterinės apskaitos programa galėjo būti ne pas UAB „Vlate“, o pas buhalterinės apskaitos paslaugų tiekėją, į kurį administratorė galėjo kreiptis. Pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad tai buvo padaryta, o buhalterinės apskaitos paslaugų tiekėjas atsisakė ją pateikti. Pažymėjo, kad mano, jog, sprendžiant klausimą dėl aktualių dokumentų ir įmonės buhalterinės apskaitos programos perdavimo, būtina įvertinti, ar likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ buvęs vadovas ir vienintelis akcininkas apskritai galėjo tą padaryti, kadangi impossibilium nulla obligatio est principas reiškia, kad niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma. Pastebėjo ir tai, kad administratorės pateiktame UAB „Finansų analizė“ 2020 m. liepos d. pranešime nurodoma, kad paslaugų tiekimo sutartis nutraukiama tarp UAB „Vlate“ ir UAB „Apskaita iš arčiau“. Taigi nėra aišku, kuri įmonė teikė BUAB „Vlate“ buhalterinės apskaitos paslaugas (UAB „Finansų analizė“ ar UAB „Apskaita iš arčiau“), nėra atskleistos paslaugų teikimo sąlygos ir nėra argumentuotai paaiškinta, kokie yra UAB „Finansų analizė“ ir UAB „Apskaita iš arčiau“ santykiai, kad UAB „Finansų analizė“ galėjo nutraukti kitos įmonės (UAB „Apskaita iš arčiau“) sudarytą sutartį. Administratorė nurodė, kad UAB „Finansų analizė“ pateiktuose dokumentuose yra užfiksuota, jog 2020 m liepos 31 d. U. T. pasirašytinai asmeniškai perėmė įmonės dokumentus (2019 – 2020 m.) ir USB su duomenų baze. Tačiau vien iš to negalima daryti išvados, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ buvęs vadovas ir vienintelis akcininkas turi visus įmonės dokumentus ir popierine, ir elektronine forma, tačiau piktybiškai šių duomenų neperduoda administratoriui. UAB „Finansų analizė“ 2020 m. liepos 31 d. perduotų dokumentų akte Nr. 1 yra minimi šie dokumentai: a) „Pirkimas-pardavimas 2019.01.01-2019.12.31“, byla Nr. 1; b) „Bankas, darbo užmokestis, kelionės lapai, kiti dokumentai 2019.01.01-2019.12.31“, byla Nr. 2; c) „Buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai 2020.01.01-2020.17.31“, byla Nr. 3; d) „USB su duomenų baze“. Tačiau tuo pat metu administratorė su pareiškimu pateikė priedą Nr. 3, kuriame yra 2020 m. rugsėjo 8 d. priėmimo–perdavimo aktas ir 2020 rugsėjo 15 d. priėmimo–perdavimo aktas. Šie dokumentai pasirašyti administratorės ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ atstovo. Iš jų matyti, kad tarp administratorei perduotų dokumentų yra ir toliau nurodomi dokumentai: a) „Pirkimai, pardavimai 2019-01-01 – 2019-12-31“, segtuvas Nr. 1 (2020 rugsėjo 15 d. priėmimo perdavimo akto eilutė Nr. 12); b) „Bankas, kasa 2019-01-01 – 2019-12-31“, segtuvas byla Nr. 2 (2020 rugsėjo 15 d. priėmimo perdavimo akto eilutė Nr. 15); c) „DU, Pardavimai, bankas, kiti 2020-01-01 –2020.07.30“, segtuvas Nr. 3. Sprendžiant iš bylų (segtuvų) pavadinimų ir numerių, panašu, kad iš UAB „Finansų analizė“ gauti popieriniai dokumentai buvo perduoti administratorei. USB su duomenų bazės turinys nėra aiškus, nes administratorė jo nepaaiškina, nors galėjo tą padaryti, gavusi iš UAB „Finansų analizė“ atitinkamus duomenis. Pastebėjo, kad USB laikmenoje galėjo būti ir popierine forma perduotų dokumentų skaitmeninės kopijos. Administratorė taip pat nurodo, kad jai buvo perduotas ne visas įmonės turtas. Pažymėjo, kad jos nuomone, administratorė neteisingai apie turimas transporto priemones sprendžia iš VĮ „Regitra“ duomenų, kadangi tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi VĮ „Regitra“ registruoja transporto priemones, turinčias teisę dalyvauti viešajame eisme, o registracijos pagrindu registre nurodytam valdytojui jokios daiktinės teisės neatsiranda. Todėl apie BUAB „Vlate“ turimas transporto priemones spręstina iš buhalterinės apskaitos dokumentų. