- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 2-619-223/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė, Vaiva Savickienė
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. S., duodančioms išvadą institucijoms Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo R. S. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. ir H. po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais: leisti netrukdomai matytis su vaikais bet kada iš anksto telefonu susitarus su ieškove, išsivežant juos iš namų savaitgaliais, suderinus sūnų grąžinimo laiką. Su priešieškiniu nesutinka.
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 metais ėmė gyventi kartu su atsakovu R. S.. Tuo laiku gyveno (duomenys neskelbtini), kur nuomojo butą Iš pradžių gyveno gerai, 2012 -11-14 gimė sūnus R., o jai grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini), - (duomenys neskelbtini) gimė H.. Kurį laiką atsakovas atvažiuodavo pas ją ir vaikus į (duomenys neskelbtini), o paskui ėmė gyventi kartu. Iš pradžių atsakovas padėdavo buityje, o paskui tingėjo dirbti, tapo apatiškas. Atsakovas ėmė prieš ją nuteikinėti sūnų R.. Prasidėjo pykčiai, barniai. Atsakovas vaikais visai nesidomėjo, nesirūpino, yra vartojęs prieš ją smurtą: yra sudavęs į veidą, smaugęs. Ji niekada nėra liepusi vaikams laižyti jogurtą nuo grindų, nėra vartojusi netinkamų žodžių vaikų atžvilgiu. Po to, kai atsakovas išvažiavo gyventi į R., ji susitavarkė savo namus, pradėjo dirbti ir gauna 235 Eur darbo užmokestį (dirba 0,75 etato). Ji turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą ir ekonomės specialybę, tačiau darbo pagal specialybę negavo. Ji yra aplankiusi savo vaikus R. ir H. (duomenys neskelbtini). Sūnus R. nelabai nori su ja bendrauti, o H. bendrauja noriai. Atsakovas negalėtų auginti vaikų, nes nežino jų poreikių, rėkia ant vaikų, o vaikai jo neklauso. Vaikų išlaikymui reikia apie 180 Eur per mėnesį.
Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas, nes nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinosi savo vaikais. Gyvenant (duomenys neskelbtini) ieškovė pati rūpinosi savo vaikais, o atsakovas to nedarė. Pažymos iš gydymo ir ugdymo įstaigų patvirtina, kad dėl vaikų visur kreipėsi ieškovė. Atsakovui net nebuvo žinoma apie vaikų raidos sutrikimus. Atsakovas nesugeba savarankiškai pasirūpinti vaikais, nes neturi tam įgūdžių. Liudytojų iš (duomenys neskelbtini) paaiškinimai turtų būti vertinami kritiškai, nes nėra pakankamai informatyvūs.
Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir nustatyti nepilnamečių vaikų R. ir H. gyvenamąją vietą su atsakovu, o iš ieškovės priteisti išlaikymą vaikams po 75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove susipažino 2008 metų pabaigoje. Iš pradžių kartu gyveno (duomenys neskelbtini), kur nuomojo butą. Ieškovė nedirbo, o jis dirbo ir mokėjo už butą, pirko maistą. Gimus sūnui R., po kurio laiko buto kaimynai pradėjo skųstis, kad vaikas pastoviai verkia. Jis tai pasakė ieškovei, o ši nesureagavo ir po kelių dienų -2015-05-16 išvažiavo su vaiku gyventi į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jis atvažiuodavo jų lankyti, o 2015 metų spalio mėnesį persikėlė gyventi pas ieškovę į (duomenys neskelbtini), susirado darbą. Gyventi su ieškove buvo nelengva, nes ji pastoviai ieškojo priekabių, grąsino alimentais, nesitvarkė namuose, primindavo, kad jis ieškovės namuose yra neregistruotas. Ieškovė neruošdavo vaikams maisto, o kai jis nupirkdavo maisto produktų, ieškovė nenorėdavo vaikams jų duot, nes tai jos manymu „chemija“. 2017 metų balandžio mėnesį, grįžęs namo, rado R. laižantį nuo grindų jogurtą, nes taip liepė mama. Tada jis pasakė ieškovei, kad informuos apie tai VTAS ir policiją. R. ieškovės namuose miegodavo pripučiamo čiužinio, bet kadangi išeidavo oras, tai faktiškai vaikui tekdavo miegoti ant grindų. 2016 metų vidury ėmė įtarti, kad namuose atsirado blakių, nes ieškovės motina į namus atnešdavo įvairių daiktų iš šiukšlių konteinerių. Jis išmetė dalį senų baldų, nupirko naujas tachtas, tačiau santykiai tik blogėjo. Ieškovės motina pastoviai priekaištaudavo, kad jis nemuša vaikų, todėl yra ne vyras. 2017-09-19 , grįžęs namo, rado Panevėžio miesto VTAS darbuotoją L. P., ieškovė jam be jokios priežasties sudavė į veidą. Vėliau ieškovė išmetė jo daiktus ir liepė nešdintis. Sūnus R. jam yra pasakojęs, kad, kai jis išvažiuoja, mama jį su broliu muša. Tada jis nutarė palikti įjungtą diktofoną. Garso įraše girdėti kaip ieškovė rėkia ant vaikų, grąsina juos užmušianti, vaikas verkia. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis pateikė policijos pareigūnams garso įrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė muša vaiką. 2017-09-27 vaikai iš ieškovės buvo paimti ir jis vaikus išsivežė į (duomenys neskelbtini).
Atsakovo atstovė nurodė, kad byloje pakanka įrodymų, kad priešieškinis būtų patenkintas, o ieškinys atmestas. Vaikų gyvenamosios vietos nustatyma su ieškove neatitiktų jų interesų, nes ieškovė yra ūmi, skriaudžia vaikus, kviesta policija , VTAS. Ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visa tai rodo, kad vaikams būtų geriau gyventi ir augti kartu su atsakovu. Jis gyvena 3-jų kambarių bute, auklėti vaikus jam padeda mama. Vaikai jau priprato prie tėvo gyvenamosios aplinkos, kur jiems yra saugu. Netinkamą ieškovės elgesį su vaikais patvirtino liudytojai.
Ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo atmestinas. Priešieškinys tenkintinas pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a .k. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9-10 tomas 1). Ieškovė nuosavybės teise turi 93/733 žemės sklypo ir 17/100 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) ( b.l. 17-19, tomas 1). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise turi automobilį. Ieškovė dirba 0,75 etato ir gauna vidutiniškai 238 Eur darbo užmokesčio . Atsakovo pajamos vidutiniškai sudaro 500 Eur “į rankas”.
Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.
Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos būtina individualizuoti.
Kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nesant galimybės vaiko apklausti tiesiogiai, jo nuomonė gali būti sužinoma per atstovus .
Nepilnametis H. S. yra 2 metų 8 mėnesių amžiaus, turi raidos sutrikimų, todėl dėl mažametystės ir individualių savybių savo norų dėl gyvenamosios vietos nustatymo išreikšti negali. Nepilnametis R. S. yra 6 metų 5 mėnesių amžiaus, išreiškė norą gyventi su tėvu R. S.. Taigi, įvertinus nepilnamečių vaikų R. ir H. amžių, jų raidą ir individualias savybes, teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad kviesti vaikus į teismo posėdį yra netikslinga, nes tai psichologiškai traumuotų vaikus ir konstatavo, kad R. nuomonė buvo išklausyta per VTAS ir tai laikytina tinkamu vaiko nuomonės išklausymu, o H. savo nuomonės suformuluoti ir išreikšti negali.
Taigi, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo būsto sąlygos yra panašios tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą. Ieškovė ir atsakovas dirba, turi stabilias pajamas. Ieškovė gyvena jos nuosavybės teise turimame būste, atsakovas- motinos bute. Taigi, iš esmės abu tėvai galėtų sudaryti pakankamai geras sąlygas vaikams gyventi, tačiau gyvenamoji aplinka , kurioje gyventų vaikai , pirmiausia turi būti saugi ir stabili, nekelti vaikams psichologinių problemų.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad saugesnė ir stabilesnė vaikų gyvenimui aplinka yra pas atsakovą. Ši išvada daroma remiantis šiais įrodymais. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.01-1-56974-17 ( b.l. 149 -186 tomas 2) matyti, kad ieškovės E. K. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo psichologinio ir fizinio smurto vaikų atžvilgiu. Suriktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad ieškovė netinkamai elgėsi savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vartojo netinkamus žodžius, grąsinimus, vertė vaikus atlikti žeminančius ir jų sveikatą bei psichiką žalojančius veiksmus. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl spręsti klausimą dėl to ar E. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai šioje byloje nėra galimybės, tačiau, teismo įsitikinimu objektyvią tiesą nagrinėjmoje byloje galima nustatyti ir kitais leistinais įrodymais. Visų pirma, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas R. S. nurodė, kad ieškovė E. K. netinkamai elgėsi su vaikais, vartojo smurtą jų atžvilgiu, naudojo netinkamus žodžius, vertė laižyti nuo grindų jogurtą. Atsakovo parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi nuoseklūs, nekintantis ir atitinkantys logikos dėsnius, todėl abejonių teismui nekelia, tuo labiau , kad juos patvirtina kita bylos medžiaga ir iš dalies ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto VTAS atstovė L. P. patvirtino , jog jai betarpiškai bendraujant su ieškove ir atsakovu, ieškovė iš dalies patvirtino nurodytas aplinkybes apie savo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu ir tai buvo girdima iš garso įrašo. VTAS atstovė nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl atsakovo R. S., VTAS atstovės L. P. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir šios aplinkybės laikytinos byloje įrodytomis. Bylos nagrinėjimo metu E. K. neigė šias aplinkybes ir tvirtino jokių netinkamų veiksmų vaikų atžvilgiu nevartojusi, tačiau tokia jos pozicija, kai neigiami akivaizdūs faktai, laikytina jog ji nelinkusi pripažinti savo auklėjimo klaidų ir tai pasitikėjimo jos galimybe pasitaisyti nekelia. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu buvo išklausytos liudytojos A. D. ir N. M. iš dalies patvirtino abejones dėl ieškovės E. K. galimai netinkamo elgesio nepilnamečio R. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas R. S. ir VTAS atstovė L. P. nurodė ir tą aplinkybę, kad ieškovė VTAS atstovei lankantis ieškovės namuose vaikų akivaizdoje praktiškai be priežasties sudavė į veidą atsakovui, elgėsi agresyviai, nesivaldė, kas atitinkamai charakterizuoja jos asmenybę. Be to, L. P. nurodė, kad ieškovė pati pripažino jog yra liepusi vaikams laižyti jogurtą nuo grindų. Tokiu būdu, konstatuotina, kad ieškovė pagal savo charakterio savybes šiuo metu negali užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams saugios ir sveikos aplinkos, kuri atitiktų sveiko vaiko vystymuisi keliamų reikalavimų, o tokia aplinka būtų užtikrinta nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Pažymėtina, kad nepilnametis H. S. yra su raidos sutrikimais, t.y. turi specialių poreikių , todėl jam turi būti užtikrinta ypatingai saugi ir rami aplinka augti ir vystytis. Nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti tokiu būdu, kad teismas būtų tvirtai įsitikinęs, kad vaikams pas ieškovę būtų užtikrinta saugi aplinka. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad atsakovas R. S. netinkamai elgtųsi su vaikais ar neturėtų gebėjimų auginti ir auklėti savo vaikus. Vaikai jau kurį laiką auga pas atsakovą, todėl jau yra pripratę prie tėvo aplinkos, prie naujosios ugdymo įstaigos. Panevėžio miesto VTAS ir Rokiškio rajono VTAS atstovės pateikė išvadas, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu , šios išvados laikytinos pilnai pagrįstomis ir motyvuotomis, pateiktos tinkamai ištyrus susidariusią faktinę situaciją ir įvertinus abiejų tėvų asmenines savybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje prašė nustatyti bendravimo tvarką atsakovo su nepilnamečiais vaikais. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo nurodyta formali ir nekonkretizuota. Ištyrus visas bylos aplinkybes ir priėjus išvados, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, bendravimo tvarka su atsakovu negali būti nustatyta. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas šiuo metu neprieštarauja ir nedaro kliūčių ieškovei bendrauti su vaikais, todėl nustatyti konkretesnę ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais nėra tikslinga ir tokia bendravimo tvarka nenustatytina. Manytina, kad atsakovas pagal savo asmenines savybes ir požiūrį į vaikus ir ieškovę yra pajėgus užtikrinti ieškovės bendravimą su vaikais ir tam nedarys kliūčių.
Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, spręstinas jų išlaikymo klausimas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Kaip matyti, atsakovas priešieškinyje prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 75 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 160 Eur. Įvertinus ieškovės ir atsakovo nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad atsakovo nurodytos vaikų išlaikymui skirtinos išlaidos yra nepagrįstos ar padidintos. Tačiau vis dėlto vaiko išlaikymui 160 Eur per mėnesį yra per maža suma tokio amžiaus vaikui, ši suma yra orientuota ne tik į vaiko poreikius, bet į šalių finansines galimybes. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Teismo manymu protinga ir pagrįsta suma tokio amžiaus vaikų išlaikymui turėtų būti viso 200 Eur per mėnesį.
Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.
Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą- dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Atsakovės pajamos nėra didelės, tačiau ji dirba tik 0,75 etato, turi pedagogės ir namų ūkio ekonomės išsilavinimą, sveikatos problem, trukdančių dirbti, nenustatyta, todėl manytina, kad turi galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas, kurios užtikrintų ne tik jos, bet ir vaikų poreikius.
Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad tėvas su kuria gyvens nepilnamečiai vaikai, kaip taisyklė , visada turi didesnes išlaidas vaikų išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, todėl iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. ir H. po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2017-09-07 iki vaikų pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui.
Taigi, ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas pilnai.
Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės , kadangi VGTPT sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jau negalioja, byloje ji naudojosi privataus advokato pagalba ( CPK 88, 92-93 ,96-99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečių vaikų R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 EUR ( vieną šimtą eurų ) kiekvienam vaikui nuo 2017 metų rugsėjo 7 d. iki vaikų pilnametystės , išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų tėvui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 72 Eur žyminio mokesčio ir 23,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 177,71 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.