Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei piniginių prievolių priteisimo ir atsakovo R. L. patikslintą priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir piniginių prievolių padalijimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lateko Lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General financing“, „Swedbank“, akcinė bendrovė, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. L. ieškinyje teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo R. L. sudarytą santuoką dėl sutuoktinio R. L. kaltės, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo sūnaus K. L. ir dukters E. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. L., nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 500 Lt (145 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. L., priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt kiekvienam už du mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 2 000 Lt, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. L., automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. L. vardu, po santuokos nutraukimo priteisti R. L. asmeninės nuosavybės teise, už atsakovui tenkančią transporto priemonę ieškovei priteisti 2 100 Lt kompensaciją, ieškovės išmokėtas prievoles pagal 2013-12-22 sutartį kreditoriui UAB „Lateko lizingas“, pagal 2013-03-25 sutartį kreditoriui AB „Swedbank“ ir pagal 2013-01-06 sutartį kreditoriui MCM Finance pripažinti solidariomis, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas R. L. priešieškinyje teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės A. L. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę, priteisti iš ieškovės atsakovui 3 000 Eur neturtinės žalos, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas A. L., nustatyti R. L. bendravimo su vaikais tvarką, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą automobilį „Opel Vectra“ po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, priteisti atsakovui iš ieškovės 897,82 Eur kompensaciją už priteistą transporto priemonę ir perduotą jai santuokos metu įgytą kompiuterį ir kompiuterinę įrangą, kreditorinį įsipareigojimą UAB „Lateko lizingas“ pripažinti A. L. asmenine prievole, kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB, UAB „MCB Finance“, UAB „General Financing“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pripažinti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką, sudarytą tarp A. L. ir R. L., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę, nustatė nepilnamečio sūnaus K. L. ir nepilnametės dukters E. L. gyvenamąją vietą su motina A. L., nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 28,63 Eur nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės – po 130 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. L., priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą po 290 Eur kiekvienam vaikui už du mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. L., po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei santuokoje įgytą turtą – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, už ieškovei tenkančią transporto priemonę iš jos atsakovui priteisė 608,20 Eur kompensaciją, stacionarų kompiuterį, monitorių bei modemą po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisė 44,20 Eur žyminį mokestį, 207 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš ieškovės priteisė 55,86 Eur žyminį mokestį, 33,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 209,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.Teismas reikalavimo priteisti išlaikymą dalyje sprendė, kad atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, išskyrus prastą matymą, be savo nepilnamečių vaikų daugiau jokių išlaikytinių neturi. Jo dabartinės pajamos atskaičius mokesčius yra apie 280 Eur. Atsakovas dengia įsiskolinimus kreditinėms įstaigoms, jokio nekilnojamojo ar registruoto turto neturi. Ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (šalių gaunamas pajamas (išmokas), turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, vaikų amžių, didesnę ieškovės vaikų, gyvenančių kartu su ja, išlaikymo naštą, taip pat tai, jog ieškovė gyvena su tėvais, šalių elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti), teismas nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją ir laikė, kad atsakovas šiuo metu gali mažesne dalimi nei ieškovė išlaikyti savo vaikus. Teismas vertino atsakovo (ne)galėjimą pagerinti savo turtinę padėtį bei sveikatą ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas, nors ir turi prastą matymą, tačiau yra darbingas, objektyvių įrodymų apie tai, kad jis neturi galimybių pagerinti regėjimą medicininėmis priemonėmis teismui nepateikė, kaip ir apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą darbą. Kita vertus, teismas vertino ir tai, jog atsakovas visada dirbo, stengėsi pagal galimybes teikti išlaikymą savo vaikams, bei tai, jog pagal atsakovo gebėjimus ir turimą kvalifikaciją, jis galėtų susirasti tikėtina nežymia dalimi geriau apmokamą darbą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo įsiskolinimai kreditoriams nevertintini kaip aplinkybė, kurios pagrindu turėtų būti mažinamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Teismas konstatavo, jog nesant jokių ypatingų ar specialių poreikių nepilnamečiams vaikams, jų išlaikymui kas mėnesį reikalinga 290 Eur suma kiekvienam, todėl atsakovas turi teikti po 130 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaikų pilnametystės. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas nuo 2014-06-17 neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodė konkrečią įsiskolinimo sumą už du mėnesius - abiem vaikams po 500 Lt (145 Eur) kas mėnesį. Nors ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realiai turėtas išlaidas vaikams įsiskolinimo laikotarpiu, tačiau atsižvelgiant į prašomą priteisti sumą, o atsakovui iš esmės šios sumos neginčijant, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas taip pat nustatė, kad šalys nuolat ėmė kreditus, kaip patys nurodė – pragyvenimui, rūbams, dovanoms, anksčiau paimtiems kreditams dengti, transporto priemonei įsigyti ir pan. Ieškovė nurodė, kad ji kreditus ėmė buitinei technikai įsigyti, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šalių sudaryti paskolos sandoriai būtų buvę būtini išlaikyti šeimos namų ūkį ar užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, į bylą nėra pateikta, juolab, kad šalys tokių aplinkybių netgi neįrodinėjo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir tokiam šių teisinių santykių kvalifikavimui, teismas laikė, jog nėra teisinio pagrindo šalių prisiimtus kreditinius įsipareigojimus pripažinti solidariais. Klausimas, ar šalių prievolė kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ yra solidari, buvo išnagrinėtas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2052-570/2016, kurioje abi šalys buvo dalyvaujančiais byloje asmenimis, ir teismas, priimdamas sprendimą konstatavo, jog skola šiam kreditoriui laikytina asmenine R. L. skola.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams K. L. ir E. L. ir priteisti iš atsakovo po 60 Eur per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 60 Eur kiekvienam už du mėnesius, pripažinti kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB, UAB „IPF digital Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, SB lizingas, UAB „General financing“ solidariais A. L. ir R. L. įsipareigojimais. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų poreikius, nepagrįstai suteikė prioritetą tam, kad ieškovė augina nepilnamečius vaikus.Ieškovė nepateikė į bylą jokių nepilnamečių vaikų poreikius patvirtinančių įrodymų, o teismas tik formaliai priimtame sprendime įvertino susiklosčiusią situaciją ir pacitavo teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjami konkretūs nepilnamečių vaikų poreikiai, o teismas tiesiog nusprendė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga 290 Eur suma ir priteisė iš atsakovo išlaikymo dalį – 130 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, kad atsakovas neturi finansinių galimybių teikti priteistą išlaikymą, į atsakovo sveikatos būklę.Priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra neadekvatus priteistam išlaikymo įsiskolinimui. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti analogiškas, tačiau taip nėra, todėl teismo priimtas sprendimas yra neteisingas.Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl sutuoktinių kreditorių ir netinkamai aiškino CK 3.109 straipsnio 2-3 punkto nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Santuokos metu buvo prisiimti skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims, iš kurių gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti (išskyrus UAB „Lateko lizingas“), taip pat kitų kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Aplinkybes, kad sutuoktiniai paimtais kreditais dengdavo kitus kreditus atspindi prie bylos prijungti sąskaitų išrašai. Ieškovė A. L. atsiliepimu į atsakovo R. L. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo prašoma priteisti 60 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui neužtikrina bent minimalių vaikų poreikių patenkinimo ir pažeidžia jų interesus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą darbą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo šalių prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus pripažinti solidariais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje apeliacine tvarka kilo ginčas dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir šio išlaikymo įsiskolinimo dydžio, taip pat dėl sutuoktinių prisiimtų prievolių pobūdžio, t. y. ar tam tikros prievolės yra sutuoktinių solidarios ar asmeninės jų prievolės.Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų dalyje nusprendė priteisti iš atsakovo R. L. dviejų nepilnamečių vaikų – sūnaus K. ir dukros E. – išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 290 Eur kiekvienam vaikui už du mėnesius iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti jo kreditorinius įsipareigojimus solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis netenkino. Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytu išlaikymo dydžiu po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis nustatytas, neatsižvelgus į jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, nenustačius konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių, o išlaikymo įsiskolinimas neatitinka priteisto išlaikymo dydžio. Taip pat nurodo, kad teismas pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių netinkamai aiškino CK 3.109 straipsnio 2-3 punkto nuostatas, kadangi pagal atsakovo skolinius įsipareigojimus gautos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams patenkinti, kitiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti.

Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nors priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė jokių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti patvirtinančių įrodymų, o teismas jų nenustatė, tiesiog nusprendė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga 290 Eur suma. Sutiktina, kad teismas konkrečiai nenustatė, kokių vaikų poreikių patenkinimui reikalinga tam tikra pinigų suma, t. y. nedetalizavo poreikių sudėties ir išlaidų jiems patenkinti dydžio ir ieškovė jiems pagrįsti neteikė įrodymų. Tačiau kartu pripažintina, kad teismo nustatyta mėnesio išlaikymo suma vienam vaikui – 290 Eur yra mažesnė nei nustatyta minimali mėnesinė alga, todėl galės būti patenkinti tik minimalūs būtini vaikų poreikiai. Tokia teismo nustatyta vaikų poreikių tenkinimo apimtis, kai bus patenkinti tik minimalūs ir būtini vaikų poreikiai, laikytina pagrįsta ir pripažintina, kaip visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Įrodinėjimo procesas neturi būti savitikslis, o teismo įsitikinimas dėl vaikų išlaikymo apimties gali būti pagrįstas byloje pateiktų duomenų apie vaikus, jų amžių, tėvų turtinę padėtį ir pan. visumos pagrindu, tame tarpe vadovaujantis ir tam tikromis visuotinai žinomomis aplinkybėmis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3, 176, 182, 185 straipsniai). Todėl kolegijos nuomone, teismo išvada, grįsta teismo įsitikinimu, dėl būtinos išlaikymo apimties – po 290 Eur kiekvienam vaikui iš abiejų tėvų atitinka nurodytus principus. Be to, pažymėtina, kad ir pats atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo nustatyta poreikių tenkinimo apimtimi, nenurodo, kokia gi pinigų suma būtų pakankama vaikų poreikiams patenkinti ir kiek iš šios sumos turėtų būti skiriama konkretiems poreikiams patenkinti, t. y. ir apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto išlaikymo dydžio yra susiję su netinkamu atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vertinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo R. L. priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir dukrai po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas teigia, kad tai neatitinka jo turtinės padėties ir jis galėtų mokėti tik po 60 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, su kuo kolegija nesutinka. Nors atsakovas pagal byloje pateiktus įrodymus gauna nedideles pajamas ir nėra duomenų, kad jis turėtų kokio nors nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto byloje, tačiau, kaip jau nurodyta, ieškant interesų pusiausvyros prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų būtinų poreikių tenkinimui, t. y. turi būti patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai ir tėvai turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų gautos pakankamos lėšos jiems patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, neturintis tokių sveikatos problemų, dėl kurių jis būtų nedarbingas, kitų išlaikytinių neturi. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėjo kokias nors pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę, jo profesines galimybes atitinkantį darbą, kuris užtikrintų didesnes pajamas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovo įsiskolinimai kreditoriams negali būti pagrindu mažinti priteistino išlaikymo dydį. Teismas taip pat vertino ir atsakovo sveikatos būklę, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimu buvo suteiktas prioritetas ieškovei dėl to, kad ji augina nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į jos geresnę turtinę padėtį, jai skyrė didesnę išlaikymo naštą, kadangi iš atsakovo priteista po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o jai likusi būtino išlaikymo dalis yra 160 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Kartu akcentuotina tai, kad vaikams gyvenant kartu su ieškove jai ir šiaip tenka didesnė išlaikymo našta, kadangi ji turi skirti visą savo laiką ir papildomas lėšas vaikų poreikių patenkinimui, taip pat užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas ir tai daryti nuolat, net ir iškilus papildomiems sunkumams, pvz. susirgus jai pačiai ar vaikams.Atsakovas, ginčydamas priteistą išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius iki ieškinio padavimo, neginčija aplinkybės, kad tuo metu išlaikymo vaikams neteikė, tik mano, kad už šiuos mėnesius turėjo būti priteistas tokio pat dydžio kas mėnesį išlaikymas, koks teiktinas nuolatos, t. y. iš esmės ginčas kyla dėl 30 Eur sumos, nes sprendimu priteistas po 290 Eur įsiskolinimas kiekvienam vaikui, o išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos priteistas po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas tokią sumą priteisė, kadangi atsakovas sprendimo priėmimo metu jos neginčijo ir klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, kas iš esmės reiškė šio reikalavimo pagrįstumo pripažinimą, todėl teismas, remiantis CPK 187 straipsniu, turėjo pagrindą išlaikymo įsiskolinimo dydžio faktą laikyti nustatytu. Be to, vertintina ir tai, kad tuo laikotarpiu ieškovė viena išlaikė savo nepilnamečius vaikus, todėl jai teko dviguba našta ir turėjo papildomų sunkumų užsitikrinant vaikų išlaikymui būtinas lėšas, todėl tas 30 Eur skirtumas yra neesminis ir neteikia pagrindo jį sumažinti.

Dėl sutuoktinių prievolių pripažinimo solidariomis

Atsakovas priešieškinyje prašė jo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB, UAB „MCB Finance“, UAB „General Financing“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pripažinti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, kadangi šie įsipareigojimai buvo prisiimti santuokoje, o lėšos panaudotos šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas nepripažino šalių (tame tarpe ir ieškovės) prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams solidariais įsipareigojimais, kadangi šalys neįrodė, kad paskolų sandoriai buvo būtini šeimos namų ūkiui ar užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą. Atvirkščiai, teismas nustatė, kad šalys kreditus ėmė savo interesais pragyvenimui, rūbams, dovanoms, ankstesniems kreditams padengti ir pan., todėl tai nėra solidarūs įsipareigojimai. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, jo nuomone, teismas netinkamai taikė CK 3.109 straipsnio 2-3 punkto nuostatas ir teigia, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai buvo prisiimti tikslu tenkinti šeimos poreikius, kadangi jais buvo dengiami ankstesni kreditoriniai įsipareigojimai, o kita dalimi buvo tenkinami šeimos poreikiai. Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles.Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad atsakovas imdamas paskolas savo vardu, siekdamas, kad šios prievolės būtų pripažintos solidariomis, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, jog paskolos sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo sudarytas paskolos sutartis pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovo paskolomis buvo dengiami ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai, nepatvirtina šių sandorių sudarymo šeimos interesais. Pirmiausia, tokia aplinkybė nėra nustatyta, kadangi sąskaitų išrašai to tiesiogiai nepatvirtina (t. y. negalima nustatyti, kokiomis konkrečiomis sąskaitoje buvusiomis lėšomis tai buvo daroma), antra, nėra įrodyta, kad ir ieškovės paskolos, kurių dengimui, atsakovo teigimu, buvo panaudotos jo pasiskolintos lėšos, taip pat buvo panaudotos šeimos, o ne asmeniniams poreikiams. Esant tik tokiems įrodymams, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo nurodyti jo vardu prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra solidarūs abiejų sutuoktinių įsipareigojimai. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat turėjo tokio pobūdžio įsipareigojimų, kurie irgi nebuvo pripažinti solidariais sutuoktinių įsipareigojimais, o atsakovas juos prašė laikyti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais. Beje, pradiniame priešieškinyje pats atsakovas savo įsipareigojimus AB „Swedbank“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Ūkio banko lizingas“ prašė pripažinti jo asmeniniais įsipareigojimais (t. 1, b. l. 139-143). Kreditoriai pateikdami atsiliepimus šiuos atsakovo įsipareigojimus iš esmės taip pat laiko asmeniniais atsakovo įsipareigojimais, tik neprieštarauja, kad jie būtų pripažinti solidariais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovo apeliacinio skundo motyvus kaip nepagrįstus, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl neatlygintinos ir antrinės teisinės pagalbos, teiktos atsakovui, išlaidos (CPK 96, 99 straipsniai). Ieškovė nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.