Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-96-260/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-08
Bylos Nr.: e2A-96-260/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04346-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
Ieškovas: L. S.
Trečiasis asmuo: Daugiabučio

Kategorijos

2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)

Civilinė byla Nr. e2A-96-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04346-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.4.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-81-887/2017 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Abastas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo byloje Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, sudarę jungtinės veiklos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-7; čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo lapų numeriai) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir netesybų priteisimo, kuriame prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Abastas“ 2016 m. sausio 13 d. pranešimu įvykdytą 2015 m. balandžio 7 d. projektavimo darbų sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimą nuo 2016 m. vasario 11 d., priteisti iš atsakovės 4 500 Eur skolą ir 1 053 Eur netesybas (viso 5 553 Eur), 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis, kuria ieškovė L. S. (veikianti kaip vykdytoja-projektuotoja) įsipareigojo atsakovės UAB „Abastas“ užsakymu už 4 500 Eur parengti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Atsakovė UAB „Abastas“ santykyje su ieškove veikė kaip generalinis rangovas. 2015 m. kovo mėnesį atsakovė laimėjo viešąjį konkursą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (renovacijos) rangos darbams su projektavimu atlikti bei 2015 m. kovo 30 d. pasirašė statybos darbų rangos su projektavimu sutartį su užsakovais – namo butų savininkais, veikiančiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovaujamais tuometinio namo modernizavimo administratoriaus K. G.. Ieškovė techninį darbo projektą užbaigė 2015 m. rugpjūčio mėnesį, 2015 m. rugpjūčio 31 d. techniniame projekte numatytiems darbams buvo išduotas statybos leidimas, kurį ieškovė 2015 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsakovės atstovui (vadovui) L. J. ir namo renovacijos administratoriui K. G.. Techninio darbo projekto brėžiniai dar iki statybos leidimo išdavimo buvo pateikti renovacijos administratoriui, su kuriuo (o ne tiesiogiai su atsakovu) bendrauti sutarties vykdymo klausimais dar pačioje ginčo šalių sutartinių santykių pradžioje ieškovei buvo nurodžiusi atsakovė. 2015 m. liepos 23 d. vykęs namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimas (užsakovas) patvirtino ieškovės parengtą techninį darbo projektą namo renovacijos darbams atlikti. Atsakovė vengė įforminti techninio projekto priėmimą iš ieškovės, į ieškovės reiškiamas pastabas dėl vilkinimo nereagavo. Siekdama, kad administratorius tarpininkautų sutvarkant faktiškai parengto ir priėmimui pateikto projekto perdavimo užsakovui formalumus, ieškovė 2015 m. spalio 5 d. kreipėsi į renovacijos administratorių, pakartotinai atsakovei pasirašyti pateikdama techninio projekto priėmimo-perdavimo aktą. Nepaisant to, kad techninio darbo projekto priėmimo iš ieškovės atsakovė neformino, 2015 m. lapkričio 10 d. atsakovė perdavė ieškovės parengtą techninį darbo projektą renovacijos administratoriaus atstovaujamam užsakovui, tokiu būdu patvirtindama disponavimo ieškovės atlikto darbo rezultatu faktą. 2015 m. lapkričio 13 d. ieškovė dar kartą atsakovei pasirašyti pateikė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė. Pakartotinai į atsakovę tuo pačiu klausimu kreipėsi 2015 m. gruodžio 29 d. Reaguodama į pastarąjį ieškovės kreipimąsi, atsakovė 2016 m. sausio 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad dėl ieškovės kaltės nuo 2016 m. vasario 11 d. vienašališkai nutraukia su ja sudarytą sutartį. Atsiskaitymo su ieškove už techninio darbo projekto parengimo tvarką nustato ginčo šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties IV skyrius. Visa BETA patvirtinta valstybės lėšomis finansuojama techninio darbo projekto kaina (5 560,68 Eur) atsakovei buvo sumokėta dar 2016 m. birželio 20 d. Kadangi ieškovės parengtą techninį darbo projektą atsakovė buvo gavusi, jokių pretenzijų dėl jo kokybės ieškovei nereiškė, tačiau iki 2016 m. birželio 23 d. atsakovė ieškovei sutartos kainos (4 500 Eur) už projektavimo darbus nesumokėjo ir į ieškovei pagal sutartį mokėtiną sumą įskaitė priešpriešinį 1 359 Eur reikalavimą dėl sutartinių netesybų. Projektavimo darbų sutarties 8.1.2. punktas numato, jog už kiekvieną vėlavimo dieną atsakovė moka ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 053 Eur netesybas (4 500 Eur x 0,2 proc. x 117 d.). Atsakovės veiksmai nutraukiant sutartį buvo neteisėti. Sutartis, motyvuojant darbų atlikimo terminų ir kitais pažeidimais, nutraukta jau po to, kai ieškovė sutartį buvo įvykdžiusi, o atsakovė faktiškai pasinaudojusi ieškovės darbo rezultatais. Argumentuodama tariamai esminiu sutarties pažeidimu iš ieškovės pusės, atsakovė sutartį nutraukė, nors buvo iš ieškovės gavusi sutarties įvykdymą, o savo konkliudentiniais veiksmais dargi ir pademonstravusi, kad sutarties rezultatą iš ieškovės yra priėmusi ir juo pasinaudojusi. Atsakovė nei sutartimi, nei jokiu kitu dokumentu nebuvo suteikusi įgalinimų ieškovei parengti techninę užduotį bei gauti prisijungimo sąlygų, reikalingų projektavimo darbams vykdyti, sąvado. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 6.701 str. 1 dalimi, prievolė perduoti projektuotojai (ieškovei) projektavimo (techninę) užduotį ir kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis kilo projekto užsakovui (atsakovui). Neatsižvelgiant į tai, prisijungimo sąlygų ir kitų reikiamų dokumentų gavimu atsakovė nesirūpino, todėl atlikti minėtą darbą teko ieškovei, kas pareikalavo papildomų laiko sąnaudų, kurias ieškovė būtų galėjusi skirti projektavimo darbams vykdyti. Kad atsakovė projektavimui būtinų sąlygų ieškovei neperdavė, o jų gavimu rūpinosi pati ieškovė, patvirtina renovacijos administratoriui ieškovės siųstas 2015 m. liepos 19 d. elektroninis laiškas. Be to, ir pačią techninę užduotį, kurią parengti ir perduoti ieškovei, vadovaujantis CK 6.701 straipsnio 1 dalies ir sutarties nuostatomis, privalėjo atsakovė, ieškovė buvo priversta rengti pati, o užduoties suderintą variantą gavo tik 2015 m. liepos 24 d., ir ne iš atsakovės, o iš renovacijos administratoriaus K. G.. Pati atsakovė techninę užduotį, pasirašytą atgaline 2015 m. balandžio 7 d. data ieškovei pateikė jau po 2015 m. liepos 29 d. Įvertinant, kad pati atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas prievoles (nerengė ir neteikė ieškovei techninės užduoties, nesirūpino prisijungimo sąlygų sąvado gavimu, neteikė projektavimui reikalingų dokumentų), kas iš ieškovės pareikalavo papildomų laiko sąnaudų sutartiniams įsipareigojimams atlikti, atsakovės ieškovei pareikštas (ir įskaitytas) reikalavimas dėl netesybų, mokėtinų uždelsus nustatytu terminu įvykdyti projektavimo darbus, yra nepagrįstas. Nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių techninio darbo projekto perdavimo atsakovei faktą, ieškovė neturi ir jų pateikti negali, tačiau kartu su ieškiniu teikiami įrodymai patvirtina, jog tiesioginis užsakovas - daugiabučio (duomenys neskelbtini), savininkai - techninio projekto brėžinius buvo gavęs dar 2015 m. liepos mėnesį, o 2015 m. liepos 23 d. vykusiame namo savininkų susirinkime ieškovės parengtas techninis darbo projektas buvo patvirtintas. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis atsakovės tikslas ir buvo perduoti projektavimo darbų rezultatą būtent tiesioginiam užsakovui, aiškinantis, ar ieškovė pažeidė sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, turi būti įvertintos ieškovės darbų perdavimo tiesiogiai užsakovui aplinkybės. Svarbu ir tai, kad ieškovei 2015 m. rugsėjo 1 d. persiuntus atsakovei ir renovacijos administratoriui parengto projekto pagrindu 2015 m. rugpjūčio 31 d. gautą statybos leidimą, atsakovė nė karto iki 2016 m. sausio 13 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą nesikreipė į ieškovę dėl pastarosios tariamo neveikimo neperduodant ar delsiant perduoti atsakovei statybos darbams vykdyti reikalingą techninį darbo projektą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Abastas“ 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį (t.1, b .l. 81-85), kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. balandžio 7 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurios 2.1. punktą vykdytojas įsipareigoja įvykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimą, bendrosios projekto ekspertizės organizavimą bei projekto vykdymo priežiūros atlikimą, o užsakovas įsipareigojo už sutartinį darbą apmokėti po užbaigto sutartinio darbo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad vykdytojas nurodytus darbus, o būtent, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimą, bendrosios projekto ekspertizės organizavimą atlieka per 65 kalendorines dienas, t. y. parengtą techninį darbo projektą pateikia užsakovui. Pagal sutarties 6.2. punktą vykdytojas atliktą sutartinį darbą perduoda užsakovui, o užsakovas jį priima tiesiogiai. Techninėje užduotyje prie sutarties detalizuota, kad projektavimo pradžia laikoma projektavimo darbų rangos sutarties įsigaliojimo diena (6 punktas), projektavimo pabaiga laikoma leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą gavimo diena (7 punktas), o statinio projekto vykdymo priežiūros pabaiga laikoma Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašius statybos užbaigimo aktą (20 punktas). Tai reiškia, jog atsižvelgiant į tai, kad sutartis pasirašyta 2015 m. balandžio 7 d., dalis darbų (techninio darbo projekto