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad UAB „Vlate“ turi minėtą transporto priemonę, administratorė nepateikė. Mano, kad tokių dokumentų apskritai nėra, kadangi, remiantis buvusio įmonės vienintelio akcininko ir vadovo pateikta informacija, Mercedes Benz maždaug prieš metus yra parduotas. Pasisakydama dėl sandorių su įmonės vadovu nurodė, kad administratorė nepateikė jokių įrodymų, jog atlikti pavedimai buvo atlikti pagal paskolos sutartis, kadangi šie pavedimai gali būti tiek paskolos suteikimas, tiek kitokios rūšies operacijos: atlyginimas, dividendai, paskolos grąžinimas ir pan. Be to, net ir tikint administratore, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Vlate“ savo pasiskolintas lėšas iš trečiųjų asmenų perskolindavo įmonės vadovui, tai nėra savaime neteisėta, kadangi joks teisės aktas tokių operacijų nedraudžia. Pažymėjo, kad rašytinių paskolos sutarčių (jei minimi banko pavedimai yra paskolos suteikimas) galėjo ir nebūti, kadangi jos apskritai neturėjo būti sudaromos – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 2 ir 3 punktuose yra numatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą, o rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tai reiškia, kad išrašas iš banko sąskaitos yra pakankamas dokumentas paskolos santykiams įforminti. Iš administratorės nurodomos informacijos matyti, kad tokį išrašą ji turi. Nurodė, kad administratorė nepateikė nei argumentų, nei tuo labiau įrodymų, patvirtinančių, jog galimi paskolos santykiai laikytini nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais sandoriais. Pasisakydama dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teisimas 2015 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, kad vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį; vis dėlto darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino to, kad priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis; tai priklauso nuo to, kokie dokumentai nėra perduoti ir dėl kokių priežasčių. Sprendžiant iš pareiškimo, administratorė pasigedo šių dokumentų: a) UAB „Vlate“ balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai – 2020 m. rugpjūčio 20 d., su visais lydimaisiais dokumentais, debitorių sąrašo (tačiau šių dokumentų, paruoštų būtent 2020 m. rugpjūčio 20 d., galimai apskritai neegzistavo ir nebuvo kam juos paruošti, kadangi, kaip jau buvo minėta, likus maždaug savaitei iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Vlate“ liko be buhalterinės apskaitos paslaugų tiekėjo); b) „Vlate“ buhalterinės apskaitos programos (tačiau, kaip jau buvo paaiškinta, labiau tikėtina, kad ši programa buvo ne pas UAB „Vlate“, o pas buhalterinės apskaitos paslaugų tiekėją, į kurį administratorė galėjo kreiptis, bet panašu, jog nesikreipė); c) paskolos sutarčių su buvusiu vienintelis akcininku ir vadovu (tačiau, kaip jau buvo paaiškinta, net ir konstatavus paskolos santykius, šis dokumentas nėra privalomas, kai paskola suteikiama banko pavedimais, o ne grynaisiais pinigais). Taigi, šie dokumentai, jeigu jie iš tikrųjų nebuvo perduoti, nerodo nei apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nei tuo labiau tyčinio bankroto. Be to, kaip matyti iš administratorės pateikto pareiškimo priedo Nr. 3, jai buvo perduota labai daug dokumentų už laikotarpį nuo 2010 iki 2020 metų, tarp kurių yra ir sutartys apie pardavimus bei pirkimus, ir banko informacija, ir darbo užmokestis, ir mokesčiai. Mažai tikėtina, kad informaciją nuslėpti ketinantis asmuo būtų pateikęs tokios apimties informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

6. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

7. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad tyčiniu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

8. Nagrinėjamu atveju administratorė, įrodinėdama, kad atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ bankrotas yra tyčinis, remiasi JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

9. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Vlate“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. spalio 28 d. Įmonės veiklos tikslai ir rūšys: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; pramoninių objektų, kitokių nei pastatai, statyba. Įmonės akcininku ir vadovu nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre iki bankroto bylos iškėlimo buvo U. T..

10. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-939-852/2021, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d.

11. Įmonės bankroto bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui U. T. paskirta 500 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą – perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, kuria spręsta dėl U. T. prašymo panaikinti jam paskirtą baudą pagrįstumo, nustatė, kad: administratorei 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. priėmimo–perdavimo aktais buvo perduota dalis UAB „Vlate“ dokumentų; administratorė nurodė, kad jai perduota dalis UAB „Vlate“ turto (viena transporto priemonė ir nekilnojamasis turtas); administratorė 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. spalio 28 d. el. laiškais prašė perduoti dokumentus ir pateikti paaiškinimus dėl 2019 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų duomenų – dėl to, kas sudaro 2 500 544 Eur vertės finansinį turtą; dėl to, kas sudaro 529 162 Eur materialųjį turtą, prašant perduoti materialaus turto sąrašus; dėl to, kas sudaro 418 224 Eur vertės atsargas, prašant perduoti šias atsargas ir jų sąrašus; dėl to, kas sudaro 2 345 042 Eur per vienerius metus gautinas sumas; administratorė taip pat prašė perduoti transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, jeigu ši transporto priemonė buvo perleista kitiems asmenims. Vilniaus apygardos teismas minėta nutartimi netenkino pareikšto prašymo atsižvelgdamas į tai, kad: U. T. pareikštame prašyme nepaaiškino kodėl administratorei neperduotas įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas – transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); U. T. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo prašyme išdėstytas aplinkybes, kad, nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus, įmonė, kuri tvarkė UAB ,,Vlate“ buhalteriją, nutraukė aptarnavimo sutartį, ir, kaip jam paaiškino, ištrynė įmonės buhalterinės apskaitos programą; byloje nėra duomenų, kad U. T. bendradarbiavo su administratore, t. y. nėra duomenų, kad atsakė į jos siųstus el. laiškus dėl dokumentų, turto ir paaiškinimų pateikimo. Ši nutartis apeliacine tvarka ginčyta nebuvo ir įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d.

12. Administratorė pateikė duomenis, kad UAB „Vlate“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė 2020 m. liepos 31 d. perduotų dokumentų aktu pasirašytinai perdavė U. T. 3 dokumentų bylas ir USB su duomenų baze, kuris administratorei neperduotas.

13. Iš 2020 m. balandžio 29 d. parengto įmonės balanso matyti, kad jos ilgalaikį ir trumpalaikį turtą sudarė: 529 162 Eur materialusis turtas; 2 500 544 Eur finansinis turtas; 418 224 Eur atsargos; 2 345 042 Eur per vienus metus gautinos sumos; 729 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai.

14. Administratorė nurodė, kad jai perduotas šis materialusis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise taip pat priklauso transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). U. T. atsiliepime pažymėjo, kad ši transporto priemonė parduota, bei kartu su atsiliepimu pateikė 2020 m. sausio 28 d. sprendimą dėl PVM apskaičiavimo, iš kurio matyti, kad nurodyta transporto priemonė buvo importuota į Šveicarijos Konfederaciją importuotojo A. L. Tačiau byloje nepateikti duomenys, kad šis pirkimo–pardavimo sandoris buvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje bei, kad pirkėjas atsiskaitė su pardavėju.

16. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Vlate“ finansinė atskaitomybė buvo teikta už 2010 m. spalio 28 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpį. Iš pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad įmonė: 2010 metais patyrė 3 637 Lt (1 053,35 Eur) nuostolių; 2011 metais gavo 417 485 Lt (120 912,01 Eur) pelno); 2012 metais gavo 208 843 Lt (60 485,11 Eur) pelno; 2013 metais gavo 318 489 Lt (92 240,79 Eur) pelno; 2014 metais gavo 777 490 Lt (225 176 Eur) pelno; 2015 metais gavo 8 241 Eur pelno; 2016 metais gavo 26 171 Eur pelno; 2017 metais patyrė 105 473 Eur nuostolių; 2018 metais patyrė 277 772 Eur nuostolių; 2019 m. gavo 3 163 Eur pelno. T. y. įmonė per laikotarpį nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre iki 2019 m. birželio 30 d. iš viso gavo 536 388,91 Eur pelno bei patyrė 384 298,35 Eur nuostolių.

