- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- 2-65-620/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00467-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5
2020 m. gruodžio 14 d.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo , atsakovas R. S. ,institucija teikianti išvadą byloje: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-619-223/2018, jos ir atsakovo nepilnamečių sūnų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš jos priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnums R. ir H. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės.
Atsakovas su vaikais (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2017-09-27. Pradžioje jie gyveno kartu su atsakovo motina tėvams priklausančiame trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau prasidėjus nesutarimams tarp atsakovo ir jo motinos dėl atsakovo reikiamo dėmesio bei laiko vaikams neskyrimo, nesirūpinimo jais, atsakovas su vaikais išsikėlė gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad šį butą atsakovas išsinuomojo. Jai atvykus aplankyti vaikų, ar juos po bendravimo parvedus atsakovui, į butą neįleidžia, todėl kokios vaikų gyvenimo sąlygos yra bute, jai nežinoma.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name vaikai gyveno iki juos atsakovas išsivežė į (duomenys neskelbtini). Po atsakovo išsikraustymo, ji bute atliko remontą, išmetė senus, sulūžusius atsakovo baldus, įsigijo naujus baldus, buities techniką. Bute yra visi baldai bei daiktai būtini vaikų poreikiams tenkinti, yra sudarytos saugios ir geros sąlygos vaikams gyventi. Po atsakovo išvykimo į (duomenys neskelbtini) ji lankė psichologo konsultacijas, kurios jai padėjo išgyventi ir susitvarkyti su namuose patirtu stresu, įtampa, neigiamais išgyvenimais, emociškai sustiprėti bei išmokė suvaldyti emocijas stresinėse situacijose.
Gyvendami (duomenys neskelbtini), vaikai lankė lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kurį H. galės lankyti ir toliau. Šiame darželyje yra specialiosios paskirties grupės, skirtos vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų. H. 2016 metais buvo diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas ir nuo 2016 metų jam buvo teikiama būtina specialistų pagalba minėtame darželyje ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos vaiko ankstyvosios sveikatos reabilitacijos tarnybos dienos stacionare. Ji su sūnumi kiekvieną dieną papildomai užsiiminėjo atliekant specialistų nurodytus pratimus. Sūnaus užsiėmimai dienos stacionare buvo nutraukti 2017 metų rugsėjo mėnesį, tėvui išsivežus vaikus. H. nuo 2017-10-03 lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario mėnesį H. buvo siųstas į (duomenys neskelbtini), dėl specialiųjų poreikių nustatymo, kur jam nustatytas kalbos ir kalbėjimo sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos. Sūnui būtina logopedinė pagalba, kuri savavališkai atsakovo buvo nutraukta 2017 metų rugsėjo mėnesį, jam pradėta teikti tik nuo 2018 metų spalio mėnesio jo lankomame lopšelyje-darželyje du kartus per savaitę.
Nurodė, jog viena vesdavo abu sūnus į darželį, pas gydytojus, į dienos stacionarą. Konsultuodavosi jų auklėjimo, lavinimo ir sveikatos klausimais su specialistais. Vaiko ankstyvosios sveikatos reabilitacijos tarnybos dienos stacionare dalyvaudavo tėvų mokyme pagal individualią programą, konsultacijose. Šių mokymų dėka įgijo žinių ir praktinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti sūnumis, padėti spręsti jų raidos problemas.
Jiems su atsakovu gyvenant (duomenys neskelbtini), jis vaikų lavinimu, jų sveikata niekada nesidomėjo ir nesirūpino, pas specialistus nesilankė. Ir dabar gyvendamas (duomenys neskelbtini), atsakovas nesugeba pats savarankiškai tinkamai pasirūpinti vaikų sveikata, jų lavinimu, auklėjimu. 2018 metų sausio mėnesį buvo planuojama H. siųsti ankstyvajai reabilitacijai į Druskininkų sanatoriją „Saulutė", tačiau sanatorijoje sūnus nebuvo. Žinodamas, kad R. ir H. buvo skirti geležies preparatai, kuriuos jiems būtina vartoti, šių preparatų sūnums nebedavė ir pakartotinų kraujo tyrimų, kurie gydytojo nurodymu turėjo būti atlikti po 6 mėnesių, neatliko. R. neatlikti pagal amžių reikiami skiepai.
Atsakovas su sūnumis namuose papildomai neužsiima jų lavinimu, neskiria jiems reikiamo dėmesio, nebūna su jais lauke, nelanko renginių. Savo laisvalaikį leidžia prie kompiuterio žaisdamas žaidimus arba žiūri televizorių. Vaikai dažnai aprengiami netinkamais drabužiais, avalyne - per trumpomis rankovėmis, per plonais arba per storais pagal oro sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
R. galėtų pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kuri yra netoli mano namų. Kadangi darbovietėje ji užimta iki 13 val., tai po pamokų turėtų galimybę skirti laiką sūnui. Tokios galimybės atsakovas neturi, nes dirba iki 17 val.
Dėl nuolatinių įvairiausių nepagrįstų priekaištų jai, žeminančio, nepagarbaus bendravimo ir elgesio su ja, vykstančio vaikų akivaizdoje, atvažiavus juos pasiimti, ar grąžinti po pasimatymų, teko ne kartą kreiptis į policijos pareigūnus, o nuo 2019 metų vaikus pasiimti iš darželio, suderinus laiką su socialine darbuotoja.
Atsakovas vaikų nenuveža pas senelius, savo tėvus.
Ieškovės nuomone, vaikų interesus geriau atitiktųjų gyvenamosios vietos nustatymas su ja, nes turi geras, saugias ir ramias vaikams gyventi sąlygas, visada tinkamai rūpinosi ir iki šiol pagal galimybes rūpinasi vaikų sveikata, jų lavinimu, ugdymu, turi tam reikiamų žinių ir įgūdžių, vaikai nori gyventi su ja ir prašo juos greičiau pasiimti, todėl kreipiasi į teismą dėl nepilnamečių sūnų R. ir H. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ja.
Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams, ją paskiriant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ji teikia išlaikymą nepilnamečiams sūnums R. ir H. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur kiekvienam. Prašau teismo prileisti iš atsakovo išlaikymą sūnums R. ir H. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios yra didesnės nei jos ir yra pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams.
Nurodė, kad niekad nedarė ir nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais sūnumis ir prašo teismui nustatyti vaikų interesus labiausiai atitinkančią atsakovo bendravimo su sūnumis R. ir H. tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo:
-pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-25 sprendimu nustatytą nepilnamečių R. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su R. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečių sūnų R. S.,a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina E. K.. a.k(duomenys neskelbtini)
- pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-25 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams R. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš E. K., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų tėvui R. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams sūnums R. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų motinai E. K., a.k. a.k(duomenys neskelbtini)
- nustatyti R. S., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis R. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis kuria jis kas antrą savaitgalį pasiima sūnus iš jų gyvenamosios vielos šeštadienį 12 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val., o gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos diena) sūnus į jų gyvenamąją vietą parveža 11 val.; lyginiais metais pasiima sūnus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. 13 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio mėn. 26 d. 19 val.; nelyginiais metais pasiima sūnus iš jų gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmąją dieną 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą šv.Velykų antrąją dieną 19 val.; kiekvienais metais pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), jei šis savaitgalis skirtas motinos bendravimui su sūnumis, pasiima sūnus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., - kiekvienais metais praleidžia su sūnumis pusę visų jų atostogų, konkretų sūnų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą datą ir laiką suderina su E. K. SMS žinutėmis prieš dvi savaites iki sūnų atostogų pradžios, kiekvienais metais praleidžia su sūnumis pusę savo kasmetinių atostogų, jei jos yra vasarą. Apie atostogų datą praneša E. K. SMS žinute prieš mėnesį laiko, o konkretų sūnų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą datą ir laiką suderina su E. K. SMS žinute prieš dvi savaites iki sūnų pasiėmimo dienos, sūnums pareiškus norą grįžti į jų gyvenamąją vietą anksčiau numatyto jų parvežimo į gyvenamąją vietą laiko, nedelsiant parveža sūnus į jų gyvenamąją vietą, neribotai, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams, bendrauja su sūnumis telefonu.
- priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jis ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovė ieškinyje kelia klausimą dėl esminio aplinkybių, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, pasikeitimo. Pažymėjo, kad ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo jau buvo išspręstas 2018 m. spalio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu, kuris įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismui 2018 m. spalio 4 d. priėmus atitinkamą ieškinyje minimą nutartį, todėl ieškovė teikdama pakartotinį ieškinį ir jį grįsdama aplinkybių pasikeitimu, privalo jas įrodyti. Panevėžio apylinkės teismas ištyręs įrodymus padarė išvadą, jog saugesnė ir stabilesnė vaikų gyvenimui aplinka yra pas atsakovą. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu jis gyvena atskirai nuo tėvų, t.y. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau šiame būste gyvenimo sąlygos vaikams nėra blogesnės nei gyvenant ankstesniu adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė neteisingas aplinkybes, jog jis neva išsikraustė iš savo tėvų būsto dėl nesutarimų tarp jo ir motinos dėl reikiamo dėmesio bei laiko vaikams neskyrimo, nesirūpinimo jais. Pagrindinė priežastis dėl ko jis pradėjo gyventi skyrium nuo tėvų yra natūrali, t.y. noras turėti atskirą būstą augant vaikams ir gyventi savarankiškai. Jis niekada neplanavo visą laiką gyventi su tėvais, todėl išsikraustė susiradęs tinkamą būstą. Tarp mamos ir jo buvo nesutarimų tik dėl to, kad mamos nuomone visais atvejais vaikai turėtų gyventi su mama, ką ji vaikams bedarytų, o jis su tokiu mamos požiūriu nesutiko. Su vaikų senele (savo mama) bendravo, palaikė ryšį, nuveždavo ir vaikus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra konfliktiška, agresyvi ir ūmaus būdo asmenybė ir šios savybės nesikeičia. Ieškovė anksčiau yra naudojusi smurtą vaikų atžvilgiu. Ji, atvykusi pasiimti vaikų bendravimui, beveik visuomet kelia konfliktus, tuomet skambina policijos pareigūnams ir reiškia jam nepagrįstus kaltinimus. Mano, kad žalą savo elgesiu vaikams daro būtent ieškovė. Kas konfliktus keldavo pastebėjo ir atvykę policijos pareigūnai ir dėl šių priežasčių buvo sutarta ir nuo 2019 m. sausio mėnesio ieškovė vaikus pasiimdavo iš darželio. Tam, kad išvengtų bereikalingų konfliktų vaikų akivaizdoje, jis ieškovės į savo būstą neįsileidžia. Nors ir ieškovė nurodė, kad lanko psichologo konsultacijas, tačiau iš jos elgesio matyti, kad ji savo emocijų nevaldo ir pati kelia stresines situacijas aplinkiniams.
Pažymėjo, kad ieškovė vaikus į savo gyvenamąją vietą pradėjo vežioti tik 2018 m. lapkričio mėnesį ir jau pirmojo tokio išsivežimo metu sukėlė konfliktą, kai pageidavo atsivežtos liudytojos akivaizdoje išrengti vaikus nuogai tam, kad būtų neva įsitikinta, jog vaikai neturi kokių sužalojimų. Jis su tokiu reikalavimu nesutiko, nes yra įsitikinęs, kad tokie ieškovės pageidaujami atlikti veiksmai reikštų elgesį, prilyginimą tyčiojimuisi iš vaikų, kas galėtų vaikams sąlygoti psichologinės žalos kilimą. Vėliau kiekvieno ieškovės atvykimo pasiimti vaikų į butą atveju ji keldavo vis kitus konfliktus, šaukdavo ant jo, o vėliau kviesdavo policijos pareigūnus ir keldavo nepagrįstus kaltinimus. Vaikai verkdavo, tai ieškovė stovėdavo ir net nepadėdavo vaikų nuraminti .Žalą savo elgesiu vaikams daro būtent ieškovė. Kad konfliktus kelia ieškovė, pastebėjo ir policijos pareigūnai, dėl šių priežasčių vėliau buvo sutarta, kad ieškovė vaikus pasiims iš darželio.
Paaiškino, jog vaikams gyventi ir mokytis (duomenys neskelbtini), nėra blogesnės sąlygos nei (duomenys neskelbtini). Jų su ieškove vaikai gyvena su juo (duomenys neskelbtini), jau daugiau nei trys metai, čia vaikai jau priprato, gyvenamoji aplinka jiems yra saugi, o socialinė aplinka stabili, tad jos keisti nėra pagrindo. Jis rūpinasi vaikų mokymusi, lavinimu, sveikatos apsauga, laisvalaikiu, jų poreikių tenkinimu ir daro tai tinkamai, ką patvirtina ir mokymosi bei sveikatos priežiūros įstaigų pažymos.
Nurodė, jog ieškovė klaidingai teigia nurodžiusi dėl kraujo tyrimų vaikams reikalingumo ir dėl būtinybės vartoti geležies preparatus. Ji apie tai pasakė tik vaikams atlikusi kraujo tyrimus. Ieškovė vaikus vežė atlikti kraujo tyrimų nepranešusi jam. Sužinojęs, kad vaikams reikalingi geležies preparatai, jis iš karto kreipėsi į gydytoją dėl jų paskyrimo ir šie preparatai buvo skirti.
Vaikams, priešingai nei teigia ieškovė, yra atlikti visi rekomenduojami skiepai, tačiau R. 2019 m. balandžio mėnesį suplanuoto skiepijimo procedūros atlikimo metu sirgo, turėjo temperatūros ,gėrė antibiotikus, todėl paskiepytas nebuvo, nes gydytoja išaiškino, kad skiepyti vaiko jam sergant negalima, be to reikalingu skiepu galima skiepyti metų bėgyje ir R. skiepui buvo užregistruotas 2019 m. gegužės 2 d. 14 val. ir paskiepytas.
Nurodė, jog jis tinkamai pasirūpina vaikų apranga. Savaitgaliais su vaikais vyksta į kaimą, kartu su jais lanko įvairias šventes, eina pasivaikščioti, į stadioną, važiuoja į gamtą, prie ežerų, su savo seserimi buvo nuvežęs vaikus į spektaklius Vilniuje.
Jis visuomet padeda sūnui padaryti namų darbus, moko skaityti skiemenimis, bendrauja su pedagogais, aiškinasi problemas dėl mokslų. Būna, kad sūnus R. moksluose atsipalaiduoja po atostogų, tačiau vėliau skatinamas susikaupia, pradeda stengtis mokytis.
Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad vaikai nori gyventi kartu su ja. Sūnus H. yra dar per mažas suformuoti savo nuomonę šiuo klausimu, o R. yra sakęs, jog norėtų, kad tėvai gyventų kartu. Jam paaiškinus, kad tokios galimybės nėra, sūnus sakė, kad ir toliau norėtų gyventi su juo. Pastebėjo, kad ieškovei išsivežus vaikus į svečius pas ją į (duomenys neskelbtini), jie grįždavo suirzę, vyresnysis net yra puolęs jį mušti, spjaudyti, verkti, tačiau vėliau vaikai apsiramindavo .Ieškovė matydama pasikeitusį sūnaus elgesį jo neramindavo, nedrausmindavo, todėl daro išvadą, kad tokį vaiko elgesį buvo įtakojusi jo motina, pas kurią vaikas tuo metu svečiavosi. Šiuo metu toks vaikų elgesys nebesikartoja.
Mano, kad pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustačius su ieškove vaikų atžvilgiu gali pasikartoti smurtas, kurį ieškovė anksčiau yra naudojusi tiek vaikų, tiek ir jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovas R. S. yra nepilnamečių R. S., gim.(duomenys neskelbtini) ir H. S., gim.(duomenys neskelbtini) tėvai (1t., b.l.8-9).
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-619-223/2018 šalių nepilnamečių sūnų R. S. ir H. S., gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu; iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnums R. ir H. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų tėvui R. S.. 2019-10-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ši Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-25 sprendimo dalis dėl gyvenamosios vietos nustatymo palikta nepakeista, priteisto išlaikymo dydis sumažintas iki 75 Eur kiekvienam vaikui. Tuo metu teismas nagrinėdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir ištyręs byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad saugesnė ir stabilesnė vaikų gyvenimui aplinka yra pas atsakovą R. S.. Nurodė, jog ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo psichologinio ir fizinio smurto vaikų atžvilgiu. Surinktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad ieškovė netinkamai elgėsi savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vartojo netinkamus žodžius, grasinimus, vertė vaikus atlikti žeminančius ir jų sveikatą bei psichiką žalojančius veiksmus. Nors tuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas, tačiau teismo įsitikinimu objektyvią tiesą nagrinėjamoje byloje buvo galima nustatyti ir kitais leistinais įrodymais. Teismas vertino, jog atsakovo R. S. nurodomos aplinkybės apie ieškovės netinkamą elgesį su vaikais (kad ieškovė E. K. netinkamai elgėsi su vaikais, vartojo smurtą jų atžvilgiu, naudojo netinkamus žodžius, vertė laižyti nuo grindų jogurtą), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nekito. Atsakovo parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi nuoseklūs, nekintantis ir atitinkantys logikos dėsnius, todėl abejonių teismui nekėlė, tuo labiau , kad juos patvirtino kita bylos medžiaga ir iš dalies ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymėjo, kad Panevėžio miesto VTAS atstovė L. P. patvirtino , jog jai betarpiškai bendraujant su ieškove ir atsakovu, ieškovė iš dalies patvirtino nurodytas aplinkybes apie savo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, nurodė ir tą aplinkybę, kad ieškovė VTAS atstovei lankantis ieškovės namuose vaikų akivaizdoje praktiškai be priežasties sudavė į veidą atsakovui, elgėsi agresyviai, nesivaldė. Nors bylos nagrinėjimo metu E. K. neigė šias aplinkybes ir tvirtino jokių netinkamų veiksmų vaikų atžvilgiu nevartojusi, tačiau tokią jos poziciją, kai neigiami akivaizdūs faktai, teismas laikė jog ji nelinkusi pripažinti savo auklėjimo klaidų ir tai pasitikėjimo jos galimybe pasitaisyti nekėlė. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagal savo charakterio savybes tuo metu negalėjo užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams saugios ir sveikos aplinkos, kuri atitiktų sveiko vaiko vystymuisi keliamų reikalavimų, o tokia aplinka būtų užtikrinta nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad atsakovas R. S. netinkamai elgtųsi su vaikais ar neturėtų gebėjimų auginti ir auklėti savo vaikus. Vaikai jau kurį laiką augo pas atsakovą, buvo pripratę prie tėvo aplinkos, prie naujosios ugdymo įstaigos. Be to ir Panevėžio miesto VTAS ir Rokiškio rajono VTAS atstovės pateikė išvadas, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu ir teismas šias išvados laikė pilnai pagrįstomis ir motyvuotomis, pateiktomis tinkamai ištyrus susidariusią faktinę situaciją ir įvertinus abiejų tėvų asmenines savybes (civilinė byla Nr.2-619-223/2018, 3 t., b.l.23-28).
Apeliacinio teismo vertinimu , išdėstytu 2018 m. spalio 25 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2A-596-278/2018), spręsdamas mažamečių vaikų gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, jog vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakovu. Panevėžio apygardos teismas minėta nutartimi pakeitė sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis teismas sumažino priteistą išlaikymo dydį iki 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir atitinkamai pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. (civilinė byla Nr.2-619-223/2018, 3 t., b.l.58-66).
Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 str. 2 d.). CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau, pagal pateikiamus pavyzdžius, tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Ieškovė ieškinyje ir apklausta teismo posėdžių metu teigė, jog atsakovas nesugeba pats tinkamai pasirūpinti sūnų sveikata, jų lavinimu ir auklėjimu, nepasirūpina įvairesniu maistu, ne visuomet aprengia tinkamais drabužiais atsižvelgiant į oro sąlygas, jam trūksta socialinių įgūdžių, nepadeda sūnui R. paruošti namų užduotis. Nurodė, jog sūnui H. , kuris turi raidos sutrikimą, bus galima lankyti (duomenys neskelbtini), kur yra specialiosios paskirties grupės, skirtos vaikams turintiems tokių sutrikimų. Teigė, jog vaikai nori gyventi su ja, ypač sūnus R., kuris pasisvečiavęs pas ją, nebenori vykti gyventi kartu su tėčiu .
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog šalių sūnus H. S.,gim.(duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) nuo 2017-10-03.Jis dėl specialiųjų poreikių nustatymo buvo siųstas į (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario mėnesį. Minėtos tarnybos vertinimo išvados buvo: kalbos ir kalbėjimo sutrikimas; vidutinis kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos sutrikimas). Nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis ir mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (pažinimo, motorikos sritys). Pagal tarnybos rekomendacijas logopedinė pagalba berniukui teikiama nuo 2018 m. spalio mėnesio-du kartus per savaitę, psichologo-nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio-vieną kartą savaitėje; specialiojo pedagogo ir socialinio pedagogo pagalba-nuo 2018 metų vasario mėnesio-po vieną kartą savaitėje. Šalių sūnus R. S., gim.(duomenys neskelbtini) lankęs tą patį darželį nuo 2017-10-03 buvo vertintas dar Panevėžio psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje 2016 m. spalio mėnesį. Tarnybos pateikta pažyma buvo neterminuota, todėl darželio specialistai vadovavosi šios tarnybos išduotos pažymos išvadomis ir rekomendacijomis. Berniukui buvo teikiama logopedinė ir psichologinė pagalba. Logopedo pratybas R. lankė nuo 2017 m. spalio mėnesio –du kartus per savaitę. Psichologo pagalba berniukui buvo teikiama nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio-vieną kartą per savaitę. Pedagoginės-psichologinės tarnybos vertinimo išvados: kalbos sutrikimas (nežymus kalbos neišsivystymas); mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (emocinės). R. nustatytas specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. (duomenys neskelbtini) direktorė pateikė informaciją, kad problemų dėl vaikų priežiūros ir aprangos vaikus ugdantys pedagogai neįžvelgia. Vaikai švarūs, patogiai aprengti, turi visas ugdymuisi reikalingas priemones (1t., b.l.13).
UAB „MediCA klinika“ pateikė informaciją, jog R. S. nuo gimimo iki 2015-01-21 lankėsi UAB R. B. BPKG kabinete bei augo ir vystėsi normaliai, tik su kalbos išraiškos sutrikimu. Tiek jis, tiek ir H. S. UAB„MediCA klinika“ buvo registruoti 2017-10-04.R. S. psichomotorinė raida atitinka berniuko amžių. Įvertinus atsiliekančią H. S. vystymosi raidą ir gavus medicininę dokumentaciją iš Panevėžio SPĮ,2017-11-21 berniukas buvo siųstas vaikų neurologo konsultacijai, o 2017-11-30-vystymosi pediatrui ir DISC tyrimui į Panevėžį.2018 m. buvo paruošti reikalingi dokumentai į Šiaulių NDNT neįgalumo lygiui nustatyti dėl mišraus specifinio raidos atsilikimo, o 2019 m. pakartotinai siųstas neįgalumo lygio nustatymui. Pažymoje taip pat nurodoma, jog H. gyvena su tėvu, lanko vaikų darželį ir per du mėnesius pasidarė akivaizdžiai ramesnis, leidžiasi apžiūrimas. Klinikoje berniukai gauna visas reikalingas pirmines sveikatos priežiūros sąlygas (1t., b.l.14).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė pateikė teismui 2018-11-17 turimų protokolus ir laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimus įrodymus iš Antėjos laboratorijos, jog vaikų organizmuose nepakankamos geležies atsargos (1t., b.l.156-159). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, vaikų gydytoja R. B. nurodė, jog vyresnįjį šalių berniuką R. stebėjo nuo gimimo, iki tol kol jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau kai tėtis grįžo į (duomenys neskelbtini), jis jų įstaigoje priregistravo ne tik R., bet ir kitą sūnų H., kuris turėjo sveikatos sutrikimų, be to negalėjo jam atlikti konsultacijų, nes jis vedamas pas gydytoją neprisileido būti apžiūrimas, isteriškai klykė. Vėliau situacija pasikeitė, vaikai čia pradėjo lankyti darželį, apsiprato, adaptavosi, todėl mažąjį šalių sūnų jau galėjo ištirti, normaliai pasikalbėti. Prisimena, jog maždaug po pusmečio berniukas vėl nenorėjo leisti tinkamai jo ištirti, klykė. Paaiškėjo, jog Panevėžyje jam buvo atlikti kraujo tyrimai iš venos, kas jos nuomone, yra tik vaiko kankinimas, nes iš gautų jos atliktų tyrimų jokio reikalo tai atlikti nebuvo. Jokių duomenų, ar dokumentų, kad vaikams buvo skirta vartoti geležį, reikalinga atlikti tyrimus ar tęsti vaikų kontrolę iš Panevėžio specialistų ji nebuvo gavusi.2019 m. vasario mėnesį darbo pabaigoje į jos kabinetą įsiveržė vaikų motina E. K. ir pradėjo reikalauti paaiškinimo apie jos vaikus, pasakyti kokie jiems atlikti tyrimai. Tuo metu ji vykdė konsultaciją kitiems asmenims, todėl turėjo atsiprašyti žmonių, kad bereikalingai buvo sutrukdytas jų apžiūros laikas ir jokios priežasties vaikų motinai atvykti ir audringai, nekontroliuojant savo elgesio reikalauti pateikti duomenis apie vaikus, tikrai nebuvo. 2019-10-15 buvo atliktas R. kraujo tyrimas ir yra vaiko kortelėje ( kurią gydytoja buvo atsinešusi į teismo posėdį) buvo nurodyta, kad vaikas sveikas.
