- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-596-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06984-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- (duomenys neskelbtini)
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-596-278/2018
teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06984-2017-0
2018 m. spalio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-619-223/2018 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. S., institucijoms teikiančioms išvadas byloje – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei E. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. ieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, motina E. K.; priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 115 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, prašė nustatyti atsakovo R. S. bendravimo tvarką su vaikais: leisti netrukdomai matytis su vaikais bet kada, iš anksto telefonu susitarus su ja, išsivežant juos iš namų savaitgaliais, suderinus vaikų grąžinimo laiką.
2. Nurodė, kad su atsakovu R. S. gyveno nesusituokę bei susilaukė dviejų sūnų. Teigė, jog išsaugoti tarpusavio santykių nepavyko, todėl, siekiant užtikrinti tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, tikslinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą vaikams.
3. Priešieškiniu atsakovas R. S. prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų R. ir H. gyvenamąją vietą kartu su juo, tėvu R. S.; priteisti iš ieškovės E. K. išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
4. Nurodė, kad ieškovės E. K. siūloma vaikų gyvenamoji vieta neatitinka vaikų interesų, nes ieškovė yra ūmaus būdo, skriaudžia, muša vaikus, dažnai barasi, dėl konfliktų šeimoje ne kartą buvo kviesta policija. Be to, vaikai kartu su juo ir jų močiute (duomenys neskelbtini) m. gyventų trijų kambarių bute ir vaikams būtų geresnės buities sąlygos nei ieškovės vieno kambario bute.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2018-04-25 sprendimu E. K. ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino pilnai bei nustatė nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. S.. Priteisė iš ieškovės E. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų tėvui R. S..
6. Įvertinęs tėvų turtinę padėtį teismas nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise turi 93/733 žemės sklypo ir 17/100 gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise turi automobilį, gyvena motinai priklausančiame bute. Nustatė, kad gyvenamojo būsto sąlygos yra panašios, šalys dirba - ieškovė dirba 0,75 etato ir gauna vidutiniškai 238 Eur darbo užmokestį, o atsakovo pajamos vidutiniškai sudaro 500 Eur „į rankas”. Konstatavo, jog abu tėvai galėtų sudaryti pakankamai geras sąlygas vaikams gyventi, tačiau gyvenamoji aplinka, kurioje gyventų vaikai, pirmiausia turi būti saugi ir stabili, nekelti vaikams psichologinių problemų.
7. Pažymėjo, jog H. S. yra 2 metų 8 mėnesių amžiaus, turi raidos sutrikimų, todėl dėl mažametystės ir individualių savybių savo norų dėl gyvenamosios vietos nustatymo išreikšti negali, tuo tarpu R. S., kuris yra 6 metų 5 mėnesių amžiaus, išreiškė norą gyventi su tėvu R. S..
8. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus – ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto VTAS atstovės L. P., liudytojų A. D. ir N. M. parodymus, darė išvadą, jog saugesnė ir stabilesnė vaikų gyvenimui aplinka yra pas atsakovą. Nurodė, kad ieškovės E. K. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo psichologinio ir fizinio smurto vaikų atžvilgiu ir surinktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad ieškovė netinkamai elgėsi nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vartojo netinkamus žodžius, grasinimus, vertė vaikus atlikti žeminančius ir jų sveikatą bei psichiką žalojančius veiksmus. Teismas vertino, jog atsakovo R. S. nurodomos aplinkybės apie ieškovės netinkamą elgesį su vaikais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu nekito, buvo nuoseklios ir atitinkančios logikos dėsnius, jas patvirtina kita bylos medžiaga. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto VTAS atstovė L. P. patvirtino, jog jai betarpiškai bendraujant su ieškove ir atsakovu, E. K. iš dalies patvirtino aplinkybes apie savo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, be to, nurodė, jog vaikų akivaizdoje, praktiškai be priežasties, ieškovė sudavė į veidą atsakovui, elgėsi agresyviai, nesivaldė. Teismas vertino, jog E. K. pozicija teismo proceso metu, neigimas netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu, leidžia manyti, kad ieškovė nelinkusi pripažinti auklėjimo klaidų ir tai nekelia pasitikėjimo jos galimybe pasitaisyti.
9. Konstatavo, jog ieškovė E. K., pagal savo charakterio savybes, šiuo metu negali užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams saugios ir sveikos aplinkos, kuri atitiktų sveiko vaiko vystymuisi keliamus reikalavimų, tuo labiau, kad nepilnametis R. S. turi raidos sutrikimų, t.y. turi specialių poreikių, todėl jam turi būti užtikrinta ypatingai saugi ir rami aplinka augti ir vystytis. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas netinkamai elgtųsi su vaikais ar neturėtų gebėjimų auginti ir auklėti savo vaikus. Nurodė, kad mažamečiai šalių vaikai jau kurį laiką auga pas atsakovą ir (duomenys neskelbtini) miesto bei (duomenys neskelbtini) rajono VTAS atstovės pritarė vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su atsakovu.
10. Įvertinęs šalių nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, teismas darė išvadą, jog protinga ir pagrįsta suma tokio amžiaus vaikų išlaikymui turėtų būti iš viso 200 Eur per mėnesį, todėl iš ieškovės priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo 2018-04-25 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą bei tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, visapusiškai jų neištyrė bei nevertino įrodymų visumos. Teigia, jog teismas nevertino liudytojų darželio auklėtojos I. J., kaimynų V. J., M. V., jos motinos Z. J. bei brolio A. J. parodymų, nors šie liudytojai patvirtino jos nurodytas aplinkybes, paliudijo, kad visada rūpinosi vaikais, kurie visada buvo tvarkingi, prižiūrėti, papildomai juos lavino namuose, nevartojo jų atžvilgiu smurto, vaikai niekada nesiskundė ir neminėjo, kad yra skriaudžiami, o atsakovas R. S. vaikais nesirūpino, nebendraudavo ir neskirdavo laiko jų auklėjimui.
13. Mano, jog teismui abejones atsakovo teiginiams apie jos naudojamą smurtą turėjo sukelti tai, kad jai pareikštas įtarimas netinkamu elgesiu su vaikais laikotarpiu nuo 2017-09-19 iki 2017-09-27, kai tuo laikotarpiu atsakovas su jais jau nebegyveno – paskutinis jo vakaras namuose buvo 2017-09-19 (iki jį išvežė policija), taip pat atsakovas iki jos kreipimosi į teismą dienos, dėl tariamo jos smurto vaikų atžvilgiu niekur nesikreipė, jokių priemonių nesiėmė, nors jo teigimu, vaikai buvo mušami ir maistas jiems nebuvo ruošiamas nuo 2017 metų pradžios. Tvirtina, kad atsakovo nurodytas aplinkybes apie gyvenimo sąlygas jos bute visiškai paneigia liudytojų M. V., A. J. parodymai bei kita bylos medžiaga (ant vaikų kūnų nebuvo jokių sukandžiojimo žymių, o vaikai lankė darželį, gydytojus). Atsakovo duoti parodymai apie tai, kad jis vaikų lankomoje ugdymo įstaigoje bei gydymo įstaigose lankydavosi po 1-2 kartus per mėnesį yra paneigti liudytojos I. J. parodymais, darželio ir šeimos gydytojo išduotomis pažymomis, jo rašyta SMS žinute, iš kurios matyti, kad atsakovui nebuvo žinoma vaikų sveikatos, jų raidos būklė.
14. Teigia, kad teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) miesto VTAS atstovė L. P. nepatvirtino, kad ji būtų sudavusi atsakovui į veidą, be to, paliudijo, kad ant sūnaus R. kūno 2017-09-19 nematė smurto žymių, mėlynių, nors atsakovas teigė, kad buvo mėlynė, kurią jis parodė tą dieną L. P. lankantis jos bute. Tvirtina, jog jokiais įrodymais nepatvirtinti atsakovo parodymai, kad R. miegodavo guminėje valtyje, iš kurios išeidavo oras ir jam tekdavo miegoti ant grindų, nes žaislinė valtis su patalais buvo laikinai tuo metu naudota kaip žaidimo priemonė, tai patvirtino ir atsakovas, o bute buvo užtektinai miegojimui skirtų baldų.