17. Įmonės bankroto byloje, be kitų kreditorių, patvirtinta hipotekos kreditorė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, kuriai įkeistas administratorei perduotas įmonės nekilnojamasis turtas, su 352 027,40 Eur reikalavimu, šie antros eilės kreditoriai: AB „Energijos skirstymo operatorius“ su 26,90 Eur reikalavimu; UAB „G4S Lietuva“ su 129,23 Eur reikalavimu; UAB „Vilniaus vandenys“ su 448,83 Eur reikalavimu; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 4 881,94 Eur reikalavimu; S.A. „ZPUE“ su 231 042,17 Eur reikalavimu; UAB „KWEST“ su 955 182,04 Eur reikalavimu; SIA „UNA BALTIKA“ su 586 191,74 Eur reikalavimu; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su 5 883,47 Eur reikalavimu. Viso patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma šiai dienai sudaro 2 145 709,21 Eur. Taip pat bankroto byloje 2021 m. balandžio 2 d. gautas pareiškėjo Diamond Techsnab Limited prašymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 1 097 050 Eur reikalavimu. Pastebėtina, kad, įvertinus šių kreditorinių reikalavimų pagrindą, spręstina, kad U. T. atsiliepime nepagrįstai teigia, kad nėra nei vieno kreditoriaus, kuriam įmonė nebūtų grąžinusi paskolos, išskyrus UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, kadangi paskolos nebuvo grąžintos ne tik UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, tačiau ir UAB „KWEST“, SIA „UNA BALTIKA“ bei, tikėtina, pareiškėjai Diamond Techsnab Limited, kuri, be kita ko, perėmė Passfund Capital Limited reikalavimą į jai negrąžintą paskolą. Iš bankroto byloje pateiktų tarp UAB „Vlate“ ir UAB „KWEST“, SIA „UNA BALTIKA“, Diamond Techsnab Limited bei Passfund Capital Limited sudarytų paskolos sutarčių matyti, kad UAB „KWEST“ paskolą suteikė iki 2019 m. gruodžio 31 d., SIA „UNA BALTIKA“ – iki 2016 m. gruodžio 31 d., Diamond Techsnab Limited dalį paskolos (241 000 Eur) suteikė iki 2016 m. kovo 31 d. bei dalį paskolos (367 300 Eur) – iki 2016 m. gruodžio 31 d., Passfund Capital Limited dalį paskolos (130 000 USD) suteikė iki 2018 m. kovo 31 d. bei dalį paskolos (445 000 USD) – iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kreditorė SIA „UNA BALTIKA“ ir pareiškėja Diamond Techsnab Limited nurodė, kad suteiktos paskolos nebuvo grąžintos net iš dalies. Be to, kreditorės UAB „KWEST“, SIA „UNA BALTIKA“ ir pareiškėjas Diamond Techsnab Limited, priešingai nei teigiama U. T. atsiliepime, nurodė, kad apie bankroto bylos iškėlimą informuoti nebuvo, apie tai sužinojo atsitiktinai.

18. Iš UAB „Vlate “ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 17 d., gavus paskolą iš kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, didžioji jos dalis tą pačią dieną pervesta įmonės vadovui, mokėjimo paskirtyje nurodant „loan from UAB „Vlate“, kurios didžioji dalis įmonei nebuvo grąžinta. Vertintina, kad šie sandoriai buvo įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi.

19. Taigi, aukščiau išdėstytais duomenimis nustatyta, kad: buvęs įmonės vadovas, įmonei iškėlus bankroto bylą, nebendradarbiavo su administratore – neteikė paaiškinimų, neperdavė dalies dokumentų; UAB „Vlate“ per laikotarpį nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre iki 2019 m. birželio 30 d. gavo, palyginti su prisiimtais finansiniais įsipareigojimais, nedidelį pelną, o 2017 ir 2018 metais patyrė didelius nuostolius; buvęs įmonės vadovas nepateikė duomenų, kad transporto priemonės MERCEDES BENZ pirkimo–pardavimo sandoris buvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje bei, kad pirkėjas atsiskaitė su pardavėju; UAB „Vlate“, nepaisant turimų finansinių įsipareigojimų bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams, sudarė paskolos sutartį su UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, įkeisdama turimą nekilnojamąjį turtą, ir gautą paskolą, panaudodama ne įmonės interesais. Be to, buvęs įmonės vadovas neatkleidė kokiu tikslui skolinosi pinigines lėšas iš kitų bankroto byloje patvirtintų kreditorių, kam jas panaudojo ir kodėl jų negrąžino.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad egzistuoja administratorės nurodyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai bei vertina, kad UAB „Vlate“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos valdymo.

21. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo nustatyta, įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo U. T., laikytina, kad būtent jis atsakingas už tyčinį UAB „Vlate“ bankrotą.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Administratorė prašo priteisti likviduojamai dėl bankroto UAB „Vlate“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato pagalbą dydžio nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, likviduojamai dėl bankroto UAB „Vlate“ iš U. T. priteistinos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ (j. a. k. 302558640) bankrotą tyčiniu.

Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto UAB „Vlate“ vadovą U. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už įmonės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Vlate“ (j. a. k. 302558640) iš suinteresuoto asmens U. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas