Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (daliai proceso dalyvių teismo posėdyje dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P., D. K. ir R. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos, švelnesnę bausmę apimant griežtesne, ir galutinė bausmė E. P. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš E. P. konfiskuoti atliktos kratos metu rasti ir paimti grynieji pinigai: 7 100 Eur, 1 200 Norvegijos kronų, 400 Anglijos svarų sterlingų, 106 JAV dolerių, taip pat iš E. P. automobilio „BMW 525“ paimti 1 260 Eur.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio E. P. sulaikymo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui.

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos, švelnesnę bausmę apimant griežtesne, ir galutinė bausmė D. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš D. K. konfiskuoti atliktos kratos metu rasti ir paimti grynieji pinigai – 95 Eur.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio D. K. sulaikymo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui.

R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos, švelnesnę bausmę apimant griežtesne, ir galutinė bausmė R. Ž. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 11 d. išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio R. Ž. sulaikymo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. Ž. nepriteistos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat G. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P., D. K. ir R. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad:

1.1. E. P. neteisėtai platino psichotropines, narkotines medžiagas ir tikslu platinti neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių, narkotinių medžiagų:

1.1.1. Jis, nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. birželio 10 d., 17.20 val. (duomenys neskeltini) mieste ne mažiau kaip tris kartus D. K. pardavė ir jo bendrininkui R. Ž. perdavė D. K. parduotas psichotropines medžiagas amfetaminą, metamfetaminą, MDMA ir narkotinę medžiagą kanapes (antžemines dalis) – tyrimo metu tiksliai nenustatytą jų kiekį, bet ne mažiau kaip 40,031 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 2,214 g amfetamino ir 4,025 g metamfetamino, ne mažiau kaip 39,953 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 12,824 g amfetamino, ne mažiau kaip tris tabletes, savo sudėtyje turinčias 0,457 g MDMA, ne mažiau kaip 12,074 g kanapių (antžeminių dalių);

1.1.2. 2021 m. liepos 22 d., 13.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 8, už 20 eurų pardavė A. T. 1,670 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,538 g psichotropinės medžiagos amfetamino;

1.1.3. taip pat jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. liepos 22 d. 14 val. – 20.35 val., kuomet kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų amfetamino, MDMA, psichotropinę medžiagą bromazepamą ir narkotines medžiagas kokainą ir kanapes (antžemines dalis):

- bute (duomenys neskelbtini), laikė 625,774 g miltelių, savo sudėtyje turinčių labai didelį kiekį - 208,908 g amfetamino, 1495,775 g tablečių ir sutrupėjusių jų fragmentų, savo sudėtyje turinčių labai didelį kiekį - 613,415 g MDMA, 20,822 g kanapių (antžeminių dalių), 9,219 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 3,129 g kokaino;

- būdamas (duomenys neskelbtini), su savimi, dėvimų šortų kišenėse laikė 11,068 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 3,631 g amfetamino, ir automobilio BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje laikė dvi tabletes „Bromazepam“, savo sudėtyje turinčias 0,006 g bromazepamo;

- bute (duomenys neskelbtini), laikė 59,26 g kanapių (antžeminių dalių);

- garaže (duomenys neskelbtini), laikė 6,938 g kanapių (antžeminių dalių);

- bute (duomenys neskelbtini), laikė 0,691 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,277 g amfetamino.

1.2. Taip pat jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu šiomis aplinkybėmis: nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. liepos 22 d., 14.25 val., neteisėtai nešiojo, vežiodamasis automobilyje BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po vairuotojo sėdyne, pramoninės gamybos metalinę teleskopinę lazdą, kuri pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriama prie nešaunamųjų D kategorijos šaltųjų ginklų.