15. Mano, kad aplinkybė, jog ji pirmosios instancijos teisme nesutiko su atsakovo parodymais apie jos naudotą smurtą vaikų atžvilgiu, neleidžia daryti išvados apie jos nenorą pripažinti savo klaidas. Tvirtina neneigianti pakeltu balsu drausmindavusi ar ką nors griežčiau pasakydavusi vaikams, tačiau abiems vaikams yra reikalingas didesnis dėmesys – R. 2015 metais buvo nustatyti emocijų, kalbos išraiškos sutrikimai, H. 2016 metais – raidos sutrikimas. Vaikai triukšmingi, neklausantys, R. konfliktiškas, tą paliudijo ir liudytojai I. J. bei M. V.. Tuo tarpu atsakovas vaikams leisdavo ne tik daryti viską ką jie nori, bet ir paskutiniu metu skatindavo R. jos neklausyti, nuteikinėdavo prieš ją. Tvirtina vaikų sveikatai ir jos priežiūrai skyrusi ypatingą dėmesį ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytojų A. D. ir N. M. parodymai prieštarauja vieni kitiems, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad liudytojų nurodomu metu R. lankė vaikų darželį, t.y. dienos metu būdavo ugdymo įstaigoje, o ne namuose, todėl ir liudytojos dienos metu verkiančio vaiko ir jos, nuolat šaukiančios ant vaiko, girdėti negalėjo. Kritiškai turėtų būti vertinama ir tai, kad liudytojos, kaip, kad teigia, metus laiko girdėdamos nuolat verkiantį vaiką ir ieškovę šaukiančią ant jo ne tik, kad niekur nesikreipė dėl tokio elgesio, bet nieko nesakė nei jai, nei atsakovui.
16. Teigia, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ji pati kreipėsi pagalbos į psichologus, gilino savo pedagogines žinias, kurias galėtų pritaikyti vaikų auklėjime, atsižvelgiant į jų raidos ypatumus. Tvirtina, jog jos tam tikro elgesio priežastis, emocijų valdymo problemas nulėmė būtent atsakovo elgesys – jis gyveno jos bute, tačiau niekuo neprisidėdavo prie bendros buities, vaikų priežiūros, pinigai, kuriuos jis pervesdavo į jos sąskaitą, nurodydamas „vaikų išlaikymui“, būdavo naudojami ir jo paties poreikių patenkinimui. Sunerimusi dėl jo psichologinės - psichinės sveikatos, nes jis dažnai grįžęs iš darbo sėdėdavo ir žiūrėdavo į vieną tašką, su niekuo nebendraudavo, įkalbėjo jį kartu kreiptis pas psichologą, tačiau jis po vieno apsilankymo daugiau eiti pas psichologą atsisakė. Po to, kai atsakovas iš jos buto 2017-09-19 buvo išvežtas policijos pareigūnų, daugiau ten nebegyveno. Tai leido jai ne tik susitvarkyti buitį, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto VTAS 2018-02-14 išvada, pateiktos fotonuotraukos, bet ir ji pradėjo gyventi ramioje, saugioje aplinkoje, todėl gali užtikrinti vaikams gyventi tinkamas sąlygas.
17. Nurodo, jog teismas visiškai nevertino jos pateiktų įrodymų –charakteristikos iš „(duomenys neskelbtini) šeimos klinikos“, (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktų dokumentų, iš kurių matyti, jog būtent ji nuo pat vaikų gimimo rūpinosi jais, jų sveikata ir jų lavinimu. Teigia, jog būtent jos pastangomis vaikams buvo užtikrinta būtina medicininė priežiūra, lankomi užsiėmimai vaikų raidos sutrikimo ankstyvosios reabilitacijos dienos centre, kurie, atsakovui pasiėmus vaikus, buvo nutraukti ir tai turėjo neigiamos įtakos H., nes ilgą laiką atsakovas nedėjo jokių pastangų dėl specialistų pagalbos jam suteikimo. Tvirtina pati nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ir apie H. specialiuosius poreikius bei raidos sutrikimą informavo jo lankomą lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“.
18. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo buvo išklausyta per VTAS ir tai laikytina tinkamu vaiko nuomonės išklausymu, nes sūnus yra tik 5 metų 5 mėnesių amžiaus (ne 6 metų 5 mėnesių, kaip nurodyta teismo sprendime), nuo gimimo turėjęs raidos sutrikimą, todėl negalima konstatuoti, jog jis gali suformuluoti savo pažiūras ir išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, iš (duomenys neskelbtini) miesto VTAS 2017-10-19 išvados matyti, kad R. išsakė norą gyventi su atsakovu, „nes tėtis nuperka saldainių, o mama neduoda“ ir daugiau motyvų nurodyti nesugebėjo. Nurodo, jog tai akivaizdžiai įrodo, kad R. dėl savo amžiaus, raidos, individualių savybių nėra brandus ir negali išsakyti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.