parengimas) turėjo būti atliekami ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 11 d. ir parengtas techninis darbo projektas turėjo būti pateiktas užsakovui tiesiogiai, pasirašant atlikto sutartinio darbo perdavimo aktą. Tačiau tai padaryta nebuvo ir taip pat ieškovė nebuvo susisiekusi su atsakove dėl termino pratęsimo (5.4 punktas). Atsakovė, remdamasi šalių susitarimo principu ir matydama vėlavimą, telefoninio pokalbio metu vykdytojui suteikė papildomai vieno mėnesio terminą darbams atlikti. Tačiau ir šio papildomo vieno mėnesio termino ieškovei buvo maža, kadangi ir liepos 11 d. sutartiniai darbai nebuvo atlikti, nebuvo parengtas projektas ir perduotas atsakovei tiesiogiai, pasirašant atlikto sutartinio darbo perdavimo - priėmimo aktą. Todėl atsakovė 2016 m. sausio 13 d. ieškovei išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame išdėstė savo argumentus ir pretenzijas dėl sutarties vykdymo ir sutartį nuo 2016 m. vasario 11 d. nutraukė. Taip pat rašte atsakovė papildomai informavo, kad bus paskaičiuoti delspinigiai už laiku tinkamai neatliktus sutartinius darbus. Ieškovės sutartinis darbas buvo ne tik daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimas, bet ir bendrosios projekto ekspertizės organizavimas bei projekto vykdymo priežiūros atlikimas. Kadangi atsakovė apie paruoštą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimą ir pateikimą sužinojo tik iš administratoriaus, o ne iš pačios ieškovės, kaip tai numato sutartis, ir kadangi toliau ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, ir atsakovei nebuvo žinoma apie tolesnių darbų atlikimą, o būtent, apie bendros ekspertizės atlikimą (ar buvo imtasi kokių veiksmų, ar ekspertizė suorganizuota, ar ekspertizė buvo atlikta ir pan.) ir apie projekto vykdymo priežiūros atlikimą (ar buvo pateiktas statybos užbaigimo aktas ir pan.), todėl atsakovė nuo 2016 m. vasario 11 d. nutraukė sutartį už ieškovės netinkamą ir nesavalaikį darbų atlikimą. Tik atlikus ieškovei visus sutarties 2.1. punkte nurodytus įsipareigojimus ir gavus statybos užbaigimo aktą, sutartis iš ieškovės pusės būtų laikoma įvykdyta pilnai ir tik tada galėtų reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už atliktus darbus, o atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove ir sutartyje įtvirtintas netesybas. Ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku neįvykdė darbų, dėl ko atsakovė patyrė žalos ir ieškovei buvo paskaičiuoti delspinigiai nuo datos kada dalis darbų turėjo būti įvykdyta iki administratoriaus informavimo apie ieškovės perduotą techninį projektą ir buvo pasirašytas statinio techninio darbo projekto priėmimo-perdavimo aktas, o būtent, nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. ir tai sudaro 1 359 Eur. Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.131 straipsniu, atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl laikė, jog ieškovės atlygis už darbus sumažėjo iki 3 141 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės L. S. ieškinį tenkino visiškai, pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Abastas“ 2016 m. sausio 13 d. pranešimu įvykdytą 2015 m. balandžio 7 d. projektavimo darbų sutarties nutraukimą nuo 2016 m. vasario 11 d., priteisė iš atsakovės UAB „Abastas“ ieškovei 4 500 Eur skolą, 1 053 Eur netesybas, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 553 Eur sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2016 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 133 Eur bylinėjimosi išlaidas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Abastas“ valstybei 11,81 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 7 d. tarp šalių buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis. Šalys susitarė, jog sutartiniai darbai yra: 1. parengti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą; 2. organizuoti bendrąją projekto ekspertizę; 3. atlikti projekto vykdymo priežiūrą (2.1. p.). Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, kad 2.1. punkte nurodyto darbo kaina yra 4 500 Eur. Bei sutarties 5.2.1. papunktyje šalys susitarė, kad darbai sutarties 2.1.1. ir 2.1.2. papunkčiuose nurodytus darbus ieškovė turi atlikti per 65 kalendorines dienas, t. y. parengtą techninį darbo projektą ieškovė turi pateikti atsakovei. Rangovas, pasirašydamas sutartį, tampa atsakingas už tai, kad visi darbai būtų atlikti laiku. 2015 m. balandžio 7 d. šalims pasirašius sutartį, ji turėjo būti įvykdyta 2015 m. birželio 11 d. Darbų atlikimo terminas buvo pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui, t. y. iki 2015 m. liepos 11 d. Ieškovė techninį darbo projektą užbaigė 2015 metų rugpjūčio mėnesį. 2015 m. rugpjūčio 31 d. techniniame projekte numatytiems darbams buvo išduotas statybos leidimas, kurį ieškovė 2015 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu pateikė namo administratoriui K. G. ir atsakovės atstovui L. J., t. y. informavo apie pabaigtą darbą.

