Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Dismena“ civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dismena“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. O. (toliau – ir pareiškėjas) pateiktu teismui pareiškimu prašė: iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dismena“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė); nustatyti ne trumpesnį kaip keturių mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos bendrovės restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti; paskirti UAB „Dismena“ restruktūrizavimo administratore E. G.; 4) nuo nutarties iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą: administratorei 600 Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM)) kas mėnesį atlyginimą; 1 500 Eur lėšas restruktūrizavimo plano parengimui; kitos su restruktūrizavimo procesu susijusios administravimo išlaidos apmokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus; leisti atlikti iš UAB „Dismena“ atsiskaitomosios sąskaitos ūkinės komercinės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nustatant, kad UAB „Dismena“ didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 112 805 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas iš byloje esančių finansinių duomenų nustatė, kad pagal 2025 m. rugsėjo 30 d. balansą atsakovės turtas iš viso – 442 291,82 Eur (ilgalaikis turtas – 145 486,75 Eur, trumpalaikis turtas – 296 747, 29 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 472 903,18 Eur. Pagal 2025 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė iki 2025 m. rugsėjo mėn. patyrė 39 951,44 Eur nuostolių. Pagal 2025 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė per mėnesį laiko gavo 4 557,02 Eur pelną. Iš atsakovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto: pastatas – kiaulidė; kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, siloso tranšėja, srutų rezervuaras; žemės sklypas. Pagal ilgalaikio turto lentelės duomenis šio turto vertė yra apie 82 774,01 Eur. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 368 456,73 Eur, iš viso finansiniai reikalavimai – 404 435,12 Eur. Pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudaro – 40 093,62 Eur.

8. Teismas nustatė, kad pagal 2025 m. rugsėjo 30 d. balansą atsakovės trumpalaikį turtą – 296 747, 29 Eur sudaro: atsargos – 256 136,86 Eur; žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 250,92 Eur; pirktos prekės, skirtos perparduoti – 255 885,94 Eur; 40 609, 33 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – pirkėjų skolos – 39 947,19 Eur; kitos gautinos sumos – 662,14 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1,10 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

14.7. Teismas per daug kritiškai vertino bendrovės restruktūrizavimo plano projektą. Teismo abejonės dėl restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių atkurti mokumą turėtų būti vertinamos restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu, o ne sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu. Bendrovės pateikto restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės laikytinos pakankamomis spręsti apie teigiamas bendrovės veiklos perspektyvas, galimi netikslumai gali būti ištaisyti restruktūrizavimo plano rengimo ir tvirtinimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

15. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

18. Įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apelianto pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos bendrovei iškėlimo, taip pat nenustatęs apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta esant pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo išimtį, pateiktus naujus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo

19. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti.

20. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Juridinio asmens finansiniai sunkumai – tai padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

22. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2022).

24. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė bendrovei bankroto bylą, nes: 1) bendrovė turi stabilų nekilnojamąjį turtą, patalpas, kurias naudoja gamybai, taip pat įrenginius, infrastruktūrą; 2) į kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką restruktūrizavimo plano projekte debitorinės skolos nėra įtrauktos; 3) atsakovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, sustabdžiusi, o toliau ją tęsia; 4) bendrovė turi nepriemoką VMI, ji nėra ilgalaikė ir susiformavusi dėl tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, dalis VMI finansinio reikalavimo užtikrinta hipoteka, taip pat nėra ilgalaikės ir kitos susidariusios skolos; 5) bendrovės gyvybingumą parodo tai, jog šiuo metu bendrovėje dirba 18 darbuotojų, vienas priimtas jau po to, kai pirmosios instancijos teismui pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, darbo turi visi darbuotojai; 6) atsakovės teikiamos paslaugos turi paklausą, ji generuoja pajamas, parduodama prekes ir teikdama paslaugas; 7) pirmosios instancijos teismas per daug kritiškai vertino bendrovės restruktūrizavimo plano projektą. Teismo abejonės dėl restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių atkurti mokumą turėtų būti vertinamos restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu, o ne sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės realių galimybių išsiieškoti skolas iš debitorių, t. y. tik formaliai konstatavo, jog atsakovės debitorinės skolos neturi būti įtrauktos į atsakovės balansą, tačiau nevertino bendrovės restruktūrizavimo plano projekto 8 skyriaus 11 lentelėje nurodytų debitorių pradelstų mokėtinų sumų (iš viso – 39 602,01Eur). Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovė nesiekė teismo keliu prisiteisti iš debitorių skolas, savaime nereiškia, jog atsakovė neturi realių galimybių šias skolas atgauti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovės debitorių finansinę padėtį ir įvertinti perspektyvas atsakovei atgauti skolas. Nurodytos aplinkybės reikšmingos, siekiant teisingai nustatyti tikslų bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį.

26. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-650-407/2024).

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2025 m. rugsėjo 30 d. balansą atsakovės turtas iš viso – 442 291,82 Eur (ilgalaikis turtas – 145 486,75 Eur, trumpalaikis turtas – 296 747,29 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 472 903, 18 Eur. Pagal 2025 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė iki 2025 m. rugsėjo mėn. patyrė 39951,44 Eur nuostolių. Pagal 2025 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė per mėnesį gavo 4 557,02 Eur pelno. Atsakovė turi nekilnojamojo turto: pastatą – kiaulidę; kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, siloso tranšėją, srutų rezervuarą; žemės sklypą. Pagal ilgalaikio turto lentelės duomenis šio turto vertė yra apie 82 774,01 Eur.

28. Sutiktina su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog turimas bendrovės nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas (įranga) leidžia generuoti paslaugas ir gamybą. Atsakovė turi įrangą, resursus ir infrastruktūrą, leidžiančią vykdyti veiklą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė generuoja pajamas, parduodama prekes ir teikdama paslaugas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės veikla nevykdoma pakankamai efektyviai ir abstrakčiai pažymėjo, jog bendrovė negeneruoja pakankamai pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, tačiau netyrė ir nesiaiškino, ar atsakovė, vykdydama veiklą, realiai gauna pajamas ir kodėl iš jų realiai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos bendrovės planuojamos gauti pajamos (restruktūrizavimo plano projekto 9 skyrius – Finansinis planas) nuo 2025 iki 2029 metų yra realiai pagrįstos. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo plano projekto pagrindu negali būti daroma pagrįsta prielaida, jog restruktūrizuojama bendrovė sugebės pašalinti finansinius sunkumus, stokoja pagrįstumo.

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad bendrovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nemokiam juridiniam asmeniui gali būti iškelta tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto byla, kadangi finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, tačiau esminis kriterijus, nulemiantis nemokumo bylos iškėlimo kryptį (restruktūrizavimas ar bankrotas) yra juridinio asmens gyvybingumas.

30. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad vertindamas gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, o toliau ją tęsia. Pabrėžtina, kad apeliantas, siekdamas įrodyti bendrovės gyvybingumą, su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie tai, jog darbuotojams buvo apskaičiuota išmokėti ir išmokėta 28 108 Eur atlyginimas, VSDF biudžetui sumokėtos 2 mėnesių įmokos. Taip pat apeliantas kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė duomenis apie bendrovę, t. y. 2025 m. spalio–lapkričio veiklai pagrįsti į bylą buvo pateikta šių mėnesių pelno (nuostolių) ataskaita, apdraustųjų asmenų suvestinė, sąskaitų aktyvumo ataskaita ir kt. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog bendrovėje dirba 18 darbuotojų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad vienas darbuotojas priimtas jau po to, kai pirmosios instancijos teismui pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įrodo apelianto nurodytas aplinkybes, kad darbo bendrovėje yra, ji vykdo veiklą, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktų įrodymų neįvertino.

32. Apibendrinus išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad bendrovės finansinė padėtis nėra tinkamai nustatyta, išvados dėl bendrovės (ne)mokumo, (ne)gyvybingumo nėra pakankamai pagrįstos, tai patvirtina ir apelianto pateikti nauji įrodymai apie objektyviai kintančią atsakovės tiek gamybinę, tiek finansinę situaciją, galinčią nulemti atsakovės veiklos (ne)gyvybingumo įvertinimą.

33. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs ir nenustatęs tikrosios bendrovės finansinės padėties ir (ar) gyvybingumo, padarė iš esmės nemotyvuotą išvadą, kad atsakovė yra susidūrusi ne su laikinais sunkumais ir nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o restruktūrizavimo plano projekte nurodytos atsakovės gyvybingumo atkūrimo priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis.

34. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo byla yra keliama konkrečiam juridiniam asmeniui, todėl turi būti atsižvelgiama į to juridinio asmens finansinę padėtį ir jo veiklos perspektyvas. Vertinant atsakovės gyvybingumą ir jos ateities perspektyvas, reikalinga nustatyti, kokią faktiškai veiklą vykdo pati atsakovė ir kokiu būdu generuoja pajamas, kokią veiklą ir kaip ji ketina vykdyti ateityje bei kokios yra šios planuojamos veiklos perspektyvos.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių negalima vertinti kaip akivaizdžiai negalinčių padėti bendrovei įveikti finansinių sunkumų ir atkurti bendrovės mokumo. Atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nurodė priežastis, dėl kurių bendrovė turi finansinių sunkumų, t. y. 2018 metais įsigijo gyvulininkystės kompleksą (kiaulidę), kurį dalinai pritaikė gamybos veiklai; 2023–2024 metais buvo investuojama į naują įrangą, bendrovė vykdė reikšmingus plėtros projektus, skirtus gamybos efektyvumo didinimui ir ilgalaikiam konkurencingumui užtikrinti; investicijos buvo skiriamos gamybinių patalpų, sandėliavimo aikštelių įrengimui, papildomų pastatų statybai ir gamybinių įrengimų atnaujinimui bei įsigijimui; investicijos siekė apie 130 000 Eur; finansinius sunkumus taip pat lėmė medžiagų kainų svyravimai; Lietuvoje 2021 metų pirmame pusmetyje žaliavinės medienos kainos išaugo dėl padidėjusios paklausos ir ribotos pasiūlos. Buvo pildomos atsargos ir tikėtasi produkciją realizuoti už atitinkamai aukštesnę kainą, tačiau vėliau rinkai stabilizavusis, žaliavinių medžiagų kainos krito, todėl produkciją teko parduoti pigiau, nei buvo tikėtasi, susidarė nuostolis. Bendrovė taip pat nurodė, kokias vykdė ir vykdys nuostolių mažinimo priemones, t. y. vykdė ir vykdys aktyvią ūkinę komercinę veiklą, planuoja didinti gamybos apimtis, susisteminti bendrovės pardavimų procesus pagal pajamų šaltinius, pagal pardavimų kanalus, gaminamos produkcijos kategorijas, plėsti savo prekių ir (ar) paslaugų spektrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje; preciziškiau ir racionaliau kontroliuoti išlaidas; išplėsti partnerių ratą; stiprinti rinkodaros ir pardavimų veiklas, kryptingai reklamuodama žaliavinės medienos pradinio apdirbimo paslaugas, aktyviai ieškodama naujų klientų ir patikimų tiekėjų; naudoti skaitmeninės rinkodaros priemones, kad būtų didinamos pajamos, plečiamas užsakymų portfelis ir optimizuojamos žaliavų įsigijimo sąnaudos ir kt.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės neturi būti tik deklaracija, jos turi patvirtinti, jog projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-553/2023). Restruktūrizavimo plano projekte pateiktos priemonės turi būti pagrįstos ne tik abstrakčiais ar teoriniais pamąstymais, bet ir objektyviais duomenimis, kurie būtų pakankami tam, kad teismas, spręsdamas bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, preliminariai numatomas priemones galėtų įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-231-881/2024). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, vertinant restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimą, negalima reikalauti iš įmonės, jog ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse (projekte) pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020), ir tai patvirtina, jog restruktūrizavimo plano projekte pateiktų priemonių vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško jų analizavimo nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo stadijoje.

37. Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

38. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, vertindamas, ar yra pagrindas bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, o manydamas, kad nepakanka turimų duomenų, turėjo pareigą pasiūlyti bendrovei pateikti papildomus duomenis (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai), patikrinti tam tikrus duomenis, dėl kurių kilo neaiškumų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius atsakovės gyvybingumą bei restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, kuriomis ketinama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą, konkretumą, realumą ir kitus, atsakovės vertinimu, klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikšmingus duomenis. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo išvada apie apeliantės nemokumą ir (ar) negyvybingumą stokoja pagrįstumo, todėl dėl šios priežasties galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis nemokumo bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 29 punktas; 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022 26 punktas).

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino bendrovės finansinės padėties (jos mokumo), neįvertino aplinkybių, susijusių su bendrovės gyvybingumu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytomis priemonėmis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (abejonės, ar atsakovė yra nemoki ir (ar) negyvybinga nėra iki galo pašalintos), o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Dėl šių priežasčių liko neatskleista bylos esmė. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

42. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dismena“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.