Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 d. ir 260 straipsnio 1 d., 259 straipsnio 2 d., vadovaujantis 63 straipsnio 2, 5 dalimis, 2 punktu – paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2025 m. sausio 10 d., pabaiga – 2027 m. balandžio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertino ir tai, kad nuteistasis iš viso teistas 10 kartų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nusikalstamas elgesys pradėjo formuotis paauglystėje. Fiksuoti trys smurtiniai nusikaltimai, iš jų vienas prieš sutuoktinę, su kuria planuoja gyventi būdamas laisvėje, sutuoktinė taip pat teista už smurtą prieš jį. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos lengvesnio pobūdžio drausminės priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikaltimus. Nuteistajam būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, vykdė veikas susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais, baustas ir administracine tvarka. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis teigė, kad, jeigu reikia, galėtų sudalyvauti psichiką veikiančių medžiagų prevencijos užsiėmimuose, vis dėlto aprašytas priklausomybių prevencijos grupės grįžtamasis ryšys kelia susirūpinimą dėl nuteistojo motyvacijos bei dalyvavimo, kadangi pastebėta, kad nuteistasis priklausomybės nelaiko neigiamu dalyku, stokoja suvokimo, neišreiškė iniciatyvos ir individualios konsultacijos metu, motyvacija liko išorinė. Interviu metu teigė, kad jis sugeba atpažinti problemas kurios įtakoja jo nusikalstamą elgesį, tačiau atsakomybę už padalytus nusikaltimus prisiima dalinai, dalį jos perkelia ant aplinkos įtakos jam, netinkamą žmonos elgesį, draugus. Nuteistajam būdingas padidintas dirglumas ir neadekvačios reakcijos išprovokuotos fizinio smurto pasireiškimu - pasekmė nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Analizuodamas savo gyvenimo situaciją, nuteistasis išlieka paviršutiniškas, stokojantis atviro bei gilesnio savo situacijos analizavimo, jam būdingi nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių tenkinimą. Nuteistasis šiuo metu atliko nedidelė bausmės dalį, tik pradėjo dalyvauti tam tikrose resocializacijos priemonėse ir matomas poreikis jas tęsti. Komisija nutarė, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 str. nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija nusprendė netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad D. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net dvidešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ką tinkamai konstatavo ir Komisija skundžiamu nutarimu.Vis tai atskleidžia per menką nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Iš Socialinio tyrimo išvados bei Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis tik nuo 2025 m. balandžio 25 d. įkalinimo įstaigoje dirba, ir nors teisės pažeidėjas šiuo metu noriai dirba, suvokia darbą kaip privalumą, tačiau vis viena spręstina, jog jo požiūris į darbą nėra vienareikšmis. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad būdamas laisvėje nuteistasis neturėjo stabilios darbinės patirties, tai yra pasižymėjo ilgais nedarbo laikotarpiais ir trumpais išdirbtais laikotarpiais. Nors pats nuteistasis skunde nurodo, kad toks jo santykis su darbu buvo tik todėl, kad vietoje, kurioje jis gyveno nebuvo daug galimybių įsidarbinti, vis tik toks nuteistojo savęs pateisinimas, teismo vertinimu, yra neigiamas, juo labiau, kad nuteistojo nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu, kas tik atskleidžia, jog nuteistasis neieškojo legalių pragyvenimo šaltinių. Be kita ko iš nuteistojo kriminalinės istorijos matyti ir tai, kad dėl finansinės naudos siekimo jis buvo teistas ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje, o būtent už vagystes užsienio šalyse teistas net šešis kartus, o Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nustatyta, kad pats nuteistasis nurodė, jog vogdavo nes neturėdavo iš ko išgyventi. Taigi, kol kas nestabilus nuteistojo požiūris į darbą, vis dar išlieka viena iš probleminių sričių, neleidžiančių spręsti, jog lygtinis paleidimas jau būtų efektyvus. Be to, nors nuteistasis kaip išskirtinai teigiamą aplinkybę skunde nurodo, kad jis įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau teismas šios aplinkybės išskirtine nelaiko, nes kiekvienas darbingo amžiaus visuomenės narys, siekdamas save išlaikyti ir prisidėti prie valstybės egzistavimo privalo užsiimti darbine veikla.

Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos lengvesnio pobūdžio drausminės priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikaltimus. Nusikaltimus dažniausiai atlikdavo vienas. Nusikaltimai baigti, tyčiniai, savanaudiški. Veikos nebuvo atsitiktinės, o jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Savo poreikius iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų, nuteistasis vykdė veikas susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą save realizuoti visuomenei priimtinais būdais. Nors skunde nuteistais nurodo teigiamai save apibūdinančius veiksnius, jų egzistavimu teismas neabejoja, tačiau jie nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, ypač, kai, šiuo metu, dar nėra fiksuota akivaizdi nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, kurią sąlygoja vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, jog nuteistasis vartodavo narkotines medžiagas, buvo periodų kada vartojo ir intraveninius narkotikus, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nors ir dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose skirtuose narkomanijos prevencijai, tačiau į juos pilnai neįsitraukė buvo pasyvus, kas teismui leidžia spręsti, jog šios probleminės srities nuteistasis nepripažįsta ir jos nekoreguoja, nors nusikalstamos veikos, dėl kurių jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, būtent ir yra susijusios su psichoaktyviomis medžiagomis. Šios probleminės srities nekoregavimas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį negebantį mokytis iš ankstesnio patyrimo ir nesiekiantį nusikalstamo elgesio korekcijos, o priešingai linkusį minimalizuoti nusikalstamo elgesio raišką. Teismas sprendžia, kad tik tikslingos ir ilgalaikės intervencijos bei dalyvavimas tikslinėse grupėse, siekiant valdyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, būtų pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kai šiuo metu, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą nustatytas nėra ir tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Tokiu būdu negalima spręsti, jog taikomo lygtinio paleidimo atveju, probacija jau būtų efektyvi, šiuo metu pritartina Komisijai, kad dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, tik sistemingas elgesio pokytis būtų pagrindas tokiai išvadai.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo D. K. elgesyje nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priešingai teismas sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, sistemingai kreipiant nuteistojo elgesį teigiama linkme, siekiant, kad nuteistasis būtų tiek paveiktas, jog būdamas laisvėje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. K. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.