H. kortelėje 2019-08-06 profilaktinio tyrimo metu yra užfiksuota, jog jis išmoko važiuoti dviratuku, žymiai pagerėjusi vaiko motorika, vaikais aiškiau kalba. Po ligos, 2019-10-15 taip pat buvo atliktas tyrimas ir H.. H. elgėsi ramiai, tokio elgesio kaip anksčiau nebuvo. Buvo atlikti vaikams pakartotiniai tyrimai, tačiau jokių nukrypimų nuo normų nebuvo nustatyta. Gydytoja patvirtino, jog tėtis tinkamai rūpinosi abiejų savo sūnų sveikata, jei jie susirgdavo visuomet užsiregistruodavo ir net jai patarus, kad galėtų ligai pasibaigus jų pakartotinai nebevesti apžiūrai, jis visuomet juos atvesdavo, kad ir ji įsitikintų, jog vaikas pasveiko. Vaikams laiku pagal kalendorių buvo atliekami skiepai. Nors ir ieškovė teigė, kad atsakovas atsisakė nuvežti sūnų į sanatoriją, tačiau apklausta vaikų gydytoja teigė, kad pasinaudoti sanatoriniu gydymu buvo tik formalumas, nes jis vaiko susirgimo atveju neduos naudos, o vaikui reikalinga rami aplinka.
Papildomoje (duomenys neskelbtini) 2020-08-06 charakteristikoje ugdymo specialistai pateikė informaciją, jog šalių sūnus H. yra nekaprizingas ir neirzlus vaikas, dažniausiai būna geros nuotaikos, nekonfliktiškas, mielai dalinasi iš namų atsineštais žaislais, kartais net nuskriausdamas save, o grupėje turi draugų ir yra mėgstamas vaikų, supranta kitų emocijas, jausmus ir dažniausiai tinkamai į jas reaguoja, stengiasi paguosti, padėti. Grupės mokytojai dėl H. ugdymo ir pasiekimų nuolat bendrauja su tėvu. Tarp berniuko ir tėčio pedagogų akivaizdoje niekada nekyla konfliktai. Tėvas neskubina vaiko, leidžia jam ramiai apsirengti ir nusirengti, ramiai bendrauja, viešai demonstruoja šiltus tarpusavio jausmus. Teigia, kad tarp tėvo ir sūnaus yra artimas emocinis ryšys. Tėvas įsiklauso į pedagogų rekomendacijas, tariasi bendrauja, tik domėjimasis vaiko ugdymu ir akademiniais pasiekimais yra paviršutiniškas. Tėvas prioritetą teikia sūnaus priežiūrai. (2t., b.l.71).
(Duomenys neskelbtini) 2020-08-11 charakteristikoje Nr.1.12-89 nurodė, jog S. R. 2019-09-01 pradėjo lankyti jų progimnazijos pirmąją klasę. Nors berniukas į pirmąją klasę atėjo menkai pasiruošęs mokyklai (neišlavėjusi rankos smulkioji motorika, neskaitė, tvirtai nemokėjo raidžių, skaičiuodavo pirštų pagalba dešimties ribose, labai trumpai sukaupdavo dėmesį), tačiau per pirmuosius mokslo metus berniukas padarė didelę pažangą, nes labai daug pastangų ruošiant namų darbus įdėjo tėtis. Pats berniukas neturėjo mokymosi motyvacijos. Baigiantis mokslo metas mokymosi rezultatai pagerėjo, R. išmoko skaityti, kasdien jungėsi prie ZOOM programos, aktyviai dalyvavo pamokose, pasitikėjo savo jėgomis. Jautėsi nuolatinė tėčio kontrolė ir pagalba nuotolinio mokymosi metu. Tėtis kelis kartus konsultavosi kaip lengviau įveikti nesėkmes, prašė patarimų. R. lankė neformaliojo ugdymo užsiėmimus, po pamokų noriai likdavo klasėje atlikti nebaigtų darbų, papildomai paskaityti. Jo mokyklos lankomumas buvo labai geras. Tėtis fotografuodavo ir filmuodavo sūnaus namų užduotis ir jas siųsdavo įvertinimui. Jis dalyvavo visuose klasės tėvų susirinkimuose bei asmeniniuose pokalbiuose, o iškilus neaiškumams- pats rodė iniciatyvą ir aiškindavosi, kaip lengviau įveikti mokymosi spragas. Tėtis aprūpino R. visomis reikiamomis mokymosi priemonėmis, išleisdavo į teatrus, koncertus, edukacines programas, kasdien duodavo pinigų, kad R. pavalgytų pietus mokyklos valgykloje. Kelis kartus yra skambinusi ir berniuko mama, domėjosi sūnaus mokymusi ir elgesiu, o apie praleistas dienas pas mamą, berniukas nieko nepasakodavo (2t., b.l.69).
(Duomenys neskelbtini) pedagoginė psichologinė tarnyba 2020-08-10 rašte Nr. SD-49 pateikė informaciją, jog 2017-10-09 R. S. kreipėsi į tarnybos psichologą dėl sūnaus R., gim.(duomenys neskelbtini) problemų. Tėvas minėjo, kad berniukas vengia santykių su mama, kur berniuką mušdavo, po pasimatymų su ja sanuoja košmarus, jauriai reaguoja į išsiskyrimą su juo. Psichologas pravedė tris konsultacijas, kurių metu buvo stebimi berniuko ir tėčio abipusiai santykiai, žaidžiami trauminį patyrimą koreguojantys didaktiniai žaidimai, tėvas edukuojamas dėl baimių ir nerimo mažinimo. Berniukui buvo taikyta dailės terapija (piešė šeimą). Šeimos piešinio interpretacija leido psichologui kelti hipotezę dėl realios berniuko baimės matyti motiną bei skaudžios patirties jų abipusio bendravimo metu. Berniukas motinos nepiešė, jos neįvardino ir vėliau, o psichologas nepastebėjo ilgesio jai požymių. Konsultacijų metu berniukas buvo nerimastingas ir labai aktyvus, sunkai išbūnantis/nusėdintis vienoje vietoje, stebintis tėvą ir negalintis be jo likti tik su psichologu (jautrus išsiskyrimas su juo). Su tėvu R. santykis yra geras, nes jis jaučiasi saugiai būdamas šalia, tėvas jautriai reaguoja į berniuko nerimo signalus, juos atpažįsta bei geba jį nuraminti. Tėvas R. S. specialistui sudarė ramaus ir kartu jautraus žmogaus įspūdį, kuris besistengiantis auklėti vaikus pozityviai bei nuosekliai. Berniukas buvo du kartu konsultuotas ir socialinės pedagogės , nes R. nepakankamos socialinės emocinės kompetencijos, silpni bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. H. S., gim.(duomenys neskelbtini) jų tarnyboje 2018-02-14 buvo atliktas kompleksinis pedagoginis-psichologinis vertinimas (2t., b.l.70).