6. Teismas nurodė, jog darbų atlikimo terminas praleistas itin neženkliai. Termino praleidimo formalus pobūdis savaime nesukelia rangovo atsakomybės, jei dėl tokio termino praleidimo faktiškai nenukenčia užsakovo turtiniai interesai. Iš 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų paslaugų akto Nr. 1 teismas sprendė, kad atsakovės atstovas L. J. darbus – parengtą techninį projektą perdavė, o užsakovas (duomenys neskelbtini) projektą priėmė, už parengtą projektą atsakovei buvo sumokėta. Be to, pagal ieškovės su atsakove sudarytą 2015 m. balandžio 7 d. projektavimo darbų sutartį, ieškovės parengtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizacijos projektas naudojamas pagal paskirtį, t. y. vykdomi statybos darbai. Atsakovė teigdama, kad patyrė žalą dėl ieškovės laiku neatlikto darbo, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas faktines aplinkybes dėl patirtos žalos. Dėl to vertino, kad atsakovės, kaip užsakovo, padėtis nepablogėjo, turtiniai interesai nenukentėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2012).

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2016 m. vasario 11 d., t. y. po to, kai darbai buvo atlikti, perduoti namo administratoriui K. G., pastarasis 2015 m. lapkričio 10 d. patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir atsakovei buvo sumokėta už darbą (parengtą techninį projektą). Nei viena iš šalių niekam pretenzijų dėl darbų atlikimo nepareiškė. Laikė, jog atsakovė nutraukė sutartį su ieškove nesant įstatyminio pagrindo nutraukti projektavimo darbų sutartį po atliktų darbų perdavimo ir priėmimo. Teismas vertino, jog nors ir ieškovė nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto, tačiau atliktus darbus priėmė konkliudentiniais veiksmais – pratęsusi sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, nereiškusi pretenzijų ieškovei dėl praleistų terminų, perdavusi parengtą techninį projektą pagrindiniam užsakovui bei priėmusi atlygį už ieškovės atliktą darbą. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį dėl sutarties 5.2.1. papunkčio pažeidimo – dėl laiku neatlikto darbo.

8. Teismas, pripažinęs, jog atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, įvertinęs tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, techninę užduotį sprendė, jog atsakovė ieškovei privalo sumokėti 4 500 Eur už sutarties 2.1.1 papunktyje įvardintą techninio darbo projekto parengimą.

9. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės paaiškinimus, kad ieškovė dalies darbų neatliko, nes nebuvo atlikta bendroji projekto ekspertizė, nebuvo vykdoma projekto priežiūra. Taip vertindamas teismas pilnai sutiko su ieškovės paaiškinimu, jog minėtą ieškovės prievolę paneigia paties atsakovo atstovo parašu patvirtintos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto techninės užduoties 14 punktas, kuriame nurodyta, kad techniniam darbo projektui ekspertizė nėra privaloma. Dėl projekto vykdymo priežiūros, teismas taip pat pilnai sutiko su ieškovės paaiškinimais, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ 5, 9, 17, 18, 19 punktais tam, jog tarp užsakovo ir projektuotojo atsirastų teisiniai santykiai dėl statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo ir minėtos paslaugos būtų projektuotojo teikiamos, užsakovas turėjo organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą (Aprašo 5 punkto 2 dalis). Be to, projektuotojas statinio projekto vykdymo priežiūrą turėjo atlikti tik gavęs atitinkamą užsakovo pavedimą - tarp užsakovo ir projektuotojo sudaryta sutartis dėl statinio projekto vykdymo priežiūros, kurioje turi būti numatyta statinio projekto vykdymo priežiūros grupės (jei statinio projekto vykdymo priežiūrą atliks statinio projekto vykdymo priežiūros grupė), sudėtis ir kalendorinis statinio projekto vykdymo priežiūros darbų grafikas (Aprašo 9 punkto 1 dalis, 18.2 papunktis). Statinio projekto vykdymo priežiūra turėjo būti atliekama statybų metu (Aprašo 5 punkto 2 dalis, 9 punkto 1 dalis), t. y. tam, kad vyktų priežiūra, buvo būtina, kad užsakovas vykdytų statybas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šalys nesudarė projekto vykdymo priežiūros sutarties, nesusitarė dėl priežiūros vykdymo darbų grafiko, todėl darytina išvada, jog nebuvo galutinai suformuota ir išreikšta abiejų šalių valia dėl projekto priežiūros vykdymo. Be to, užsakovas projekto priežiūros vykdymo neorganizavo ir jo atlikti ieškovei nepavedė. Svarbu ir tai, kad užsakovas (atsakovė) niekada nevykdė statybos darbų, kuriems ieškovė parengė techninį darbo projektą.

10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl 1 053 Eur netesybų (Sutarties 4.2. punktas), teismas nurodė, kad šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties 4.1 punktas numato, kad atsakovė su projektuotoja (ieškove) atsiskaito po užbaigto darbo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po apmokėjimo iš BETA. Nustatė, kad ginčo šalys ieškovės atliktų projektavimo darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, nes įforminti darbų priėmimą atsakovė nepagrįstai vengė. Kadangi darbų rezultatas atsakovės buvo faktiškai panaudotas, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės trūkumų ieškovei nebuvo pareikšta, laikė, jog vien formalus darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašymas nesudaro kliūčių atsakovei atsiskaityti su ieškove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005; nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-484/2007; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). BETA valstybės (kompensuojamomis) lėšomis atsakovei už projektavimo darbus sumokėjo 2016 m. birželio 20 d. 5 560,68 Eur, nepritaikiusi jokių nuobaudų ir/ar netesybų, todėl teismas sprendė, kad sutartą kainą už ieškovės atliktus projektavimo darbus – 4 500 Eur - atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei ne vėliau kaip 2016 m. birželio 23 d., todėl tenkino ieškovės prašymą dėl 1 053 Eur (4 500 Eur x 0,2 proc. x 117 d.) delspinigių priteisimo.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį dėl 5.2.1. papunkčio pažeidimo – dėl laiku neatlikto darbo bei, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį, pripažino kaip nepagrįstą atsakovės atliktą 1 359 Eur netesybų užskaitymą. Teismas vertino, jog atsakovė užskaitymą atliko praleidusi ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje yloje Nr. 3K-3-458/2014).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Abastas“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, pateiktus prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr, 3, Nr. 4, ir civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iškviečiant liudyti byloje L. J..