1.3. D. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž. bei padėjėju G. Ž., neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas platinti:

1.3.1. turėdamas tikslą nuolat įgyti narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti bei vartoti pats, nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. birželio 10 d., 17.20 val., ne mažiau kaip tris kartus susitaręs dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų pirkimo iš E. P., nurodė R. Ž. paimti iš E. P. jo – D. K. įsigytas narkotines, psichotropines medžiagas bei nuvežti jas į šių medžiagų laikymo, platinimo, vartojimo vietą – G. Ž. sodybą (duomenys neskelbtini), ir jo – D. K. nurodymu minėtu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) mieste, R. Ž. iš E. P. ne mažiau kaip tris kartus paėmus D. K. nupirktas psichotropines medžiagas amfetaminą, metamfetaminą, MDMA ir narkotinę medžiagą kanapes (antžemines dalis) –tyrimo metu tiksliai nenustatytą jų kiekį, bet ne mažiau kaip 40,031 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 2,214 g amfetamino ir 4,025 g metamfetamino, ne mažiau kaip 39,953 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 12,824 g amfetamino, ne mažiau kaip tris tabletes, savo sudėtyje turinčias 0,457 g MDMA, ne mažiau kaip 12,074 g kanapių (antžeminių dalių), šias medžiagas automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvežus iš (duomenys neskelbtini) miesto į G. Ž. sodybą (duomenys neskelbtini), jis – D. K., tikslu platinti ir vartoti pats minėtas narkotines, psichotropines medžiagas, jas neteisėtai įgijo ir, G. Ž. sutinkant, neteisėtai laikė šio sodyboje bei savo namuose (duomenys neskelbtini), ir jas platino:

1.3.2. 2021 m. birželio 10 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), už 30 eurų pardavė J. Š. 1,840 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,580 g amfetamino;

1.3.3. bei nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. birželio 10 d., 17.20 val., (duomenys neskelbtini), ir tyrimo nenustatytose vietose ne mažiau kaip per 3 kartus davė R. Ž. ir G. Ž. neatlygintinai vartoti tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį minėtų narkotinių, psichotropinių medžiagų, bet ne mažiau kaip 13,097 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 4,097 g amfetamino, ir ne mažiau kaip 8,294 g kanapių (antžeminių dalių), likusias narkotines, psichotropines medžiagas – 40,031 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 2,214 g amfetamino ir 4,025 g metamfetamino, 25,016 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 8,147 g amfetamino, ir 3,780 g kanapių (antžeminių dalių) laikė G. Ž. sodyboje, o tris tabletes, savo sudėtyje turinčias 0,457 g MDMA, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. birželio 10 d. 18.40 val. – 22.53 val., kuomet kratų metu policijos pareigūnai šias medžiagas rado ir paėmė.

1.4. R. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir padėjėju G. Ž., neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas platinti:

1.4.1 žinodamas, kad D. K. nuolat iš E. P. įgyja narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas su G. Ž. sutikimu laiko G. Ž. sodyboje (duomenys neskelbtini), jas platina bei vartoja, nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. birželio 10 d., 17.20 val., D. K., susitarusio dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų pirkimo iš E. P., nurodymu, jis – R. Ž., (duomenys neskelbtini) mieste, iš E. P. ne mažiau kaip tris kartus paėmė D. K. nupirktas psichotropines medžiagas amfetaminą, metamfetaminą, MDMA ir narkotinę medžiagą kanapes (antžemines dalis) –tyrimo metu tiksliai nenustatytą šių medžiagų kiekį, bet ne mažiau kaip 40,031 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 2,214 g amfetamino ir 4,025 g metamfetamino, ne mažiau kaip 39,953 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 12,824 g amfetamino, ne mažiau kaip tris tabletes, savo sudėtyje turinčias 0,457 g MDMA, ne mažiau kaip 12,074 g kanapių (antžeminių dalių), šias medžiagas automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvežė iš (duomenys neskelbtini) miesto į G. Ž. sodybą (duomenys neskelbtini), D. K. tolimesniam platinimui ir vartojimui - taip tikslu platinti neteisėtai gabeno ir gabenimo metu su savimi neteisėtai laikė minėtas narkotines, psichotropines medžiagas.

1.5. Taip pat jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti: nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. birželio 10 d., 17.20 val., (duomenys neskelbtini), ir tyrimo nenustatytose vietose, ne mažiau kaip per tris kartus iš D. K. įgijo – neatlygintinai gavo sau vartoti tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų, bet ne mažiau kaip 13,097 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 4,097 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ir ne mažiau kaip 8,294 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); šias medžiagas pats vartojo ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), bei automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. birželio 10 d., 18.45 val. – 23.45 val., kuomet kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šiose vietose laikytus 13,097 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 4,097 g amfetamino ir 8,294 g kanapių (antžeminių dalių).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių už jų padarytus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1, 3 dalyse

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo ir jų bendrinimo taisyklių nepažeidė. Pažymima, kad, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas bei teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu išsamiai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K- 429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016).

10. Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems E. P., D. K. ir R. Ž. už jų padarytas atskiras nusikalstamas veikas, motyvuotai paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Taip pat teismas bausmes tinkamai tarpusavyje subendrino, taikydamas bausmių apėmimo bendrinimo būdą, kuomet griežtesne bausme apimamos švelnesnės bausmės. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas aplinkybes, t. y. buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės (BK 54 straipsnio 2 dalis).

11. BK 260 straipsnio 1–3 dalių sankcijose įtvirtinta alternatyvių bausmių neturinti bausmės rūšis – laisvės atėmimas: BK 260 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, BK 260 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų; BK 260 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. BK 258 straipsnio 2 dalis numato baudos arba arešto bausmes, BK 259 straipsnio 1 dalis – baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes, BK 259 straipsnio 2 dalis – viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmes. Kadangi nuteistieji švelninti prašo tik laisvės atėmimo bausmes, paskirtas už BK 260 straipsnio 1, 3 dalyse numatytus nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi baudžiamojo įstatymo pažeidimų, apygardos teismui skiriant apeliantams bausmes už kitus jų padarytus nusikaltimus (BK 258, 259 straipsniai), plačiau pasisako tik dėl paskirtų laisvės atėmimo bausmių pagrįstumo.

14. Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymą turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), o nuteistieji D. K. ir R. Ž., veikdami tiesiogine tyčia, padarė baigtus sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 d.), nusikalstamos veikos įvykdytos, siekiant įgyti neteisėtos turtinės naudos. Apygardos teismas nustatė vieną nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nuteistųjų D. K. ir R. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog inkriminuotą sunkų nusikaltimą jie padarė, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nuteistasis D. K. – dar ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Iš baudžiamojoje byloje esančios E. P. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas 3 kartus, teistumas yra išnykęs. Nors skunde apeliantas teigia, kad už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teistas nebuvo bei už kitas veikas buvo teistas prieš 11-15 metų, vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu E. P. buvo pripažintas kaltu padaręs savo pobūdžiu panašias nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir už tai jam buvo paskirta baudos bausmė, kurios dalis vėliau buvo pakeista į viešųjų darbų bausmę. Kaip atlikęs bausmę iš probuojamųjų asmenų registro jis išregistruotas 2016 m. liepos 25 d. E. P. praeityje baustas ir administracine tvarka, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Per paskutinius 5 metus (2022 m. gruodžio 13 d. duomenimis) baustas 23 kartus, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, nesumokėtų baudų suma – 1653 eurai (12 t., b. l. 1–21, 22). Todėl E. P., nors jo teistumas yra išnykęs, jau yra baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o jo veikimo mastas, nepaisant atliktos švelnesnės (viešųjų darbų) bausmės, didėja – nagrinėjamoje byloje jis pripažintas kaltu už neteisėtą disponavimą didesniais narkotinių medžiagų kiekiais, turint tikslą jas platinti. Tokia nuteistojo charakteristika sudaro pagrindą jo atžvilgiu, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, taikyti griežtesnes poveikio priemones. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuteistojo E. P. gaunamas legalias pajamas, t. y. jis pagal darbo sutartį nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, todėl galima daryti išvadą, kad nuteistasis neieško legalių būdų gauti lėšų pragyvenimui, savo turtinę gerovę siekia užsitikrinti neteisėtais būdais.

18. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo E. P. norą ir siekį grįžti į normalų gyvenimą, nebevartoti narkotinių medžiagą, tai, kad jis bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi bei prisidėjo prie minėtų veikų išaiškinimo, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, labiau įprastos, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę. Nepagrįstai nuteistasis E. P. skunde, aptardamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumus, lygina baudžiamajame įstatyme nustatytų už pavojingesnių nusikaltimų, nei numatyta BK 260 straipsnyje, sankcijų ribas, kadangi pabrėžiama, jog teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

19. Iš D. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje Lietuvos Respublikoje teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, be to 6 kartus teistas užsienyje (už veikas nuosavybei). Paskutinį kartą apeliantas teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2022 m. gruodžio 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, paskirtos bausmės neatlikęs. Nuteistasis D. K. praeityje baustas ir administracine tvarka. Be to, byloje nėra duomenų apie nuteistojo gaunamas legalias pajamas, t. y. jis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas. Dėl to spręstina, kad pastarasis neieško legalių būdų gauti lėšų pragyvenimui, savo turtinę gerovę siekia užsitikrinti neteisėtais būdais. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu dėl nusikalstamų veikų visiškai prisipažino ir gailisi padaręs šias veikas. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe, taip pat turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu. Pastarosios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nenorintį laikytis įstatymų bei taisytis, priešingai – apelianto daromi nusikaltimai sunkėja.