19. Teismas nevertino, kad H. yra tik 2 metų 8 mėnesių amžiaus ir yra labai prisirišęs prie jos, ką patvirtina VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2017-06-13 epikrizė pateikta byloje. (duomenys neskelbtini) rajono VTAS atstovė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad H. apsiverkė, kai po pasimatymo su ja (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo išsiskirti, pasimatymo metu sėdėjo jai ant kelių, kad dėl jo raidos sutrikimo jam būtina ypatinga priežiūra, reguliarus kasdienis papildomas lavinimas, nes jo kalbos įgūdžiai atitinka 12-14 mėn. vaiko. Teigia, kad atsakovas laiko papildomam vaikų lavinimui neskiria, o po kiekvieno jos aplankymo (duomenys neskelbtini) H. išgyvena neigiamas emocijas išsiskiriant, todėl jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus.
20. Tvirtina, kad atsakovui vienam sudėtinga užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ir jų poreikių patenkinimą, o kartu gyvenanti jo motina yra garbingo amžiaus, ligota, sunkiai vaikščiojanti lazdos pagalba, todėl ne tik negali suteikti pagalbos prižiūrint vaikus, bet ir jai pačiai reikalinga atsakovo pagalba. Atsakovo požiūrį į vaikus, jo sugebėjimą bei norą jais rūpintis, juos auginti akivaizdžiai parodo 2018-04-05 teismo posėdyje išsakytas jo noras ir pasiūlymas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tai yra, kad ji pasiimtų vaikus visais savaitgaliais ir per visas šventes, nes jis jau ir „taip prisibūna“.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teigia, jog, teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Atsakovas prašė priteisti išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur, jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaikams, nepateikė. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, vadovavosi jos pateiktais įrodymais ir be jokios argumentacijos, tik atsižvelgiant į R. ir H. amžių, nutarė, kad 160 Eur suma mėnesiui kiekvienam vaikui yra per maža. Su tokia išvadą nesutinka, nes 160 Eur suma vaikų dabartinių poreikių patenkinimui yra pakankama – jokių mokomų papildomų užsiėmimų vaikai nelanko, jie ugdomi ir lavinami ugdymo įstaigoje, kurios mėnesio mokestis (duomenys neskelbtini) mieste yra mažesnis nei buvo (duomenys neskelbtini) m.. Tvirtina, jog jokiu būdu negalima teigti, kad atsakovas turi didesnes išlaidas vaikų išlaikymui, nes tam, kad išsaugotų ryšį su vaikais, turėtų galimybę su jais bendrauti, dalyvauti jų auklėjime, ji turi važiuoti pasimatyti su jais į (duomenys neskelbtini) miestą, t.y. kiekvieną kartą patirti kelionės išlaidas. Be to, vykstant aplankyti vaikus, nuveža jiems ir lauktuvių, ir maisto produktų.
22. Be to, išlaikymą iš jos teismas priteisė mokėti nuo 2017-09-07, nors vaikai iš namų atsakovo buvo paimti tik 2017-09-27, iki tol jie gyveno kartu su ja ir buvo pilnai išlaikomi, todėl išlaikymo priteisimas nuo 2017-09-07 yra neteisėtas ir naikintinas.
23. Nurodo, jog teismas, nenustatydamas bendravimo su vaikais tvarkos, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Teigia, jog priešingai teismo išvadai, atsakovas kiekvieną kartą bando sudaryti kliūtis bendrauti jai su vaikais, po teismo sprendimo priėmimo nesudaro galimybės laisvai vienai pabendrauti su vaikais, kelia vis kitokias bendravimo sąlygas, ne visada iš anksto sutartu laiku sudaro galimybę susisiekti su vaikais telefonu, po susitikimų su vaikais kartais ji neturi kur palikti vaikų, nes atsakovas būna išvykęs iš namų.
24. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas R. S. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas E. K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
26. Su apeliaciniu skundu teismui apeliantė pateikė 2018-06-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini); Panevėžio pedagoginės – psichologinės tarnybos 2018-05-21 pažymą, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2018-04-23 atlikto psichologinio tyrimo rezultatus; 2002-09-29 rekomendaciją E. K.; 2015-05-16 ir 2018-05-20 pokalbių su vaikais garso įrašus ir prašo juos prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad šalių reiškiami reikalavimai yra kilę iš šeimos teisinių santykių ir E. K. pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo argumentus, šie įrodymai, išskyrus garso įrašus, prijungtini prie bylos.
27. Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, priteisė iš E. K. išlaikymą vaikams, periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės bei nenustatė vaikų bendravimo tvarkos su apeliante.
28. Pirmosios instancijos teismas 2018-04-25 sprendimu E. K. ieškinį atmetė, o atsakovo R. S. priešieškinį tenkino pilnai ir šalių nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu R. S. bei iš E. K. priteisė vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017-09-07 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų tėvui R. S..
29. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).
30. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), todėl, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
31. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, tai yra aplinkybes, kurios nulemia vaiko apsisprendimą. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą įvertintina, kad aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų, todėl, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų.
32. Apeliacinio teismo vertinimu, spręsdamas mažamečių vaikų gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, jog prieš E. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo psichologinio ir fizinio smurto vaikų atžvilgiu (kuris šiuo metu yra nutrauktas), Vaikų teisių apsaugos skyrių išvadas ir darė pagrįstą išvadą, jog vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakovu.
33. Nors apeliantė nesutinka su teismo vertinimu dėl jos netinkamo elgesio su vaikais, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui E. K. pateikė nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu dėl psichologinio ir fizinio smurto vaikų atžvilgiu yra nutrauktas, tačiau nutarime yra konstatuotas netinkamas motinos elgesys su vaikais - nuolatinis rėkimas ant jų, dėl kurio vaikai nuolatos verkė ir kiti jos netinkami veiksmai, traumuojantys vaikus. Ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad apeliantė, priešingai nei atsakovas, iš esmės netinkamai elgėsi su vaikais, o atsakovui grįžus iš darbo, šalių namuose triukšmas ir verksmas nurimdavo. Tai tik patvirtina, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog vaikams saugesnė aplinka yra gyvenant su tėvu. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas R. S. nesirūpino vaikų sveikata, jų raida, neskyrė jiems tiek dėmesio, kiek ji, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, ar jų visai nevertino. Ta aplinkybė, jog asmenys, girdėję vaikų verksmą, barnius apeliantės bute, apie tai neinformavo Vaikų teisių apsaugos skyrių, nėra pakankamas pagrindas kritiškai vertinti jų parodymus ar juos atmesti.
34. Apeliantė nurodo, kad atsakovui grįžus gyventi pas motiną, į kitą miestą, ji susitvarkė buitį ir gali užtikrinti vaikams gyventi tinkamas sąlygas. Tačiau įvertintina, jog šiuo metu mažamečiai vaikai jau pakankamai ilgą laiką (1 metai) gyvena su tėvu, yra prisirišę prie jo, prisitaikę prie naujos gyvenamosios vietos, lopšelio-darželio, todėl gyvenamosios vietos keitimas gali neigiamai įtakoti jų sveikatos būklę, sukelti stresą ir naujus išgyvenimus. E. K. neneigia byloje esamų duomenų, kad mažamečiams vaikams atsakovas yra sudaręs geras gyvenimo sąlygos, rūpinasi jų sveikata, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti vaikų gyvenamąją vietą, kuri teismo nustatyta su tėvu pagrįstai, nėra pagrindo (1 t., b.l. 106, 152, 2 t., b.l. 29, 67-71).
35. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantė deda pastangas situacijai pakeisti, norėdama išmokti pozityvių vaikų auklėjimo būdų, lanko psichologo konsultacijas, todėl tikėtina, kad ateityje situacija gali pasikeisti, tačiau šiai dienai keisti vaikų gyvenamąją vietą, nesant duomenų, jog ji yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokią aplinką jiems suteiktų apeliantė, netikslinga. Nors E. K. nurodo, kad sūnaus R. noru gyventi su tėvu teismas neturėjo vadovautis, tačiau ši aplinkybė iš esmės nenulėmė teismo sprendimo. Tai, jog sūnus H. patiria stresą išsiskirdamas su apeliante, nesudaro pakankamo pagrindo keisti pagrįstą sprendimą.
