Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gyčio Večersko ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. D. (B. D.) ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo B. D. (B. D.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir B. D. (B. D.) paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. D. (B. D.) skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalino sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. birželio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir B. D. (B. D.) skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį atlikta bausmė nuo jos faktinio atlikimo pradžios iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 20 d. bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 15 d. 4.15 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 13.15 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš B. D. (B. D.) V. S. naudai priteista 300,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

UAB „O.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš B. D. (B. D.) UAB „O.“ naudai priteista 35,76 eurai turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo B. D. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis B. D. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo paties kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo ir prokurorės apeliacinių skundų turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistasis B. D. prašo skirti jam švelnesnę bausmę ir nurodyti ją atlikti atvirojoje kolonijoje, o prokurorė apeliaciniame skunde prašo griežti B. D. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo ir prokurorės apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis B. D. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmes bei tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse, todėl bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Tinkamai subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatas.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

10. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, B. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis, subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir B. D. paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, 9 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį paskirta bausmė ir B. D. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

11. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama bauda, arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas parinkdamas B. D. už atskiras nusikalstamas veikas bausmės rūšis ir jų dydžius, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino padaręs įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir B. D. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (praeityje teistas septyniolika kartų, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes, turto sunaikinimą ar sugadinimą) (2 t., b. l. 5–21), jo baustumas administracine tvarka (2 t., b. l. 40–44) bei tai, kad nuteistasis atlieka bausmę laisvės atėmimų vietų įstaigoje. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, taip pat ir pati griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, taip pat ir šios bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau įvertinus, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas aštuonioliktą kartą. Taigi, teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. Akivaizdu, kad B. D. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad B. D. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, įvertinus jauną nuteistojo amžių (gim. 1999 m.), darytina išvada, kad apylinkės teismo už atskiras nusikalstamas veikas parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydžius šiek tiek didesnius nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimumas, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Pripažinti, kad už vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą apeliantui paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek B. D. tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam B. D., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pasirinkdamas bausmių bendrinimą BK 63, 65 straipsnių nuostatomis, bendrinimo pažeidimų padarė.

13. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad dėl jam paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės, jis negalės ištrūkti iš neigiamos socialinės aplinkos ir pasitaisyti, nes šiuo metu jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namų atvirojoje kolonijoje ir turi galimybę dirbti, kur yra vertinamas darbdavio ir darbas daro jam teigiamą poveikį, reguliariai lanko anoniminių alkoholikų grupių susitikimus, nutraukė bet kokius ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pastangas pasitaisyti, vis tik bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad B. D. praeityje yra net septyniolika kartų teistas, teistumai neišnykę, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas padarė netrukus po to, kai buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (2022 m. balandžio 1 d.), todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. D. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo griežti nuteistajam B. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir B. D. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalino sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. birželio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus ir apylinkės teismo motyvus dėl bausmių už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskyrimo, pažymi, kad nors skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu B. D. paskirtos bausmės yra ženkliai švelnesnės, nei apeliaciniu skundu prašo prokurorė, tačiau įvertinusi padarytų nusikaltimų pavojingumą, stadiją, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, aptartas šios nutarties 12-13 punktuose, teisėjų kolegija spendžia, jog keisti nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį nėra pagrindo.

16. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotos tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir priežastys, tiek nuteistojo veiksmų pavojingumas, padaryta žala, kaltė ir asmenybė, įvertintos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, taip pat prokurorės skunde pabrėžiamos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų darymo sistemingumo bei tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas nuteistasis padarė nepraėjus nei mėnesiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus bausmę. Nuteistasis yra jauno amžiaus (gim. 1999 m.), kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, taip prisidėdamas prie operatyvaus baudžiamojo proceso, dėl savo veiksmų nuoširdžiai apgailestavo, laisvės atėmimo vietų įstaigoje įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, suprato savo nusikalstamo elgesio priežastis, t. y. alkoholio įtaką ir ėmėsi aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti, lanko anoniminių alkoholikų būrelį „Tikslas“, atsisakė alkoholio ir nutraukė ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, o būtent tai, teisėjų kolegijos nuomone, ir įtakojo jo nusikalstamos veikos padarymą. Taigi, išvardintos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad nuteistasis išties deda aktyvias pastangas, siekdamas keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl skirti griežtesnę, artimą sankcijos vidurkiui, laisvės atėmimo bausmę būtų neproporcinga padarytoms veikoms bei kaltininko asmenybei. Didesnės bausmės paskyrimas, kaip to reikalaujama prokurorės apeliaciniame skunde, šiuo atveju neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi prokurorės skundas yra atmetamas.

17. Nėra pagrindo tenkinti ir apelianto skundo prašymo paskirti bausmę nuteistajam atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, nustatančios atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis, buvo keičiamos: nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BVK 90 straipsnio redakcija, pagal kurią atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu 2023 sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK redakcija 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija), kurios 35 straipsnyje numatyta, kad į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu). Atsižvelgiant į padarytų veikų sunkumą bei B. D. skiriamos galutinės laisvės atėmimo bausmės terminą (1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė), pagrindo nustatyti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje, vadovaujantis buvusia BVK 90 straipsnio redakcija, ir dabartine BVK 35 straipsnio redakcija, nebuvo. Kita vertus, vadovaujantis galiojančiomis BK nuostatomis pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ir negalėjo parinkti ir nurodyti konkrečios laisvės atėmimo vietos nuteistajam

18. Kaip matyti iš apelianto skundo, jis prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę tam, kad ją galėtų atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija palankiai vertina apelianto pasiryžimą dirbti (tai patvirtina ir jo kartu su skundu pateikta neterminuota darbo sutartis ir teigiama darbdavio charakteristika) bei atlyginti turimus įsiskolinimus tiek antstoliams, tiek ir nukentėjusiesiems, tačiau pažymi, kad apelianto noras laisvės atėmimo bausmę atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo tinkamai parinktą laisvės atėmimo bausmės dydį. Dėl susidariusios teisinės padėties yra kaltas pats nuteistasis, nes nesilaikė visuomenėje egzistuojančios tvarkos, sistemingai darė nusikalstamas veikas. Nuteistasis privalo atlikti bausmę ne ten, kur jis pageidauja ir jam yra patogiau, o kur numato galiojantys teisės aktai.

19. Esant aukščiau išdėstytiems duomenims, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių nuteistojo lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Taip pat nėra pagrindo ir sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas B. D. už nusikalstamą veiką paskyrė per švelnią bausmę. Bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo B. D. ir prokurorės apeliaciniai skundai atmetami.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. sausio3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš B. D. 76,67 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

22. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį apskundė nuteistasis B. D. ir prokurorė. Apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis B. D. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jam buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi (2 t., b. l. 191). Teisėjų kolegija nuteistojo ir prokurorės apeliacinius skundus atmetė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. D. anksčiau teistas eilę kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms apie nuteistojo turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už B. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. D. (B. D.) ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo B. D. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.