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas grubiai pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, prieštaringas, neteisingas, nemotyvuotas ir neargumentuotas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai ištyrė įrodymus, neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kuriais ji teigė, kad ieškovė nesilaikė terminų ir neatliko dviejų iš trijų darbo dalių, tačiau vis tiek priteisė ieškovės naudai visą sumą už darbus, kurių ieškovė neatliko ir neperdavė apeliantei.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2015 m. lapkričio 11 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 netinkamai jį ištyrė. Akte Nr. 1 buvo aktuotas tik pats techninis projektas „Techninio projekto projektavimo paslaugos“, bet ne jo ekspertizė ar projekto vykdymo priežiūra, todėl BETA apmokėjo tik už ieškovės 1/3 darbo dalį, t. y. techninio projekto parengimą, o ne priežiūrą ar ekspertizę. Apeliantė aktu Nr. 1 perdavė užsakovo atstovui K. G. tik sutarties 2.1.1. punkte nurodytą ieškovės pavėluotai atliktą darbą - atliktą projektavimą, bet ne patį projektą. Pagal sutartį darbų apimtis ir sudėtis yra visai kitokia, susidedanti iš trijų atskirų darbų, todėl ieškovė galėjo aktuoti visą sutarties kainą tik įvykdžiusi visus sutarties 2.1. punkte numatytus darbus ir tik juos tinkamai perdavusi, bet ne dalimis net neperduodant paties projekto.

Atsiliepimas

2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis selektyviai pasirinktais įrodymais, prioritetą teikdamas iš esmės tik ieškovės atstovės deklaratyviems paaiškinimams, absoliučiai nevertindamas apeliantės paaiškinimų ir jos atsiliepime aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo sprendimas priimtas nenurodant, kodėl prioritetas teikiamas ieškovės deklaratyviems paaiškinimams, absoliučiai nevertinant apelianto paaiškinimų ir jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš apeliantės priteisdamas už darbus ieškovės naudai, kurių ieškovė neatliko, pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teises, visiškai nevertino aplinkybės, jog ji pati iš užsakovo negavo pinigų nei už ekspertizę nei už techninę projekto priežiūrą, todėl neturi pareigos mokėti už neatliktus darbus ir ieškovei.

2.4. Pirmosios instancijos teismas pats konstatuodamas, kad ieškovė ne apeliantui, o ne sutarties šaliai teikė atliktų darbų aktą pasirašyti, negalėjo pripažinti, jog ieškovė elgėsi rūpestingai ir tinkamai perdavė darbo rezultatą pagal sutartį. Šiuo atveju vien advokatės niekuo nepagrįstas pasakymas, kad neva atsakovė suteikė įgaliojimą ieškovei tiesiogiai bendrauti su apeliantės užsakovu yra visiškai nepagrįstas. Civiliniame kodekse numatyta, kad rangovas perduoda darbo rezultatą užsakovui ir darbai yra atlikti tada, kada jie yra perduodami būtent užsakovui. Teismas taip ir nepaaiškino sprendime, kokiais įrodymais vadovavosi aiškindamas, kad ieškovė neva perdavė darbo rezultatą atsakovei. Be to, nepagrįstai pirmos instancijos teismas nurodė, kad net ir terminai buvo praleisti neva nežymiai. Kadangi teismas pats konstatavo, kad ieškovė ne atsakovei teikė atliktų darbų aktą pasirašyti, jis negalėjo pripažinti, jog ieškovė elgėsi rūpestingai ir tinkamai perdavė darbo rezultatą pagal sutartį. Taip pat visiškai nepagrįstai teismas nurodė, jog ir terminai buvo praleisti nežymiai.

2.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog būtent dėl ieškovės kaltės, jai vėluojant atlikti techninį projektą beveik tris mėnesius, apeliantė negalėjo pradėti statybos darbų. Dėl to darbų pradžia nusikėlė į 2016 metų vasarą, kada dėl pabrangusių kainų apeliantė prarado visą objektą, patyrė tiesioginių nuostolių administravimui ir darbų pasiruošimui, negavo planuojamų pinigų bei planuoto pelno.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė pagal sutartį turėjo atlikti projekto vykdymo priežiūrą, tačiau jau kitoje dalyje nurodė, kad jos atlikti neturėjo, nes nebuvo sutarties, tačiau tokių savo prieštaravimų visiškai neargumentavo. Taip pat teismas skundžiamame sprendimo nors ir konstatavo, kad ieškovė neatliko 2.1.2. p. ir 2.1.3. p. nurodyto darbo, tačiau vis tiek priteisė už tą darbą visą sutarties kainą, tokiu būdu laikytina, jog teismas pažeidė sutarties nuostatas.

2.7. Teismas aiškiai konstatavo, kad ieškovė neatliko Sutarties 2.1.2. p. ir 2.1.3. p. numatyto darbo, tačiau vis tiek priteisė už tą darbą visą sutartyje numatytą kainą. Ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už neatliktus darbus visos sutarties kainos. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad už pagal Sutarties 2.1.1. p. atliktus darbus apeliantei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove, suma turėjo būti apskaičiuota proporcingai atliktų ir neatliktų darbų daliai, t. y. 1500 Eur (33,333 proc.) bei įskaityti 1359 Eur apelianto atliktą įskaitymą, todėl

maksimaliai, ką teismas galbūt ir galėjo priteisti ieškovei iš atsakovo, tai tik 141 Eur.