22. Atsakant į nuteistojo D. K. skundo argumentus, kad jo izoliavimas nuo visuomenės prieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir tikslams, pabrėžiama, kad jis, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė pavojingą sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimu, pas jį buvo rasta kelios rūšys psichotropinių medžiagų bei vienos rūšies narkotinė medžiaga. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien jau šios aplinkybės byloja apie poreikį siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, D. K. atžvilgiu taikyti rimtas ir efektyvias sankcijas. Manytina, kad, siekiant sulaikyti asmenį nuo panašių nusikaltimų darymo, nuteistajam turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamoje byloje D. K. parinkus kitos rūšies, nei laisvės atėmimas, bausmę, būtų formuojama nebaudžiamumo praktika, kuri nebūtų suderinama nei su teisingumo principų reikalavimais, nei su kitų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimu, todėl teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamoje situacijoje, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nėra teisingas, jo pagalba teisėsaugai ignoruojama ar sumenkinama. Taigi konstatuojama, jog nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas D. K. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas tinkamą bausmės tikslams pasiekti.

23. Iš R. Ž. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs. Paskutinį kartą apeliantas teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2022 m. sausio 13 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs. Nuteistasis R. Ž. praeityje baustas ir administracine tvarka. Be to, byloje nėra duomenų apie nuteistojo gaunamas legalias pajamas, t. y. jis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Todėl galima daryti išvadą, kad pastarasis neieško legalių būdų gauti lėšų pragyvenimui, savo turtinę gerovę siekia užsitikrinti neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu dėl nusikalstamų veikų visiškai prisipažino ir gailisi padaręs šias veikas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Pastarosios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nenorintį laikytis įstatymų bei taisytis.

26. Apibendrinant pirmiau aptartus apeliacinių skundų argumentus, pabrėžiama, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra skirtos tinkamam teisingumo principo įgyvendinimui baudžiamajame procese užtikrinti. Bausmė visų pirma turi atlikti nubaudimo ir asmens pataisymo funkciją, kuri sukels tam tikrus nuteistojo elgesio pokyčius, o bausmę skiriantis teismas privalo atrasti tinkamą santykį tarp skiriamos bausmės dydžio ir šia bausme siekiamų tikslų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenukrypo nuo esminių bausmei skirti taikomų proporcingumo ir teisingo nubaudimo principų. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-689/2018). Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nuteistiesiems paskirtas bausmes, vertino tiek veikų pavojingumą, tiek kaltininkų asmenybes, jų socialinius ryšius, tiek ir visuomenės interesus šiuo konkrečiu atveju. Nors teismas detaliau neaptarė nuteistųjų bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjimo išaiškinti nusikalstamas veikas aplinkybių, tačiau nuosprendyje tai pažymėjo, atkreipė dėmesį, tačiau šių aplinkybių nelaikė išskirtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti tiek apeliantui R. Ž., tiek kitiems nuteistiesiems švelnesnes, negu numatyta BK 260 straipsnio atitinkamų dalių sankcijose, bausmes.

27. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai slapta sekė nuteistuosius ir fiksavo jų susitikimus su kitais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo, kontroliavo ir fiksavo elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją – nuteistųjų pokalbius ir susirašinėjimą su įvairiais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo, tarpusavio susitikimų ir pan. Taip pat buvo apklausti liudytojai, kurie nurodė atitinkamą informaciją, susijusią su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apie byloje nustatytas nusikalstamas veikas be nuteistųjų parodymų neturėjo jokių kitų duomenų. Kita vertus, nuteistųjų prisipažinimą apie jiems inkriminuotų veikų padarymą, įvardijant ir kitus asmenis (kitus nuteistuosius), su kuriais jie bendravo ir pirko arba pardavė narkotines, psichotropines medžiagas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Todėl, esant išdėstytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistųjų procesinio elgesio – nuoširdaus prisipažinimo ir tam tikrų duomenų įvardijimo bei paskyrė jiems aiškiai neteisingas bausmes.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, vertindamas nuteistuosius charakterizuojančių ir nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju BK 260 straipsnio 1, 3 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, ir todėl pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Daryti kitokią išvadą apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, dėl šių aplinkybių apklaususi tiek nuteistąjį E. P., tiek kaip liudytoją nuteistojo sutuoktinę J. P., nustatė, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog minėtos piniginės lėšos yra gautos iš nusikalstamos veikos, todėl turi būti konfiskuotos pagal BK 72 straipsnio nuostatas.