Apklausta liudytoja socialinė darbuotoja darbui su šeimomis R. S. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį ji buvo skirta teikti paslaugas atsakovo šeimai, t.y. tarpininkavimo paslaugą tarp ieškovės ir atsakovo dėl vaikų paėmimo .Buvo klausimas spręstas atvejo vadybos posėdžių metu, sutarta, kad ieškovė pasiims vaikus kas antrą savaitgalį , ar kitomis sutartomis datomis. Dėl vaikų paėmimo ir grąžinimo susitarė parašyti raštelį apie įvykdymą (tokie yra pateikti byloje (1t.,b.l.144-155). Teikiant socialines paslaugas lankėsi atsakovo šeimoje vieną kartą per mėnesį ir buvo nustatyta, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaikų mityba, gyvenamąja aplinka, pagal galimybes perkami vaikams drabužiai. Su vaikais atsakovas bendrauja šiltai, stebimas artimas ryšys su vaikais. Buityje taip pat buvo tvarkinga, ruošiamas šiltas maistas. Ji taip pat bendravo ir su R. klasės auklėtoja, kuri nurodė, jog vaikas atvyksta į mokyklą tvarkingai aprengtas, aprūpintas reikalingomis priemonėmis. Mama taip pat domėjosi kaip vaikui sekasi. Tėtis dalyvauja abiejų sūnų ugdyme, bendrauja su pedagogais ir spec. pegagogais. Pastebėjus, jog buvo įtampa tarp tėvų, siūlė jiems tobulinti bendravimą vienas su kitu, kad to nematytų vaikai, jie neturi girdėti priekaištų, taip vaikai traumuojami psichologiškai. Vaikai nori bendrauti su abiem tėvais ir vaikas neturi girdėti motinos priekaištų dėl netinkamo šaliko, batų ar kitų smulkmenų. Abiejų berniuką auklėtojos niekada neišsakė pastabų, jog berniukai būtų parengti netinkamai (ar ne pagal oro sąlygas, per mažais drabužiais ar nešvariais ir pan.). Šeimos lankymų metu vaikaus rasdavo žaidžiančius, nepastebėjo jokių nesutarimų, ar blogų santykių su tėčiu. Tėtis laiku veda pas gydytojus, tvarko dantukus. Žino, jog ieškovė norėjo pasiimdama vaikus apžiūrėti juos ir kitų akivaizdoje užfiksuoti, ar nėra ant jų kūno sužalojimų ir grąžins vaikus tokius kokius pasiėmė, tačiau jie tam nepritarė, nes tai būtų vaikų gąsdinimas, jų žeminimas, išbalansavimas .Atsakovas yra užregistruotas eilėje socialiniam būstui gauti. Jis atvejo vadybos plane numatytas priemones įgyvendina ir su specialistais kontaktuoja geranoriškai. Paaiškino, jog ieškovė , nepasitarusi su vaikų gydytoja ir tėčiu išsivežusi vaikus į (duomenys neskelbtini) miestą padarė jiems kraujo tyrimus. Nurodė, jog jie kaip specialistai maždaug kiekvieną kartą apie valandą stebėdami tėčio ir sūnų bendravimą matė, kad jie bendrauja mandagiai, apsikabina, yra artimas ryšys. Vaikai elgdavosi aktyviai, pasakodavo, žaisdavo, jokių konfliktinių situaciją nebuvo. R. S. mama niekada jiems nesakė pretenzijų ar pastabų, kad sūnus netinkamai elgtųsi su vaikais. Buvo tokių atvejų, kad susitarimai dėl vaikų paėmimo nebuvo vykdomi, nes mama išsivežė vaikus per Velykas, nors tuo metu vaikai turėjo būti pas tėtį, be to mama norėjo vaikus pasiimti, kai mirė atsakovo tėvas, tačiau tuomet vaikai nevyko pas mamą.
Minėti įrodymai patvirtina, jog atsakovas tinkamai rūpinasi vaikų auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, tarp jo ir vaikų susiformavęs artimas ryšys.
Tarnyba 2019 m. balandžio 15 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad ištyrusi šalių šeimos aplinkos sąlygas bei įvertinusi surinktą medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti vaikų gyvenamąją vietą, todėl teikia išvadą, jog ieškovės E. K. prašymas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina, neatitinka geriausių vaikų R. S. ir H. S. interesų (1t., b.l.26-120).
2019-04-02 Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog E. K. gyvena adresu - (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančioje vieno kambario namo dalyje. Gyvenamasis plotas sudaro apie 20 kv. m. Kambaryje stovi ieškovės viengulė lova, vaikams skirtos lovelės. Palei vieną sieną stovi komoda ant kurios padėtas televizorius, spintelė, spintos dalis. Palei kitą sieną stovi keturių durų spinta. Taip pat yra spinta vaikų rūbams ir knygoms sudėti. Sudėti vaikams skirti žaislai. Virtuvėje yra reikiami baldai ir buitinė technika. Vonia ir tualetas kartu, atitinkantis higienos reikalavimus. Vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė gauna pastovų darbo užmokestį. Darbo valandos yra nuo 7.30 val. iki 13.00 val., šeštadieniais dirba iki 11 val. E. K. nurodė, jog ji vaikus bendravimui pasiima kas antrą penktadienį, iš vaikų lankomos ugdymo įstaigos, ir kartu su jais praleidžia savaitgalį. Tuo metu, kai vaikai būna pas ją ir jai reikia dirbti, vaikus prižiūri jos brolis arba ji juos nuveža savo mamai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Pasak E. K., ji su vaikais savaitgalį leidžia turiningai. Lankosi lėlių vežimo teatre, žiemą važinėja su rogutėmis, šiltu metų laiku su dviračiais, paspirtukais, kartu spalvina knygeles, žaidžia įvairius žaidimus.
2019-04-11 Tarnybos specialistės apsilankė R. S. ir vaikų R. S. ir H. S. gyvenamoje vietoje adresu - (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog tėvas su vaikais gyvena nuomojamame, su visais patogumais, dviejų kambarių bute. Butas yra daugiabučio namo pirmame aukšte. Buto plotas 50 kv. m. Apsilankymo šeimoje metu, nepriekaištinga švara ir tvarka. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys. Abu berniukai miega atskirose, išplatinamose lovose. Kambaryje yra spinta ir komoda drabužiams susidėti, stalas. Tame pačiame kambaryje stovi sulankstoma sofa- lova, ant spintelės televizorius. Pasak R. S., šį televizorių vaikai žiūri retai, nes svetainėje yra kitas. Vaikų tėvas miega viename kambaryje su vaikais, nes, pasak jo, taip vaikai jaučiasi saugiau ir jam ramiau. Vaikų kambaryje yra muzikinis grotuvas per kurį vaikai klausosi vaikiškos muzikos. Virtuvėje yra visa reikalinga buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Svetainė apstatyta tinkamai, joje tvarkingai sudėtos įvairaus dydžio vaikų mašinos. Vaikai valgo namuose gamintą maistą, kurį gamina vaikų tėvas. R. S. ir vaikų gyvenamoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti.
Tarnybos išvadoje nurodoma ir pateikiami įrodymai , jog R. S. dirba (duomenys neskelbtini). Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Esant būtinumui pasirūpinti vaikais, darbdavys gali suteikti laisvą dieną, ar pakoreguoti darbo valandas. R. S. nurodė, jog jo darbo sutartis neterminuota, gauna pastovų daro užmokestį apie 400-500 Eur. Be jau minėto darbo užmokesčio, šeimos pajamas sudaro: išmoka vaikui – 120,08 Eur (už abu vaikus), šalpos ir neįgalumo pensija (vaikui iki 18 metų) -132 Eur, išlaikymas abiem vaikams iš motinos - 150 Eur.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nuo 2020-12-02 atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini).
Vaikų R. S. ir H. S. sveikata prižiūrima UAB „MediCA klinika". Klinikoje vaikai registruoti nuo 2017-10-04. UAB MediCA klinikoje abu berniukai gauna visas reikalingas pirmines sveikatos priežiūros paslaugas. Iš UAB „MediCA klinika" 2019-03-01 rašto Nr. Al 9-08 matyti, kad H. S. per paskutinius 2 mėnesius pasidarė akivaizdžiai ramesnis, leidžiasi apžiūrimas. 2018-01-19 Pagalbos plane šeimai užfiksuota, jog, vaikų gyd. R. B. nurodė, jog vaikų tėtis labai gražiai rūpinasi vaikų sveikata, tariasi su gydytoja dėl vaikų sveikatos priežiūros, nusiskundimų juo nėra.
Iš NDNT informacinės sistemos - duomenų bazės išrašo formuoto 2019-04-15 matyti, jog nuo 2018-12-11 iki 2021-02-03 H. S. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Diagnozė - F83. Tarnyba pažymi, jog neįgalumas vaikui buvo nustatytas vaikui gyvenant tėvo faktinėje globoje.
R. S. ir H. S. nuo 2017-10-03 lankė (duomenys neskelbtini). Abiem vaikams pagal poreikį yra užtikrintas paslaugų teikimas. Į ugdymo įstaigą vaikus atvesdavo ir iš jos pasiimdavo vaikų tėvas. Kartais t. y. penktadieniais pasiimdavo vaikų motina. Pasak ugdymo įstaigos specialistų, abu broliai darželyje (išvados pateikimo metu) adaptavosi, dalyvavo organizuojamuose renginiuose, vyko kartu su grupės draugais į renginius. Vaikų pasiekimais, ugdymosi rezultatais domėjosi vaikų tėvas. Tarnyba pažymėjo, jog abejonių dėl tėvo galimybės pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ugdymo įstaigos specialistai neišsakė.
Iš 2019-04-02 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. paaiškino, kad laukia atvažiuojant mamos, tačiau būdamas pas mamą nori greičiau grįžti pas tėtį. Pas tėtį jam gyventi patinka labiau. Keisti nieko nenori. Gerai sutaria su broliu, kartu žaidžia. Turi daug draugų darželyje. Pasak R., jis vykti gyventi pas mamą nenori, nori gyventi kartu su tėčiu. Pažymėjo, kad dėl mažo amžiaus ir turimo sveikatos sutrikimo, nepilnamečio H. S. nuomonės dėl gyvenamosios vietos Tarnyba neišsiaiškino.