2.8. Ieškovės reikalavimas dėl neva 4 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra visiškai nepagrįstas ir teismo turi būti atmestas. Šiame kontekste akivaizdžiai galima konstatuoti, jog apskritai ieškovė aiškiai suvokdama situaciją ir suprasdama, jog nėra apskritai įvykdžiusi 66,67 proc. savo visų sutartinių įsipareigojimų imdamasi veiksmų kreiptis į teismą su ieškiniu elgiasi nesąžiningai, t.y. siekia ne neva pažeistos teisės gynimo (nes ji nėra pažeista), o piktnaudžiaudama procesinėms teisėmis siekia nieko bendra su jos įgyvendinimu neturinčiu tikslu - tikėtina sąmoningai apeliantui sukelti žalą tiek faktine tiek pinigine prasme galimų nuostolių pavidalu.

Šalies argumentai

2.9. Ieškovė nėra atlikusi darbų akte (už 2015 m. lapkričio mėnesį), o likusį darbą, t.y. baigtą projektavimą niekados taip ir neperdavė atsakovei. Todėl akivaizdu, kad jei ieškovė nėra atlikusi projektavimo darbų, kuriuos neva ieškinyje nurodo kaip atliktus ir neva remiantis tuo faktu būtent reikalauja iš atsakovės priteisti ieškinyje nurodomą sumą, kaip neva įvardijamą skolą, atsakovė neturi jokios pareigos atitinkamos sumos mokėti, o ieškovė jos reikalauti. Akivaizdu, jog ieškovė ne tik, kad nėra įvykdžiusi savo priešpriešinės pareigos, tačiau ir jos neįvykdžiusi, iš esmės priešingai teisės aktų nuostatoms, neturėdama jokio teisėto pagrindo, reikalauja sumokėti už tai, kuo atsakovė apskritai negali naudotis, ir ko ieškovė nėra padariusi.

2.10. Ieškovė rangos sutartimi prisiėmusi riziką dėl jos dalyko (projektavimo darbų) tinkamo įvykdymo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, siekianti išvengti savo sutartinių prievolių tinkamo įvykdymo ir atliktų nekokybiškų darbų visiško ištaisymo pagal atsakovės, kaip užsakovo pagal sutartį, nurodymus ir Sutarties nuostatas, turi būti pripažinta iš esmės pažeidusia Sutartį. Būtent todėl ieškovė, ignoruodama apeliantės pastabas ir teisėtus reikalavimus, pateiktus žodžiu ir raštu dėl ieškovės atliekamų darbų kokybės ir terminų kaip rangovo (subrangovo) prievolių vykdymo (arba visiško nevykdymo), ėmėsi ne teisėtų veiksmų tinkamai atlikti sulygtus darbus ir (ar) taisyti pastabas, o reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl neva skolos ir pilnos sutarties įvykdymo kai to nebuvo atlikta. Nepaisant to, ieškovė, iš esmės pažeidusi Sutartį (kalta dėl jos nutraukimo), ieškiniu visiškai nepagristai bando įrodinėti neva tinkamai atlikto visus darbus ir neva darbai yra be trūkumų ir neva jie yra realiai atlikti.

2.11. Ieškovei teismo priteisti delspinigiai (1 053 Eur) yra visiškai neįrodyti ir nepagrįsti.

Atsiliepimas

14. Ieškovė L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Abastas“ apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, teisingai ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei jų pagrindu objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

15. Atsiliepime nurodo tokius reikšmingus bylai išspręsti argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, neatsižvelgiant į projektavimo sutarties 2.1.2 punkte įvardintą įsipareigojimą organizuoti bendrąją projekto ekspertizę, ieškovei tokia pareiga nekilo, kadangi minėtą ieškovės prievolę paneigia atsakovės atstovo parašu patvirtintos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto techninės užduoties 14 punktas, kuriame nurodyta, kad projekto ekspertizė nėra privaloma. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad, neatsižvelgiant į projektavimo sutarties 2.1.3 punkte įvardintą įsipareigojimą atlikti projekto vykdymo priežiūrą, ieškovei tokia pareiga nekilo bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, o būtent statinio techninį reglamentą STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (patvirtintą Aplinkos ministro 2007-10-26 įsakymu Nr. D1-542). Nors ginčo šalys tarpusavyje nepasirašė projektavimo darbų rezultato priėmimo-perdavimo akto, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad ieškovė projektavimo darbų rezultatą buvo perdavusi pagrindiniam užsakovui - daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus atstovavusiam renovacijos administratoriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors atsakovė ir nepasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto su ieškove, tačiau ieškovės atliktus projektavimo darbus priėmė konkliudentiniais veiksmais.

4.2. Teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad ieškovė tinkamai atliko projektavimo sutartimi prisiimtus darbus (parengė techninį darbo projektą) ir jų rezultatą pateikdama pagrindiniam užsakovui perdavė tinkamai, dėl ko atsakovei už ieškovės tinkamai atliktus ir perduotus darbus kilo pareiga atsiskaityti sumokant projektavimo sutartyje numatytą kainą.

4.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės vėlavimas laiku atlikti projektavimo darbus nebuvo pagrindas atsakovei nutraukti su ieškove sudarytą projektavimo sutartį, kadangi sutarties įvykdymo terminas praleistas neženkliai, vėlavimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių atsakovei, kadangi galutinis užsakovas (namo gyventojai) ieškovės atliktų projektavimo darbų rezultatą iš atsakovo priėmė, jokių pretenzijų dėl parengto projekto nereiškė, sankcijų netaikė, BETA (valstybės kompensuojamomis lėšomis) už projektavimo darbus sumokėjo atsakovei visą sutartą 5 560,68 Eur kainą.