31. Nuteistasis E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė narkotines ir psichotropines medžiagas vartojęs tiek pats, tiek pardavinėjęs kitiems. Per dvi dienas uždirbdavęs apie 100 eurų. Jis dar uždirba iš automobilių detalių pardavinėjimo, nes nusiperka automobilius, ardo ir dalis pardavinėja. Taip pat automobilius nusiperka ir pardavimui. Tai jo neoficialios pajamos. Oficialių pajamų neturi. Nežino, kiek uždirba per mėnesį iš narkotinių medžiagų pardavinėjimo ir kiek iš detalių pardavinėjimo. D. K. iš jo pirkdavo amfetamino, kanapių, „ratų“. D. amfetaminą ir žolę parduodavo po 10 eurų, „ratus“ po 5 eurus. Kokį konkrečiai gaudavo pelną iš parduotų narkotikų, įvardyti negali, tačiau jis nebuvo didelis, nes dažnai ir pats vartodavo amfetaminą (12 t., b. l. 48–50, 53–58, 67–71; 14 t., b. l. 137–141).

32. Tai, kad nuteistasis E. P. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis patvirtino ir kiti nuteistieji – D. K. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš E. narkotikus pirkdavo vieną kartą per savaitę ar per dvi. Pas E. 1 gramo kanapių ir „vitamino“ kaina buvo 10 eurų. Iš E. perkant didesnius kiekius maždaug 30-50 ir daugiau gramų, narkotikus įsigydavo po 7 eurus už 1 gramą. Kai pirkdavo maždaug 50 gramų amfetamino, jis buvo susuktas į apvalų paprastą polietileninį maišiuką. E. mokėdavo grynais pinigais, imant narkotikus iš karto už juos sumokėdavo (14 t., b. l. 137–141). Taip pat ir nuteistasis R. Ž. patvirtino, jog D. K. amfetaminą, tabletes, kanapes atveždavo jiezniškis, vadinamas Z., Facebook pasivadinęs E., pavardė lyg P. ar P1. E. pas D. K. atvažiuodavo per savaitę 2 kartus ar rečiau. E. pinigus pasiimdavo iš D. K. arba juos paduodavo pats D. K.. Z. pats atvažiuodavo pas D. į namus ir tuo metu pasiimdavo pinigus už parduotus narkotikus. Z. atvažiuodavo pasiimti pinigų kartą ar du kartus į savaitę, pasiimdavo įvairiomis sumomis. Kartą už savaitę buvo pasiėmęs ir 5000 eurų. Kai imdavo narkotikus iš Z. pas jį namuose yra matęs pakankamai didelius kiekius narkotikų. Jis iš Z. per savaitę parveždavo ne mažiau kaip 4 „rutulius“ amfetamino, t. y. 400 gramų (14 t., b. l. 137–141). Narkotikų pirkimo iš E. P. faktas patvirtintas ir liudytojų V. Ž., K. B., V. D., T. R., A. T. parodymais.

34. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. P. parodė, kad iki kol sutuoktinį sulaikė, ji nieko nežinojo apie jo platinamas narkotines medžiagas. Ji pati dirba degalinės „V“ operatore klientų aptarnavimo specialiste, 2020 m. dirbo ten pat. Darbo užmokestis apie 1 300 – 1 400 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius. Kitokių pajamų šaltinių ji neturi, į užsienį padirbėti išvykusi nebuvo. Nekilnojamojo turto neturi. Šeimoje dar yra du sūnūs 20 ir 21 metų, kurie gyvena kartu, tačiau dirba ir prisideda prie šeimos biudžeto. Sutuoktinis dirbo nelegaliai statybose, taip pat perka, ardo ir perparduoda automobilius, buvo išsinuomojęs aikštelę ir garažą automobiliams remontuoti. 2020 metai patenka į tą laikotarpį, kai sutuoktinis be darbo sutarties dirbo statybose. Biudžetas šeimoje yra bendras. Sutuoktinio pajamos kas mėnesį iš darbo statybose ir veiklos su perkamais-parduodamais automobiliais panašios į jos, E. P. į užsienį užsidirbti išvykęs nebuvo. Butas, kuriame šeima gyvena, nuomojamas, nuomos mokestis sudaro apie 350 eurų mėnesiui. Atliekant bute kratą, ji dalyvavo, nežino apie rastą tabletę, namuose daug vaistų. Taip pat kratos metu rasti pinigai – jos rankinėje 7 100 eurų, 1 200 Norvegijos kronų, ir kita vyro valiuta. Rankinėje laiko pinigus, kuriuos susitaupė savo dantų taisymui, rankinę su pinigais, eidama į darbą, nešasi su savimi ir darbe pasideda į seifą. 7 100 eurų susitaupė maždaug per tris metus savo dantų taisymui, turi banko išrašus, patvirtinančius kiekvieną mėnesį nuimamas pinigines sumas. Laikyti pinigus ne sąskaitoje, o su savimi jai atrodo saugiau. Dantų taisymo nepradėjo, nes neužtenka sumos, reikia surinkti 10 000 eurų. Vyras žinojo apie jos tikslą sutaupyti pinigų. Vyro pinigus taip pat nešasi į darbą padėti į seifą, nes pinigai bendri. Sutuoktinis automobilius pirkdavo pagal skelbimus ir parduodavo Lietuvoje, dėdavo skelbimus arba parduodavo turguose, į užsienį nevažinėjo. Vyro uždarbis apie 1 000 eurų su trupučiu per mėnesį, skaičiuojant uždarbį statybose ir iš automobilių remonto ir pardavimo veiklos. 7 100 eurų ji sutaupė per 3 metus, lėšas iš sąskaitos nuiminėdavo įvairiomis sumomis – po 40, 60, 80, 30, 240, 100, 260 eurų, išrašai iš banko tai patvirtina. Kai sutuoktinį sulaikė, ji nustojo taupyti. Didesnes pinigų sumas buvo nuėmusi 4-5 kartus, kai sesuo iš Norvegijos pervesdavo jai už savo dviejų dukrų, kurias ji augino, priežiūrą. Taip sesuo prisidėdavo prie savo vaikų išlaikymo. Sesers dukros pas liudytoją gyveno apie pusantrų metų, maždaug nuo 2017 metų iki 2019 metų vidurio. 2020 metais sesuo jau nepervedinėdavo pinigų iš Norvegijos, tik grįždama iš Norvegijos parvežė ir jai atidavė 1200 Norvegijos kronų, kurios irgi buvo rankinėje prie kitų pinigų. Iš kur pas sutuoktinį buvo piniginės lėšos kita valiuta, nežino. Turėjo pirkinių grynais pinigais 2019 – 2020 metais, pirko baldus, automobilį (500 eurų sumai), jį pardavė, pirko kitą automobilį (nepamena už kiek). Pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, nes išsigando, pirmą kartą dalyvavo teismo posėdyje. Iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo nieko nežinojo apie vyro nusikalstamą veiklą, nieko nebuvo radusi, jokio įtarimo nebuvo. Jis dirbo statybose (duomenys neskelbtini), grįždavo vėliau, kai ji išvažiuodavo į darbą. Važiuodavo į darbą į (duomenys neskelbtini) automobiliu ir grįždavo automobiliu.

35. Teismo posėdžio metu prie bylos buvo pridėti liudytojos pateikti dokumentai – J. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai iš AB „Swedbank“, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. debeto apyvarta 6 950, 43 eurų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. debeto apyvarta 6 970, 60 eurų.

36. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis E. P. parodė, kad 106 JAV dolerius ir 400 Anglijos svarų gavo iš Kazachstano piliečio, kuriam pora mėnesių iki suėmimo buvo pardavęs automobilį, jis sumokėjo 400 svarų ir 1 000 JAV dolerių. Nuteistasis 900 JAV dolerių iškeitė, o 100 JAV dolerių, o taip pat 400 Anglijos svarų – padėjo prie žmonos taupomų pinigų. Minėti pinigai – tai jo asmeniniai pinigai. Automobilyje turėjo apie 1 000 eurų, kurie buvo apyvarta nuo automobilių, kažkokia dalis buvo ir už narkotikus, tačiau tikrai ne visi pinigai. Nuteistasis nurodė niekada nevaikščiojęs be pinigų, visada su savimi turėjo pinigų, kartais ir didesnes sumas. Tie pinigai buvo bendri, nebuvo atskirta, už ką jie gauti – už narkotikus ar už automobilius, gaudavo pinigų ir įsidėdavo į piniginę. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje niekas nesiaiškino apie tuos pinigus, niekas nuteistojo neklausė, iš kur tie pinigai, o žmona atsisakė duoti parodymus teisme. 1 260 eurų rasti automobilyje, 400 svarų sterlingų ir 106 JAV doleriai yra jo pinigai, kita suma yra sutaupyta žmonos.

37. Nors nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu netaikyti turto konfiskavimo kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastiems 7 100 eurų, 400 Anglijos svarų sterlingų, 106 JAV dolerių bei 1 200 Norvegijos kronų, nurodydamas, kad jie rasti asmeninėje žmonos rankinėje, iš kurių tik 400 Anglijos svarų sterlingų ir 106 JAV doleriai yra jo, o kita suma – 7 100 eurų ir 1 200 Norvegijos kronų yra sutaupyti žmonos, taip pat teigia, kad BK 72 straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai, sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų tiek nuteistojo E. P., tiek jo sutuoktinės J. P. parodymus, sprendžia, kad nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konfiskuojant pinigines lėšas, kaip gautas iš nusikalstamos veikos, yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas vertėsi neteisėta prekyba uždraustomis medžiagomis ir iš to gavo neteisėtų pajamų. Kaip minėta, tiek kiti nuteistieji, tiek liudytojai patvirtino šią aplinkybę, jos neneigia ir pats nuteistasis, kuris papildomai nurodo, kad pajamas dar gaudavo ir iš darbų statybose bei automobilių remonto ir pardavimo. Tačiau, kaip matyti iš nuteistųjų D. K. ir R. Ž. parodymų, E. P. disponavo gana didelėmis sumomis, gautomis platinant narkotines medžiagas, nuteistieji taip pat nurodė pirkę iš apelianto pakankamai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kaip patvirtino ir pats E. P., jis legalių pajamų neturėjo, duomenų apie legalų apelianto pajamų šaltinį nėra gauta ir baudžiamojoje byloje.

38. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo sutuoktinė J. P. dalyvavo pareigūnams atliekant kratą jų gyvenamojoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad namuose rasti pinigai priklauso jiems su sutuoktiniu bendrai, ten yra tiek jos, tiek jo santaupos. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ji pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš sutuoktinį ir parodymus duoti atsisakė. Todėl teismas, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostata, pagrįstai analizavo jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie šeimos turtinę padėtį, pajamas ir jai žinomus jų šaltinius bei kratos metu rastų pinigų priklausomybę. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų J. P. parodymų nustatyta, kad E. P. legalių pajamų neturėjo, kažkiek uždirbdavo nelegaliai dirbdamas statybose bei perparduodamas automobilius, kokios buvo jo pajamos – negali pasakyti; jai nebuvo žinomas faktas, kad jos sutuoktinis pardavinėja narkotikus, jų namuose nebuvo radusi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja apelianto sutuoktinė J. P. jau aiškino, kad dalis piniginių lėšų, rastų jų namuose – 7100 Eurų priklauso jai, tai yra jos dantų sutvarkymui skirtos santaupos, kurias ji sutaupė per 3 metus. Nors liudytoja pateikė sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad ji 2019–2020 metais jos debeto apyvarta sudarė 13921,03 eurų, teisėjų kolegija, vertindama liudytojos parodymus apie jos asmeniškai sutaupytas lėšas, analizavo ir kitus byloje surinktais įrodymais nustatytus duomenis apie kratos metu rastų piniginių lėšų priklausomybę.