36. Apeliantė nesutinka ir su priteisto išlaikymo dydžiu, nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva padidino išlaikymo dydį nei prašė atsakovas ir priteisė vaikų išlaikymui iš jos po 100 Eur, nors abi bylos šalys sutarė, kad vieno vaiko išlaikymui pakankama 160 Eur suma.
37. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.; CK 3.192 str. 2 d.). Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
38. Byloje nustatyta, kad apeliantė dirba AB „Lietuvos paštas“, jos gaunamos pajamos yra apie 235 Eur, be gaunamo uždarbio, kitų pajamų neturi. Nors E. K. turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, stengiasi rasti geriau apmokamą darbą, tačiau šiai dienai, dėl galimai patiriamų psichologinių sunkumų, ji kito darbo dirbti negali. Asmens, privalančio teikti išlaikymą vaikams asmens sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tačiau, atsižvelgiant į faktinę situaciją, į tai, kad apeliantei reikalingos lėšos nuvykti pas vaikus, be to, ji atvykusi vaikų aplankyti perka maisto produktus, atveža lauktuvių bei į tai, kad abi šalys pripažino, jog šiuo metu kiekvieno mažamečio išlaikymui pakankama 160 Eur suma, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš apeliantės priteistas išlaikymas vaikams mažintinas iki 75,00 Eur kiekvienam. Pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (CK 3.201 str.).
39. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymą iš E. K. nepagrįstai priteisė nuo 2017-09-07, jos ieškinio teismui pareiškimo dienos, nes mažamečiai vaikai atsakovui R. S. yra perduoti tik 2017-09-27, todėl išlaikymas priteistinas nuo minėtos datos, nes iki tol, kol vaikai gyveno su motina, mažamečiai jos buvo pilnai išlaikomi (CK 3.200 str.).
40. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nenustatė bendravimo su vaikais tvarkos, o atsakovas jai trukdo įgyvendinti savo teises. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, nustatant bendravimo tvarką, reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
41. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. K. nenurodė siūlomos konkrečios bendravimo tvarkos, vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, todėl, atsakovui neprieštaraujant motinos bendravimui su vaikais, bendravimo tvarkos nesprendė. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad R. S. trukdo apeliantei vienai bendrauti su vaikais, o ir jos teiginiai nėra nuoseklūs, nes apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas kliudo bendrauti su vaikais, vėliau nurodoma, kad R. S. siūlo jai vaikus pasiimti savaitgaliais ir per visas šventes. Apeliantė nurodo, kad, atskirais atvejais, po sutarto bendravimo su vaikais, jų negali atsakovui perduoti, nes R. S. nebūna namuose, kas rodo, jog E. K. su vaikais bendrauja ir viena. Nesant pakankamai įrodymų, kad atsakovas R. S. kliudytų ar apribotų apeliantės galimybę bendrauti su vaikais, teismas pagrįstai nenustatė konkrečios E. K. ir vaikų bendravimo tvarkos. Bendravimo tvarkos apeliantė nepasiūlė ir apeliaciniu skundu, todėl keisti sprendimą minėtoje dalyje nėra pagrindo. Šalys dėl bendravimo tvarkos su vaikais gali susitarti pačios. Jei vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais). Tuo atveju, jeigu nuolat pažeidinėjamos jos ir vaikų teisės tiesiogiai bendrauti, E. K. turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
42. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti.
43. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 80 str., 93 str.). Sumažinus priteisiamo išlaikymo dydį (nuo 100 iki 75 Eur kiekvienam vaikui), iš E. K. priteistas žyminis mokestis valstybei mažintinas iki 54 Eur, kitos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 85 str.1 d. 3p., 99 str. 2 d., 1 t., b.l. 167, 2 t., b.l. 9).
44. Už apeliacinį skundą E. K. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 250 Eur advokato pagalbos išlaidų (3 t., b.l. 43-44). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo apeliantės naudai priteistina 25 Eur žyminio mokesčio ir 62 Eur atstovavimo išlaidų, viso 87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš E. K. pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam nuo 2017 metų rugsėjo 27 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų tėvui R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš E. K. valstybės naudai 54 Eur žyminio mokesčio ir 23,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 77, 30 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigines lėšas pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (įm. k. 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 177,71 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, lėšas pervedant į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (įm. k. 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 25 Eur žyminio mokesčio ir 62 Eur atstovavimo išlaidų, viso 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.