4.4. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nutraukdama projektavimo sutartį atsakovė nesąžiningai siekė išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl, motyvuodama tariamu esminiu sutarties pažeidimu iš ieškovės pusės, sutartį nutraukė neteisėtai. Teismui nenustačius ieškovės civilinės atsakomybė sąlygų, pagrįstai neteisėtu buvo pripažintas į ieškovei mokėtinas sumas atsakovės 2016 m. rugsėjo 12 d. atliktas 1 359 Eur netesybų (delspinigių) įskaitymas. Be to, ieškovei paprašius taikyti senatį, teismas teisingai nustatė, kad atsakovas netesybas įskaitė praleidęs ieškinio senaties terminą.

4.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovo ne tik 4 500 Eur pagrindinę skolą, bet ir 1 053 Eur sutartines netesybas už vėlavimą Projektavimo sutartyje numatytu laiku sumokėti atlyginimą už atliktus darbus. Priešingai apeliaciniame skunde pateikiamai atsakovės pozicijai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės vėlavimas laiku atlikti projektavimo darbus įtakojo atsakovės priešpriešinės prievolės atsiskaityti su ieškove nevykdymą. Byloje nustatyta, kad terminas atsiskaityti su ieškove atsakovei suėjo 2016-06-23 (t.y. per 3 darbo dienas perdavus darbų rezultatą ir atsakovui gavus apmokėjimą iš BETA), kaip numatyta Sutarties 4.1 punkte. Akivaizdu, kad po pusės metų – 2016-06-23 – suėjus terminui atsiskaityti su ieškove, stabdyti savo priešpriešinės prievolės (atsiskaityti su ieškove) vykdymą motyvuojant tariamu ieškovės pareigų nevykdymu (kai pastaroji savo sutartines prievoles jau buvo įvykdžiusi), atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo (CK 6.207 str. 2 d.).

Šalies argumentai

4.6. Ieškovė nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovei teismo priteisti delspinigiai (1 053 Eur) yra visiškai neįrodyti ir nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė Sutartį neatsiskaitydamas su ieškove sutartyje numatytu terminu, todėl ieškovė įgijo teisę skaičiuoti Sutarties 8.1.2 punkte numatytus delspinigius. Atsakovė ginčo šalių sutarto netesybų tarifo (0,2 proc. nuo vėluojamos sumos už kiekvieną uždelstą dieną) neginčijo, be to, ir pati, ieškovės atžvilgiu skaičiuodama įskaitomų delspinigių sumą, vadovavosi tuo pačiu delspinigių dydžiu. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką, netesybos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kurių kreditoriui įrodinėti nereikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt.), taigi pareiga pagrįsti ir įrodyti sutartinių netesybų forma reikalaujamus priteisti nuostolius ieškovei nekilo.

16. Dėl apeliantės prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ieškovė nurodė, kad toks prašymas nepagrįstas. Atsakovė tokį prašymą pareiškė motyvuodama tuo, kad byloje būtina kaip liudytoją apklausti atsakovo atstovą L. J., tokiu būdu visapusiškai ištiriant bylos įrodymus. Tačiau liudytoju prašomas apklausti L. J. yra ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atsakovo atstovas (vadovas), turėjo galimybę byloje pateikti paaiškinimus rūpimais klausimais, tačiau nebuvo procesiškai aktyvus – nei viename pirmosios instancijos teisme vykusiame posėdyje nedalyvavo, iš esmės bylą prašė nagrinėti atsakovės nedalyvaujant, jokių papildomų paaiškinimų bylos eigoje neteikė, apsiribojo tik abstrakčiu reikalavimu atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovės nuomone, bylai reikšmingos aplinkybės yra išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus. Prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovė nenurodo, kokias būtent aplinkybes bus galima geriau išsiaiškinti ar kokius įrodymus ištirti žodinio proceso metu.

17. Dėl apeliantės prašymo prie bylos prijungti papildomus įrodymus – prie apeliacinio teismo pridėtus 2015-11-10 UAB „Abastas“ priėmimo-pardavimo aktą Nr. 1, pažymą Nr. 1, sąskaitą; 2015-11-16 ieškovės atliktų projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktą; 2015-11-13 ieškovės elektroninį laišką – ieškovė nurodė, kad šiuos papildomus teikiamus įrodymus ieškovė yra pateikusi kartu su ieškiniu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti priėmimo klausimą įrodymų, kurie jau yra byloje ir buvo pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – 2015-11-10 UAB „Abastas“ priėmimo-pardavimo aktą Nr. 1, pažymą Nr. 1, sąskaitą; 2015-11-16 ieškovės atliktų projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktą; 2015-11-13 ieškovės elektroninį laišką, kurie, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo ir ieškovė, byloje jau yra pateikti (t. I, b. l. 41, 43, 44, 45, 46) pačios ieškovės su ieškiniu, teiktu pirmosios instancijos teismui. Todėl atsakovės prašymo priimti prie apeliacinio skundo pridedamus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija netenkina.

19. Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia pageidavimu apklausti asmenis, galinčius nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Kokias konkrečiai reikšmingas aplinkybes galėtų papildomai paaiškinti liudytojas L. J. (apeliacinį skundą pasirašęs atsakovės vadovas), skunde nenurodo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal apeliacinį procesą reglamentuojančias nuostatas visi nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu faktiniai ir teisiniai argumentai turi būti pateikti apeliaciniame skunde, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (pildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, tuo atveju, jei byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalims neleidžiama nukrypti nuo į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio (CPK 320 straipsnis, 306 straipsnis, 323 straipsnis, 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantės pageidavimas žodinio proceso metu pateikti papildomus, apeliaciniame skunde nenurodytus, argumentus negali būti tenkinamas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta.

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

21. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šis teismas patenkino ieškovės reikalavimus ir pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Abastas“ 2016 m. sausio 13 d. pranešimu įvykdytą 2015 m. balandžio 7 d. projektavimo darbų sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimą nuo 2016 m. vasario 11 d., priteisė iš atsakovės UAB „Abastas“ ieškovei 4 500 Eur skolą, 1 053 Eur netesybas, 6 procentų metines procesines palūkanas.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

23. Apeliaciniame skunde, kaip vertina teisėjų kolegija, nepagrįstai atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie ieškovės atliktus darbus, nepagrįstai nepripažino, jog ji atliko tik 1/3 dalį sutartimi numatytų darbų, ir dėl to nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė privalo sumokėti visą Sutartimi sutartą 4500 Eur sumą. Šalys jų 2015 m. balandžio 7 d. sudarytoje Sutartyje (t. 1, b. l. 8-11), konkrečiai jos 2.1 punkte, įrašė, kad vykdytojas įsipareigoja įvykdyti šias paslaugas: 2.1.1. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimas; 2.1.2. bendrosios projekto ekspertizės organizavimas; 2.1.3. projekto vykdymo pažiūros atlikimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, išsamiai tai motyvuodamas, visiškai pagrįstai pripažino, kad bendrosios projekto ekspertizės ieškovė neprivalėjo atlikti, kadangi Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto Techninės užduoties ( t. 1, b. l. 12-17) 14 punkte nurodyta, kad projekto ekspertizė neprivaloma, pagal taikytinus teisės aktus projektuotoja (ieškovė) nei pareigos, nei teisės organizuoti projekto ekspertizę neturėjo, o projekto vykdymo priežiūrą atlikti ieškovė galėjo tik pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo pasirašytą statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį, kaip tą nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2007-10-26 įsakymu Nr. D1-542, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo. Be to atsakovė statybos darbų pagal ieškovės parengtą projektą ir nevykdė. Pripažindama, kad paminėti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ir pačioje Sutartyje, jos 3.1 punkte, yra nurodyta, kad 4500 Eur mokami už Sutarties 2.1.1. p. nurodytą Techninio darbo projekto parengimą.

24. Nepagrįsti, teisėjų kolegijos nuomone, ir atsakovės argumentai bei samprotavimai, nurodyti šios nutarties 13.9 punkte (apeliacinio skundo 27 p.) apie tai, kad ieškovė iš viso neatliko Sutartimi numatytų darbų, ir kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog ieškovė darbus perdavė atsakovei. Pirmiausia, tai tokie argumentai iš esmės prieštarauja pačios atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytai aplinkybei, kad, ieškovei vėluojant atlikti darbus „atsakovas, vadovaujantis LR CK 6.131 str., padarė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir Ieškovo atlygis už Darbus sumažėjo iki 3141 EUR (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt vieno euro)“. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovė Daugiabučio gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsinaujinimo (modernizavimo) projektą 2015-07-22 perdavė namo (duomenys neskelbtini) renovacijos projekto administratoriui K. G., šio daugiabučio namo gyventojai 2015-07-23 susirinkime patvirtino šį projektą, pagal šį projektą 2015-08-31 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą atnaujinti šį pastatą (t. 1, b. l. 33-39). Taip pat 2015 m. lapkričio 10 d. aktu atsakovė UAB „Abastas“ techninio projekto pagal pateiktą projektavimo užduotį ir investicinį projektą paslaugas ir PVM sąskaitą faktūrą perdavė statytojo (duomenys neskelbtini) atstovui K. G. (t. 1, b. l. 43-44), už šio projekto parengimą atsakovei VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) sumokėjo 5560,80 Eur (t. 1, b. l. 55-56). Įvertinus tai, kad ieškovė, kad ir kiek pavėluotai, bet parengė namo atnaujinimo projektą, pagal jį buvo gautas leidimas vykdyti darbus, apmokant už projektavimo darbus iš VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros atsakovės buvo gautos lėšos, kaip suteiktos valstybės paramos dalis, taip pat tai, kad pagal ieškovės projektą vykdomi darbai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nežymus vėlavimas atlikti projektavimo darbus, projekto perdavimas ne tiesiogiai atsakovei, o statytojui (namo renovacijos projekto administratoriui), buvo neesminiai Sutarties pažeidimai, dėl kurių būtų pagrindas ieškovės ieškinio netenkinti.

25. Nesutikdama su apeliantės vertinimu, kad nebuvo pagrindo priteisti ieškovei 4500 Eur už atliktus pagal Sutartį darbus ir kad teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad už ieškovės atliktus darbus pareiga mokėti atsakovei atsirado gavus lėšas iš VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros, kaip tai numatyta Sutarties 4.1 punkte, o šios pareigos neįvykdžiusi atsakovė privalo nuo 2016-06-23 mokėti ir Sutartimi sutartus delspinigius.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas ieškovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur (t. 2, b. l. 103-105). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

29. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „Abastas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Abastas“ (j. a. k. 303163938) ieškovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas