Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Z. D., tretiesiems asmenims M. D., notarei I. M., antstolei B. T. dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. K. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. M-1539, dalį dėl atsakovės Z. D. ir mirusio jos sutuoktinio J. D. nuosavybės teisės dalių į 5,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – 5,62 ha žemės sklypas), ir 9,2900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – 9,29 ha žemės sklypas), nustatymo ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2015-12-17 varžytynėse įsigijo 5,62 ha ir 9,29 ha žemės sklypus, kuriuos antstolė B. T., vykdydama išieškojimą iš atsakovės Z. D. išieškotojos akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai, nustačiusi, kad nekilnojamasis turtas, registruotas atsakovės vardu, jai bendrosios jungtines nuosavybės teise priklausė kartu su sutuoktiniu J. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), pagal Testamentų registro duomenis, J. D. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas, nes ji notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo neprašė. 2016-01-05 buvo sudaryti minėtų žemės sklypų turto pardavimo iš varžytynių aktai.Trečiasis asmuo M. D. 2016-02-11 su pareiškimu kreipėsi į notarę I. M. dėl J. D. palikimo priėmimo ir šis jo pareiškimas buvo priimtas bei įregistruotas Testamentų registre. 2016-03-29 toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/00455 buvo sudaryti dar dviejų atsakovės žemės sklypų, kurių taip pat 1/2 dalis jai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kita 1/2 dalis buvo faktiškai paveldėta iš sutuoktinio, pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai Nr. S-16008004 ir Nr. S-16008013, atsakovė šių antstolės veiksmų neskundė. Valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialas 2016-05-12 sprendimais Nr. (4.6.10.)RS-596 ir Nr. (4.6.10.)RS-595 netenkino ieškovės 2016-04-28 prašymų įregistruoti nuosavybės teises į 5,62 ha ir 9,29 ha žemės sklypus, nes 1/2 dalis šių žemės sklypų pagal 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. M-1539) nuo 2016-03-09 įregistruota J. D. vardu. 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimo išdavimo metu 5,62 ha ir 9,29 ha žemės sklypai nebebuvo atsakovės ir jos mirusio sutuoktinio nuosavybė, todėl ir nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis šių asmenų nuosavybės teisės dalis į šį turtą, negalėjo būti išduotas. 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimo dalis dėl 5,62 ha ir 9,29 ha žemės sklypų nuosavybės dalių nustatymo buvo išduota neteisėtai, taip pat buvo tyčinio nesąžiningo atsakovės elgesio išieškotojo ir ieškovės atžvilgiu rezultatas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-24 sprendimu ieškinį tenkino.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Didžiausią kainą pasiūliusi ir varžytynes laimėjusi ieškovė 2016-01-05 pasirašė su antstole 5,62 ha ir 9,29 ha žemės sklypų turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-16000335 ir Nr. S-16000332, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą ieškovei ir nuo turto pardavimo iš varžytynių aktų pasirašymo momento ieškovei perėjo nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotus žemės sklypus. Byloje nenustatyta, kad minėtos įvykusios varžytynės būtų pripažintos neteisėtomis ir negaliojančiomis.Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai, įvykus varžytynėms ir ieškovę paskelbus laimėtoja, pastaroji, sumokėjusi visą sumą už nupirktą iš varžytynių turtą ir su antstole pasirašiusi turto pardavimo iš varžytynių aktus, negali įregistruoti nuosavybės teisių į minėtą turtą, nes paaiškėjo, kad 1/2 dalis šio turto pagal 2016-03-04 notarės išduotą nuosavybės teisės liudijimą nuo 2016-03-09 įregistruota 2012-08-31 mirusio J. D. vardu.Atsižvelgiant į tai, kad 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimo išdavimo metu 5,62 ha ir 9,29 ha žemės sklypai nuosavybės teise 2012-08-31 mirusiam J. D. ir jį pergyvenusiai atsakovei Z. D. nebepriklausė, šis nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis J. D. dalį minėtame bendrame turte, negalėjo būti išduotas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, varžytynes laimėjusi ieškovė neturi nukentėti dėl to, kad iki 2016-03-04 antstolė dar nebuvo 2016-01-05 turto pardavimo iš varžytynių aktų elektroninių ryšių priemonėmis perdavusi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 724 str. 2 d.). Turto pardavimo iš varžytynių aktų neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepanaikino ieškovės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neleisti ieškovei, sumokėjusiai visą iš varžytynių nupirkto turto kainą ir su antstole pasirašiusiai turto pardavimo iš varžytynių aktus, įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą turtą. Atsižvelgęs į tai, kad 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimas dėl 5,62 ha ir 9,29 ha žemės sklypų nuosavybės dalių nustatymo buvo išduotas tuomet, kai šis turtas (duomenys neskelbtini) mirusiam J. D. ir jį pergyvenusiai atsakovei Z. D. nuosavybės teise nebepriklausė, pirmosios instancijos teismas šį nuosavybės teisės liudijimą pripažino negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės Z. D. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog varžytynės, kuriose parduotas apeliantei priklausantis turtas (ginčo žemės sklypai), įvyko teisėtai. Apeliantei apie vykstančias varžytynes nebuvo žinoma, nes apeliantė buvo išvykusi iš Lietuvos. Varžytynės įvyko 2015-12-17, o varžytynių aktas pasirašytas 2016-01-05, antstolė pažeidė CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo įvykusių varžytynių, varžytynių aktui surašyti. Be to, varžytynės įvyko 2015-12-17, o Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, jog išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkei (apeliantei) nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka, priimta tik 2016-01-14. Antstolei buvo žinoma apie paveldėtoją M. D. ir jo dalį paveldėtame turte. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog M. D. palikimo priėmimo faktas įregistruotas anksčiau (2016-02-11) negu turto pardavimo iš varžytynių aktas (2016-04-29).Teisme taip pat gautas ieškovės J. K. atsiliepimas į apeliacinį skundą, ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantei pasirašytinai buvo įteikti antstolės, vykdančios išieškojimą iš apeliantės turto, patvarkymai dėl eksperto skyrimo, turto įkainojimo, taip pat raštas bei informacija apie paskelbtas varžytynes, todėl apeliantei buvo žinoma apie išieškojimo procesą. Net jei apeliantė buvo išvykusi iš Lietuvos, ji turėjo pareigą domėtis vykdymo eiga.Apeliantė neginčijo nė vieno procesinio veiksmo, kuris būtų susijęs su išieškojimo iš ginčo žemės sklypų tvarka ir galimais pažeidimais. Galimas vykdymo veiksmų neteisėtumas negali būti pagrįstu argumentu ginantis nuo ieškovės reikalavimo, nes apeliantė nepareiškė priešieškinio, o vykdymo veiksmai ir galimas išieškojimo neteisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.Turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymas viena diena per anksti yra formalus pažeidimas, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių nei ieškovei (varžytynių laimėtojai), nei apeliantei, kuri buvo skolininkė vykdymo procese. Faktas, jog antstolės pranešimai apie 2016-01-05 turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvo perduoti 2016-04-28, neturi įtakos nei šių aktų, nei įvykusių varžytynių, nei kitų antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumui, taip pat nepaneigia ar nepanaikina ieškovės įgytos nuosavybės teisės, be to, CPK 724 straipsnio 2 dalis nenustato termino, per kurį turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti perduotas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-217-524/2016 tik patvirtino tiek vykusių varžytynių, tiek turto pardavimo iš varžytynių aktų, tiek paties išieškojimo teisėtumą.Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti, ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus. LR CK 5.50 straipsnis nustato, jog palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Trečiasis asmuo M. D. dėl J. D. palikimo į notarę kreipėsi tik 2016-02-11. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Todėl tol, kol M. D. nebuvo priėmęs palikimo, nebuvo jokio pagrindo jį laikyti J. D. įpėdiniu, juo labiau kad terminas palikimui priimti buvo pasibaigęs daugiau nei prieš trejus metus.Kadangi įvykus varžytynėms ir surašius 2016-01-05 turto pardavimo iš varžytynių aktus, ginčo žemės sklypai nebebuvo nei apeliantės, nei jos mirusio sutuoktinio J. D. nuosavybė, todėl 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis šių asmenų nuosavybės teisės dalis į ginčo žemės sklypus, negalėjo būti išduotas.Tai, jog 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimo išdavimo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota informacija apie ginčo žemės sklypų pardavimą iš varžytynių, nereiškia, kad ieškovė nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus turto pardavimo iš varžytynių aktų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė nurodo, jog varžytynės, kuriose parduotas apeliantei priklausantis turtas (ginčo žemės sklypai), įvyko neteisėtai. Apeliantei apie vykstančias varžytynes nebuvo žinoma, nes apeliantė buvo išvykusi iš Lietuvos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė apeliantei pasirašytinai įteikė šiuos vykdomojoje byloje antstolės priimtus dokumentus: 2015-09-30 įteiktas 2015-09-21 patvarkymas dėl eksperto skyrimo Nr. S-15031681, jame vykdymo proceso šalims, taip pat ir apeliantei buvo raštu išaiškinta, kad Klaipėdos apygardos teismo nutarties Nr. 2-1974-524/2009 pagrindu areštuotas Z. D. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir į šį turtą, vadovaujantis CPK 664 straipsnio 3 dalimi, nukreipiamas išieškojimas; 2015-10-27 įteiktas 2015-10-26 patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-15036656, jame proceso šalims, taip pat ir apeliantei išaiškina, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkė (apeliantė) gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 str.), informuota, kad įkeistam nekilnojamajam turtui varžytynės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų, skaičiuojant nuo patvarkymo įteikimo momento; 2015-11-23 įteiktas 2015-11-17 raštas Nr. S-15039727 bei informacija apie paskelbtas varžytynes, informuojant apie minėtų žemės sklypų varžytynių paskelbimą, pradžios ir pabaigos datą, tikslų laiką, varžytynių numerius, tai, kad jos vyksta interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.Apeliantė neneigia, jog jai buvo žinoma apie vykdomąją bylą bei į apeliantei priklausantį turtą nukreiptą priverstinį išieškojimą, ji nurodo, jog jai nebuvo žinoma apie varžytynes. Kaip jau minėta, įstatymas nustato skolininko pareigą domėtis vykdymo proceso eiga (CPK 644 str. 4 p.), ši skolininko pareiga ne kartą yra analizuota ir teismų praktikoje, t. y. teismų praktikoje yra pažymėta, jog skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-03-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-22-262/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016-07-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-183-619/2016, Kauno apygardos teismo 2016-01-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-214-555/2016, ir kt.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į antstolės apeliantei įteiktus dokumentus, į įstatymo nustatytą bei teismų praktikoje išplėtotą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė žinojo vykdymo proceso eigą, t. y. žinojo apie paskelbtas jos turto varžytynes, tačiau laiku nesiėmė jokių veiksmų, manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad jai apie vykstančias varžytynes nebuvo pranešta ir kad varžytynės įvyko apeliantei nežinant ir dėl to yra neteisėtos.Be to, taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog jai galimai apie varžytynes nebuvo žinoma, nes ji buvo išvykusi iš Lietuvos, apeliantė šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.Apeliantė taip pat nurodo, jog varžytynės įvyko 2015-12-17, o varžytynių aktas pasirašytas 2016-01-05, antstolė pažeidė CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo įvykusių varžytynių, varžytynių aktui surašyti. Sutiktina su apeliante, jog LR CPK 724 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Apeliantei priklausiusių ginčo žemės sklypų varžytynės baigėsi 2015-12-17 (e. b. l. 11–12), varžytynių aktai dėl ginčo žemės sklypų pardavimo antstolės surašyti 2016-01-05 (e. b. l. 15–16), todėl sutiktina su apeliante, jog varžytynių aktai surašyti viena diena anksčiau, negu nustatyta CPK 724 straipsnio 1 dalyje, tačiau taip pat sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog tai yra formalus pažeidimas, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių nei ginčo žemės sklypus įsigijusiai ieškovei, nei apeliantei, kuri buvo skolininkė vykdymo procese. Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų skundusi antstolės veiksmus dėl termino varžytynių aktams surašyti nesilaikymo ar šiuos varžytynių aktus būtų ginčijusi. Varžytynių aktų surašymas viena diena anksčiau negu CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nedaro nei pačių varžytynių, nei antstolės veiksmų vykdymo procese nei neteisėtais, nei negaliojančiais, o vykdymo veiksmai ir galimas išieškojimo neteisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl plačiau dėl šio apeliantės argumento teisėjų kolegija nepasisako.Apeliantė taip pat teigia, jog varžytynės įvyko 2015-12-17, o Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, jog išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkei (apeliantei) nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka, priimta tik 2016-01-14. Antstolė vykdė išieškojimą iš apeliantei priklausančio turto net ir neatlikus turto teisinės registracijos įpėdinio vardu. Tokią antstolės teisę patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje buvo išaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir jų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008), t. y. ginčo žemės sklypų vienintele savininke apeliantė tapo nuo palikimo priėmimo dienos (duomenys neskelbtini) ir buvo vienintele savininke viso išieškojimo iš šių sklypų proceso metu. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-217-524/2016, tik patvirtino išieškojimo iš ginčo žemės sklypų teisėtumą, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-14 konstatuota, jog išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu skolininkė neatliks turto teisinės registracijos savo vardu, tačiau jokiu būdu nepatvirtina antstolės veiksmų neteisėtumo vykdymo procese.Antstolei buvo žinoma apie paveldėtoją M. D. ir jo dalį paveldėtame turte. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog M. D. palikimo priėmimo faktas įregistruotas anksčiau (2016-02-11) negu turto pardavimo iš varžytynių aktas (2016-04-29).Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti, ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis). LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu su pareiškimu dėl J. D. palikimo priėmimo trečiasis asmuo M. D. į notarę I. M. kreipėsi tik 2016-02-11. Pagal teismų praktiką paveldėjimo teisės klausimais, jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Todėl tol, kol trečiasis asmuo M. D. nebuvo priėmęs palikimo, nebuvo jokio pagrindo jį laikyti J. D. įpėdiniu, juolab kad terminas palikimui priimti buvo pasibaigęs daugiau nei prieš trejus metus. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atmestinas apeliantės argumentas apie antstolės galimybę žinoti apie paveldėtoją M. D. ir jo dalį paveldėtame turte.Nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis pergyvenusiojo ar mirusiojo sutuoktinio dalį bendrame turte, gali būti išduodamas tik dėl to turto, kuris realiai yra nuosavybės teisės liudijimo išdavimo metu ir nuosavybės teise priklauso pergyvenusiajam ir mirusiajam sutuoktiniams. Kadangi įvykus varžytynėms ir surašius 2016-01-05 turto pardavimo iš varžytynių aktus ginčo žemės sklypai nebebuvo nei apeliantės, nei jos mirusio sutuoktinio J. D. nuosavybė, atitinkamai 2016-03-04 nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis šių asmenų nuosavybės teisės dalis į nurodytus žemės sklypus, negalėjo būti išduotas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovei iš apeliantės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 484 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (e. b. l. 136–138). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), iš Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.