Tarnyba informavo, kad vaikams R. S. ir H. S. buvo atlikti du grėsmės vaikui lygio vertinimai. Pirmasis grėsmės vaikui lygio vertinimas buvo atliktas 2018-09-18. Apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnybą informavo vaikų motina E. K.. Tarnyba atlikusi grėsmės vaikams lygio vertinimą, grėsmės vaikams lygio nenustatė (Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos: 2018-09-18 Nr. 7GL-1164; 2018-09-18 Nr. 7GL-1165). Antrą kartą grėsmės vaikui lygio vertinimą Tarnyba atliko 2018-11-19. Iš Grėsmės vaikui vertinimo anketų: 2018-11-19 Nr. 7GL-2069; 2018-11-19 Nr. 7GL-2070, matyti, jog Tarnyba grėsmės vaikams lygio taip pat nenustatė. Nors grėsmės vaikams lygis nebuvo nustatytas, tačiau Tarnyba kreipėsi į (duomenys neskelbtini), dėl paslaugų šeimai skyrimo. 2018-10-19 (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas pagalbos šeimai planas ir pradėtos teikti paslaugos šeimai. Iš Pagalbos šeimai plano matyti, jog šeimai yra teikiama pagalba, yra įvykę keli atvejo vadybos posėdžiai.
Kadangi Tarnyba mano, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina neatitinka geriausių vaikų interesų, todėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateiktą 2019 m. balandžio 15 d. išvadą tvirtino. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu geriausia, jog vaikų gyvenamoji vieta ir toliau liktų su tėčiu, nes vaikai yra emociškai pažeisti ir gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiks jų interesų. Nuo išvados pateikimo termino skundų dėl netinkamo vaikų teisių įgyvendinimo Tarnyba nėra gavusi.
Iš liudytojų A. J. (ieškovės brolio) ir A. J. (ieškovės brolio žmonos) parodymų žinoma, kad ieškovės buitinės sąlygos yra tvarkingos, ji pirko naujų baldų, kurie pagerino jos ir atvykstančių į svečius sūnų buitį, su vaikais sutaria, išeina į lauką, teatrą, buvo zoologijos sode (byloje yra pateikti įvairių renginių bilietai -2t., b.l.5-15), su jais užsiima, moko skaityti, savarankiškai apsirengti. Jie teigė, kad vaikai nori būti pas mamą.
Byloje vykdant 2019 m. gruodžio 18 d. teismo nutartį (2t., b.l.49-53) teisme 2020 m. spalio 6 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai Nr. 103MS-108/2020 ir Nr.103MS-109/2020.
Ekspertizės akte Nr. 103MS-108/2020 (dėl R. S.) atsakant į nutartyje užduotus klausimus, pateiktos išvados :
1.R. S. atsižvelgiant į jo amžių, protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su vienu iš tėvų.
3.R. S. yra emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų, su jais jaučiasi saugiai, ramiai. Esminių kokybinių skirtumų santykyje su abiem tėvais nenustatyta; šiuo metu stebėtas R. S. tėvo atstūmimas vertinamas kaip jam daromo poveikio dėl gyvenamosios vietos nustatymo išdava, t.y. toks jo elgesys nėra natūralus.
5. Turimais duomenimis, R. S. tiek motinos, tiek ir tėvo namuose išgyvena emocinius iššūkius - konfliktinius santykius su broliu, motinos daromą poveikį, lojalumo konfliktą, nes turi rinktis vieną iš tėvų ir kt. - kurie siejami su tėvų tarpusavio konfliktiniais santykiais.
7. R. S. tėvas leidžia vykti pas mamą, tačiau vaikas tokį leidimą supranta kaip jo atstūmimą, t.y. kad tėvas jo nemyli. Šiuo metu R. S. išsakytas noras gyventi su motina yra vertinamas kritiškai, t.y. kaip mamos daromo poveikio pasekmė.
8. Šiuo metu R. S. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu ryšiu atsiradę dėl ilgalaikių tėvų tarpusavio nesutarimų ir konfliktų; šio sutrikimo atsiradimui ir jo išlikimui iki šiol neabejotinai reikšmingą įtaką turi besitęsianti konfliktinė situacija tarp tėvų.
Ekspertai psichologinio R. S. įvertinimo metu nustatė, kad vyrauja konkretus mąstymas, todėl abstraktesni žodžiai ar klausimai jam yra sunkiau suprantami. Prasmingas individualus kontaktas su R. S. užmezgamas palaipsniui, jo nuotaikos fonas kiek pažemintas, emocijos adekvačios, tačiau stebima įtampa, nerimas, akivaizdžiai demonstruojamas negatyvus požiūris į jaunesnįjį brolį bei gyvenimą pas tėtį. Apie šeimos narius (tėvas, motina, brolis), jų tarpusavio santykius, kalba nenoriai, visus, išskyrus brolį, apibūdina tik teigiamai. Berniuko turimos žinios apie sudėtingesnius įvykius (tame tarpe, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas) atitinka jo amžių bei turimą patirtį - jos yra ribotos, daugiausiai paremtos menka gyvenimiška patirtimi, be to jis dar negali įvertinti savo ir kitų elgsenos ar įvykių tolimųjų pasekmių. R. emociškai nebrandus, jo savirefleksijos gebėjimai neišlavėję - berniukas nekalba apie savo jausmus, dažnai jų nesupranta, negeba įvardyti, sieti su konkrečiais patyrimais. Jam būdingas jausmų bei poreikių slopinimas, nuneigimas. Emociškai sudėtingose, nesuprantamose situacijose jam sudėtinga atsiriboti nuo reikšmingų suaugusių vertinimų bei nuomonių, todėl jis yra linkęs paklusti, prisitaikyti. Dėl mažo amžiaus bei ženklaus nepasitikėjimo savimi ir savo sprendimais, jis yra natūraliai paveikus reikšmingų suaugusiųjų nuomonei. Visa tai rodo, kad R. negali savarankiškai suformuluoti asmeninės nuomonės byloje aktualiais klausimais (dėl nuolatinio gyvenimo su vienu iš tėvų ir bendravimo tvarkos). Iki ekspertizės atlikimo R. nuomonė dėl gyvenamosios vietos buvo nekintanti (gyventi su tėvu, aktyviau noro gyventi su motina nereiškė), o ekspertizės metu berniuko išsakoma nuomonė yra tendencinga, išskirtinai palanki motinai. Šį vaiko nuomonės pokytį paaiškino kelių veiksnių sąveika. Visų pirma, į ekspertizę R. atvyksta kartu su mama po to, kai ilgesnį laiką leido kartu su ja dviese (duomenys neskelbtini), o tai sudaro palankias sąlygas formuoti vaiko nuomones. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog į ekspertizę ji vyko iš jos namų, kur tuo metu svečiavosi apie dvi savaites. Ekspertizės atlikimo metu berniuko kalboje bei elgesyje atsikartoja mamos nuomonę primenančios negatyvios nuostatos į tėtį. Berniuko ekspertizės metu išsakomos nuomonės nepatvirtina kita tyrimo metu surinkta medžiaga: negauta objektyvios informacijos apie galimas nuoskaudas dėl tėvo elgesio, kurios pagrįstų tai, kad vaikas demonstratyviai atstumia tėvą. Priešingai - tyrimo metu stebėtos vaiko sąveikos su motina bei su tėvu rodo jo emociškai šiltą santykį su abiem tėvais, prisirišimą prie jų abiejų, santykio tiek su mama, tiek su tėčiu svarbą, t.y. kokybinių skirtumų santykyje su abiem tėvais nenustatyta. Be to, R. būnant pas mamą reikšmingos yra jam sudaromos sąlygos patirti tam tikras laisves (jis kartu su ja eina į darbą, kuriame jam priskiriamos jo amžiaus bei pažintinių gebėjimų neatitinkančios atsakomybės; kalbėdamas apie buvimą pas mamą berniukas akcentuoja važinėjimą dviračiu pabrėždamas, jog (duomenys neskelbtini), miesto teritorijoje jis gali tai daryti vienas be suaugusio priežiūros; ekspertizės metu išsako tikslą gyventi (duomenys neskelbtini), ir neiti į mokyklą). Tokiu būdu ekspertai padarė išvadą, kad ekspertizės atlikimo metu tiriamojo nuomonė yra mamos daromo tiesioginio bei netiesioginio poveikio pasekmė. Be to, tiriamojo savijautą reikšmingai veikia konfliktiškas santykis su broliu, kurį jis patiria kaip konkurentą dėl tėčio dėmesio. Berniukas jaučia, kad brolis yra labiau tėčio mylimas, pastebimas nei jis, dėl to siekia ribotis nuo brolio, jį nuvertinti, kaltinti dėl nesėkmių. Matoma, kad nors ir trumpalaikis gyvenimo su broliu skyriumi patyrimas bei nuolatinis vieno iš tėvų dėmesys tik jam ,natūraliai kelia pozityvius R. išgyvenimus. Taip pat atsiskleidžia, jog R. yra įtikėjęs, jog tėtis nori vaikų pasidalijimo, pagal kurį, jis turėtų gyventi su mama, o jo brolis - su tėčiu. Tačiau tai neatitinka natūralių vaiko poreikių ir norų. Galiausiai, tiriamojo išsakomą norą gyventi su ieškove taip pat veikia pasyvi tėvo pozicija R. globos atžvilgiu, jo aktyvesnių pastangų užtikrinti sūnui, kad jis yra svarbus ir mylimas, stoka. Ekspertai taip pat pažymėjo, jog tėvų tarpusavio santykių ypatumai (abu tėvai nevengia konfliktuoti vaiko akivaizdoje), skirtingi auklėjimo stiliai bei vientisos auklėjimo sistemos deficitas (atsakovas auklėdamas vaikus yra ramesnis, nuosaikesnis, stokojantis iniciatyvos, tuo tarpu ieškovė - aktyvesnė, greičiau susierzinanti, linkusi kontroliuoti vaikus bei jų tarpusavio sąveikas), tėvų gebėjimo suprasti ir atliepti sūnaus emocinius poreikius stoka (pvz., byloje pateiktuose R. ir mamos pokalbių garso įrašuose girdima, kad vaikas yra tikslingai ir atkakliai mamos klausinėjamas apie tėvą, taip formuojant jo negatyvias nuostatas bei slopinant pozityvius jausmus tėčio atžvilgiu, jų nepriimant bei nuvertinant) tiesiogiai veikia R. emocinę būseną bei formuoja elgseną. Apibendrintai, šiuo metu stebimas sutrikęs bendravimas tiek tarp abiejų tėvų, tiek tarp abiejų vaikų, neigiamai įtakojantis tiriamojo emocinę būseną, stebimi emocijų ypatumai atitinka kriterijus diagnozei (kiti emocijų sutrikimai vaikystėje). Ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą, konstatuojama, jog R. S. negalėjo ir negali išreikšti savo (savarankiškos) nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su vienu iš tėvų bei bendravimo tvarkos nustatymo dėl jam daromo mamos poveikio formuojant neigiamas nuostatas tėčio atžvilgiu, įtempto santykio su broliu patyrimo, bei individualių psichologinių ypatumų (žemesnių intelektinių gebėjimų, nepasitikėjimo savimi, savirefleksijos stokos, natūralaus amžiaus apspręsto paveikimu reikšmingų suaugusių nuomonei). Vaikas yra emociškai prisirišęs prie abiejų savo tėvų, esminių kokybinių skirtumų santykyje su jais nenustatyta; tiek su tėvu, tiek su motina R. jaučiasi saugiai, ramiai. Visgi, tėvų tarpusavio santykių ypatumai, skirtingi auklėjimo stiliai bei vientisos auklėjimo sistemos deficitas, tėvų gebėjimo suprasti ir atliepti sūnaus emocinius poreikius stoka tiesiogiai neigiamai veikia R. emocinę būseną bei formuoja elgseną. R. S. tiek motinos, tiek ir tėvo namuose išgyvena emocinius iššūkius - konfliktinius santykius su broliu, motinos daromą poveikį, lojalumo konfliktą, nes turi rinktis vieną iš tėvų ir kt. - kurie siejami su tėvų tarpusavio konfliktiniais santykiais.
Ekspertizės akte Nr. 103MS-109/2020 (dėl H. S.) atsakant į nutartyje užduotus klausimus, pateiktos išvados :
2.H. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, dar negali argumentuotai, pagrįstai išsakyti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Kita vertus, H. S. šiuo metu išsakomas noras gyventi su tėvu psichologiniu požiūriu atitinka susiklosčiusias jo gyvenimo aplinkybes.
4. H. S. emociškai artimas santykis sieja su abiem tėvais, jų draugijoje jis jaučiasi, ramus, mylimas. Nustatyta, kad dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių reikšmingiausias prieraišumo asmuo berniukui - tėtis.
6. Remiantis turimais duomenimis, H. S. jo gyvenamoji vieta ir namai asocijuojasi su tėčiu ir (duomenys neskelbtini). H. S. neprisimena gyvenimo (duomenys neskelbtini), dėl objektyvių aplinkybių (savo mažo amžiaus). Duomenų, kad H. S. tėvo ar motinos namuose jaustų psichologinį diskomfortą, jaustųsi nesaugus, nestabilus, negauta.
7.Pakankamų duomenų apie tėvo ar motinos daromą tiesioginį poveikį H. S. nuomonei dėl gyvenamosios vietos nustatymo negauta. Pažymėjo, kad H. S. dėl mažo amžiaus, emocinės priklausomybės nuo reikšmingų suaugusiųjų (tėvo, motinos), yra natūraliai paveikus jų nuomonei.
9. Tėvų aukšto konfliktiškumo tarpusavio santykiai neabejotinai neigiamai veikia H. S. psichikos būseną - to išdavoje brolių santykiai yra konfliktiniai ir konkurenciniai, broliai siekia pasidalinti tėvais, H. praranda psichologinę pusiausvyrą, kalbantis apie reikšmingas bylai aplinkybes.
Ekspertizės atlikimo metu, apibendrinus psichikos būklės tyrimą, prasmingas individualus kontaktas su H. S. užmezgamas palaipsniui, jo nuotaika gera, dominuoja teigiamos, tačiau rezervuotai reiškiamos emocijos, įtampa, kuri šiek tiek sumažėja nedirektyvios veiklos metu. Atlikus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad tiriamasis H. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, susiklosčiusius santykius tarp jo tėvų, dar negali visapusiškai įvertinti sudėtingos šeimos situacijos, numatyti tolimųjų pasekmių sau ir savo šeimos nariams bei argumentuotai, pagrįstai išsakyti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Konstatuojama, jog ekspertizės metu berniuko išsakomas noras gyventi su tėvu psichologiniu požiūriu atitinka susiklosčiusias jo gyvenimo aplinkybes - kritiniu prieraišumo momentu H. sukūrė emociškai saugų bei tvirtą prieraišumo santykį su tėčiu, kurį patiria kaip sau reikšmingiausią asmenį, o dėl mažo amžiaus neprisimena gyvenimo (duomenys neskelbtini), aplinkybių, todėl namai jam asocijuojasi su tėčiu ir (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, vaiką emociškai artimas santykis sieja su abiem tėvais, jų draugijoje jis jaučiasi ramus, mylimas, tačiau užsitęsęs konfliktiškas tėvų tarpusavio santykis neigiamai veikia H. emocinę būseną, verčia jį išgyventi lojalumo konfliktą bei slopina natūralų poreikį palaikyti emociškai artimą santykį su abiem tėvais. Šiuo metu H. S. konstatuojamas mišrus specifinis raidos sutrikimas (F83).
Ekspertai nurodė, jog psichologiniu požiūriu pirmi trys vaiko gyvenimo metai yra patys reikšmingiausi formuojantis jo prieraišumui prie pagrindinio globėjo. Šiuo periodu pagrindinė vaiko užduotis yra su pagrindiniu globėju sukurti emociškai artimą santykį, kuris lems tolesnius jo santykius su savimi pačiu bei aplinkiniais saugumo patyrimą. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad reikšmingu prieraišumo momentu (t.y. vos sulaukęs dviejų metų amžiaus) tiriamasis pradeda gyventi tik su tėčiu ir broliu (duomenys neskelbtini), ir natūraliai kuria prieraišumo santykį su tėvu, kuris rūpinasi tiek fiziniais, tiek emociniais jo poreikiais. Šiuo kritiniu periodu mama jo gyvenime dalyvauja epizodiškai. Ekspertizės metu surinkti duomenys patvirtina, kad H. yra sukūręs emociškai saugų bei tvirtą prieraišumo santykį su tėčiu, kurį patiria kaip sau reikšmingiausią asmenį (atsidūręs nerimą keliančioje situacijoje ieško nusiraminimo tėčio draugijoje; prireikus pagalbos - kreipiasi į jį). Dėl šių santykio ypatybių jis yra priklausomas nuo tėčio nuomonės ir požiūrio. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad berniukas tėvų tarpusavio santykius patiria kaip įtemptus, konfliktiškus, įtraukiančius ir jį patį (išsako girdintis tėvų pozicijas vienas kito atžvilgiu), kas savo ruožtu kelia vaiko negatyvius išgyvenimus bei verčia jį išgyventi lojalumo konfliktą, kai jis turi pasirinkti kurio iš tėvų pusę konflikte palaikyti. Natūralu, kad šiuo metu dėl prieraišumo su tėčiu bei identifikacijos su juo, tiriamasis yra labiau linkęs emociškai palaikyti tėčio poziciją, siekia jį apsaugoti, neliūdinti. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad įtemptas H. ir jo brolio tarpusavio santykis psichologiniu požiūriu yra tėvų tarpusavio įtemptų ir konfliktinių santykių pasekmė. Broliai, jausdami ir matydami tėvų nesutarimus, patys jaučia psichologinį diskomfortą ir nepusiausvyrą ir visa tai atkartoja tarpusavyje - viena vertus, brolių konkuravimas ir nesutarimai yra saugus būdas jiems išreikšti jaučiamas emocines įtampas, kita vertus, tokiu būdu jie nesąmoningai stengiasi išspręsti tėvų konfliktus, bandydami pasidalinti tėvais. Ekspertizės metu stebėtos sąveikos atskleidžia, kad santykyje su H. tėvas lengviau įsitraukia į lygiavertį bendravimą, bendrą veiklą su juo, jis yra ramesnis, kai tuo tarpu mama - labiau linkusi jį kontroliuoti, į bendrą veiklą įsitraukti netiesiogiai, yra nerimastingesnė. Matoma, jog santykyje su tėvu H. jaučiasi saugiai, jam yra aktualūs tėvo pagyrimai, jo skiriamas dėmesys, prisilietimai, jis gerai jaučiasi, kai tėtis įsitraukia į bendrą veiklą su juo. Vaiko santykis su mama taip pat yra saugus, tačiau yra matoma, jog motina slopina jo iniciatyvumą bei spontaniškumą kontroliuodama bei bandydama padėti jam, kai jis pagalbos neprašo.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus įrodymus nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti vaikų gyvenamąją vietą ir daro išvadą, kad ieškovės E. K. prašymas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina, neatitinka šalių vaikų R. S. ir H. S. interesų. Vaikų tėvo elgesys vaikų atžvilgiu nėra pasikeitęs, jis tinkamai atlieka savo pareigas, auklėja ir prižiūri savo vaikus, rūpinasi jų sveikata, juos, išlaiko ,užtikrina tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, aprūpina reikiamomis mokslo priemonėmis, bendrauja ir bendradarbiauja su sūnų auklėtojais, padeda R. nuotolinio mokymo metu, iškilus neaiškumams konsultuojasi su mokytojais, rodo iniciatyvą , įsiklauso į pedagogų rekomendacijas, užtikrina, kad sūnus R. tinkamai lankytų mokyklą, išleisdavo į teatrus, koncertus, edukacines programas, tinkamai pasirūpina vaikų buitimi, maistu. Tarp atsakovo ir vaikų susiformavęs artimas ryšys, jie jau pakankamai ilgai gyvena su tėčiu, pripratę prie jiems įprastos aplinkos, ugdymo įstaigų, draugų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas ir įvertinusi surinktą medžiagą nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti vaikų gyvenamąją vietą, o jos pakeitimas neatitiktų geriausių šalių vaikų interesų. Nors H. S. pagrįstai ir argumentuotai negali išreikšti savo nuomonės su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, bet iš byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir iš ekspertų išvados matyti, jog šiuo metu dėl susiklosčiusių aplinkybių reikšmingiausias prieraišumo asmuo H. yra tėtis, o jo išsakomas noras gyventi su tėvu psichologiniu požiūriu atitinka susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes, berniukui gyvenamoji vieta asocijuojasi tik su tėčiu ir (duomenys neskelbtini). R. S. iki ekspertizės atlikimo jau yra išsakęs savo nuomonę dėl gyvenimo su vienu iš tėvų kelis kartus. Jis du kartus berniukas apie tai kalbėjosi su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ir abu kartus jis išsakė norą gyventi kartu su tėčiu (2017-09-19 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. VS-1550(10.9.) ir 2019-04-02 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 7TSD- 593) . Berniuko nuomonė buvo nekintanti (gyventi su tėvu, aktyviau noro gyventi su motina nereiškė). Tuo tarpu ekspertizės metu jis išreiškė norą gyventi su mama, tačiau ekspertai nustatė, kad ir R. S. atsižvelgiant į jo amžių, protinio išsivystymo lygį ir individualius psichologinius ypatumus negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su vienu iš tėvų ir ekspertizės metu išsakytas noras gyventi su mama buvo vertintas kritiškai, kaip mamos daromo poveikio pasekmė. Atsižvelgiant į tai negalima teigti, jog vieno iš šalių sūnų, R. norai yra pasikeitę ir jis tvirtai apsisprendęs gyventi su mama, nes yra emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų.
Nenustatyta, kad atsakovo elgesys su vaikais būtų buvęs netinkamas ar, kad jis būtų netinkamai sūnus auklėjęs. Taipogi nenustatyta, kad atsakovo materialinė padėtis būtų smarkiai pablogėjusi, jis dirba, gauna pajamas, su vaikais gyvena išsinuomotame būste, vaikams užtikrintos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nepilnamečių R. S. ir H. S. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su mama neatitinka nepilnamečių interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkintinas bei nepilnamečių gyvenamoji vieta paliekama nepakeista.
Netenkinus šio reikalavimo, netenkintinai ir kiti ieškovės pateikti reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo ir bendravimo tvarkos su tėčiu nustatymas, nes jie buvo išvestiniai iš pirminio reikalavimo.
Vis dėlto, atsižvelgus į ekspertų išvadas, tėvų aukšto konfliktiškumo tarpusavio santykius (ieškovei dėl vaikų paėmimo, aprangos, apžiūros ir pan. atvykstant pasiimti vaikų ir jiems girdint aiškinantis tarpusavio santykius su vaikų tėvu, grasinant ir kviečiant policijos pareigūnus, kas žinoma iš patektų garso įrašų, kt. įrodymų), vaikams konstatuotus sutrikimus, o vienam iš jų atsiradusius dėl ilgalaikių tėvų tarpusavio nesutarimų ir konfliktų ir Tarnybos siūlymą, rekomenduotina šalims svarstyti ir nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kai susitikimų laikas yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas, kai tokie susitikimai su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų vyksta pastoviu dažnumu, kas atitiktų vaikų interesus.
Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad H. ekspertizės metu atskleidė, kad tiek tėtis, tiek mama yra baudę vaikus fizinėmis bausmėmis. Adaptyvių vaikų auklėjimo įgūdžių stoka šiuo atveju rodo poreikį tėvams lankyti pozityvios tėvystės įgūdžius ugdančias grupes, siekiant ugdyti gebėjimą kurti tvirtus, nuoseklius, paskatinimu, o ne bausmėmis grįstus santykius su sūnumi. Taip pat yra matomas poreikis tėvams teikti nuoseklią psichosocialinę pagalbą, orientuotą tiek į geresnį vaikų poreikių supratimą ir atliepimą, tiek į konfliktiško tarpusavio santykio sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginant nepilnamečių vaikų interesus, siūlytina Tarnybai organizuoti (kai kuriais klausimai kreipiantis į kitų savivaldybės institucijų specialistus pagalbos) ir spręsti įvairiapusės ir nuoseklios pagalbos šalims teikimo klausimą atsižvelgiant į byloje pateiktų ekspertų išvadas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šioje byloje šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jiems skirta antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybei yra nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės E. K. ieškinį atmesti.
Siūlyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui savo kompetencijos ribose organizuoti ir spręsti pagalbos šalims (E. K. ir R. S.) teikimo klausimą, t.y. kad jiems būtų teikiama įvairiapusė ir nuosekli pagalba, siekiant ugdyti gebėjimą kurti tvirtus, nuoseklius, paskatinimu grįstus santykius su sūnumis, orientuota į geresnį vaikų poreikių supratimą ir atliepimą, tiek į konfliktiško tarpusavio santykio sprendimą atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų byloje pateiktas išvadas Nr. 103MS-108/2020 ir Nr.103MS-109/2020.
Rekomenduoti šalims svarstyti ir nusistatyti bendravimo su vaikais tvarką.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti išreikalautą civilinę bylą Nr.2-619-223/2018 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.