39. Iš J. P. parodymų seka, kad bylai aktualiu laikotarpiu jos pajamos per mėnesį sudarė 1 300 – 1 400 eurų, panašią sumą gaudavo ir sutuoktinis iš abiejų veiklų – statybų ir automobilių remonto bei pardavimo. Liudytoja nurodė tuo laikotarpiu turėjusi ir išlaidų gana dideliems pirkiniams, tokiems kaip baldai, automobilis. Taip pat iš jos parodymų matyti, kad jie gyveno nuomojamame bute, nuomos mokestis buvo apie 350 eurų, nuteistasis E. P. automobilių laikymui ir remontui nuomojo aikštelę ir garažą. Liudytoja nurodė ir tai, kad šeimoje pusantrų metų gyveno dvi sesers dukros, kurias ji augino ir prižiūrėjo, kadangi sesuo buvo išvykusi į užsienį, be to, šeimoje dar buvo du pilnamečiai sūnūs, kurie taip pat gyveno su jais, nors dirbo savarankiškai. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, esant nurodytai liudytojos J. P. ir nuteistojo E. P. šeimos finansinei situacijai, J. P. galimybės sutaupyti 7100 eurų nėra realios. Atsižvelgtina ir į tai, kad detalios aplinkybės apie piniginių lėšų priklausomybę nurodytos, tik teismui priėmus sprendimą jas konfiskuoti, kaip įgytas iš nusikalstamos veikos, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kratos metu rastų piniginių lėšų priklausomybė, jei buvo tokia, kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė J. P., nebuvo detalizuota. Nelogiškas bei negyvenimiškas yra ir liudytojos J. P. aiškinimas, kodėl, jos tvirtinimu, trejus metus taupyti pinigai bei kitos gana nemažos šeimos piniginės lėšos buvo laikomi rankinėje – eidama į darbą degalinėje, pastarąją saugumo sumetimais pasiimdavo su savimi ir, kol dirbdavo, pasidėdavo darbo vietoje esančiame seife. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paklausus, iš kur rankinėje buvo 1200 Norvegijos kronų, J. P. tvirtino, kad šią sumą už dukterų priežiūrą parvežė sesuo, grįždama iš Norvegijos, šios aplinkybės anksčiau baudžiamosios bylos procese ji nebuvo nurodžiusi. Todėl J. P. parodymai apie kartos metu rastų pinigų šaltinius atmestini, kaip duoti siekiant išvengti jų konfiskavimo.

40. Įvertinus visumą byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių duomenų, nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. P. gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos įvairia valiuta, o taip pat kratos jo automobilyje rasti pinigai yra jo nusikalstamų veiksmų rezultatas, todėl pagrįstai konfiskuoti (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Nuteistasis E. P. neteisėtai disponavo tiek kelių rūšių labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, tiek narkotinėmis medžiagomis, pakankamai ilgą laiko tarpą užsiėmė jų platinimu, disponuodavo didelėmis pinigų sumomis, o tai patvirtina, kad apeliantas iš nusikalstamos veiklos gavo neteisėtas pajamas.

41. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas numato pareigą konfiskuoti turtą, gautą iš byloje konstatuotos konkrečios nusikalstamos veikos. Vienas iš esminių turto konfiskavimo tikslų – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, kas reiškia, kad, pirmiausiai pinigų suma, kuri yra pripažįstama nusikalstamų veikų rezultatu, yra konfiskuojama iš naudos gavėjų, o tai nagrinėjamu atveju ir yra padaryta. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažinta ir nuspręsta konfiskuoti iš E. P. kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastus bei paimtus grynuosius pinigus: 7 100 eurų, 1 200 Norvegijos kronų, 400 Anglijos svarų sterlingų, 106 JAV dolerius, taip pat iš E. P. automobilio „BMW 525“ paimtus 1 260 eurų. Pažymėtina, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti minėtas pinigines lėšas iš nuteistojo yra teisingas, todėl jo naikinti apelianto skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

42. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. Ž. valstybė patyrė 33,33 Eur išlaidų.

43. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K- 118- 489/2019, Nr. 2K- 135-693/2019). Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 102- 222/2016, Nr. 2K- 152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

44. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Ž. yra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam R. Ž. gynėjas paskirtas, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje duomenų apie nuteistojo R. Ž. turtinę padėtį nėra, kaip ir duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors turtu. Atsižvelgtina ir į tai, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistasis R. Ž. turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybė sumokėti nurodytą sumą bus apsunkinta. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistojo R. Ž. išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistųjų E. P., D. K., R. Ž. apeliacinius skundus.

Netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.